- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-05
- Bylos Nr.
- e2A-1092-1043/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03788-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- M. C.
- Kategorijos
rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. C. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo M. C. 90,78 Eur negrąžinto kredito, 23,06 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 3,75 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 24,73 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 65 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 90,78 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, 65 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 90,78 Eur nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 136 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. kovo 15 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovei 90,78 Eur negrąžinto kredito; 23,06 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 3,75 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos; 24,73 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 4 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.); 16,33 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.); 65 procentus negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 5 d.) nuo likusio pagal mokėjimo grafiką kas mėnesį nesumokėto kredito likučio (nuo 2021 m. balandžio 5 d. – 43 Eur; 2021 m. gegužės 5 d. – 37,79 Eur; 2021 m. birželio 5 d. – 32,39 Eur; 2021 m. liepos 5 d. – 26,50 Eur; 2021 m. rugpjūčio 5 d. – 20,39 Eur; 2021 m. rugsėjo 5 d. – 13,95 Eur; 2021 m. spalio 5 d. – 7,16 Eur); 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą 158,65 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 113,33 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-s2yh9jg7 bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė perėmė reikalavimo teises į atsakovą dėl negrąžinto kredito pagal minėtą sutartį. Atsakovas nesilaikė sutarties mokėjimo grafiko, todėl pradinė kreditorė 2020 m. liepos 4 d. nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovas apie tai informuotas rašytiniu pranešimu. Duomenų apie tai, jog atsakovas būtų tinkamai bei laiku atsiskaitęs su ieškove, byloje nebuvo. Sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 90,78 Eur negrąžinto kredito priteisimo pagrįstas, jį tenkino. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos, kas reiškė, jog mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti paskaičiuotos tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo dienos. Įvertinęs, kad ieškovė prašė priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 4 d.), ieškinio reikalavimą dėl 23,06 Eur laikė pagrįstu, jį tenkino. Nustatė, kad kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą įtrauktas 0,75 Eur dydžio sutarties administravimo mokestis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškovė įgijo teisę administravimo mokestį skaičiuoti nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo, todėl iš atsakovo priteisė 3,75 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 4 d.).
5. Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, teismas nurodė, kad ieškovė, prašydama taikyti civilinę atsakomybę, turi įrodyti visas sąlygas (neteisėtus veiksmus, nuostolius, kaltę ir priežastinį ryšį). Neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio sąlygų buvimą pagrindė įvykęs pažeidimas – sutarties nevykdymas, dėl kurio buvo nutraukta sutartis. Kaltė preziumuojama, todėl atsakovui, kaip skolininkui, teko pareiga šią sąlygą nuginčyti, tačiau tuo atsakovas nesinaudojo – atsiliepimo byloje nepateikė. Ieškovė žalą (nuostolius) kildino iš negautų pajamų (nuostolių), kuriuos sudarė 24,73 Eur (90,78 Eur negrąžinta kredito dalis × (65 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma/ 365 dienų per metus) × 153 dienos nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos) mokėjimo (pelno) palūkanos, už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 4 d. (sutarties nutraukimo dienos) iki 2020 m. gruodžio 4 d. (ieškinio parengimo dienos), kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį. Tuo remiantis, ieškovei iš atsakovo priteisė 24,73 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 4 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.).
6. Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, teismas nurodė, kad siekiant nepažeisti atsakovo interesų tuo atveju, jeigu jis prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo už akių priėmimo, tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti, apskaičiuojant konkrečią sumą nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.), tai yra 16,33 Eur (90,78 Eur negrąžinta kredito dalis × (65 proc./ 365 dienų per metus) × 101 dienų), ir procentinę išraišką, tai yra 65 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 5 d.), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį. Ieškovė pagrįstai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, galėjo tikėtis gauti 65 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) nuo tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Atsižvelgiant į išdėstytą, šio reikalavimo dalį tenkino iš dalies.
7. Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, teismas nurodė, kad prašoma priteisti 65 procentus kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, negautų pajamų pavidalu. Įvertinęs tai, jog tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, sistemiškai taikė ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą (toliau – VKĮ). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Atsižvelgiant į tai, jog kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Sprendė, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti, o šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Ieškovės prašomų taikyti netesybų dydis bei laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalies norma. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti netesybas remdamasi ne VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi ir jį atitinkančiu faktiniu pagrindu, o šalių pasirašytos sutarties nuostatomis. Tuo atveju, jei sutarties sąlyga prieštarauja imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma. Konstatavo, jog sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 65 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, neatitiko VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 dienų). Šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Šioje sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamas taikant 65 proc. dydžio metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidė imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl tokią sutartinę nuostatą laikė nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento, o jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negalėjo būti priteistos. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą.
