Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino, parodė, kad su T. B., E. Ž. ir M. K. prie bazės įlipo į troleibusą. Jame važiavo ir grupė vaikinų iš vienos klasės, kurie buvo išsiskirstę po visą troleibusą. Kalinamasis su draugais troleibuse iš minėtų jaunuolių, juos apieškoję, atėmė kelis atšvaitus, kelis litus, telefoną. Po to keturis iš minėtų jaunuolių stotelėje išlaipino, stotelėje iš jų atėmė 4-5 telefonus. Mano, kad nukentėjusieji jų keturių galėjo būti išsigandę, kad leidosi apieškomi, prie stotelės nukentėjusieji taip pat atidavinėjo telefonus, nes buvo kaltinamojo ir jo draugų išsigandę. E. M. paaiškino, kad sutinka su jam pareikštais kaltinimais, neabejoja nukentėjusių parodymais, sutinka, kad galėjo pasakyti kaltinime nurodytus žodžius, kad galėjo būti grasinama nukentėjusiesiems sumušti juos „barbakanais“, ištemti iš troleibuso, tik nepamena, ar tai jis galėjo pasakyti, patvirtino, kad iš K. D. pagrobė telefoną, atminties kortelę, galėjo būti, kad grasino M. L., kad padėjo jį laikyti, kad prieš M. L. buvo naudojamas fizinis smurtas, neneigia, kad pats galėjo M. L. ir K. D. suduoti, galėjo būti, kad iš M. B. buvo atimtas elektroninis bilietas. Nurodė, kad savo veiksmus vertina blogai, dabar taip nesielgtų. Tuo metu taip elgėsi gal dėl to, kad draugai buvo blogi. Išvažiavus į užsienį, pasikeitė aplinka, ten jis dirbo (neoficialiai), tarp asmenų, su kuriais bendravo užsienyje, nebuvo tokių, kaip seni jo draugai.

Be kaltinamojo E. M. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš nukentėjusiojo nepilnamečio M. L. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo matyti, kad 2011-03-22 apie 13 val. jis su klasės draugais buvo „(duomenys neskelbtini)“ poliklinikoje ekskursijoje. Išėjus iš poliklinikos, važiavo troleibusu namo. Taip pat į troleibusą įlipo keturi nepažįstami vaikai, kurie sekė iš paskos, jau išėjus iš poliklinikos pastato. Du iš šių vaikinų – T. (kaip nustatyta pagal bylos duomenis – T. B.) ir „K.“ (kaip - nustatyta pagal bylos duomenis – M. K.) nuėjo į troleibuso priekį ir iš kitų klasiokų pradėjo reikalauti atiduoti pinigus. Kiti du – E. M. su E. Ž. stovėjo prie M. L. ir klasiokų ir klausinėjo, kokių vertingų daiktų jie turi, gąsdino, kad sumuš. M. L. ir su juo buvę draugai nesutiko rodyti, kokius daiktus turi. Troleibusui sustojus, M. L. bei kitus klasiokus – K. D. ir M. B., pagrasinę panaudoti fizinį smurtą, minėti vaikinai išsivedė iš troleibuso, iš K. D. ir M. B. atėmė telefonus, bet žadėjo, nuėjus į PC „(duomenys neskelbtini)“, atiduoti. Nukentėjusiajam su draugais buvo liepta eiti į PC „(duomenys neskelbtini)“, priešingu atveju, žadant sumušti. Vėliau buvo liepta eiti už PC kampo. Kadangi M. L. nenorėjo rodyti, ką turi kišenėse, nenorėjo atiduoti savo telefono, T. B. nukentėjusįjį laikė už kaklo, E. M. su E. Ž. rankomis pradėjo nukentėjusįjį mušti, spardyti, T. B. iš nukentėjusiojo kišenės paėmė nukentėjusiojo turėtus du telefonus, vieną iš jų – „Nokia 6300“. E. Ž. taip pat norėjo atimti nukentėjusiojo bliuzoną. M. K., paėmęs iš E. Ž. nukentėjusiojo piniginę, ėmė ją su dantimis plėšyti.

2011-03-23 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis M. L. atpažino T. B. kaip asmenį, kuris, įlipęs į troleibusą kartu su trimis draugais, kabinėjosi prie klasiokų, M. L. nusivedė už PC „(duomenys neskelbtini)“ prie (duomenys neskelbtini), smaugė M. L. iš už nugaros už kaklo, grasino užmušti, jeigu pasiskųs policijai, bei iš kelnių dešinės kišenės ištraukė abu mobiliojo ryšio telefonus, smūgių nesudavė (1 t., b. l. 54-55).

2011-04-01 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis M. L. atpažino E. M. kaip asmenį, kuris plėšimo metu sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, smaugė, grasino susidoroti, jei skųsis po įvykio, bendrais veiksmais pagrobė telefonus (1 t., b. l. 56-57).

2011-04-01 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis M. L. atpažino E. Ž. kaip asmenį, kuris buvo vyriausias iš plėšikų, kelis kartus smogė į kūną bei grasino atimti sportinius batelius bei bliuzoną (1 t., b. l. 58-59).

