Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Junijai Jeremičei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui D. U. bei pagal atsakovo D. U. priešieškinį ieškovei R. Š. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo nustatyti savo dukters D. U., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką. Ieškinyje nurodyta, kad šalys iki 2025 m. vedė bendrą ūkį. Ieškovė augina dar du savo vaikus. Ji dirbo atsakovui priklausančioje kavinėje, kur jai mokėdavo 200 Eur per mėnesį darbo užmokestį, kurį ji faktiškai turėdavo atiduoti atsakovui. Kiekvieną kartą, kai jai reikėdavo pinigų, ji turėdavo jų prašyti atsakovo. Atsakovas slapta filmuodavo, ką ji veikia namuose. Atsakovas nuolat ją žemino, todėl ji su vaikais išsikraustė iš atsakovo namų, tačiau atsakovo valia jų dukra D. U. gyvena vieną dieną jos, o kitą dieną atsakovo namuose. Toks gyvenimas kenkia vaikui. Pastebėjo, kad atsakovas ir jo giminaičiai nuteikinėja dukrą prieš ją, tai kenkia mergaitės psichikai, todėl prašo nustatyti dukros gyvenamąją vietą su motina. Per mėnesį dukros poreikiams reikia apie 800 Eur sumos, todėl kiekvienas iš tėvų turi teikti po 300 Eur. Prašo nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką, kuri atitiktų dukros interesus.

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti dukros D. U. gyvenamąją vietą su tėvu, nustatyti ieškovės bendravimo su dukra tvarką pagal „50/50“ principą. Nurodė, kad tokiu principu vyksta bendravimas tarp tėvų ir dukros nuo 2025 m. rugsėjo mėnesio. Vaiko gyvenamoje vietoje – tėvo namuose buvo sukurta stabili ir saugi aplinka – mergaitė turi savo kambarį, bei atskirą patalpą žaidimams, žaidimų aikštelę gyvenamojo namo kieme, aiškią dienotvarkę, lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį - darželį „(duomenys neskelbtini)“, bei nuo rugsėjo mėnesio atsakovo iniciatyva pradėjo lankyti muzikos mokyklą. Atsakovas aktyviai dalyvauja dukros auklėjime ir kasdienėje priežiūroje, vežioja į muzikos mokyklą. Nuo pat gimimo šalių dukra yra stipriai prisirišusi prie tėvo, mergaitė dažnai naktimis palikdavo savo lovytę ir eidavo miegoti pas tėtį, su kuriuo jautėsi saugiai. Dėl savo ramaus būdo ir jauno amžiaus, D. U., gyvenant kartu visiems vaikams, dažnai pavargdavo nuo hiperaktyvios sesers ir ieškodavo ramybės žaidimų kambaryje viena. Atsakovas rūpinosi jos emociniu komfortu, dažnai ją saugodavo nuo vyresnių vaikų, kurie ne visada elgėsi su ja pagarbiai. Pažymėtina, kad mergaitė yra jautri, ramaus būdo. Tėvo namuose jai sudarytos sąlygos, ji turi atskirą kambarį, kur gali ilsėtis, žaisti viena, kai to nori, turi savo lovą. Tuo tarpu mamos dviejų kambarių nuomojamame bute, kuriame gyvena keturi asmenys, savo atskiros erdvės, kurioje ji galėtų pabūti ramybėje, mergaitė neturi. Atsakovas iš bendro gyvenimo su ieškove žino, kad ji būdavo emociškai nestabili, dėl sveikatos problemų vartojo stiprius vaistus nuo migrenos, būdavo irzli, dažnai šaukdavo ant vaikų, vartojo necenzūrinius žodžius. Šalių dukra yra rodžiusi, kaip mama elgiasi su jos seserimi, kad pešė plaukus, statė į kampą, taikė fizines bausmes. Rugpjūčio mėnesio pradžioje pasikeitė vaiko elgesys, mergaitė nebenorėjo vykti pas savo motiną pagal laikiną bendravimo tvarką, o atsakovui pasisakė, kad mama ją muša. Dėl šios priežasties atsakovas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Kėdainių rajone, informuodamas, kad jo dukra D. U. nebenori vykti pas savo motiną, tvirtino, kad mama ją muša. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius informaciją perdavė policijai. Ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas dėl nepakankamų duomenų. Kadangi vaiko emocinė būsena po bendravimo su mama pasikeisdavo, todėl atsakovas, siekdamas išsiaiškinti vaiko emocinę būklę ir santykių su abiem tėvais ypatumus, kreipėsi į psichologę G. R.. Vaikas pas psichologę lankėsi tris kartus. Psichologė, vertindama vaiko elgesį ir išreikštas emocijas žaidimų metu, padarė išvadą, kad mergaitė demonstruoja teigiamą emocinį ryšį su tėvu ir neigiamą su motina, kas siejama su dėmesio stoka ir nesaugumo jausmu. Todėl prašoma nustatyti mergaitės gyvenamąją vietą su tėvu.

Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su juo sutinka iš dalies, t. y. sutinka, kad išliktų tokia bendravimo su dukra tvarka, kokia yra nustatyta šiuo metu. Nesutinka, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu dėl netinkamo jo ir jo motinos elgesio. Atsakovo teiginiai apie jos emocinį nestabilumą, stiprių vaistų nuo migrenos vartojimą, apie netinkamą elgesį rodo, kad jis nėra objektyvus, neigiamai nusiteikęs jos atžvilgiu ir tas neigiamas emocijas linkęs perduoti vaikui. Nei vienas vaikas nepatvirtino, kad ji būtų juos mušusi, tačiau sūnus A. bei duktė E. sakė, kas yra matę, kaip atsakovas mušęs mamą, smurtavęs prieš juos. Jei atsakovas klausinėja D. apie tai, su kuo ji norėtų gyventi, tokiais klausimais jis emociškai žaloja vaiką. Netinkamas atsakovo elgesys pasireiškia ir tuo, kad tiek jis, tiek jo motina neigiamai atsiliepia ir nuteikinėja mergaitę prieš mamą. Visiškai nepagrįstas atsakovo teiginys, kad nuo pat gimimo dukra buvo prisirišusi prie tėvo, mergaitė dažnai naktimis palikdavo savo lovytę ir eidavo miegoti pas tėtį, su kuriuo jautėsi saugi. Duktė buvo prisirišusi prie abiejų tėvų, visada, išskyrus ligos laikotarpius, vaikas miegodavo savo lovytėje, o ne su tėvu. Nors atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, jis gyvena name, o ji nuomojamame bute, tačiau tiek bute, tiek atsakovo gyvenamojoje vietoje vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis ir ugdytis.

Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad atsisako reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo. Sutinka su priešieškinio reikalavimu dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kad dukra gyventų pas kiekvieną iš tėvų santykiu 50:50, taip jau vyksta jų sutarimu kurį laiką. Kiekvienas iš jų išlaikys dukrą tuo metu, kai ji gyvens pas juos. Tačiau norėtų, kad švenčių metu dukra praleistų laiką su abiem tėvais. Prašo nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ja, nes bijo ateityje gali netekti dukros. Atsakovas nuteikinėja dukrą prieš ją, veda dukrą pas psichologą. Dukra sako, kad ji ją mušė, nors to niekada nebuvo. Atsakovas turi materialinę viršenybę prieš ją. Dukra puikiai sutaria su savo seserimi ir broliu (kitais dviem jos vaikais), būna jų pasiilgusi. Ji gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute. Sūnus gyvena atskirame kambaryje, o ji su dukromis viename kambaryje. Neįžvelgia, kad D. U. būtų išskirtinai prisirišusi prie tėvo. Pirmą dieną, kai ją pasiima, mergaitė būna pasiilgusi mamos, sesers ir brolio. Ji yra (duomenys neskelbtini), čia gyvena visi jos artimieji. Ji dirba, neseniai buvo paaukštintos jos pareigos, darbas jai patinka. Planuoja ateityje įsigyti savo būstą.

