Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-01-21 · Civilinė byla Nr. 2-831-476/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-21
Bylos Nr.
2-831-476/2019
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-01375-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Narbutienė
Ieškovas
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone
Atsakovas
J. T., A. A., M. T.
Trečiasis asmuo
BĮ Raseinių socialinių paslaugų centrui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-831-476/2019Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01375-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.1.6.; 2.3.5.2.1.; (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 21 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,sekretoriaujant Linai Indilienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei Marijai Muchambetalijavai,

atsakovams J. T., A. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone ieškinį atsakovams J. T., A. A., M. T., trečiajam asmeniui BĮ Raseinių socialinių paslaugų centrui dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, laikino tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone ieškiniu prašė:

Šalies argumentai

1. Neterminuotai apriboti motinos valdžią J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. sav., (duomenys neskelbtini),, vaikų E. T., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) E. A., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), S. A., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

2. Neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini),, vaikų E. A., gimusios (duomenys neskelbtini),, a. k. (duomenys neskelbtini), ir S. A. gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

3. Laikinai apriboti tėvo valdžią M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus E. T., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

4. Priteisti iš J. T. materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), E. A., gimusiai 2014 m. rugsėjo 18 d., S. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 100 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo laikinosios globos nustatymo dienos (2017-11 -27).

5. Priteisti iš M. T. materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo laikinosios globos nustatymo dienos (2017-11 -27).

6. Patenkinus ieškinį E. T., gimusio (duomenys neskelbtini), E. A., gimusios (duomenys neskelbtini), S. A., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti Raseinių vaikų globos namuose, adresu Raseiniai, Kalnų g. 15 A.

Ieškovo atstovė Marija Muchambetalijeva teismo posėdžio metu paaiškino, kad J. T. kartu su A. A., turi dvi nepilnametes dukras S. A., gimusią (duomenys neskelbtini), ir E. A., gimusią (duomenys neskelbtini), J. T. kartu su M. T., šiuo metu atliekančiu laisvės atėmimo bausmę, turi sūnų E. T., gimusį (duomenys neskelbtini). Atsakovams J. T. šeima yra žinoma nuo 2012 m. sausio mėnesio. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 27 d. įsakymu J. T. ir A. A. šeima buvo įrašyta į tuo metu galiojusią socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą (dėl socialinių įgūdžių stokos. Neterminuotai apribojus jiems tėvų valdžią pirmagimio sūnaus D. A. atžvilgiu, 2013 m. kovo 8 d. šeima buvo išbraukta iš apskaitos. Pakartotinai į apskaitą J. T. ir A. A. įrašyti 2013 m. rugpjūčio 1 d. po dukters S. A. gimimo. Atsakovams yra nustatytas socialinių paslaugų poreikis, teikiamos bendrosios ir specialiosios socialinės paslaugos.

A. A. kartu su J. T. gyveno iki 2015 m. birželio mėn. Nuo dukters S. gimimo buvo pastebima akivaizdi A. A. tėvystės įgūdžių, atsakomybės stoka. A. A. gyvendamas su J. T. prie dukterų auklėjimo prisidėdavo minimaliai. J. T. patikėdavo dukrų priežiūrą A. A. tėvui ir jo sugyventinei, kaimynėms. 2015 m. kovo 23 d. įvykęs sugyventinių tarpusavio konfliktas, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir J. T. pažintis su M. T. galimai turėjo įtakos jos sprendimui su A. A. gyventi skyriumi. Gyvendamas skyriumi A. A. visiškai nusišalino nuo dukrų priežiūros, auginimo. A. A. turi sveikatos sutrikimų, paūmėjus ligai vyras tampa agresyvus, emocingas. Jis ne kartą dėl sveikatos problemų buvo gydytas stacionariai. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Nemakščių seniūnija atsakovo charakteristikoje pateikė informaciją, kad A. A. dažnai keičia faktinę gyvenamąją vietą, jam trūksta socialinių, kasdienių buities priežiūros, higienos įgūdžių būtinų pasirūpinti savimi. Todėl Nemakščių seniūnija išsakė nuomonę, kad A. A. negebės rūpintis savo dukromis, jas auginti ir užtikrinti joms saugų ir sveiką gyvenimą. Raseinių socialinių paslaugų centro žiniomis, A. A. yra išvykęs į Angliją, ten dirba. Atsakovui gyvenant Lietuvoje buvo siūloma lankyti tėvystės įgūdžių kursus, tačiau jis jų nelankė, jo paties teigimu, savo sveikata nesirūpina, nebesilanko Raseinių psichikos sveikatos centre.

