Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dalios Vasarienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Marine Service“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Maritime Construction Company“ iškelta bankroto byla, ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Marine Service“ atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. B2-1252-163/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Subarė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Maritime Construction Company“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais uždaroji akcinė bendrovė „Barocenas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl kreditoriaus, neįtraukto į bankroto bylą iki bankroto bylos iškėlimo dalyvaujančiu byloje asmeniu, teisės paduoti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria iškelta bankroto byla.

Klaipėdos apygardos teisme 2012 m. gegužės 18 d. gautas UAB „Baltic Marine Service“ atskirasis skundas, kuriuo prašoma atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo dalyje dėl bankroto administratoriaus paskyrimo bei bankroto administratoriumi paskirti V.L. (t. 1, b.l. 130-134).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) aiškiai įvardija kreditorių teises bankroto procedūros metu nuo jos inicijavimo iki bendrovės pabaigos. ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė įmonės kreditoriams dalyvauti bankroto procese iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo. Apelianto teigimu, ši teisė suteikiama visiems kreditoriams, o ne tik tiems, kurie inicijuoja bankroto bylos iškėlimą. Teismui žinant, kad konkretaus kreditoriaus, kuris nėra informuotas apie bylos nagrinėjimą, finansinis reikalavimas yra didelis, vadovaudamasis viešuoju interesu, tikslu išnagrinėti bylą nešališkai ir visapusiškai, ex officio privalo tokį kreditorių įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu. Tačiau apeliantas ne tik nebuvo įtrauktas į bylą, bet ir pati byla buvo išnagrinėta per 6 darbo dienas, todėl bet kuriam kreditoriui buvo atimta reali galimybė įstoti į procesą. Apeliantas laikytinas dalyvaujančiu byloje asmeniu, nes pagal CPK 37 straipsnyje įtvirtintą dalyvaujančių byloje asmenų sampratą jis turi teisinį suinteresuotumą ne tik dėl jo kaip kreditoriaus reikalavimo patenkinimo, bet ir dėl to, ar UAB „Baltic Maritime Construction Company“ bus iškelta bankroto byla, o bankroto bylos iškėlimas tiesiogiai susijęs su kreditorių reikalavimų patenkinimo tvarka, trukme bei apimtimi. Todėl jis turi teisę skųsti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį. Ieškovo UAB „Subarė“ prezidentas ir akcininkas yra A.M., kartu su A. J., kuris dirba UAB „Subarė“, yra atsakovo UAB „Baltic Maritime Construction Company“ steigėjai ir akcininkai, bendrai turintys pagrindinį akcijų paketą (75 proc.), todėl apeliantas daro išvadą, kad ieškovas ir atsakovas veikia suderintai ir bendru interesu. Atsižvelgiant į tai, labai tikėtina, kad ieškovo siūlomas bankroto administratorius dėl akivaizdžiai suderintų veiksmų tarp šių įmonių veiks išimtinai atsakovo bei pagrindinių jos akcininkų interesais ir bus teisiškai suinteresuotas bylos baigtimi. Apeliantas teismo posėdžio dieną faksu pateikė ir papildomus įrodymus šiuo aspektu.Teismas, nepagrįstai nepriimdamas atsakovo kreditoriaus (apelianto) atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutarties, nesvarstė apelianto siūlomos administratoriaus kandidatūros ir dėl jos nepasisakė, o taip pat netinkamai įvertino bylos šalių ir kreditorių santykius ir galimą ieškovo pasiūlyto bankroto administratoriaus suinteresuotumą bankroto procese.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Atskirasis skundas paduotas dėl dviejų pirmosios instancijos teismo nutarčių, t.y. dėl 2012 m. balandžio 27 d. nutarties dalies dėl AB „Baltic Maritime Construction Company“ bankroto administratoriaus paskyrimo ir dėl 2012 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto atskirąjį skundą dėl 2012 m. balandžio 27 d. nutarties. Skundžiamos teismo nutartys yra tarpusavyje susijusios, teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisako dėl jų abiejų (CPK 320, 338 str.).

Atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutarties

Sprendžiamas klausimas, ar teismas teisėtai atsisakė priimti apelianto, kaip nedalyvaujančio byloje asmens, atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla.

CPK normos bankroto bylų nagrinėjimo procese taikomos tiek, kiek tai nereglamentuoja specialios ĮBĮ nuostatos (ĮBĮ 1 str., CPK 1 str. 1 d.). Todėl atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (ĮBĮ 1 str. 3 d., CPK 338 str.). Pagal CPK 305 straipsnį apeliacinį (atskirąjį) skundą gali paduoti dalyvaujantys byloje asmenys, o pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktą šis skundas nepriimamas, jeigu jį paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti.

Taigi, sprendžiant atskirojo skundo priėmimo klausimą, pirmiausia yra tikrinamos aplinkybės, ar asmuo turi teisę pateikti skundą, ar nutartis gali būti apeliacinio apskundimo objektas, ar skundas yra pateiktas per įstatymo nustatytą terminą ir pan., ir tik tuo atveju, jei jis atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, teismas gali su juo sutikti ir skundžiamą teismo nutartį panaikinti arba persiųsti bylą su juo apeliacinės instancijos teismui (CPK 334 str. 2 d. 1, 2 p. p.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas nėra šioje byloje dalyvaujantis asmuo, todėl negali skųsti nutarties dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo.

Byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog iškeliant bankroto bylą, ieškovu laikomas asmuo, kuris kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą. Atsakovas bankroto byloje yra skolininkas, t. y. įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Visi kiti asmenys bankroto byloje dalyvauja trečiųjų asmenų teisėmis. Kreditoriai, kurie nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu tampa tik teismui patvirtinus jo finansinį reikalavimą. Tokie asmenys naudojasi trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinėmis teisėmis (CPK 47 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012).

Teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, kartu privalo išspręsti ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus klausimus, tarp jų – paskirti įmonės administratorių (ĮBĮ 10 str. 4 d. 1 p.). ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui administratoriaus kandidatūrą gali siūlyti ne tik asmuo, pateikiantis pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, bet ir kiti ĮBĮ 5 straipsnyje nurodyti asmenys – kreditoriai, savininkas ar įmonės administracijos vadovas. Taip užtikrinamas bankroto administratoriaus paskyrimo skaidrumas bei kreditorių lygiateisiškumas, o kreditorius, kaip proceso dalyvis, įgyja apeliacijos teisę. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat yra konstatuota, jog proceso operatyvumo ir koncentruotumo principas lemia tai, kad ĮBĮ 5 straipsnyje nurodyti asmenys turi teisę siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą tik iki bankroto bylos iškėlimo. Kreditoriai, nereiškiantys savarankiško reikalavimo dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau iki bankroto bylos iškėlimo pasiūlę administratoriaus kandidatūrą, įstoja į bylą kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ir taip įgyja teisę skųsti teismo nutartį dėl bankroto administratoriaus paskyrimo. Kreditoriai, bankroto bylos iškėlimo stadijoje neįgiję proceso šalies teisių ir pareigų, negali skųsti tokios teismo nutarties, tokie kreditoriai byloje dalyvaujančiais asmenimis bankroto byloje tampa tik po to, kai teismo nutartimi yra patvirtinamas jų finansinis reikalavimas.

Taigi, pagal teismų praktiką, apibendrinant aukščiau paminėtą, konstatuotina, jog iki teismui priimant nutartį iškelti įmonei bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti, dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi ieškovas – kreditorius, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovas – bankrutuojanti įmonė, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 str.), t. y. kreditoriai, prisidėję prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, t.y. kreditoriai, nereiškę savarankiško reikalavimo dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau iki bankroto bylos iškėlimo pasiūlę administratoriaus kandidatūrą (CPK 47 str.). Nesikreipęs dėl bankroto bylos iškėlimo arba iki bankroto bylos iškėlimo nesiūlęs administratoriaus kreditorius, bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu tampa tik teismui patvirtinus jo finansinį reikalavimą ir tik nuo tada naudojasi trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinėmis teisėmis

Nagrinėjamoje byloje apeliantas kreipėsi į teismą tik su atskiruoju skundu, jame siūlydamas bankroto administratoriaus kandidatūrą, t.y. jau po nutarties iškelti skolininkui bankroto bylą priėmimo. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtus argumentus ir teisminę praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bankroto bylos iškėlimo stadijoje apeliantas netapo dalyvaujančiu byloje asmeniu, dėl ko neįgijo ir teisės į apeliaciją. Minėti motyvai patvirtina, kad taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas ex officio privalo kreditorių, kurio reikalavimo suma yra didelė, įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu (CPK 46 str., 47 str.).

Pagal CPK 305 straipsnį apeliacinį skundą turi teisę paduoti byloje dalyvaujantys asmenys. Apeliantas nėra dalyvaujantis byloje asmuo, todėl jam nesuteikiama teisė į apeliaciją, tačiau apelianto teisė į teisminę gynybą apskritai nėra pažeidžiama, nes šalių teises ir pareigas bankroto bylos iškėlimo stadijoje lemia bankroto bylos iškėlimo specifika – apelianto kaip kreditoriaus teisės bus įgyvendintos patvirtinus bankroto byloje jo finansinį reikalavimą. Neįgijus procesinių teisių bankroto bylos iškėlimo metu, tačiau vėliau teismo nutartimi patvirtinus kreditorių finansinius reikalavimus, tokie kreditoriai įgyja teisę kontroliuoti paskirto administratoriaus veiklą tvirtinant įmonės administratoriaus veiklos ataskaitą, ginčijant bankroto administratoriaus veiksmus, kreipiantis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo ir pan.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutarties.

Atskirojo skundo argumentai dėl šios nutarties skundžiamos dalies pagrįstumo būtų reikšmingi, jei apeliantas turėtų teisę ją skųsti apeliacine tvarka ir būtų atnaujintas terminas ją apskųsti. Konstatavus, kad apeliantas nebuvo dalyvaujančiu bankroto byloje asmeniu ir neturi teisės apeliacine tvarka skųsti nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, nėra pagrindo svarstyti termino atskirajam skundui dėl 2012 m. balandžio 27 d. nutarties paduoti atnaujinimo klausimo ir šios nutarties skundžiamos dalies dėl administratoriaus kandidatūros. Todėl kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo (-ų) į skundą argumentai bei prašymai išreikalauti duomenis apie UAB „Subarė“ akcininkus ir jų valdomas akcijų dalis, išreikalauti duomenis apie A.J. darbdavius, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui ir dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 336-338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 21 d. ir 2012 m. balandžio 27 d. nutartis palikti nepakeistas.