2011-03-23 Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. L. konstatuota odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, galvos, kaklo, juosmens ir dubens sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, penkių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 21).

2011-03-23 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. L. pateikė pagrobtų daiktų dėžutes: mobiliojo telefono „Nokia 5130 X. M.“ bei mobiliojo telefono „Nokia 6300“, taip pat UAB „Mobiliųjų telefonų techninis centras“ atliktų darbų sąrašo lapą (1 t., b. l. 40), kurių apžiūra, požymiai fiksuoti 2011-04-28 apžiūros protokole (1 t., b. l. 41-42). Daiktai saugojami Žaliakalnio PK daiktų saugojimo saugykloje (1 t., b. l. 43-44).

2011-04-05 Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. L. konstatuota kraujosruva ir muštinė žaizda apatinėje lūpoje, dešinės plaštakos I-II pirštų sumušimas, odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, paveikus šias sritis keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 47).

Iš nukentėjusiojo M. L. atstovės pagal įstatymą R. L. apklausos protokolo teisiamojo posėdžio metu matyti, kad po įvykio su sūnumi susitiko policijoje - vaikas buvo potrauminėje būsenoje, jautėsi blogai. Sūnus papasakojo, kad atimtas telefonas, piniginė, norėta atimti ir batus, buvo panaudotas fizinis smurtas - buvo smaugtas, mušamas, spardomas. Sūnus turėjo du telefonus „Nokia 6300“ su „Labas“ kortele ir „Nokia 5130“ su „Pildyk“ kortele, atminties dvi korteles ir piniginę. Bendra daiktų vertė 520 Lt. Nuo tos dienos vaikas jautėsi blogai, patyrė šoką, stresą, blogai miegojo, buvo padaryti kūno sužalojimai, teko vykti pas medikus, teismo ekspertus. Po 2011-03-22 kreipimosi į policiją dėl sūnaus M. L. plėšimo, sūnui buvo daromas fizinis ir psichologinis poveikis - 2011-04-02 apie 20.20 val., sūnui vedžiojant šunį Sukilėlių prospekte, netoli 91 namo, ten jį pasitiko būrys jaunuolių, su kuriais kartu buvo ir E. M.. Jaunuoliams apstojus aplink sūnų, E. M. sūnui sudavė į veido sritį smūgius kumščiais - prakirto lūpą, sužalojo veidą. Mušdamas E. M. sakė, kad čia yra kerštas už tai, kad sūnus kreipėsi į policiją. Dėl šių sužalojimų 2011-04-02 M. L. kreipėsi į KMUK priėmimo skyrių. Antro įvykio metu buvo praskelta lūpa ir įdėta ranka į įtvarą. Vaikas jaučiasi nesaugus, bijo eiti iš mokyklos į namus, vedžioti šunį, būti kieme, bijo grasinimų, kad bus sužalotas. Dėl sūnaus iš draudimo gavo 431 Lt išmoką už telefonus, korteles ir piniginę. Reiškia civilinį ieškinį turtinei 89 Lt ir neturtinei 4 000 Lt žalai atlyginti.

Iš nukentėjusiojo nepilnamečio K. D. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo matyti, kad 2011-03-22 13.30 val. su klasiokais išėjo iš paskaitos, kuri vyko „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini) poliklinikos pastate. Keturi jaunuoliai – T. B., E. M., „K.“ (kaip nustatyta pagal bylos duomenis – M. K.) ir E. (vyriausias iš visų) (kaip nustatyta pagal bylos duomenis – E. Ž.) jį su klasiokais sekė bei paskui įlipo į troleibusą. Jame minėti jaunuoliai pradėjo klausinėti, ar nukentėjusysis su draugais turi telefonus, liepė atiduot pinigus, kraustė jų kišenes, grasino sumušti. T. B. ir M. K. nuėjo prie kitų klasiokų, o prie nukentėjusiojo su draugais liko E. M. ir E. Ž.. Iš troleibuse buvusių asmenų pagalbos neprašė, nes buvo išsigandę. Vienas iš vaikinų liepė nukentėjusiajam su draugais sakyti, kad vaikinai yra draugai, priešingu atveju žadėjo sumušti. Nuvažiavus iki PC „(duomenys neskelbtini)“, nukentėjusysis buvo ištrauktas iš troleibuso. Nukentėjusįjį ištraukė už rankos, lyg T. B., E. Ž. išsivedė M. L., kitų – neprisimena. E. M. nukentėjusiajam liepė pasikelti megztinį, pamatė pas nukentėjusįjį telefoną „Nokia 5320“ ir jį paėmė, taip pat sudavė nukentėjusiajam smūgį į pilvą. Nukentėjusysis su draugais ėjo paskui minėtus vaikinus, nes šie žadėjo telefonus atiduoti. Išėjus iš PC „(duomenys neskelbtini)“, vaikinai pradėjo kraustyti draugo M. L. kišenes, nes jis nieko nedavė, T. B. pradėjo jį smaugti, kiti - spardyti. Po smaugimo M. L. atidavė telefonus, piniginę, kurią E. M., E. Ž. ir M. K. suplėšė. Iš nukentėjusiojo T. B. taip pat atėmė pinigus – 10 Lt. Iš draugo K. V. buvo atėmę telefoną, bet vėliau jį grąžino. Iš draugo D. B. atėmė 4 litus. Vaikinai sakė, kad, jei dėl įvykio nukentėjusieji rašys pareiškimus, bus sumušti.

