- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-03
- Bylos Nr.
- e2A-796-1041/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-03232-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Simona Dementavičienė, Algimantas Kukalis, Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- D. U.
- Ieškovas
- R. Š.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Simonos Dementavičienės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos), Algimanto Kukalio ir Editos Šliumpienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui D. U. ir pagal atsakovo D. U. priešieškinį ieškovei R. Š. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, duodanti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė, be kita ko, prašė teismo nustatyti dukters D. U. (gim. (duomenys neskelbtini)) (toliau – dukra, vaikas) gyvenamąją vietą su ja. Ieškovė nurodė, kad šalys iki 2025 m. vedė bendrą ūkį. Šalims pradėjus gyventi skyriumi dukra vieną dieną gyvena jos, o kitą dieną atsakovo namuose. Atsakovas, jo giminaičiai nuteikinėja dukrą, todėl būtina vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja.
2. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti dukros gyvenamąją vietą su juo. Atsakovas nurodė, kad atsakovas rūpinosi dukros emociniu komfortu, dažnai ją saugodavo nuo vyresnių ieškovės vaikų, kurie ne visada elgėsi su dukra pagarbiai. Atsakovo namuose dukrai sudarytos sąlygos, ji turi atskirą kambarį. Tuo tarpu atsakovės nuomojamame bute dukra atskiros erdvės neturi. Dukra nebenori vykti pas ieškovę. Psichologė padarė išvadą, kad dukra demonstruoja teigiamą emocinį ryšį su atsakovu, neigiamą su ieškove, kas siejama su dėmesio stoka ir nesaugumo jausmu.
3. Išvadą duodanti institucija nurodė, kad dukros gyvenamosios vietos nustatymas su abiem tėvais neprieštarautų vaiko interesams. Nenustatyta, kad ieškovė būtų smurtavusi prieš dukrą, be to, kartu su ieškove gyvena šalių dukros brolis ir sesuo. Pas atsakovą sąlygos taip pat geros. Vaiką neigiamai veikia šalių konfliktai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį iš dalies, be kita ko, nustatė dukros gyvenamąją vietą su ieškove.
5. Teismas nurodė, kad šalių priešpriešinis reikalavimas dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo grindžiamas tik emocijomis. Šalims susitarus dėl bendravimo su dukra tvarkos pagal „50:50“ koncepciją, mergaitė faktiškai praleis po vienodą laiką su abiem tėvais. Todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas yra formalus.
6. Teismas, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, kad atsakovo elgesys šiuo metu sudaro sąlygas pažeisti dukros teisę netrukdomai bendrauti su ieškove, sudaro kliūtis jai netrukdomai dalyvauti dukros gyvenime, konstatavo, kad geriausiai dukros interesus atitinka jos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimą dalyje dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove panaikinti ir priimti naują – dukros gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ikiteisminio tyrimo nepradėjimas savaime nereiškia, kad smurto prieš vaiką nebuvo, ypač šiuo atveju, kai nebuvo atlikti esminiai procesiniai veiksmai – neišgirsta paties vaiko pozicija. Dukros pasakojimai yra nuoseklūs, pasikartojantys ir atitinka psichologės nustatytas vaiko emocines reakcijas. Ieškovės sūnus buvo kreipęsis į ugdymo įstaigą dėl atsakovės smurto, dėl ko buvo pradėtas tyrimas, ieškovė to nepaneigė. Tačiau pirmosios instancijos teismo šią aplinkybę ignoravo.
1.2. Apeliantas (atsakovas) gyvena nuosavame name, vaikas turi savo atskirą kambarį. Tuo tarpu ieškovė nuomojama 2 kambarių butą, jos gyvenamoji vieta yra nepastovi, joje gyvena 4 asmenys. Vaikui neužtikrinama asmeninė erdvė, kas yra reikšminga aplinkybė, vertinant mažamečio vaiko interesus. Ieškovė neturi deklaruotos pastovios gyvenamosios vietos, deklaruota prie savivaldybės. Todėl nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, vaiko deklaruota gyvenamoji vieta būtų nesusieta su faktine gyvenamąja vieta.
1.3. Teismas nepagrįstai apelianto (atsakovo) teisėtus kreipimusis į institucijas kvalifikavo kaip neigiamus padarinius ieškovės ir vaiko ryšiui, neįvertinęs, kad šie veiksmai buvo nulemti pareigos reaguoti į galimus vaiko interesų pažeidimus, o laikini bendravimo apribojimai atsirado dėl institucinių sprendimų, o ne apelianto (atsakovo) valios.
1.4. Apeliantas (atsakovas) nesutinka, kad jo pateikti garso įrašai – vaiko teisių pažeidimas. Įrašai buvo daromi siekiant užfiksuoti vaiko spontaniškas reakcijas ir pasakojimus apie santykius su motina, o apelianto (atsakovo) klausimai buvo pateikti pagal vaiko amžių ir siekiant suprasti jo emocinę būseną. Teismas nepagrįstai traktavo apelianto (atsakovo) veiksmus kaip spaudimą ar sukeltą lojalumo konfliktą, nepaisydamas fakto, kad vaiko nuomonė teisme negalėjo būti tiesiogiai išklausyta ir kad apeliantas (atsakovas) nesiekė riboti ieškovės, kaip motinos, teisių.
1.5. Teismas neproporcingai sureikšmino išvadą duodančios institucijos išvadą, nesusiedamas jos su realiomis vaiko gyvenimo sąlygomis, emociniu stabilumu ir pastovios aplinkos kriterijais, kurie objektyviai labiau užtikrinami apelianto (atsakovo) gyvenamojoje vietoje.
8. Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo
9. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo su vienu iš tėvų. Ginčas tokiais atvejais išsprendžiamas išimtinai vaiko interesais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 2 dalis). Remiantis kasacinio teismo praktika, vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 2.14 straipsnis, 3.168 straipsnis, 3.174 straipsnio 2 dalis). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).
10. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, ar pagrįstai šalių 3,5 m. dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, kuri gyvena 2 kambarių nuomojamame bute su dar 2 ieškovės vaikais, o ne su apeliantu (atsakovu), kuris gyvena vienas nuosavame name, dukra turi savo kambarį, tačiau galimai apeliantas (atsakovas) nuteikinėja dukrą prieš ieškovę.
11. Ginčo nekilo, kad abiejų tėvų aplinka vaikui yra saugi, atitinka reikalavimus sveiko vaiko normaliam vystymuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). O šalims susitarus dėl bendravimo su dukra tvarkos pagal „50:50“, dukra de facto praleidžia vienodą laiką su abiem tėvais, šalys turi vienodas galimybes rūpintis vaiku. Todėl gyvenamosios vietos nustatymas šiuo atveju tik de jure įforminimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Todėl vaiko nuolatine gyvenamąja vieta laikytina motinos nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.12 straipsnio 3 dalis, 2.14 straipsnis). Šiuo metu ieškovė gyvenamąją vietą deklaravusi prie savivaldybės, nuomoja butą. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kodėl susiklostė tokia situacija, apeliacinės instancijos teismas ją laiko objektyvia, nesudarančia pagrindo vertinti kaip aplinkybę, turinčią įtakos vaiko gyvenimo sąlygoms ir atitinkamai vaiko interesams. Ieškovė jauno amžiaus (28 m.), nuosavo būsto neturi, ketina įsigyti, o apeliantas (atsakovas) registruoti prie savo gyvenamosios vietos ieškovės su vaikais nesutiko, apeliantas (atsakovas) savo gyvenamosios vietos adresu deklaravo šalių dukrą (2025 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 40 min.–41 min.).
12. Pažymėtina, kad vaiko gyvenamoji vieta ir deklaruota vieta nėra tas pats. Vaiko gyvenamoji vieta yra teisinė sąvoka, kuri nustatoma tėvų susitarimu arba teismo sprendimu, kai tėvai gyvena skyrium. Teismas, spręsdamas šį klausimą, vadovaujasi vaiko interesais. Vaiko gyvenamoji vieta reiškia vietą, kurioje vaikas faktiškai gyvena. Tuo tarpu gyvenamosios vietos deklaravimas yra privaloma administracinė procedūra, kuria asmuo, vadovaudamasis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu, oficialiai praneša valstybei apie savo gyvenamosios vietos adresą. Deklaruota gyvenamoji vieta yra svarbi dėl įvairių administracinių ir teisinių priežasčių, pvz., socialinėms išmokoms gauti, mokesčių tikslais, ar tam tikroms teisėms įgyvendinti. Taigi, vaiko gyvenamoji vieta yra faktiškai daugiausia gyvenama vieta, o deklaruota – formalus įregistravimas. Gali būti, kad vaiko deklaruota gyvenamoji vieta neatitinka faktinės jo gyvenamosios vietos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-670-330/2022). Apibendrinant nurodytina, kad teisiniuose ginčuose dėl vaiko gyvenamosios vietos lemiamą reikšmę turi faktinė vaiko gyvenamoji vieta ir jo interesai, o ne vien deklaracijos duomenys.
13. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nors apeliantas (atsakovas) pažymėjo, kad nesiekia riboti ieškovės, kaip motinos, teisių į vaiką, jo elgesys priešingas. Tai, kad jo pareiškimai dėl smurto nepagrįsti pagrindžia ne tik nutraukti ikiteisminiai tyrimai, tačiau ir bylos duomenys (nėra sveikatos išrašų apie sužalojimus ir pan.). Apelianto (atsakovo) vienašališkai padaryti 2025 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio pradžioje išklausyti garso įrašai taip pat nepatvirtina ieškovės smurtinio elgesio prieš šalių dukrą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria, kad apelianto (atsakovo) elgesys šiuo metu sudaro sąlygas pažeisti vaiko teisę netrukdomai bendrauti su motina, sudaro kliūtis ieškovei netrukdomai dalyvauti dukros gyvenime, todėl geriausiai vaiko interesus atitinka jos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus bendru sutarimu, nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus.
14. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019). Nagrinėjamu atveju geriausiai vaiko interesus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka dar ir todėl, kad ieškovė priešingai nei apeliantas (atsakovas) nesudaro kliūčių bendrauti, dalyvauti apeliantui (atsakovui) vaiko auklėjime. Jeigu vaiko prisirišimo pagrindas (arba noras) yra nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės (nuteikinėjimo), teismas tai turi įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad pateiktos psichologės įžvalgos, kai situaciją specialistei papasakojo apeliantas (atsakovas), o vaikas buvo tiriamas tik taikant vieną metodą (žaidimo metu lėlė vis bėga nuo mamos ir slepiasi pas tėtį) nėra pakankamai objektyvios. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaiko interesus labiausiai atitiktų psichologo įžvalgos dalyvaujant abiem tėvams, būtų išvengta subjektyvumo.
15. Pažymėtina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba taip pat pateikė išvadą, kad dukros interesus atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, nes kartu gyvena šalių dukros brolis ir sesuo. Apeliacinės instancijos vertinimu, ši aplinkybė vaiko gyvenamosios vietos nustatymui būtent su ieškove taip pat svarbi.
16. Atkreiptinas dėmesys, kad pasikeitus aplinkybėms gali būti pareiškiamas pakartotinis ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).
17. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.