8. Esant ieškovės prašymui, ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 158,65 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
9. Nustatė, kad ieškovė patyrė 136 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 15 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Iš šešių materialiųjų reikalavimų patenkinus penkis reikalavimus, tai yra 83,33 proc., proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteisė 113,33 Eur bylinėjimosi išlaidų.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti sprendimo už akių dalį dėl:
a. 65 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 90,78 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, priteisimo, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 65 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 90,78 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos;
b. 65 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 90,78 Eur nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 65 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 90,78 Eur nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos;
c. bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme;
d. kitą sprendimą už akių dalį palikti nepakeistą;
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Teismas, nustatydamas negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodus, nepagrįstai rėmėsi nebegaliojančiu sutarties grafiku. Teismas pripažino, kad ieškovė įrodė, kad jos negautos pajamos realios, tačiau nepagrįstai sprendė, kad negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (80,96 Eur) buvo pagrįsta teisėtu pradinio kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį sutartis bus vykdoma tinkamai. Taip pat, kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos. Tačiau atsakovas sutarties tinkamai nevykdė. Kadangi šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutartyje numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), ieškovė turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) visišką patenkinimą, skaičiuojant 65,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (90,78 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko. Be to suma, kaip kredito mokestis, negrąžinta nemažėjo ir nepamažėjo iki apeliacinio skundo pateikimo teismui dienos. Lygiai tas pats taikytina ir fiksuotai negautų pajamų (nuostolių) sumai (24,73 Eur), kurią teismas priteisė. Ieškinyje jos paskaičiuotos atsižvelgus į paminėtas aplinkybes ir prielaidas, kurios nėra tapačios buvusioms sutarties sudarymo metu. Taigi, nutraukus sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Taip realizuojamas teisėto lūkesčio principas. Priešingu atveju atsakovui nebūtų skirtumo, vykdyti sutartį ar ne, nes jam kredito sumos negrąžinant, negautos pajamos skaičiuotųsi lyg atsakovas grąžintų kredito sumą, o ieškovė šią sumą perskolintų ir gautų pajamas. Ieškovės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai yra subalansuoti su VKĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas ieškovės negautas pajamas (nuostolius), o ieškovė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, o ne pagal negaliojantį ir teisine fikciją pagrįstą sutarties grafiką paskaičiuota, objektyvios tiesos neatitinkančia negrąžinta kredito suma. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovas sutartį būtų vykdęs tinkamai, jis būtų sumokėjęs ne tik 80,96 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 18,00 Eur sutarties administravimo mokestį.
10.2. Teismas nepagrįstai reikalavimą dėl 65,00 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (90,78 Eur), nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, prilygino kompensuojamosioms palūkanoms. Teismas netinkamai interpretavo nuostolių ir kompensuojamųjų palūkanų tarpusavio santykį bei nepagrįstai šiam reikalavimui taikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalį. Žala, be kita ko, yra negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Ieškovė neprašė priteisti kompensuojamųjų palūkanų, kadangi jos patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir nuostoliai, kuriuos patirs pasibaigus sutarties, jeigu ji nebūtų nutraukta, terminui, yra kur kas didesni nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje ar kitame įstatyme įtvirtinto dydžio netesybos/ kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę praleidimą. Nei CK, nei VKĮ, nei Lietuvos teismų praktika nedraudžia ieškovei prašyti teismo priteisti didesnius nuostolius nei tuos, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai. Negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Ieškovė ieškinyje detaliai paaiškino, kodėl negautų pajamų (nuostolių) po sutarties termino pasibaigimo, jeigu ji nebūtų nutraukta, reikalavimas, pagrindė jo realumą, civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, nurodė šio reikalavimo skaičiavimo prielaidas bei taisykles. Teismas neįvertino, kad negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo sutarties termino pasibaigimo. Neaišku, kodėl teismas sutarties termino pabaigos datą laikė negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Nėra logikos negautas pajamas (nuostolius) sieti su sutarties termino pabaigos data, kadangi, jeigu sutarties termino pabaigos data sueina, o atsakovas nėra grąžinęs jam suteiktos kredito sumos, tai ieškovė ir toliau neatgauna atsakovui suteiktos kredito sumos, atsakovas toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi, o ieškovė netenka atsakovo valdomus pinigus perskolinti ir iš to gauti realias pajamas. Ieškovės reikalavimas suformuluotas taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po sutarties termino pasibaigimo būtų pradedamos skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovas iki šio termino negrąžintų visos kredito sumos. Teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimą pabaigą su kredito sumos grąžinimu, o ne sutarties termino pabaiga. Toks negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formulavimas atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją atsakovui kuo anksčiau grąžinti visą kredito sumą. Kita vertus, pasibaigus sutarties terminui ieškovei nereikia kreiptis į teismą dėl tolimesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Taip išvengia papildomų bylinėjimosi bei vykdymo proceso išlaidų.