2011-03-23 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis K. D. atpažino T. B. kaip asmenį, kuris plėšimo metu buvo bendrininkų vadinamas „T.“ (1 t., b. l. 68-69).

2011-03-23 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis K. D. iš veido bruožų atpažino E. M. kaip asmenį, kuris plėšimo metu buvo bendrininkų vadinamas „M.“ (1 t., b. l. 70-71).

2011-04-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis K. D. iš veido bruožų atpažino E. Ž. kaip asmenį, kuris plėšimo metu buvo bendrininkų vadinamas „E.“. Jis grasino „sulaužymu“ (1 t., b. l. 72-73).

Iš nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą R. V. apklausos teisminio nagrinėjimo metu protokolo matyti, kad 2011-03-22 sūnus K. D. su klase vyko į renginį. 13 val. paskambinus sūnui, jo telefonas buvo išjungtas. Apie įvykį sužinojo, kai paskambino sūnaus klasioko mama A. ir pasakė, kad pastarosios sūnus K., grįžęs namo, papasakojo, kad vaikai buvo užpulti. Po įvykio sūnus bijojo eiti į policiją, nes jam su draugais buvo grasinama, užpuolikai žadėjo rankas kojas išsukti. Sūnus papasakojo, kad jį su klasiokais sekė užpuolusieji asmenys, liepė stoti, priešingu atveju žadėdami sumušti su „barakanais“. Troleibuse kaltinamieji liepė viską ištraukti iš kišenių. Sūnus buvo spėjęs telefoną pasislėpti, tačiau užpuolusieji asmenys telefoną surado ir ištraukė. Telefonas buvo „Nokia 5320“, SIM kortelę sūnui atidavė prie Kalniečių stotelės. Kadangi buvo žadama grąžinti telefoną, sūnus ėjo kartu su kaltinamaisiais. Sūnus pasakojo, kaip užpuolusieji dviese laikė M. L., jį smaugė, nepasidalindami, jo piniginę suplėšė dantimis. Po šio įvykio sūnus labai blogai jautėsi, labai išgyveno. Atstovei dėl sūnaus išgyvenimų dingo pienas (augina mažą vaiką). Buvo kreiptasi į psichologą, nes sūnus naktimis blogai miegojo, pabusdavo, per miegus mušėsi, savaitę laiko nevalgė. Pas psichologą lankėsi apie 7 kartus. Sūnus bijojo išeiti į lauką, eiti į mokyklą, todėl teko lydėti ir parsivežti iš mokyklos. Praėjus kelioms dienoms po įvykio, sūnus pro langą pamatėme jaunuolių grupę, pasakė, kad tai E. M. su gauja atvažiavo. Sūnui buvo pasakyta, kad atvažiavo ieškoti jo su draugais dėl to, kad jie parašė pareiškimus. Kitą savaitę vyko grasinimai, kad atvažiuoja gauja jų sumušti. Draugas sūnui parašė žinutę į mokyklą, kad šis bėgtų namo ir užsidarytų. Tada sūnų parsivedė iš mokyklos, kreipėsi į policiją, mokyklą. Sūnus prašė nupirkti dujų balionėlį, nes bijojo vedžioti šunį. Sūnus nustojo lankyti karo mokyklos užsiėmimus - bijojo eiti, pasidarė jautresnis, išsiblaškęs, neišlaikydavo dėmesio, bijo išeiti iš namų, patyrė didelį psichologinį smurtą. Reiškia civilinį ieškinį 5000 Lt.

Iš nukentėjusiojo nepilnamečio M. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo matyti, kad 2011-03-23 apie 13.30-14.00 val. su klasiokais išėjo iš paskaitos, vykusios jaunimo centre. Einant link stotelės, pribėgo keturi nepažįstami asmenys – T. (kaip nustatyta pagal bylos duomenis – T. B.), M. (kaip nustatyta pagal bylos duomenis – E. M.), „K.“ (kaip nustatyta pagal bylos duomenis – M. K.) ir pradėjo kabinėtis. Dalis klasiokų troleibuse sėdėjo priekyje, dalis – gale. M. K. nukentėjusiajam liepė rodyti, ką šis turi, kraustė kitų kišenes. Troleibuse M. K. atėmė cigaretes, iš K. D. atėmė 10 Lt, iš kito klasioko – keturis litus. Troleibuse E. M. trenkė Karoliui į ranką, kartu pataikė ir nukentėjusiajam. Atvažiavus prie Kalniečių poliklinikos stotelės, šie asmenys liepė išlipti: K. V. ir K. D. minėti asmenys ištempė per prievartą, o nukentėjusysis su kitu draugu išlipo patys. Minėti asmenys grasino, kad išsitrauks „teleskopą“ ir sumuš. Išlipus iš troleibuso, M. K. pradėjo kraustyti nukentėjusiojo ir jo draugų kišenes, iš nukentėjusiojo ir Karolio radę atėmė telefonus, nukentėjusiojo telefonas „Nokia 6320“. Po to šie asmenys nukentėjusiajam su draugais liepė eiti į PC „(duomenys neskelbtini)“ žadėdami atiduoti telefonus. Vėliau liepė eiti už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ kampo. Ten nukentėjusįjį su draugais vėl apkraustė, iš nukentėjusiojo atėmė nuolatinį bilietą. M. K. rado ir paėmė nukentėjusiojo piniginę, kurią T. B. su E. M. apžiūrinėjo. M. L. iškraustė visi. Kadangi M. L. nesileido kraustomas, E. M. trenkė draugui į pilvą, taip pat T. B. su E. M. jį laikė, o M. K. ištraukė draugo telefoną. Po kiek laiko vėl apkraustę, minėti asmenys iš Manto atėmė nuolatinį bilietą, M. K. su dantimis suplėšė piniginę. E. M., paėmęs klasiokui už nosies, pagrasino, jei bus rašomi pareiškimai policijai.

