Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Bliūdžiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. L. patikslintą ieškinį atsakovams E. Ž., jo atstovui pagal įstatymą E. Ž., ir T. B., dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismas 2012-06-20 nuosprendžiu nepilnametį T. B. pripažino kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., ir nuteisė 1 metų 5 mėn. laisvės atėmimo bausme, ją atliekant nepilnamečių pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nepilnametį E. Ž. pripažino kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., ir nuteisė 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrino su 2012-03-06 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir subendrintą galutinę bausmę paskyrė 1 m. 10 dienų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėjo 2 metams, skiriant BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p. numatytas auklėjamojo poveikio priemones.

Nukentėjusiojo M. L. įstatyminė atstovė R. L. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 606,07 Lt turtinei ir 4 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikta papildoma medžiaga, pagrindžianti ieškinyje nurodytos žalos padarymą, dėl ko nebuvo galimybės civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti, teismas pripažino civiliniam ieškovui nukentėjusiajam M. L. teisę į ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

2014-02-27 Kauno apylinkės teisme buvo gautas ieškovo M. L. patikslintas civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovų E. Ž. ir T. B. solidariai 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, o E. Ž. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo įstatyminio atstovo (civilinio atsakovo) – E. Ž. (tėvo), M. L. naudai (b. l. 39-41). Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad dėl kaltinamųjų 2011-03-22 padarytos nusikalstamos veikos jis patyrė didelį šoką ir stresą, fizinį skausmą ir kūno sužalojimus, buvo persekiojamas ir patyrė realius grasinimus, dėl ko jis buvo gana ilgai gydomas, jam buvo reikalinga ir suteikta ne tik ilgalaikė medicininė pagalba, bet reali psichologo pagalba. Dėl sveikatos pablogėjimo patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą ir neapsakomus nepatogumus, sumažėjo jo bendravimo galimybės, buvo priverstas praleisti pamokas, užsiėmimus mokykloje, todėl tokią žalą vertina 4000 litų.

Atsakovams patikslinto ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti E. Ž. ir T. B. 2014-03-10 bei įstatyminiam atstovui E. Ž. 2014-03-08 CPK 130 str. nustatyta tvarka. Atsakovai per teismo nustatytą 20 dienų terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 str.). Ieškovas patikslintame ieškinyje yra nurodęs, kad neprieštarauja dėl įstatymų numatytais atvejais sprendimo už akių priėmimo. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 str. 4 d., 285 str., 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Atlikus formalų baudžiamojoje byloje Nr. N1-112-725/2012 surinktų rašytinių įrodymų dėl neturtinės žalos – Kauno apylinkės teismo 2012-06-20 nuosprendžio (5 t., b. l. 34-49), 2011-03-23 Specialisto išvados Nr. G.859/11(02), 2011-04-05 Specialisto išvados Nr. G 977/11(02) (1 t., b. l. 21, 47), išrašų iš medicininių dokumentų (4 t., b. l. 24, 25, 163), pranešimo iš VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“, kad M. L. teikta psichologinė pagalba (4 t., b. l. 54) – vertinimą bei atsakovams nepateikus jokių įrodymų ar prieštaravimų dėl piniginės prievolės ieškovui, darytina išvada, kad, pasitvirtinus minėtų ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovo prašomą sprendimą.

CK 6.248 str. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas. Atsakovų kaltė yra įrodyta įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2012-06-20 nuosprendžiu (CPK 182 str. 3 p. ), ji pasireiškė tyčia, todėl laikytina, kad ieškovui padaryta turtinė ir neturtinė žala. Turtinės žalos atlyginimo ieškovas atsisakė, todėl spręstinas klausimas tik dėl neturtinės žalos dydžio. Ieškovas prašo priteisti iš kaltų asmenų 4000 Lt neturtinės žalos.

CK 6.247 str. nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi šiuo atveju tarp neteisėtų (kaltų) atsakovų veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Pagal LR CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turtinio ar kitokio intereso pažeidimas, t. y. nukentėjusiojo turtiniai ar kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis arba padaromas neigiamas poveikis neturtiniams interesams (žmogaus sveikatai, gyvybei, garbei, orumui ir t. t.). Atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje Nr. N1-112-725/2012 nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus (tarp jų specialisto išvadą, kurioje M. L. konstatuoti odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, galvos, kaklo, juosmens ir dubens sumušimas, padaryti penkių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje), teismas daro išvadą, jog ieškovo prašoma 4000 Lt neturtinė žala nėra visiškai pagrįsta ir įrodyta, todėl negali būti priteista pilnai.

Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal LR CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismai vadovaujasi CK 6.250 straipsniu, 6.251 straipsnio 2 dalimi, kitomis CK normomis, atsižvelgdami į teismų praktiką. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.) ar (ir) dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.). Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio pasekmės vertinamos ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. Teismas atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltės formą ir rūšį. Asmeniui veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., paprastai padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju. Atlygintinos neturtinės žalos dydžiui įtakos turi žalą padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos. Nustatant neturtinę žalą, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje.

Remiantis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, nustatyta, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl nekyla jokių abejonių, kad fizinis smurtas sukelia neigiamus dvasinius išgyvenimus, dėl atsakovų nusikalstamų veikų ieškovas patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, depresiją, baimę, tačiau, įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumą bei nusikalstamais veiksmais padarytos žalos pasekmes, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nuteistųjų turtinę padėtį (jie abu jauno amžiaus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, savo pajamų neturi), o taip pat į susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas daro išvadą, neturtinės žalos dydis nustatytinas 2000 Lt sumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-19 nutartis Nr. 3K-3-151/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-02 nutartis Nr. 3K-3-131/2013).

Nustačius visas keturias sąlygas – neteisėti veiksmai (CK 6.246 str. 1 d.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), kaltė (CK 6.248 str.), nuostoliai (CK 6.249 str.) – atsakovo atžvilgiu yra pagrindas taikyti deliktinę civilinę atsakomybę (CK 6.245 str. 4 d.). Iš atsakovų E. Ž. ir T. B. ieškovui priteistina 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Tenkinant iš dalies ieškovo ieškinį, iš atsakovų į valstybės biudžeto pajamas priteistinas žyminis mokestis (72 Lt), nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 96 str.).

Kadangi valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – ši suma iš atsakovo nepriteistina bei neišieškotina (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 279 str. 2 d., 286 str., 287 str. 1 d., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti dalinai.

Priteisti 2000,00 Lt (du tūkstančius litų 00 ct) solidariai iš atsakovų T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Partizanų g. 16-214, Kaune, ir E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Taikos pr. 63-112, Kaune, o E. Ž. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo įstatyminio atstovo (civilinio atsakovo) – E. Ž. (tėvo) 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo ieškovo M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Sukilėlių pr. 91-16, Kaune, naudai.

Priteisti iš atsakovų T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) po 36,00 Lt (trisdešimt šešis litus 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, įmokos kodas 5660, pateikiant įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. 2 d., 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 d. nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.