Teismo posėdyje atsakovas prašė nustatyti dukros gyvenamąją vietą su juo, kad dukrai būtų saugiau, kad ieškovė neišvežtų mergaitės į kitą miestą. Jis nenori atimti dukros iš motinos, tačiau ieškovei trūksta socialinių įgūdžių, atsakomybės, dukra yra mušama. Yra matęs, kad ieškovė mušė savo du vaikus bei bandė mušti jų dukrą. Jo namuose dukra turi savo kambarį. Jis gyvena vienas individualiame name. Norėtų, kad draugiškai dukra per šventes būtų pas abu tėvus. Už darželį moka abu kas antrą mėnesį. Jis moka ir veža dukrą į muzikos mokyklą. Dukra nėra prisirišusi prie mamos, pirmiau ištarė žodį „tėtė“. Vakare dukra būna liūdnesnė, kai žino, kad rytoj turės vykti pas mamą. Tai vienintelis jo vaikas.

Teismo posėdyje Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė patvirtino Institucijos duotą išvadą, kad D. U. gyvenamosios vietos nustatymas su mama neprieštarautų vaiko interesams. Nenustatyta, kad mama būtų smurtavusi prieš dukrą. Kartu su mama gyvena D. U. brolis ir sesuo. Pas tėvą sąlygos vaikui taip pat yra geros. Gyvenamosios vietos su tėvu nustatymas taip pat neprieštarautų vaiko D. U. interesams. Tėvų konfliktai neigiamai veikia vaiką.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

Nustatyta, kad D. U. gimė (duomenys neskelbtini). Jos tėvai – R. Š. ir D. U.. D. U. lanko (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ ikimokyklinio ugdymo grupę. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) konsultuota psichologės G. R., kuri nurodė, kad mergaitė parodo teigiamą santykį su tėvu ir neigiamą santykį su mama, trūksta bendravimo, įvardija baimės jausmą. Žaidimo metu lėlė vis bėga nuo mamos ir slepiasi pas tėtį. Mergaitė įvardijo ir parodė, kad mama trenkė jai per plaštaką.

R. Š. ir du jos nepilnamečiai vaikai, gimę (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m., įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų sąrašą.

R. Š. nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gaunamas pajamas sudaro 1 440 Eur darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) ir 583,80 Eur išmoka vaikui. Nuosavybės teise nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba išvadoje dėl ieškinio nurodė, kad ieškinio reikalavimai neprieštarauja vaiko interesams. Skyriuje nagrinėti pareiškimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai dėl tėvų tarpusavio konfliktų dėl bendravimo su dukra. (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas apie galimą fizinį smurtą prieš vaiką, t. y. kad R. Š. galimai naudojo fizinį smurtą prieš D. U.. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas policijos nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba išvadoje dėl priešieškinio nurodė, kad D. U. yra mažo amžiaus. Ieškovės gyvenamojoje vietoje gyvena D. brolis ir sesuo. Galimai vaikai yra prisirišę vienas prie kito. Pažymėtina, jog abu tėvai sutinka su bendravimo tvarkos 50/50 modeliu. Taigi abiejų tėvų galimybės rūpintis vaiku ir būti su vaiku būtų vienodos, nesvarbu su kuriuo iš jų nustatyta nuolatinė gyvenamoji vieta. Atsakovas nepateikė į civilinę bylą atsiliepimo ir nenurodė nesutikimo su vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymu su ieškove priežasčių, priežasčių dėl ko vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta ne su motina, o su juo. Tarnybos Skyriaus manymu, vien tik materialinės padėties skirtumai tarp tėvų nėra pakankamas pagrindas vaiko gyvenamosios vietos nustatymui. Susidariusioje situacijoje, Tarnybos Skyriaus manymu Ieškovės ir Atsakovo bendravimo tvarkos nustatymas principu 50/50 su nepilnamečiu vaiku D. U. neprieštarauja vaiko interesams. Tarnybos Skyriaus psichologė pokalbio su vaiku ir stebėjimo metu, pastebėjo, jog mergaitė atrodė rami, bendraujanti, jos elgesys buvo natūralus amžiui. Ji noriai įsitraukė į žaidimus su žaisline lėle ir nameliu, išlaikė dėmesį, rodė iniciatyvą, domėjosi aplinka. Pradžioje mergaitė buvo glaudžiai prisirišusi prie tėvo, tačiau palaipsniui atsipalaidavo, pradėjo bendrauti su psichologe ir įsitraukė į žaidimą. Viso susitikimo metu mergaitės emocinė būsena išliko stabili – nebuvo pastebėta reikšmingų emocinių svyravimų kalbant nei apie mamą, nei apie tėtį. Mergaitė dažniausiai šypsojosi, buvo smalsi, jos veido išraiška atitiko emocijų turinį. Kalbos raida atitinka amžiaus tarpsnį – mergaitė naudoja trumpus sakinius, kai kuriuos žodžius taria netiksliai, ilgesnių minčių dar neformuluoja. Psichologė pastebėjo, kad mergaitės mąstymas yra orientuotas į dabartį – ji kalba apie čia ir dabar vykstančius dalykus, negeba nuosekliai pasakoti apie praeities įvykius ar suvokti laiko tėkmės. Tokie ypatumai būdingi trejų metų vaikams ir atitinka jos amžiaus raidą. Kalbėdama apie tėtį ir mamą mergaitė rodė teigiamas emocijas, nepasireiškė nei nerimo, nei baimės reakcijų. Mergaitė dar nesugeba suvokti priežasties–pasekmės ryšių, laiko perspektyvos bei abstrakčių socialinių situacijų. Jos atsakymai kyla iš žaidybinės patirties, emocinių asociacijų bei čia ir dabar patiriamų įspūdžių. Vaiko nuomonės išklausymai ar pasikartojantys klausimai apie tėvus šiuo metu galėtų būti jai emociškai žalingi, nes tokio amžiaus vaikas dar neturi susiformavusio gebėjimo atskirti savo norų nuo suaugusiųjų lūkesčių, todėl gali patirti stiprų vidinį prieštaravimą ir lojalumo konfliktą tarp tėvų.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovė pareiškė, kad sutinka su priešieškiniu prašoma nustatyti bendravimo su dukra D. U. tvarka, t. y. bendravimo su dukra tvarka pagal „50/50“ principą. Šalys nurodė, kad tokia bendravimo tvarka faktiškai taikoma jau kelis mėnesius ir ji yra jiems priimtina. Esant šalių bendram sutarimui, nustatytina priešieškinyje siūloma tėvų bendravimo su dukra tvarka:

1. Pirmą savaitę D. U. su motina R. Š. bendrauja pirmadienį ir antradienį.

2. Trečiadienį R. Š. pristato D. U. į ugdymo įstaigą, o iš ugdymo įstaigos D. U. pasiima tėvas D. U. ir bendrauja su dukra trečiadienį bei ketvirtadienį.

3. Penktadienį D. U. pristato D. U. į ugdymo įstaigą, o iš ugdymo įstaigos vaiką pasiima R. Š. ir bendrauja su dukra penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį.

4. Antrą savaitę pirmadienį R. Š. pristato D. U. į ugdymo įstaigą, o iš ugdymo įstaigos vaiką pasiima D. U. ir nuo šios dienos bendravimo grafikas kartojasi kas dvi savaites.

5. Vaiko perdavimas vieno iš tėvų kitam vyksta paimant vaiką iš ugdymo įstaigos (darželio ar mokyklos), išskyrus atvejus, kai ugdymo įstaiga nedirba – tokiu atveju vaikas perduodamas ir grąžinamas abipusiu tėvų sutarimu vaiko gyvenamoje vietoje.

Teismas, turėdamas pareigą šeimos bylose veikti aktyviai nepilnamečių vaikų interesais, savo iniciatyva nustato, kad R. Š. ir D. U. turi teisę netrukdomai bendrauti su dukra D. U. bet kuriuo metu įvairiomis ryšio priemonėmis (telefonu, vaizdo programomis), o tėvai įpareigojami užtikrinti šio vaiko teisės įgyvendinimą.

Kadangi tėvų teisės ir pareigos savo vaikui yra lygios, kaip ir vaikas turi teisę leisti laiką su abiem tėvais, siekiant užtikrinti šių pamatinių principų laikymąsi, atskirai nustatytina šalių bendravimo su dukra tvarka jų atostogų bei švenčių metu.