2011-03-23 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis M. B. iš veido bruožų atpažino T. B. kaip asmenį, kuris plėšimo metu buvo bendrininkų vadinamas „T.“ (1 t., b. l. 91-92).

2011-03-23 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis M. B. iš veido bruožų atpažino E. M. kaip asmenį, kuris plėšimo metu buvo bendrininkų vadinamas „M.“, jis iš D. B. troleibuse pagrobė 4 Lt, o, kai kiti smaugė M. L., įtariamasis pastarajam įspyrė į pilvą, be to, po nusikaltimo grasino (1 t., b. l. 93-94).

Iš nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą N. A. apklausos teisiamojo posėdžio metu protokolo matyti, kad 2011-03-22 vaikas su klase išvyko į (duomenys neskelbtini). Apie 13:30 val. paskambinus sūnui, telefonas buvo išjungtas. Iš sūnaus M. B. auklėtojos sužinojo, kad įvyko incidentas. Sūnus kategoriškai atsisakė pranešti policijai - jis bijojo, nes užpuolikai sakė, kad žino, kur jis mokosi. Užpuolikai buvo paėmę sūnaus piniginę, gąsdino, kad nulauš nosį, „barbakanais“ sulaužys kojas. Sūnus sakė, kad užpuolikų rankos buvo sukištos į kišenes, tad jis nežinojo, ar jie nieko neturi. Iš troleibuso sūnus buvo ištemtas. Buvo žadama atiduoti telefoną, todėl sūnus su jais ėjo į „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau telefono sūnui neatidavė, atidavė tik kortelę, dar paėmė nuolatinį bilietą. Civilinis ieškinys pareikštas 123 Lt sumai. Prieš sūnų fizinis smurtas nebuvo panaudotas, jis buvo tik patemptas už rankos, bet buvo panaudotas psichologinis smurtas: gąsdinimai, terorizavimas. Po to sūnus pasidarė labai uždaras, irzlus, piktas. Po apklausos sūnui buvo rekomenduota apsilankyti pas psichologus. Dabar psichologinė situacija nepagerėjo.

Iš nukentėjusiojo nepilnamečio D. R. apklausos teisiamojo posėdžio metu protokolo matyti, kad jis parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2011-03-22 13.30 val. jis kartu su klasiokais išėjo iš paskaitos, kuri vyko D. J. centre, esančiame Dainavos poliklinikos pastate. Eidamas su kitais 10 klasiokų į troleibusų sustojimą, esantį prie Urmo bazės, pastebėjo, kad juos seka 4 jam nepažįstami jaunuoliai. M. L. pasakė, kad šiuos jaunuolius žino kaip linkusius ką nors atimti, ir pasiūlė visiems laikytis kartu. D. R. iš karto į striukės rankovę paslėpė savo mobilaus ryšio telefoną, kad neatimtų. Atėjus iki sustojimo, vienas iš 4 jaunuolių, labai mažo ūgio, bandė D. R. suduoti, bet nepataikė. Atvažiavus 12-ojo maršruto troleibusui, jis su klasiokais įlipo į troleibusą. Nepažįstami 4 jaunuoliai irgi įlipo į troleibusą. D. R. kartu su M. S., E. B., E. J. ir E. M. nuėjo į troleibuso priekį. Kiti klasiokai liko troleibuso gale. Vienas iš nepažįstamų jaunuolių priėjo prie sėdinčių klasiokų ir paklausė, ar jie turi pinigų, ir kad, jeigu ras, tai atims, tačiau nerado. Paskui tas jaunuolis priėjo prie D. R. ir apieškojo jo rūbų kišenes, apčiuopdamas iš viršaus. D. R. leidosi apčiupinėjamas, kadangi buvo išsigandęs tokio elgesio, bijojo, kad visi 4 nepažįstamieji prieis ir jis gali būti sumuštas. Kiek prisimena, užpuolikai žodžiu negrasino. Jaunuolis, užčiuopęs išorinėje striukės kišenėje piniginę, atsegė užtrauktuką, išėmė piniginę, ir iš jos išėmė tris litus bei kažkiek centų. Išėmęs iš piniginės monetas, jaunuolis piniginę grąžino. Kiti jaunuoliai prie D. R. priėję nebuvo, nieko neatiminėjo. Troleibuse buvo suaugusių žmonių, tačiau daugiausiai moterys arba senukai, todėl niekas nesikišo. Matė, kad vienas iš jaunuolių atėmė vieną litą iš E. B.. Įvykio metu pats sužalotas nebuvo, nors kažkuris iš nepažįstamųjų bandė nukentėjusiajam suduoti. Troleibusui sustojus prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, užpuolikai išlipo ir kelis klasiokus išsitempė lauk iš troleibuso. Apie tai, kad iš klasiokų buvo atimti telefonai, sužinojo kitą dieną mokykloje. D. R. šokiravo toks įžūlus nepažįstamųjų elgesys, jautėsi pažemintas ir įžeistas, patyrė moralinį smurtą.