M. T. kartu su J. T. pradėjo gyventi 2015 m. liepą. Tačiau jau gyvenimo kartu pradžioje pasireiškė M. T. smurtinis elgesys, t. y. buvo fiksuotas fizinis smurtas mažametės Emilės atžvilgiu. J. T. teigimu, po šio įvykio kurį laiką (iki 2016 m. pabaigos) jos ryšiai su M. T. buvo nutrūkę. Raseinių socialinių paslaugų centro teiktoje informacijoje pažymima, kad M. T. prie sūnaus išlaikymo neprisidėdavo, išlaikymo sūnui neteikė. J. T. nuo 2017 m. sausio 9 d. išsikėlus gyventi į jai skirtą socialinį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu apsigyveno M. T.. Nuo 2017 m. sausio 25 d. teismo nuosprendžio pagrindu M. T. atlieka laisvės atėmimo bausmę. Raseinių pagalbos šeimai namai 2018 m. spalio 29 d. raštu informavo, kad M. T. keturis kartus skambino į Raseinių pagalbos šeimai namus, teiravosi apie sūnų, jo sveikatą.

Po dukters S. gimimo, padedant A. A. tėvams, socialiniams darbuotojams, kaimynams, kurį laiką J. T. buvo motyvuota auginti savo vaikus, stengėsi, bendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, savarankiškai kreipėsi į juos pagalbos. Tuometinio Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus iniciatyva po fiksuoto smurto artimoje aplinkoje J. T. buvo organizuotas psichologų konsultacijos, kurių metu buvo pastebėta, kad moteris stokoja socialinių įgūdžių, trūksta psichologinės ir emocinės brandos. J. T. susipažinus su M. T., situacija šeimoje pasikeitė. Buvo fiksuoti atsakovės girtumai, kaimynų teigimu, J. T. alkoholiu piktnaudžiauja savaitgaliais, po darbo valandų. Atsakovė buvo bausta administracine tvarka dėl to, kad neužtikrino mažametėms dukroms tinkamos priežiūros, nevykdė nustatytų tėvų pareigų auklėti ir prižiūrėti savo vaikus. J. T. ir jos šeimai apsigyvenus socialiniame būste, iš esmės pakeitus socialinę aplinką (anksčiau atsakovė gyveno netoli A. A. tėvo ir jo sugyventinės, kartu gyvenę nuomojamo būsto savininkai, kaimynai padėdavo prižiūrėti J. T. vaikus) namuose pradėjo lankytis prastą reputaciją turintys asmenys, vis dažniau pasireikšdavo girtumo atvejų, motina negebėjo užtikrinti socialinio, fizinio, emocinio saugumo mažamečiams vaikams. Nepaisant to, kad netoli atsakovės gyvenamosios vietos buvo sudarytos visos galimybės dukroms lankyti ugdymo įstaigą, J. T. priėmė sprendimą neleisti jų į ugdymo įstaigą. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 28 d. įsakymais vaikams S. ir E. A., E. T. nustatyta laikinoji globa. Į Raseinių globos namus pristatyti vaikai buvo utėlėti, nešvarūs, nekarpytais nagais, sukandžioti gyvių. Vaikai neturėjo jokių valgymo, higienos įgūdžių, buvo labai jautrūs. Tuo pačiu raštu buvo pateikta informacija, kad S. ir E. ant veido matosi gyjančios mėlynės, mergaitės galimai buvo mušamos motinos, pasakojo, kad jas „muša malkomis“. Tuo pagrindu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių įtariamosios kaltę. Po laikinosios globos nustatymo J. T. vaikams, atsakovė buvo aktyvi, priėmė visą jai siūlomą pagalbą, dažnai konsultuodavosi su socialine darbuotoja, skambindavo jai, prašydavo pagalbos, patarimų: 2017 m. lapkričio 29 d. dalyvavo pažintiniame psichodramos