Nustatytina, kad šalys turi teisę bendrauti su dukra D. U. ne mažiau kaip pusę savo kasmetinių atostogų savo pasirinktoje vietoje, įspėjant kitą iš tėvų ne vėliau kaip prieš trisdešimt kalendorinių dienų.

Lyginiais metais Kūčias ir antrąją šv. Kalėdų dieną dukra praleidžia su mama, pirmąją šv. Kalėdų dieną – su tėvu.

Nelyginiais metais Kūčias ir antrąją šv. Kalėdų dieną dukra praleidžia su tėvu, pirmąją šv. Kalėdų dieną – su motina.

Lyginiais metais Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) dukra praleidžia su motina.

Nelyginiais metais Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) dukra praleidžia su tėvu.

Lyginiais metais pirmąją šv. Velykų dieną dukra praleidžia su tėvu, antrąją – su motina.

Nelyginiais metais pirmąją šv. Velykų dieną dukra praleidžia su motina, o antrąją – su tėvu.

Kiekvienais metais Motinos ir Tėvo dienas dukra praleidžia atitinkamai su motina ir tėvu.

D. U. gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)) mergaitė turi teisę praleisti su abiem tėvais, dėl konkrečių bendravimo valandų susitariant tėvams tarpusavyje.

Kiekvienais metais D. U. turi teisę praleisti su motina jos gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)), su tėvu – jo gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)).

Ši tvarka padės išvengti daugiau kontaktų tarp šalių, užtikrins ramesnį šventinį laikotarpį tiek pačiai D. U., tiek kitiems ieškovės ir atsakovo šeimų nariams.

Šalims išaiškinama, kad nustatyta tvarka gali būti keičiama abipusiu šalių susitarimu, atsižvelgiant į dukros interesus.

Dėl objektyvių priežasčių negalint vykdyti nustatytos tvarkos, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Ginčas išsprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje šalių priešpriešinis reikalavimas dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo iš esmės grindžiamas tik emocijomis. Šalims susitarus dėl bendravimo su dukra tvarkos pagal „50:50“ koncepciją, mergaitė faktiškai praleis po vienodą laiką su abiem tėvais. Tad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas yra formalus.