Iš nukentėjusiosios G. R. apklausos teisiamojo posėdžio metu protokolo matyti, kad, paskambinęs sūnus jai pranešė, kad juos, važiuojant po paskaitos iš (duomenys neskelbtini), užpuolė, grasino ir norėjo atimti pinigus. Pasakojo, kad jis buvo priekyje, jį bandė apkraustyti, tai jis su tais asmenimis susistumdė. Jį apieškojo ir rado du litus bei juos paėmė. Paklausus, kodėl nesipriešino, atsakė, kad nepilnamečių nenubaus, o jie nenorėjo, kad būtų išgaudyti po vieną. Pas psichologą kreiptis nereikėjo, bet vengė eiti vakare ir vengė kai kurių vietų. Nepasirodė, kad sūnus labai pergyventų, tačiau jis yra uždaras, tad galėjo laikyti savyje.

Iš nukentėjusiojo nepilnamečio K. V. apklausos teisiamojo posėdžio metu protokolo matyti, kad jis parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 2011-03-22 13.30 val. su klasiokais išėjo iš paskaitos „(duomenys neskelbtini)“. Eidamas link sustojimo, pamatė keturis iš matymo pažįstamus jaunuolius, iš kurių „E.“ (kaip nustatyta pagal bylos duomenis – E. Ž.) ir „T.“ (kaip nustatyta pagal bylos duomenis – T. B.) jau buvo bandę iš K. V. atimti kepurę bei prikibę prie jo „(duomenys neskelbtini)“, jam su draugais švenčiant gimtadienį. K. V. klasiokams pasakė, kad reikia laikytis kartu, nes šitie 4 jaunuoliai gali kabinėtis. Einant link stotelės, jaunuoliai sekė iš paskos, o mažiausias iš jų - „K.“ (kaip nustatyta pagal bylos duomenis – M. K.), pradėjo šūkaut jiems įkandin, gąsdinti „barakanu“. Minėti jaunuoliai vienas kito prašė duoti „barakaną“. Nukentėjusiajam su kitais klasiokais įlipus į 12-ojo maršruto troleibusą, kai kurie klasiokai nuėjo į troleibuso priekį, troleibuso gale liko K. V., D. B., M. L., M. B., K. D.. M. K. buvo agresyviausias iš visų, „M.“ (kaip nustatyta pagal bylos duomenis – E. M.) taip pat buvo agresyvus, T. B. buvo ramesnis. Troleibuse M. K. bei E. M. kraustė K. V. kišenes, T. B. ir E. Ž. stovėjo šalia jų. Kokiais žodžiais buvo grasinama – nukentėjusysis neprisimena, bet leidosi kraustomas, kadangi bijojo būti sumuštas. Privažiavus prie „Kalniečių“ sustojimo, kai kurie klasiokai išlipo iš troleibuso, o kai kuriuos kaltinamieji iš troleibuso ištempė - K. V. ištempė E. Ž., o kažkuris kitas jaunuolis dar stūmė iš nugaros. Troleibuse kažkokiai moteriai kažką pasakius, vienas užpuolikų nusikeikė, negražiai pavadino, o kitas jaunuolis pasakė, kad nukentėjusysis su klasiokais yra užpuolikų draugai. Iš esmės troleibuse niekam nebuvo įdomu, kas darosi, keleiviai sėdėjo ir viskas. Išlipus sustojime, M. K. nukentėjusiajam liepė atiduoti telefoną. K. V. išsigandęs atidavė savo telefoną „Nokia“. T. B. M. K. liepė telefoną grąžinti, todėl nukentėjusysis telefoną vėl atgavo. M. K. iš Margirio taip pat atėmė telefoną, kurio jam negrąžino. Minėti jaunuoliai nukentėjusiajam su likusiais draugais pasakė, kad, jeigu jie eis kartu su užpuolikais į „(duomenys neskelbtini)“, tada atgaus telefoną. M. L. jaunuoliai vedėsi už parankių, nes iš jo nieko neatėmė, o kiti klasiokai ėjo iš paskos, nes norėjo pažiūrėti kas bus su M. L.. „(duomenys neskelbtini)“ visi pasėdėjo prie fontano, nusipirko gumos. M. K. vis „maigė“ telefoną. Paskui jaunuoliai pasakė, kad eina už „(duomenys neskelbtini)“ parūkyti. Nukentėjusysis pagalvojo, kad, jei ten nueis, užpuolikų gali būti dar daugiau, ir jis gali būti sumuštas, todėl, kai užpuolikai iš „(duomenys neskelbtini)“ vedė M. L., K. V. pamelavo, kad atvažiavo jo tėtis, ir jis turi eiti. Suprato, kad draugai gali būti sumušti ir apiplėšti, todėl apie tai kas nutiko, sugrįžęs namo, papasakojo mamai, o ji paskambino auklėtojai. Vėliau sužinojo, kad iš draugų buvo atimti telefonai. Dėl nusikaltimo materialinė žala nepadaryta - telefono neatėmė, sužalotas nebuvo.