seminare mano vaikai, 2017 m. gruodžio 14 d. priimta blaivybės palaikymo paslauga, užsiregistravo teritorinėje darbo biržoje, atidirbinėjo paskirtus viešuosius darbus, lankė psichologo konsultacijas, (duomenys neskelbtini) „Bitupis“ išklausė 36 valandų, Pozityvios tėvystės kursus, tvarkėsi buitį pagal galimybes, stengėsi gerinti buities ir gyvenimo sąlygas, iš to buvo manoma, kad motinai vaikai rūpi. 2018 m. birželio 4 d. buvo nuspręsta grąžinti vaikus motinai. Apie tai birželio 1 d. buvo informuota socialinė darbuotoja, kuri susitikimo su J. T. seniūnijoje, ją informavo apie priimtą sprendimą. Tos pačios dienos popietę socialinei darbuotojai nuvykus į J. T. gyvenamąją vietą, moteris rasta neblaivi. Pati atsakovė pripažino, kad kartu su kaimyne vartojo alkoholį, po priimto gydymo Kaune, pasak jos, tai buvo ne primas kartas. Dėl šios priežasties buvo nuspręsta negrąžinti vaikų į šeimą, tęsti jų laikinąją globą. Po šio įvykio situacija kardinaliai pablogėjo: atsakovė rečiau pradėjo lankyti vaikus (ir pati pripažino, kad būdama Raseinių mieste, vaikų neaplankydavo), nesidomi jų sveikata, ugdymu, atsainiai bendradarbiauja su socialine darbuotoja, siūlomos pagalbos atsisakė, nuo birželio mėnesio iki rugsėjo mėnesio dalyvavo tik 3 AA užsiėmimuose, išsirašytų medikamentų nevartojo arba juos maišydavo su alkoholiu. Š. m. rugsėjo mėnesį J. T. buvo nutrauktas socialinės pašalpos mokėjimas, kadangi ji nedirbo visuomenei naudingų darbų, vis rečiau ji randama jai skirtame socialiniame būste, kuris, socialinės darbuotojos teigimu, paverstas landyne, atsakovė susidėjo su prastos reputacijos vyrais, kaimynai skundžiasi J. T. bute girdimu triukšmu. Raseinių pagalbos šeimai namai nurodo, kad vaikams E., S. ir E. gyvenant institucijoje pagerėjo jų socialiniai įgūdžiai jie jau moka naudotis tualetu, nebijo vandens, geba savarankiškai pavalgyto, atsirado saiko jausmas, pagerėjo emocinė vaikų būklė, vaikai lanko lopšelį - darželį.

Atsiliepimas

Atsakovė J. T. su ieškiniu sutiko, teismo posėdžio metu paaiškino, kad stengiasi pasikeisti. Stengsis daugiau lankyti vaikus globos įstaigoje, užsiregistruos darbo biržoje, tęs gydymą nuo priklausomybės alkoholiui, užsiregistruos pas psichologą, daugiau bendraus su socialinėmis darbuotojomis. Šiuo metu yra žmogus, kuris ją motyvuoja elgtis tinkamai, nevartoti alkoholio, lankyti vaikus ir su jais bendrauti. Iki šiol jai nepavyko tinkamai pasirūpinti vaikais. Po vaikų paėmimo ji nedėjo pakankamai pastangų susigražinti vaikų. Šiuo metu ji dirba pavienius darbus, darbo biržoje šiuo metu nesiregistruoja. Stacionaraus gydymo nuo priklausomybės ji neatsisakė. Nuo socialinės darbuotojos ji nesislapsto, jai jos darbuotoja neranda jos būste, tuomet ji būna pas draugo mamą. Vaikus paskutinį kartą ji lankė seniai. Jai padeda sugyventinio motina. Jos sugyventinis išgeria, bet jis taip pat sutiko gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Iki pavasario ji nori nuvykti stacionariam gydymui, nori sutvarkyti namus bei išmokti bendrauti su savo vaikais. Kviečiama neatvyko, nes ji buvo išsigandusi, neturėjo pinigų kelionei.

