Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarties, kuria patvirtintas patikslintas bankrutuojančios V. D. kreditorių sąrašas civilinėje byloje Nr. 2FB-2465-454/2016.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi V. D. iškelta bankroto byla. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios V. D. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 25 783,92 Eur (ekvivalentas 89026,71 Lt) sumai.Bankroto administratorius pateikė teismui prašymą patvirtinti papildomą kreditorės UAB „Kauno vandenys“ 85,69 Eur finansinį reikalavimą. Prašyme nurodė, kad UAB „Kauno vandenys“ teikė paslaugas, už kurias V. D. nemokėjo, todėl papildomai susidarė skola – 85,69 Eur.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi patikslino kreditorių sąrašą – UAB patvirtino UAB „Kauno vandenys“ papildomą 85,69 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą bankrutuojančios V. D. bankroto byloje.Teismas įvertinęs, kad bankrutuojančio asmens V. D. atstovė prašymui neprieštarauja, sprendė, jog yra pagrindas patikslinti kreditoriaus UAB „Kauno vandenys“ reikalavimą bankrutuojančiam fiziniam asmeniui V. D., papildomai patvirtinant finansinį reikalavimą 85,69 Eur sumai (Fizinių asmenų bankroto įstatymo – toliau FABĮ, 23 straipsnis).

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir netvirtinti patikslinto UAB „Kauno vandenys“ finansinio reikalavimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pagal FABĮ 23 straipsnio 1 dalį, teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. FABĮ 19 straipsnis aiškiai reglamentuoja fizinio asmens skolų mokėjimo terminus, t. y. skolų mokėjimo terminai pasibaigia iškėlus bankroto bylą. Kreditorės UAB „Kauno vandenys“ kreditorinis reikalavimas bankroto byloje yra patvirtintas. Bankrutuojančios V. D. mokumo atkūrimo planas teismo taip pat yra patvirtintas ir jame numatyta, kad 70 Eur suma yra skiriama kiekvieną mėnesį būsto komunaliniams mokesčiams mokėti. Tai reiškia, kad bankrutuojantis fizinis asmuo bankroto procese turi tinkamai įgyvendinti plane numatytas nuostatas ir mokėti mokesčius, nedidamas skolų kreditoriams. Pareiškėjos bankrutuojančios V. D. bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ įgaliotas asmuo V. L. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Kreditorės UAB „Kauno vandenys“ finansinis reikalavimas 85,69 Eur yra tiesiogiai susijęs su bankroto procesu, susidarė bankroto proceso metu ir remiantis FABĮ 23 straipsnio 7 dalimi patvirtintas pagrįstai. Bankrutuojanti V. D. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso bankrutuojančio asmens tėvams. Todėl 70 Eur suma yra skirta buto, kuriame gyvena V. D., komunaliniams patarnavimams apmokėti. Tuo tarpu butas (duomenys neskelbtini), bankroto proceso metu bus parduodamas iš varžytynių ir gautos lėšos bus skirtos atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau šiam butui išlaikyti būtinos išlaidos, kurioms padengti mokumo atkūrimo plane lėšų nėra numatyta.Atsiliepime nurodoma, kad FABĮ nuostatos nesuteikia teisės kreditoriui skųsti nutartis, kuriomis patvirtinti kitų kreditorių finansiniai reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirųjų skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria patvirtintas patikslintas bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių sąrašas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi V. D. iškelta bankroto byla. Pagal FABĮ 23 straipsnio 1 dalį teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios V. D. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kurių bendra suma 25 783,92 Eur (89 026,71 Lt). Šia nutartimi į bankrutuojančios V. D. kreditorių sąrašą įtraukta ir kreditorė UAB Kauno vandenys“, nors minėtoje nutartyje nenurodyta konkreti finansinio reikalavimo suma.Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios V. D. mokumo atkūrimo planas.FABĮ 7 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai mokumo atkūrimo planui. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad plane turi būti nurodyta kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos (atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos, tarp jų numatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka mokėti, mokėjimams įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytą susitarimą skiriamos lėšos).Apeliantė UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirajame skunde nurodo, kad bankrutuojančios V. D. mokumo atkūrimo plane, kurį teismas patvirtino 2016 m. sausio 7 d. nutartimi, yra patvirtinta 70 Eur suma, kuri skiriama kiekvieną mėnesį būsto komunaliniams mokesčiams apmokėti. Bankroto administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad kreditorės UAB „Kauno vandenys“ finansinis reikalavimas 85,69 Eur yra tiesiogiai susijęs su bankroto procesu ir susidarė dėl bankrutuojančiam fiziniam asmeniui priklausančio buto, esančio Piliakalnio g. 11-43, Kaune, išlaikymo, kuriam išlaikyti mokumo atkūrimo plane lėšos nebuvo numatytos, nes pareiškėja gyvena jos tėvams priklausančiame bute ir būtent mokesčiams skirtus pinigus naudoja gyvenamajam būstui išlaikyti.FABĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad su fizinio asmens bankroto procesu susiję kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai (nesumokėti mokesčiai, skola atleistiems darbuotojams, išlaikomiems asmenims ir kiti) tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą. To paties straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas tvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra atsiradę iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjai bankrutuojančiai V. D. ir M. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise nuo 2007 m. kovo 27 d. priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Po savo sutuoktinio M. D. mirties, pareiškėja kartu su savo nepilnamete dukra 2012 m. spalio 31 d. priėmė palikimą, tame tarpe ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau šio fakto VĮ Registrų centras neįregistravo (b. l. 13–17). Kreditorė UAB „Kauno vandenys“ teismui pateiktame ieškinyje (b. l. 9–10) nurodė, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, yra naujo turto savininko prievolės ir nors V. D. su kreditoriumi nebuvo sudariusi sutarties dėl atsiskaitymo už butui tiekiamą vandenį, tačiau faktiškai naudojosi kreditoriaus teikiamomis paslaugomis. Laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. susidarė 32,40 Eur dydžio įsiskolinimas (b. l. 19). Dėl susidariusio įsiskolinimo UAB „Kauno vandenys“ su ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama iš V. D. priteisti 32,40 Eur skolą, 20,00 Eur žyminio mokesčio ir 33,29 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 85,69 Eur (b. l. 9–11). Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinės bylos Nr. 2-29337-151/2016 nagrinėjimą sustabdė ir perdavė ją bankrutuojančios V. D. bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui, ta pačia nutartimi grąžindamas ieškovei jos sumokėtą 20,00 Eur dydžio žyminį mokestį (b. l. 34–35). Taigi, nustatyta, kad skundžiama teismo nutartimi papildomai patvirtintas 85,69 Eur dydžio kreditorės UAB „Kauno vandenys“ finansinis reikalavimas yra susidaręs jau iškėlus V. D. bankroto bylą, pareiškėjai nemokant einamųjų mokesčių už bankrutuojančio fizinio asmens butui tiekiamą vandenį ir dėl kreditoriaus patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pagal FABĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatas iškėlus bankroto bylą, teisme tvirtinami tie kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie atsirado iki bankroto bylos iškėlimo. FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą draudžiama fiziniam asmeniui vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas šio fizinio asmens iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių mokėjimą, išieškoti skolas iš šio fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, nagrinėjant juridinių asmenų bankroto bylas, pažymi, kad FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatos netaikytinos prievolėms, atsiradusioms po bankroto bylos iškėlimo ir susijusioms su bankroto procedūrų vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2011). FABĮ 16 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad fizinis asmuo bankroto proceso metu privalo nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti plane nustatyta tvarka. FABĮ 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius disponuoja fizinio asmens turtu, kuris įrašytas į planą, ir depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane numatytą tvarką. Pagal FABĮ 22 straipsnio 1 dalį bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui. Bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų (gautų pardavus ir (ar) perdavus fizinio asmens turtą, fiziniam asmeniui grąžintų skolų, individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir kitų fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų) (FABĮ 22 straipsnio 5 dalis). Sistemiškai aiškinant FABĮ nuostatas, darytina išvada, kad bankrutuojančio fizinio asmens statusas nepanaikina ir neriboja asmens pareigos mokėti einamuosius mokesčius, todėl išlaidos, susijusios su einamųjų mokesčių, atsiradusių po bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, mokėjimu yra laikytinos administravimo išlaidomis FABĮ 22 straipsnio prasme, kadangi mokumo atkūrimo plane yra numatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu, todėl kitoks šių nuostatų aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino bankroto administratoriaus prašymą patvirtinti kreditorės UAB „Kauno vandenys“ patikslintą finansinį reikalavimą, susidariusį po bankroto bylos V. D. iškėlimo, nes tokios išlaidos priskirtinos administravimo išlaidoms ir einamieji mokesčiai turi būti mokami iš mokumo atkūrimo plane nurodyti lėšų. Bankroto administratorius savo atsiliepime nurodo, kad kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ neturi teisės skųsti nutarties, kuria patvirtintas kito kreditoriaus finansinis reikalavimas, nes tai nėra numatyta FABĮ. FABĮ 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali būti skundžiama teisės aktų nustatyta tvarka. Fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis). Kadangi FABĮ nereglamentuoja nutarties, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, apskundimo tvarkos, todėl šiuo atveju turi būti taikomos CPK nuostatos.CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Kasacinis teismas juridinių asmenų bankroto bylose yra konstatavęs, jog kreditoriai bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu tampa tik teismui patvirtinus jo finansinį reikalavimą. Tokie asmenys naudojasi trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinėmis teisėmis (CPK 47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1492/2012).Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis) Apeliacinį (atskirąjį) skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 305 straipsnis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantė UAB „Būsto paskolų draudimas“ yra dalyvaujantis byloje asmuo, kuris naudojasi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinėmis teisėmis (CPK 47 straipsnis), nes šis kreditorius į bankrutuojančios V. D. kreditorių sąrašą įtrauktas Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi (b. l. 31). Taigi, minėtos CPK nuostatos suteikia teisę kreditoriui, kurio finansinis reikalavimas patvirtintas fizinio asmens bankroto byloje, apskųsti teismo nutartis teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pareiškėjos bankroto administratoriaus argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė FABĮ nuostatas, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – bankroto administratoriaus prašymą patvirtinti patikslintą UAB „Kauno vandenys“ kreditorinį reikalavimą bankrutuojančios V. D. bankroto byloje atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti klausimas išspręstinas iš esmės – bankroto administratoriaus prašymą patvirtinti patikslintą UAB „Kauno vandenys“ kreditorinį reikalavimą bankrutuojančios V. D. bankroto byloje atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.