2011-05-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis K. V. iš veido bruožų atpažino E. Ž. kaip asmenį, kuris kartu su kitais užpuolikais troleibuse prikibo prie nukentėjusiojo ir klasiokų, šis jaunuolis stovėjo kartu su kitais, pastariesiems kraustant kišenes, jį vadino „E.“ (1 t., b. l. 171-172).

2011-05-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis K. V. iš veido bruožų atpažino T. B. kaip asmenį, vardu „T.“, kuris kartu su „M.“ kraustė jo kišenes troleibuse. T. B. liepė „K.“ atiduoti iš nukentėjusiojo pagrobtą telefoną (1 t., b. l. 173-174).

2011-05-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis K. V. iš veido bruožų atpažino E. M. - „M.“, t.y. asmenį, kuris su kitais jaunuoliais prikibo prie jo ir klasiokų. Jis buvo agresyvus, kraustė K. V. ir kitų klasiokų kišenes (1 t., b. l. 175-176).

Iš nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą R. K. apklausos teisiamojo posėdžio metu protokolo matyti, kad sūnus 2011-03-22 buvo išvykęs su klase. Grįžusi namo, atstovė pamatė, kad sūnus namuose keistai elgiasi - laksto po namus, nežino, kas jam darosi. Atstovė suprato, kad kažkas negerai. Vaikas iš pradžių bijojo pasakoti, nes neva jį suspardys ir sudaužys. Galiausiai papasakojo. Iš sūnaus K. V. sužinojo, kad nepažįstami jaunuoliai iš jo bandė atimti telefoną „Nokia“, prie „(duomenys neskelbtini)“ jį išsitraukė iš troleibuso, troleibuse kišenių nekraustė, bet išlipus atėmė telefoną, kurį vėliau gražino, nes buvo prastas. Sūnui pavyko išsisukti iš padėties bei pabėgti. Sūnus minėjo, kad jaunuoliai gąsdino su lazdom, kad prisikvies daugiau draugų, nes Dainavos rajonas yra jų. Kaltinamuosius sūnus atpažino, nes buvo su jais anksčiau susidūręs „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, iš jo buvo atimta kepurė. Žala nepadaryta.

Iš nukentėjusiojo nepilnamečio A. D. apklausos teisiamojo posėdžio metu protokolo matyti, kad jis parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2011-03-22 dienos metu, maždaug 13.30 val., kartu su klasiokais išėjo iš paskaitos, kuri vyko „(duomenys neskelbtini)“, esančiame(duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Juos pradėjo sekti 4 jaunuoliai. Du buvo vyresni, kiti du buvo mažesni - vienas apie 10-11 metų. Vienas, t. y. „E.“ (kaip nustatyta pagal bylos duomenis – E. Ž.), buvo matytas „(duomenys neskelbtini)“, kai nukentėjusysis ten buvo kartu su draugu K. V.. Šie jaunuoliai jį ir kitus 12 klasiokų sekė iki sustojimo bei sulipo į tą patį troleibusą. A. D. kartu su M. B., K. V., D. B. sėdėjo troleibuso galinėje sėdynėje, o jis pats su M. L. stovėjo. Tie keturi jaunuoliai priėjo, ir E. M. paprašė paskolinti porą litų. A. D. jam atsakė, kad neturi. Tada E. M. pastarąjį apieškojo, rankomis apčiupinėdamas drabužių kišenes, tačiau nieko nerado. A. D. leidosi apkraustomas E. M., nors išsigando, kad, jeigu jie ras telefoną ar pinigus, atims. Vėliau E. M. nuėjo į troleibuso priekį. Dar vienas iš vyresnių jaunuolių prašė paskolint pinigų, tačiau nukentėjusysis ir jam atsakė, kad neturi. Ką veikė kiti jaunuoliai, t. y. T. B. ir E. Ž. - neprisimena, lyg stovėjo šalia klasiokų. Mažiausio jaunuolio elgesys buvo agresyviausias, iššaukiantis, jis kartojo, kad turi „barakaną“ - metalinę lazdą, skirtą savigynai, kurios nukentėjusysis nematė. Be to, tas mažiukas kraustė kitų klasiokų kišenes, tačiau ką tiksliai paėmė - nepamena, lyg po kelis litus, o iš kurių - neprisimena. Troleibusui sustojus prie(duomenys neskelbtini) poliklinikos, minėti 4 jaunuoliai išsitempė K. V. ir M. L., o K. D. ir M. B. lyg išlipo patys, D. B. išlipo pats. Kas vyko toliau, klasiokams išlipus sustojime, - nematė, nes troleibusas greitai nuvažiavo. Matė, kaip mažiausias iš kažko paėmė pinigus. Dar matė, kaip M. B. išėmė SIM kortelę ir atidavė telefoną. Apie tai, kad iš klasiokų buvo atimti telefonai, sužinojo kitą dieną mokykloje.