Atsakovas A. A. su ieškiniu sutiko, teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis dirba Anglijoje, dabar vėl ketina išvykti. Vaikus globos namuose aplankė prieš išvykdamas į Anglija. Jis galėtų pasiimti ir auginti vaikus, jis nebegeria, nevalkatauja, dirba, turi sugyventinę. Išlaikymo vaikams nemoka, nes pačiam neužtenka pinigų pragyvenimui. Jai atsakovė J. T. negertų, mano, kad galėtų auginti vaikus.

Atsakovas M. T. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie posėdžio vietą, datą ir laiką informuotas tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (b. l. 91).

Liudytoja N. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovės šeima jai yra žinoma, ji su J. T. šeima pradėjo dirbti 2017 metais sausio mėnesį. Ji gavo socialinį būstą, būstas buvo labai apleistas, nebuvo elektros, nebuvo malkų kūrenimui, nebuvo atlikti jokie remontai. Ji padėjo sutvarkyti būstą atsakovei. Pavasarį buvo uždengtas stogas, nes viskas tekėdavo į buto vidų. J. T. turi priklausomybę alkoholiui, ji priėmė medikamentinį gydimą, kuris nebuvo veiksmingas, todėl buvo taikytas gydymas “Torpeda“. Pas atsakovę lankydavosi asocialūs asmenys. Lankydavosi ir jos motina, kuri taip pat girtaudavo ir darydavo blogą įtaką atsakovei. Atsakovei trūksta socialinių įgūdžių, todėl ji padėdavo atsakovei nupirkti vaistus vaikams, ji negebėjo užtikrinti gydymo vaikams, nuolat turėjo ją raginti rūpintis vaikų sveikata. Atsakovė nemokėjo tinkamai panaudoti gaunamų lėšų, nenupirkdavo tinkamo maisto vaikams. Ji padėjo atsakovei nupirkti mastą, ragino atsakovę gaminti šviežią maistą. Vaikai iš šeimos buvo paimti 2018 m. lapkričio mėnesį, nes atsakovė buvo neblaivi. Po to, kai iš atsakovės buvo paimti vaikai, situacija keitėsi į gerąją pusę, ji lankėsi mokymuose priėmė gydymą nuo priklausomybės „Torpeda“, buvo ketinama grąžinti vaikus atgal į šeimą, tačiau J. T. vėl buvo aptikta neblaivi. Atsakovė prisipažino, jog po gydymo „Torpeda“ ji buvo palūžusi ir vartojo alkoholį. Gaunami skundai iš kaimyno, kad pas atsakovę lankosi asocialūs asmenys, ten yra girtaujama, triukšmaujama. Atsakovei buvo siūlomas stacionarus gydymas nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau atsakovė šios siūlomos pagalbos nepriėmė, jai negalėdavome prisiskambinti, nerasdavome namuose, todėl jokių paslaugų teikti ir negalėjome. Nuo 2018 m. birželio 1 d. J. T. savo socialiniame būste negyveno. Būstas vėl pasidarė labai apleistas, ant sienų atsirado pelėsis, labai drėgna, vaikų kambarys priverstas įvairiausių daiktų, bute laikomas šuo, kuris visur dergia, atsirado nemalonus kvapas.

Liudytoja V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovės J. T. šeima jai yra žinoma nuo 2018 m. liepos mėnesio. Kelis mėnesius jos šeimoje buvo pagerėjimas, ji priėmė medikamentinį gydymą. Ji rodė pastangas, pasiruošė malkų žiemai, tačiau rugsėjo mėnesį ji pradėjo gyventi su netinkamu asmeniu, kuris jai daro blogą įtaką ir ji atkrito. Stacionariai gydytis nuo priklausomybės ji nesutiko, nes nenorėjo palikti savo sugyventinio. Vaikų atsakovė nelanko. Šiuo metu Emilis guli ligoninėje, tačiau atsakovė vaiko neaplankė. Nors atsakovė ir motyvuojama, tačiau teigiamų pokyčių pastaruoju metu nėra. Iš darbo biržos sąrašų ji buvo išbraukta, todėl negauna socialinių išmokų. Atsakovės kaimynai skundėsi, kad atsakovės būste nuolat girtaujama, ten lankosi asocialūs asmenys. Atsakovė pati iniciatyvos susigrąžinti vaikų paskutiniu metu nerodo. Atsakovės sugyventinis girtauja, niekur nedirba, tuo pačiu daro neigiamą įtaką ir J. T..