10.3. Ieškovė pagrįstai negautas pajamas (nuostolius) skaičiavo procentine išraiška, kadangi ieškovė neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos. Atsakovas gali visą likusią vartojimo kredito sumą grąžinti praėjus dienai, metams, dviem nuo kreipimosi į teismą dienos. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakovu, pagrįstai tikėjosi gauti 65,00 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos.
Žemesnės instancijos teismas
10.4. Teismas nepagrįstai netenkino dalies reikalavimo, o tai įtakojo proporcingą bylinėjimosi išlaidų sumažinimą. Nustačius, jog ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl negautų pajamų (nuostolių) nutraukus netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį dydžio, skaičiavimo metodo bei termino. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalių, kuriomis išspręsti ieškovės reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „BnP finance“ ir atsakovas 2019 m. spalio 5 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-98j2djhj (toliau – sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui suteikė 100 Eur kreditą 24 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą kredito vartojimo kainą: 80,96 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma – 65 proc.) ir 18 Eur administravimo mokestį. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė perėmė reikalavimo teises į atsakovą dėl negrąžinto kredito pagal minėtą sutartį. Vartojimo kredito sutartis nutraukta 2020 m. liepos 4 d.
15. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad negautos pajamos (nuostoliai) po sutarties nutraukimo turėjo būti skaičiuojamos nuo visos negrąžinto kredito sumos (90,78 Eur) iki visiško kredito grąžinimo dienos, o ne pagal sutarties grafiką nuo negrąžinto tą mėnesį kredito likučio.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
17. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
18. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad iš sutarties specialiojoje dalyje pateikto mokėjimo grafiko nustatyta, kad vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos pelno palūkanos, kas mėnesį mažėja, ieškovės reikalavimas priteisti šias palūkanas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, skaičiuojant nuo visos negrąžintos 90,78 Eur kredito sumos, sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, kadangi palūkanos sudarytų didesnę sumą, negu kad ieškovė per aptariamą laikotarpį turėjo sutartinį lūkestį gauti. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovė realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), nei juos nustatė teismas, ieškovė nepateikė, o vien subjektyvaus pobūdžio samprotavimai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados bei neįrodo patirtų didesnių nuostolių dydžio.
Žemesnės instancijos teismas
21. Pirmosios instancijos teismas laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 4 d.) dienos iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 5 d.) suskirstė į tris dalis: pirma dalis – iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.), antra dalis – iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.), trečia dalis – nuo sprendimo už akių priėmimo (2021 m. kovo 15 d.) ir sprendė, kad egzistuoja pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo negautas pajamas, apskaičiuotas mokestinę (pelno) funkciją atliekančių palūkanų pagrindu. Už laikotarpius iki sprendimo už akių priėmimo negautas pajamas teismas apskaičiavo absoliučiomis sumomis, o už laikotarpį po sprendimo už akių priėmimo – procentine išraiška, aiškiai nurodydamas, kad negautos pajamos siejamos būtent su pagal prie Sutarties pridėtą mokėjimų grafiką apskaičiuojamomis palūkanų sumomis.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinyje ieškovė prašė priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos, taikant sutartines 65 proc. dydžio palūkanas, ne už prie Sutarties pridėtame grafike nurodytas sumas, bet už visą 90,78 Eur negrąžinto kredito sumą. Fiksuota suma priteistas negautas pajamas pirmosios instancijos teismas taip pat paskaičiavo nuo visos negrąžintos sumos. Tačiau mokestinės (pelno) palūkanos už nurodytą laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 4 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.) turėjo būti apskaičiuojamos taip: 4,30 Eur + 4,12 Eur + 3,94 Eur + 3,74 Eur + 3,53 Eur + 3,32 Eur+ 3,09 Eur+ 2,85 Eur+ 2,59 Eur + 0,78 Eur (2,33 Eur : 30 d. x 10 d.) = 33,58 Eur. Šią sumą viršijanti negautų pajamų dalis (41,06 Eur – 33,58 Eur = 7,48 Eur) neatitinka skundžiamo sprendimo motyvų, kad gali būti priteisiamos tik prie Sutarties pridėtame mokėjimų grafike nurodytos mokestinės (pelno) palūkanos, bei sprendimo dalimi dėl Sutarties sąlygos, numatančios teisę reikalauti kompensacinių palūkanų, pripažinimo negaliojančia. Nurodytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrindu atmetus apeliacinį skundą sprendimo už akių rezoliucinę dalį pakeisti, vietoj už laikotarpius nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 4 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) ir nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.) priteistų 24,73 Eur ir 16,33 Eur negautų pajamų sumų priteisiant ieškovei iš atsakovo 33,58 Eur negautų pajamų sumą. Taip pat pakeisti teismo sprendimo dalyje, kuria priteistos negautos pajamos proporcine išraiška po sprendimo už akių priėmimo, datą iš 2021 m. kovo 15 d. į 2021 m. kovo 16 d., t. y. kitą dieną einančią po sprendimo už akių priėmimo, kadangi už 2021 m. kovo 15 d. negautos pajamos priteistos fiksuota suma. Teismas pažymi, kad vartojimo kredito teisiniai santykiai pasižymi viešojo intereso aspektu, o vartotojo interesų apsauga vyrauja procesinio pobūdžio rungimosi ir dispozityvumo principų atžvilgiu, todėl toks pakeitimas negali būti vertinamas kaip neleistinas išėjimas už bylos nagrinėjimo ribų.
