Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės ir Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022-07-04 nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022-04-15 nuosprendžiu M. A. paskirta subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant minimu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2022 m. balandžio 5 d.

Nuspręsta priteisti iš M. A. nukentėjusiosios G. S. naudai 500 (penkis šimtus) eurų turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. A. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas išankstinę tiesioginę tyčią, įgijo svetimą turtą apgaule, o būtent: 2021-07-21 0 val. 57 min., būdamas Marijampolės pataisos namuose, adresu Sporto g. 7, Marijampolė, ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, skelbimų portale skelbiu.lt įkėlė melagingą skelbimą apie išnuomojamą butą (duomenys neskelbtini), ir nurodė kontaktinį tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo numeriu nukentėjusioji G. S. su juo susisiekė ir susitarė dėl buto nuomos, iš savo sąskaitos 2021-07-21 8 val. 29 min. ir 2021-07-22 11 val. 10 min. pervedė po 100 eurų į M. A. nurodytą apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinančios D. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuos pinigus, vykdydama M. A. nurodymą, D. V. išgrynino ir perdavė E. A.. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, M. A. susisiekė su nukentėjusiąja G. S. ir, panaudodamas apgaulę, įtikino ją pervesti dar 300 eurų už to paties buto nuomą, o nukentėjusiajai G. S. M. A. nurodymu 2021-07-26 „Perlo“ terminale pervedus 300 eurų, 2021-07-26 E. R. ir A. B., nežinodami apie vykdomą nusikalstamą veiką, M. A. nurodymu prekybos centre „Maxima XX“, esančiame Tauragės mieste, Prezidento g. 72, „Perlo“ terminale išgrynino iš G. S. gautus 300 eurų ir pinigus perdavė M. A. nurodytiems asmenims, taip M. A. apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. nukentėjusiajai G. S. priklausančius 500 eurų, tuo nukentėjusiajai G. S. padarė 500 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. A. su Tauragės apylinkės teismo Tauragės miesto rūmų 2022-07-04 nuosprendžiu jam paskirta bausme nesutinka, prašo paskirti švelnesnę bausmę, nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl tai turi būti pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, papasakojo visas aplinkybes apie savo padarytą nusikalstamą veiką, taip pat nurodo, kad žada įsidarbinti ir atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

5. Apeliantas neginčija padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, jos kvalifikavimo ir kaltės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirta laisvės atėmimo bausme, būtent dėl paskirtos bausmės pagrįstumo nuteistajam M. A. teisėjų kolegija pasisakys plačiau.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, todėl bausmė jam skirta teisėtai ir pagrįstai. Paskirta bausmė nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga apelianto padaryto nusikaltimo pobūdžiui bei pavojingumui, todėl pagrindo tenkinti apelianto prašymą dėl bausmės švelninimo nėra.

7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajam pagal BK 182 straipsnio 1 dalį skirtinos bausmės, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus.

8. M. A. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Veika tyčinė. Šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas keturis kartus teistas, teistumas neišnykęs, taip pat ir pagal BK 182 straipsnį, todėl teismas konstatavo esant recidyvą (BK 27 straipsnis). Be to, M. A. daugelį kartų trauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat ir už sukčiavimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį (t. 3, b. l. 51–62).

9. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga teismui, skiriančiam bausmę, be kita ko, įvertinti ir kaltininko asmenybę. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos (BK 55, 56 straipsniai ir kt.) suponuoja pagrindą manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą.

10. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apylinkės teismas, vertindamas bausmės skyrimo motyvus bei nuteistojo asmenybę, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatė. Pažymėjo, jog nors M. A. kaltu prisipažino, davė parodymus teisme bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, ir dėl to teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, šios aplinkybės nesudaro pagrindo teismui daryti išvadą, kad M. A. veiksmuose yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be kita ko, yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Taigi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama tik nustačius du momentus – prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdų gailestį. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Apylinkės teismas teisingai akcentavo, jog kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, pritaria apylinkės teismo nustatytoms aplinkybėms, jog M. A. kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino tik susipažinęs su jo kaltę patvirtinančiais įrodymais, o jo formalų gailėjimąsi pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip akivaizdų siekį sau palankesnio teismo sprendimo.

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad yra susitaręs dėl darbo, todėl prašo jam skirti švelnesnę bausmę, kadangi žada atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo argumentams, jog toks nuteistojo pažadas yra deklaratyvus bei nenuoširdus. Atsižvelgtina į tai, jog apeliantas, net ir praėjus beveik vieniems metams po nusikaltimo padarymo, žalos nukentėjusiajai nėra nė kiek atlyginęs, jis pataisos įstaigoje nedirba, įsidarbinti pastangų nededa, taigi tikėtis, kad jis būdamas laisvėje elgsis kitaip bei atlygins žalą, pagrindo nėra.

12. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, M. A. teistumų skaičius rodo nuolatinį nuteistojo įstatymų nepaisymą bei nenorą savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Todėl, įvertinus tai, kad nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, ir atsižvelgus į tai, jog ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės nebuvo pakankamas pagrindas keisti savo gyvenimo būdą ir nesustabdė nuo nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, nėra pagrindo išvadai, jog, paskyrus jam švelnesnę bausmę, bus pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai. Pažymėtina, jog BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja bausmę skiriantį teismą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti ne tik kaltinamojo asmenybę, bet ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytą žalą bei kitas aplinkybes.

13. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, M. A. teistumų skaičius rodo nuolatinį nuteistojo įstatymų nepaisymą bei nenorą savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Todėl, įvertinus tai, kad nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, ir atsižvelgus į tai, jog ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės nebuvo pakankamas pagrindas keisti savo gyvenimo būdą ir nesustabdė nuo nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, nėra pagrindo išvadai, jog, paskyrus jam švelnesnę bausmę, bus pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai. Pažymėtina, jog BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja bausmę skiriantį teismą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti ne tik kaltinamojo asmenybę, bet ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytą žalą bei kitas aplinkybes.

14. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik realiai atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad anksčiau paskirtomis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmių skyrimo tikslai nebuvo pasiekti, kadangi M. A. ir toliau darė nusikalstamas veikas, nusikalstamą veiką M. A. padarė neišnykus teistumui, būdamas baustas administracine tvarka, atsižvelgus į M. A. baudžiamąją atsakomybę lengvinančiu aplinkybių nebuvimą ir sunkinančios aplinkybės buvimą, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios terminas nustatytas artimas įstatymo, numatančio atsakomybę už šią nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkiui. Manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Tauragės apylinkės teismo Tauragės miesto rūmų 2021-07-04 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo M. A. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. A. apeliacinį skundą atmesti.