Trečiojo asmens BĮ Raseinių socialinių paslaugų centro atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką tretysis asmuo informuotas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Pateiktame atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo nurodė, kad su ieškovo ieškiniu sutinka. J. T. teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos per pastarąjį laikotarpį nuo vaikų paėmimo iš šeimos ir nustačius jiems laikinąją globą Raseinių pagalbos šeimai namuose (tuo metu buvo Raseinių vaikų globos namai) nebuvo efektyvios, nes pasiekti teigiami pokyčiai bei rezultatai buvo trumpalaikiai, o pagrindinė problema iki šiol neišspręsta. J. T. kategoriškai atsisakė stacionaraus gydymo nuo priklausomybės alkoholiui, o kiti pagalbos būdai ir priemonės, kaip: AA klubas, psichologo konsultacijos, medikamentų vartojimas, „Torpedos“ suleidimas 12 mėn. laikotarpiui nepasiteisino. Moteris ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu, paskirtame socialiniame būste lankosi pašaliniai, neigiamą reputaciją turintys asmenys, kurie kelia grėsmę bei pavojų aplinkiniams, nes būna girtaujama, keliamas triukšmas, konfliktai tarp pačių sugėrovų. J. T. socialines paslaugas teikti sudėtinga, nes moters dažnai nebūna namuose, o pati iniciatyvos bendradarbiauti, kreiptis pagalbos, patarimų, kaip kad būdavo anksčiau nerodo. Bendraujant su J. T. pastebėta, kad jos fizinis bei emocinis ryšys su vaikais yra nutrūkęs. Motina visiškai nerodo iniciatyvos domėtis savo vaikais, net į nuolatinį socialinės darbuotojos raginimą tai daryti visiškai neatsižvelgia. J. T. pati teigė, kad šiuo metu neturi galimybių tinkamai atlikti savo, kaip motinos pareigas, auginti vaikus namuose (b. l. 93-94).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė J. T. ir atsakovas A. A. yra S. A., gimusios (duomenys neskelbtini) ir E. A., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai (b. l. 7, 8). E. T., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai yra J. T. ir M. T. (b. l. 9). Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. 2-100-476/2013 neterminuotai apribota tėvų valdžia A. A. ir J. T. sūnaus D. A. atžvilgiu (b. l. 10-12). LSMUL VŠĮ Kauno klinikos raštas dėl J. T. naujagimio, kuriame nurodoma, kad J. T. vaikas gydomas Kauno klinikų Neontologijos klinikos Naujagimių ligų skyriuje ligų skyriuje. Naujagimio išoriniai veido bruožai panašūs į alkoholinei fetopatijai būdingus bruožus. Rašte prašoma įvertinti J. T. ir A. A. gyvenimo sąlygas ir galimybes auginti naujagimį (b. l. 13). 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. (5.3)A1-85 J. T. ir A. A. šeima buvo įrašyta į tuo metu galiojusią socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos (b. l. 14, 15). Iš 2014 metų šeimos aplankymo aktų matyti, kad lankant šeimą namuose pastebėtas švaros, tvarkos trūkumas, pastebėta nešvari patalynė, dukra S. aprengta ne visai švariais drabužėliais. A. A. prie vaikų priežiūros neprisideda, vaikus J. T. padeda prižiūrėti A. A. motina (b. l. 16, 17, 18). Iš 2015-10-13 VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centro informacijos matyti, kad 2015-09-28 buvo gautas pranešimas, kad J. T. sugyventinis M. T. galimai moters dukrai E. A. sulaužė kojytę, mergaitei Kauno klinikose atlikta lūžusios kojos operacija (b. l. 22-23). 2015-09-28 Šiaulių AVPK Raseinių PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas M. T. atžvilgiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą (b. l. 34, 36). 2015-03-23 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto J. T. atžvilgiu (b. l. 26). A. A. buvo surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams (b. l. 27-28). Nuo 2014 m. spalio mėn. iš 2015-10-01 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos rašto matyti, kad 2015-09-28 į vaikų priėmimo skyrių GMP atvežta E. A. su šlaunikaulio kaulo lūžimu. Mergaitę atlydėjo mama J. T. (b. l. 35). Iki 2015 m. balandžio mėn. J. T. ir A. A. šeimai buvo teikiama pagalba, per šį laikotarpį pastebėti teigiami pokyčiai šeimoje, tačiau didžiausia rizika J. T. polinkis piktnaudžiauti alkoholiu, atsižvelgiant į tai yra reikalinga tęsti paslaugų teikimą (b. l. 29-31). Nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. ir nuo 2016- m. gegužės mėn. iki 2016 m. lapkričio mėn. J. T. šeimai buvo teikiama pagalba (b. l. 37-39, 40-42). Iš 2016-01-14 J. T. paaiškinimo matyti, kad jai išvykus gimdyti į Kauno klinikas jos mažametėmis dukromis pasirūpins L.S. ir kaimynė E. K. (b. l. 24). 2017-05-08 J. T. prašė nustatyti globą jos dukroms S. ir E. A., kol jos sūnus E. T. bus gydomas (b. l. 25). Iš 2018-01-29 Raseinių rajono savivaldybės Nemakščių seniūnijos pateiktos informacijos apie A. A. matyti, kad vyras dažnai keičia savo faktinę gyvenamąją vietą, jam trūksta socialinių, kasdieninių buities priežiūros, higienos įgūdžių, būtinų pasirūpinti savimi, jau nekalbant apie galimybę pasirūpinti mažametėmis dukromis, todėl mano, kad jis negali rūpintis savo dukromis, jas auginti ir užtikrinti joms saugų ir sveiką gyvenimą (b. l. 32). Iš 2018-11-27 VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centro informacijos matyti, kad A. A. neturi galimybių pasirūpinti savo dukterimis, kadangi jis neturi pastovios gyvenamos vietos, turima duomenų, kad jis jau kurį laiką gyvena ir dirba Anglijoje. Vyrui trūksta socialinių įgūdžių, negeba palaikyti namuose tvarkos bei švaros, taip pat jam trūksta įgūdžių rūpintis savo higiena. Todėl manoma, kad A. A. neturi jokių galimybių pats auginti dukras, kadangi nesugebės tinkamai jų auklėti, atsakingai rūpintis mergaičių sveikata bei higiena (b. l. 33).