2011-05-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis A. D. iš veido bruožų atpažino T. B. kaip asmenį, kuris, buvo troleibuse kartu su kitais trimis užpuolikais (1 t., b. l. 157-158).

2011-05-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis A. D. iš veido bruožų atpažino E. M. kaip asmenį, kuris plėšimo metu troleibuse liepė paskolinti litų bei apkraustė kišenes, bet nieko nepaėmė (1 t., b. l. 153-154).

2011-05-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis A. D. iš veido bruožų atpažino E. Ž. kaip asmenį, kuris buvo kartu su kitais užpuolikais troleibuse 2011-03-22 (1 t., b. l. 155-156).

Iš nukentėjusiosios D. D. apklausos teisiamojo posėdžio metu protokolo matyti, kad jai žinoma, jog jos sūnų įvykio metu apkraustė, tam panaudodami kumščius. Po įvykio sūnus elgėsi kaip visada - jis nenorėjo, kad ji pergyventų.

Iš nukentėjusiojo nepilnamečio E. M. apklausos teisiamojo posėdžio metu protokolo matyti, kad jis parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2011-03-22 13.30 val. kartu su klasiokais išėjo iš paskaitos, kuri vyko „(duomenys neskelbtini)“, esančiame Dainavos poliklinikos pastate. Visi kartu ėjo link sustojimo, o iš paskos sekė keturi nepažįstami jaunuoliai, kurie jiems liepė sustoti. Visi vaikai sulipo į tą patį 12-ojo maršruto troleibusą. E. M. su D. R., E. B., E. J. ir M. S. nuėjo į troleibuso priekį ir atsisėdo. Kiti klasiokai liko troleibuso gale. Prie nukentėjusiojo su draugais priėjo du iš užpuolikų, pagrasino, kad sumuš su „barakanais“, t.y. metaline ar gumine lazda, su kuria galima sužaloti žmogų. Tie abu jaunuoliai apieškojo visų draugų rūbų kišenes. Vienas jaunuolis iš E. M. kišenės ištraukė atšvaitus, juos apžiūrėjo, paskui atidavė. Priėjęs kitas jaunuolis vėl paėmė tuos atšvaitus. Atšvaitų buvo gal šeši vienetai, kaip pakabukai ant raktų, įvairių formų. Pakabukus buvo gavęs paskaitos metu tą pačią dieną. Prieš apieškodami rūbų kišenes, jaunuoliai dar liepė rodyti, ką turi, elgėsi agresyviai, todėl nukentėjusysis jų išsigando ir nesipriešino. Iš kitų draugų minėti jaunuoliai taip pat atėmė po keletą litų. Matė, kad troleibusui sustojus Kalniečių stotelėje, K. V., M. L. jaunuoliai išsitempė per prievartą į lauką. Nukentėjusysis toliau nuvažiavo su kitais klasės draugais iki Topolio sustojimo.

Iš nukentėjusiosios R. M. apklausos teisiamojo posėdžio metu protokolo matyt, kad sūnus jai papasakojo, jog įvykio troleibuse metu jį apkraustė, paėmė iš jo atšvaitus, kuriuos gavo paskaitoje, apkraustė ir kitus draugus, paėmė jų pinigus.

Iš nukentėjusiojo nepilnamečio E. B. apklausos teisiamojo posėdžio metu protokolo matyti, kad jis parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 2011-03-22 po paskaitos „(duomenys neskelbtini)“ su kitais klasiokais ėjo į troleibusų stotelę ir įlipo į 12 maršruto troleibusą. Pakeliui link stotelės prie jų prikibo keturi jaunuoliai, kurie taip pat įlipo į troleibusą. E. B. su E. M., D. R., E. J. ir M. S. atsisėdo troleibuso priekyje. Prie jų visų priėjo keli iš jaunuolių, pagrasino jų atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą. E. B. išsigando ir padavė vieną litą, nors iš viso turėjo tris litus. Tada trys jaunuoliai atėjo prie E. B., klausė, ar jis turi pinigų, apieškojo jo rūbų kišenes, rado ir paėmė telefoną „Sony Ericson K550“ 200 Lt vertės, kurį apžiūrėjo ir grąžino. Pagrobė tik 1 Lt. Jaunuoliai taip pat apkraustė kitus klasiokus, iš D. R. atėmė 4 Lt. Jie išlipo prie PC „(duomenys neskelbtini)“ esančioje stotelėje, taip pat išsitempė kai kuriuos klasiokus.