Atsakovo nurodyti motyvai dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su juo yra nepagrįsti. Pirma, nėra objektyvių duomenų, kad ieškovė naudojo fizinį smurtą prieš D. U.. Ikiteisminis tyrimas pagal atsakovo pareiškimus nebuvo pradėtas nei vieną kartą. Atsakovo atstovės teiginys, kad „pliaukštelėjimai vaikui per koją ar užpakaliuką nebėra kriminalizuojami“ yra visiškai neteisingi, nes to praktikoje nėra, jeigu nustatomi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Apie smurtą prieš vaiką duomenų neturi nei Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos skyrius. Antra, geresnės atsakovo buities sąlygos (atskiras vaiko kambarys) nėra kriterijus, lemiantis vaiko gyvenamosios vietos nustatymą. Atsakovas pats pasiūlė bendravimo pagal „50:50“ koncepciją tvarką, su kuria ieškovė sutiko. Pagal atsakovo pasiūlytą ir ieškovės priimtą bendravimo modelį, šalių dukra praleis vienodą laiką tiek su ieškove, tiek su atsakovu. Tai reiškia, kad vienodą metų dienų skaičių D. U. leis ieškovės namuose (nuomojamame dviejų kambarių bute, kur kambariu dalinsis su mama ir sese), kurie pagal atsakovą yra prastesni nei jo. Buities sąlygos yra kintantis dalykas, taipogi priklausantis nuo žmogaus pajamų. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės namuose būtų pažeidžiamos mergaitės teisės, todėl šis argumentas dėl geresnių atsakovo buities sąlygų vertinamas kritiškai. Trečia, motyvas dėl dukrai emociškai stabilesnės aplinkos atsakovo namuose lygiai taip pat atmestinas, nes pats atsakovas sutinka, kad dukra pusę laiko praleis su motina, jos socialinėje aplinkoje, kur dar gyvena mergaitės brolis ir sesuo, kur vaikai žais, bendraus, o kartu galimai ir pyksis, nepasidalins žaislais, mamos dėmesiu, kas yra sunkiai išvengiama tarp mažamečių brolių ir seserų. Ketvirta, tai, kad mergaitė yra stipriai emociškai prisirišusi prie tėvo nėra kvestionuojama, tačiau tai nėra ir lemiamas veiksnys, nustatant vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, esant jau minėtai šalių bendravimo su dukra tvarkai. Kaip minėta, nėra neigiamai ieškovę charakterizuojančių duomenų. Dėl kelis kartus buvusių atsakovo pareiškimų dėl smurto prieš dukrą tyrimo, kurie baigėsi atsisakymu pradėti ikiteisminį tyrimą, ieškovei buvo ribojama teisė bendrauti su dukra, todėl natūralu, kad dukros ir mamos ryšys galėjo susilpnėti. Pateiktos psichologės įžvalgos iš dviejų konsultacijų, kai situaciją specialistei papasakojo atsakovas, o vaikas buvo tiriamas tik taikant vieną metodą (žaidimo metu lėlė vis bėga nuo mamos ir slepiasi pas tėtį) nėra pakankamai objektyvios. Penkta, atsakovo pateikti vaizdo ir garso įrašai vertintini kaip vaiko teisių pažeidimas. Įrašai daromi būtent tuo metu, kai vaikas kalba apie mamą, dienomis, kai rytojaus dieną mergaitę turi pasiimti mama. Atsakovas klausinėja mergaitę apie mamą, apie jos namus, siekdamas, kad mergaitė išreikštų neigiamą požiūrį mamos atžvilgiu. Atsakovas pokalbių su ieškove metu į juos įtraukia ir dukrą, įpareigodamas mergaitę pasirinkti, išreikšti savo poziciją ar ji nori vykti pas mamą, taip sukeldamas mažamečiam vaikui lojalumo konfliktą, kai vaikas sąmoningai verčiamas pasirinkti tarp motinos ir tėvo ir tuo metu esant su tėvu, vaikas iš esmės įpareigojamas atsakyti, kad su mama vykti nenori. Išvadą teikianti institucija pažymėjo, kad D. U. yra per mažo amžiaus, kad teisme būtų galima išklausyti jos nuomonę. Tad minėti vaizdo ir garso įrašai, kur mergaitė tariamai išsako nenorą bendrauti su mama, yra niekiniai. Nors atsakovas pažymėjo, kad nesiekia riboti motinos teisių į vaiką, tačiau jo elgesys teikiant nepagrįstus pareiškimus dėl smurto, minėti vaizdo įrašai rodo priešingą jo elgesį.

Ieškovė reikalavimą nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ja grindė savo baime prarasti dukrą. Ištyrus bylos duomenų visumą, galima vertinti, kad tam yra pagrindo. Kelis kartus atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovės atžvilgiu dėl fizinio smurto prieš dukrą. Nesant apkaltinamojo teismo nuosprendžio, Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriui neturint jokių objektyvių duomenų apie tai, kad ieškovė naudojo fizinį smurtą prieš dukrą D. U. ar kitais būdais pažeidė dukters interesus, nėra faktinio pagrindo teigti, kad ieškovė kelia grėsmę D. U. geriausiems interesams. Atsakovo nepagrįsti pareiškimai policijai sukėlė neigiamus padarinius – kurį laiką ieškovė negalėjo bendrauti su dukra. Atsakovo pateikti vaizdo įrašai patvirtina ieškovės teiginius, kad atsakovas bando nuteikti dukrą prieš mamą, sudarant situacijas ir siekiant, kad mergaitė išreikštų valią nevykti su mama. Toks atsakovo elgesys tiesiogiai pažeidžia D. U. teisę bendrauti su motina. Atsižvelgtina į Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriaus išvadą, kad D. U. interesus atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su motina, nes kartu gyvena mažamečiai D. U. brolis ir sesuo, ieškovės buitinės sąlygos nepažeidžia nepilnametės interesų. Ieškovė dirba, gauna pastovias pajamas. Neturi ketinimų keisti gyvenamąją vietą.

Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, tai, kad tėvo elgesys šiuo metu sudaro sąlygas pažeisti D. U. teisę netrukdomai bendrauti su motina, sudaro kliūtis mamai netrukdomai dalyvauti dukros gyvenime, konstatuotina, kad geriausiai D. U. interesus atitinka jos gyvenamosios vietos nustatymas su motina.

Dėl išlaikymo priteisimo

Bylos nagrinėjimo iš esmės metu, teikdama paaiškinimus teismui, ieškovė pareiškė, kad atsisako šio ieškinio reikalavimo, nes kiekvienas iš tėvų išlaikys dukrą jos gyvenimo su jais metu. Teismas priima šį ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo. Priėmus reikalavimo atsisakymą, bylos dalis dėl išlaikymo priteisimo nutraukiama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: 152 Eur žyminis mokestis, 700 Eur atstovavimo išlaidos.

Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro: 114 Eur žyminis mokestis, 550 Eur atstovavimo išlaidos.

Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėjimo.

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Iš esmės buvo patenkinta po 50 procentų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų. Tad ieškovei iš atsakovo priteisiama 426 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės – 332 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį ir priešieškinį iš dalies.

Nustatyti D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. Pirmą savaitę D. U. su motina R. Š. bendrauja pirmadienį ir antradienį.

2. Trečiadienį R. Š. pristato D. U. į ugdymo įstaigą, o iš ugdymo įstaigos D. U. pasiima tėvas D. U. ir bendrauja su dukra trečiadienį bei ketvirtadienį.

3. Penktadienį D. U. pristato D. U. į ugdymo įstaigą, o iš ugdymo įstaigos vaiką pasiima R. Š. ir bendrauja su dukra penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį.

4. Antrą savaitę pirmadienį R. Š. pristato D. U. į ugdymo įstaigą, o iš ugdymo įstaigos vaiką pasiima D. U. ir nuo šios dienos bendravimo grafikas kartojasi kas dvi savaites.

5. Vaiko perdavimas vieno iš tėvų kitam vyksta paimant vaiką iš ugdymo įstaigos (darželio ar mokyklos), išskyrus atvejus, kai ugdymo įstaiga nedirba – tokiu atveju vaikas perduodamas ir grąžinamas abipusiu tėvų sutarimu vaiko gyvenamoje vietoje.

6. R. Š. ir D. U. turi teisę netrukdomai bendrauti su dukra D. U. bet kuriuo metu įvairiomis ryšio priemonėmis (telefonu, vaizdo programomis), o tėvai įpareigojami užtikrinti šio vaiko teisės įgyvendinimą.

7. R. Š. ir D. U. turi teisę bendrauti su dukra D. U. ne mažiau kaip pusę savo kasmetinių atostogų savo pasirinktoje vietoje, įspėjant kitą iš tėvų ne vėliau kaip prieš trisdešimt kalendorinių dienų.

8. Lyginiais metais Kūčias ir antrąją šv. Kalėdų dieną D. U. praleidžia su mama R. Š., pirmąją šv. Kalėdų dieną – su tėvu D. U..

9. Nelyginiais metais Kūčias ir antrąją šv. Kalėdų dieną D. U. praleidžia su tėvu D. U., pirmąją šv. Kalėdų dieną – su motina R. Š..

10. Lyginiais metais Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) D. U. praleidžia su motina R. Š..

11. Nelyginiais metais Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) D. U. praleidžia su tėvu D. U..

12. Lyginiais metais pirmąją šv. Velykų dieną D. U. praleidžia su tėvu D. U., antrąją – su motina R. Š..

13. Nelyginiais metais pirmąją šv. Velykų dieną D. U. praleidžia su motina R. Š., o antrąją – su tėvu D. U..

14. Kiekvienais metais Motinos ir Tėvo dienas dukra praleidžia atitinkamai su motina ir tėvu.

15. D. U. gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)) mergaitė turi teisę praleisti su abiem tėvais, dėl konkrečių bendravimo valandų susitariant tėvams tarpusavyje.

16. Kiekvienais metais D. U. turi teisę praleisti su motina R. Š. jos gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)), su tėvu D. U. – jo gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)).

Bylos dalį dėl išlaikymo priteisimo nutraukti.

Priteisti ieškovei R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 426 Eur (keturis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 332 Eur (tris šimtus trisdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.