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Civilinio kodekso 3.155 straipsnis).

Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas, kurią ir prašo taikyti ieškovas. To paties straipsnio antroji dalis numato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Pažymėtina, kad teismas spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Taip pat pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas A. A. pats neaugina ir neišlaiko savo nepilnamečių dukterų S. ir E. A., jomis visiškai nesirūpina ir nesidomi. Iš ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone ieškinio, jo atstovės, liudytojų apklaustų teismo posėdžio metu paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovui A. A. trūksta socialinių, kasdieninių buities priežiūros, higienos įgūdžių, būtinų pasirūpinti savimi, jau nekalbant apie galimybę pasirūpinti mažametėmis dukromis. Be to, kaip teismo posėdžio metu nurodė pats atsakovas, šiuo metu jis dar neturi nei darbo, nei pastovaus gyvenamo būsto, jis tik ketina įsidarbinti ir susirasti nuolatinį būstą gyvenimui. Be to, vaikų išlaikymui A. A. lėšų šiuo metu neturi, nes jam pačiam nepakanka pinigų pragyvenimui. Atsižvelgiant į tai manytina, kad atsakovas A. A. negali rūpintis savo dukromis, jų auginti ir užtikrinti joms saugų ir sveiką gyvenimą. Pažymėtina ir tai, kad iš bylos duomenų akivaizdu, kad tėvas A. A. yra visiškai nusišalinęs nuo savo dukterų S. ir E. A. priežiūros ir išlaikymo, nesirūpina jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Ugdymo įstaigoje dukras lankė seniai jomis nesidomi. Duomenų, kad situacija gali keistis, byloje nėra, todėl ieškovo prašymas neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. A. dukterų S. A. ir E. A. atžvilgiu tenkintinas visiškai (CK 3.180 str.).

Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju J. T. taip pat yra pagrindas neterminuotam laikui apriboti motinos valdžią vaikų E. T., E. A. ir S. A. atžvilgiu, nes bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovė jau ilgą laiką vengia atlikti savo kaip motinos pareigas auklėti vaikus. Atsakovė J. T. labai retai aplanko vaikus globos institucijose, nesirūpina jų priežiūra, ugdymu, ir išlaikymu, nesidomi jų sveikata. Byloje nėra duomenų, kad padėtis šiai dienai galėtų pasikeisti. Atsakovė J. T., turėdama visas galimybes susigrąžinti vaikus, to nesiekia, nededa pakankamai pastangų. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovo atstovė, liudytojos N. B. ir V. B., atsakovė po vaikų paėmimo iš šeimos, kelis mėnesius dėjo pastangas juos susigrąžinti, priėmė medikamentinį gydymą nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio atsakovei pradėjus gyventi su girtaujančiu sugyventiniu situacija tik blogėjo. J. T. ir toliau girtauja, jos būste lankosi asocialūs asmenys, atsakovės kaimynai skundžiasi dėl nuolatinio girtavimo ir triukšmo jos bute. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu ji nuolatinio darbo neturi, iš darbo biržos sąrašų buvo išbraukta dėl jos pačios kaltės, ji ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu. Posėdžio metu neprieštaravo, kad jei būtų apriboita motinos valdžia jos vaikų atžvilgiu. Teismas pažymi, kad tėvų elgesys turi keistis ne epizodiškai, teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimasis vaikų sveikata, auklėjimu, bendravimas su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimas, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimas ir t.t. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nesiima aktyvių veiksmų dėl vaikų susigrąžinimo, ilgą laiką savo gyvenimo būdo nepakeičia, tinkamai nesirūpina vaikais bei jų priežiūra, neteikia jiems materialinio išlaikymo, konstatuotina, jog atsakovė J. T. nėra pajėgi tinkamai pasirūpinti vaikais, ir yra nusišalinusi nuo savo motinos pareigų. Duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti, byloje nėra, todėl ieškovo prašymas neterminuotai apriboti motinos valdžią J. T. nepilnamečių vaikų E. T., E. A. ir S. A. atžvilgiu tenkintinas visiškai (CK 3.180 str.).

Kaip jau minėta, tėvų valdžia gali būti apribota tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t.y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti tėvus pakeisti gyvenimo būdą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas M. T. pats neaugina ir neišlaiko savo nepilnamečio sūnaus E. T., šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms teismas mano, kad tėvo valdžia M. T. turėtų būti apribojama laikinai. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių buvo laikinai apribota tėvų valdžia.

Neterminuotai (laikinai) apribojus atsakovams tėvo (motinos) valdžią į nepilnamečius vaikus, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais išskyrus tai, kas prieštarautų vaikų interesams (CK 3.180 str. 3 d.). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus patys (CK 3.181 str.). Išaiškintina atsakovams, kad vadovaujantis CK 3.181 str. 2 d. tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jeigu tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo.

Sutinkamai su CK 3.195 str. atsakovų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus kai vaikas įvaikinamas. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės J. T., po 100,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis išmokomis kiekvienam vaikui nuo laikinosios globos nustatymo momento. Iš atsakovo M. T. nepilnamečio sūnaus E. T. išlaikymui prašo priteisti 150,00 Eur nuo laikinosios globos nustatymo momento, tai yra 2017 m. lapkričio 27 d. iki vaikų pilnametystės. Atsakovė J. T. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, nurodė kad ji šiuo metu dirba pavienius darbus, ketina vėl registruotis darbo biržoje. Atsakovė J. T. yra darbingo amžiaus, duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, kurios ribotų jos galimybę dirbti, gauti pajamas, nėra. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinas po 100,00 Eur kiekvienam vaikui mokamas išlaikymas kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo laikinosios globos nustatymo momento iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str., CPK 376 str.).