23. Nutarties 22 punkte nurodytas pakeitimas sudaro pagrindą pakeisti ir skundžiamo sprendimo už akių dalį dėl sumos, už kurią priteisiamos procesinės palūkanos, dydžio, šią sumą sumažinant nuo 158,65 Eur iki 151,17 Eur (90,78 Eur + 23,06 Eur + 3,75 Eur + 33,58 Eur).
24. Pirmosios instancijos teismo sprendimas po sprendimo už akių priėmimo negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal sutartį ir būtent tokių pajamų ieškovė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant, ir priešingai – sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju apeliantė neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai priteistina.
25. Teismui suformuluotu ieškinio reikalavimu priteisti 65,00 proc. negautų pajamų ( nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 90,78 Eur, nuo Sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, kurio netenkino pirmosios instancijos teismas ir kurio patenkinimo siekia ieškovė teikdama apeliacinį skundą, ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.
26. Teismas atliko vartojimo kredito sutarties sąlygų kontrolę, kaip to reikalauja CK 6.228⁴ straipsnis, įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB). Pagal šio straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė visų pirma taikoma vartojimo sutartims, antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Direktyvos 93/13/EEB 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad visada yra laikoma, jog dėl sąlygos nebuvo atskirai derėtasi, jeigu ji buvo parengta iš anksto ir vartotojas dėl to negalėjo padaryti įtakos sąlygos esmei, ypač iš anksto suformuluotos tipinės sutarties atveju.
27. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228-4 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Teismas ex officio (savo iniciatyva, lot.) pripažino negaliojančia sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 nuostatą, iš kurios ieškovė kildina reikalavimą priteisti nuostolius už laikotarpį nuo kredito sutarties planuoto termino pabaigos iki visiško paskolos grąžinimo, kaip neatitinkančią VKĮ 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų) (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis).
28. Atmestini ieškovės argumentai, jog teismas nepagrįstai ieškovės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimui pritaikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kadangi ši norma skirta tik kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių už prievolės įvykdyti terminą praleidimą dydžiui ir skaičiavimo tvarkai nustatyti bei neapima visų ieškovės patiriamų nuostolių, kuriuos ji nurodė, pagrindė bei prašė priteisti savo ieškiniu.
29. Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl ginčui spręsti turi būti sistemiškai taikomas ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
30. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti, o šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52).
31. Ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, prilyginant jų dydį 65 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų numatytų sutartyje, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Nors ieškovė nurodo, kad jeigu po sutarties termino pabaigos atsakovas vis dar nebus grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau negalės atsakovo valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų, šie ieškovės argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovui sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 65 proc. metinėmis palūkanomis. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-294-1092/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-931-640/2021). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks reikalavimas viršija ieškovės lūkesčio intereso gynimo ribas. Be to, šių ieškovės prašomų negautų pajamų (nuostolių) gavimo realumas nėra neįrodytas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo netenkino.
32. Apibendrinant išdėstytą konstatuotina, apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo negautų pajamų sumą už laikotarpius nuo sutarties nutraukimo iki sprendimo už akių priėmimo, o kitoje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimo pakeitimas neturi įtakos skundžiamo sprendimo už akių dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas šią sprendimo už akių dalį palieka nepakeistą, kartu atmesdamas ieškovės prašymą dėl apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą už akių pakeisti, nurodant, kad vietoj ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ iš atsakovo M. C. priteistų 24,73 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 4 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) ir 16,33 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.) priteisiama bendra 33,58 Eur (trisdešimt trijų eurų 58 ct) negautų pajamų suma, taip pat nuo 158,65 Eur iki 151,17 Eur (vieno šimto penkiasdešimt vieno euro ir 17 ct) sumažinant bendrą sumą, už kurią skaičiuojamos procesinės palūkanos, bei nurodant, kad 65 (šešiasdešimt penki) procentai negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojami nuo kitos dienos po sprendimo už akių priėmimo, t. y. nuo 2021 m. kovo 16 d.
Kitą Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.