Atsakovas M. T. į teismo posėdį neatvyko apie bylos nagrinėjimą vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas M. T. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindas atleisti jį nuo pareigos teikti nepilnamečiui sūnui E. T. pakankamo dydžio išlaikymą bei užtikrinti bent jau minimalius jo vystymosi poreikius. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo sūnaus E. T. išlaikymui priteistina po 150,00 Eur kas mėnesį mokamų išmokų nuo laikinosios globos nustatymo momento iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios ribojimo, išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p., 496 str. 1 d.).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo

2017-07-01 įsigaliojus civilinio proceso kodekso pakeitimams (Lietuvos Respublikos 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XII-2751 redakcija), įsigaliojo ir nauja bylų dėl tėvų valdžios apribojimo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo vaikui nagrinėjimo tvarka. CPK 496¹ straipsnis numato, kad teismas priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 m. lapkričio 27 d. S. A., E. A. ir E. T. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirta Raseinių vaikų globos namų administracija, kuri tinkamai vykdo globėjo pareigas ir užtikrina nepilnamečių vaikų S. A., E. A. ir E. T. fizinį ir psichinį saugumą, sudaro tinkamas sąlygas miegui, poilsiui, laisvalaikiui, užtikrina vaiko teisę į saugią socialinę aplinką, teisę į mokslą, vaikams yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, S. A., E. A. ir E. T. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos jai nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina Raseinių vaikų globos namuose (nuo 2018-10-01 Raseinių pagalbos šeimai namai) esančiuose (duomenys neskelbtini),, įstaigą paskiriant ir vaikų išlaikymui priteistų lėšų administratore iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 5 p.), todėl vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., patenkinus ieškinį visiškai, valstybei iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleisti (CPK 83 str. 11 d. 14 p.)

Teismas šioje byloje patyrė 10,30 Eur su procesinių dokumentų siuntimu susijusių išlaidų, todėl iš atsakovų priteistina po 3,43 Eur iš kiekvieno, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Iš atsakovų valstybei priteistinas žyminis mokestis už išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisimo: iš atsakovės J. T. 108 Eur (100,00 Eur x 12 mėn. x 3 vaikai x 3 % = 108 Eur), ir iš atsakovo M. T. 54 Eur (150,00 Eur x 12 mėn. x 3 % = 54 Eur) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 - 270 str., 402 str., 406 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

1. Neterminuotai apriboti motinos valdžią J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vaikų E. T., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) E. A., gimusios (duomenys neskelbtini),, a. k. (duomenys neskelbtini), S. A., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

2. Neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini),, vaikų E. A., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir S. A., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

3. Laikinai apriboti tėvo valdžią M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus E. T., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

4. Priteisti iš J. T. materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), E. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), S. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 100 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir tęsti iki vaikų pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo laikinosios globos nustatymo dienos (2017-11 -27).

5. Priteisti iš M. T. materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir tęsti iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo laikinosios globos nustatymo dienos (2017-11 -27).

6. Patenkinus ieškinį E. T., gimusio (duomenys neskelbtini),, E. A., gimusios (duomenys neskelbtini), S. A., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti Raseinių pagalbos šeimai namuose, adresu Raseiniai, Kalnų g. 15 A.

7. Inicijuoti bylą dėl globos nustatymo E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

8. Priteisti valstybei iš atsakovės J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 111,43 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų, 43 ct) bylinėjimosi išlaidų, kuria sudaro: 108 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 3,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant bylinėjimosi išlaidų įmokos kodą - 5660.

9. Priteisti valstybei iš atsakovo M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 57,43 Eur (penkiasdešimt septynis eurus, 43 ct) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 54 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 3,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant bylinėjimosi išlaidų įmokos kodą - 5660.

10. Priteisti valstybei iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,43 Eur (tris eurus, 43 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant bylinėjimosi išlaidų įmokos kodą - 5660.

11. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai. Kitą sprendimo dalį vykdyti, sprendimui įsiteisėjus.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus apylinkės teismą.

Teisėja Irena Narbutienė