Iš nukentėjusiosios R. B. apklausos teisiamojo posėdžio metu protokolo matyti, kad, grįžęs iš paskaitos, sūnus papasakojo, kad, važiuojant troleibusu, juos užpuolė. Auklėtoja su jais nevažiavo. Papasakojo, kad jo telefoną apžiūrėjo ir atidavė atgal. Sūnus tūrėjo tris litus, bet pats davė tik litą. Mano, kad litą sūnus atidavė, nes išsigando. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad sūnus pasakojo, kad jie išsigando jaunuolių, nes jie grasino juos sumušti.

Iš nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą nukentėjusiosios A. B. apklausos teisiamojo posėdžio metu protokolo matyti, kad apie 2011-03-22 įvykį sužinojo iš sūnaus D. B. auklėtojos. Sūnus papasakojo, kad įvykio dieną jį apkraustė „M.“ (kaip nustatyta pagal bylos duomenis – E. M.) ir paėmė pinigus - 4 litus. Pasakojo, kad visi buvo išsigandę, neprieštaravo ir vykdė užpuolikų nurodymus. Užpuolikai reikalavo pinigų, griebė už gerklės, todėl vaikas pinigus atidavė. Iš foto roboto sūnus atpažino E. M.. Nusikaltimo padarymo metu vaikas sužalotas nebuvo, tik iš jo buvo pagrobti 4 Lt. Po šio įvykio sūnus jaučiasi nesaugus.

2011-05-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis D. B. iš veido bruožų atpažino T. B. kaip asmenį, kurį bendrininkai vadino „T.“ (1 t., b. l. 125-126).

2011-05-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis D. B. iš veido bruožų atpažino E. M. kaip asmenį, kuris 2011-03-22 troleibuse kartu su kitais asmenimis, pagrasinęs sumušti, atėmė 4 Lt, jį bendrininkai vadino „M.“ (1 t., b. l. 127-128).

Iš nepilnamečio liudytojo E. S. apklausos protokolo teisiamojo posėdžio metu matyti, kad jis parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 2011-03-22 apie 13.30 val. kartu su klasiokais išėjo iš paskaitos, kuri vyko „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini) poliklinikos pastate. Ėjo link troleibuso ir pastebėjo, kad iš paskos seka keturi nepažįstami jaunuoliai. Jie grasino žodžiu. Mokiniams sulipus į 12-ojo maršruto troleibusą, keli klasiokai nuėjo į troleibuso priekį, keli atsisėdo troleibuso gale, o E. S. su S. A. nuėjo į troleibuso vidurį, tikėdamiesi, kad jaunuoliai neprikibs, nes iš jų elgesio matėsi, kad nori prikibti. Užpuolikai kelis kartus ėjo iš troleibuso galo į troleibuso priekį, ėjo pro E. S. su S. A., tačiau neužkabino. Iš E. S. nieko neatėmė, jam asmeniškai jaunuoliai negrasino. Matė, kad jaunuoliai kraustė klasiokų kišenes ir kažką iš jų atėmė, tačiau, ką tiksliai - nematė. Užpuolikai buvo keturi. Matė, kad, troleibusui sustojus stotelėje prie Kalniečių poliklinikos, iš troleibuso užpuolikai išsitempė K. V. ir D. B.. Kitą dieną mokykloje sužinojo iš klasiokų, kad „K.“ (kaip nustatyta pagal bylos duomenis – M. K.), „M.“ (kaip nustatyta pagal bylos duomenis – E. M.) ir „T.“ (kaip nustatyta pagal bylos duomenis – T. B.) atėmė telefonus ir pinigus iš klasiokų.

Iš nepilnamečio liudytojo S. A. apklausos protokolo teisiamojo posėdžio metu matyti, jog jis parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2011-03-22 apie 13 val. su klasiokais išėjo iš renginio „Savaitė be patyčių“ „(duomenys neskelbtini)“. Auklėtoja po renginio išvyko nuosavu automobiliu, o mokiniai turėjo grįžti troleibusu. Einant link stotelės, iš paskos pradėjo eiti keturi ar penki nepažįstami jaunuoliai, kurie kartu su mokiniais įlipo į 12 maršruto troleibusą. S. A. su E. S. nuėjo į troleibuso vidurį. Matė, kaip keturi nepažįstami jaunuoliai troleibuso gale apkraustė klasiokų kišenes, buvo nuėję ir į troleibuso priekį. Troleibusui sustojus, keturi jaunuoliai iš troleibuso išsitempė klasiokus - M. B. ir K. V.. S. A. nuvažiavo iki „Topolio“ stotelės ir nematė, kas vyko toliau. Kaltinamieji troleibuse elgėsi agresyviai ir „naglai“ - eidami pro šoną, klausdavo žmonių, ko jie žiūri, kibo prie keleivių. Vienai bobutei paklausus, ką jie daro, jai buvo atsakyta, kad tai ne jos reikalas. Kaltinamųjų kalba buvo nekultūringa, jie vartojo keiksmažodžius. Liudytojas suprato, kad jaunuoliai į troleibusą įlipo apiplėšti. Iš klasiokų sužinojo, kad juos apiplėšė T. (B.) ir jo draugai.

Iš nepilnamečio liudytojo M. S. apklausos protokolo teisiamojo posėdžio metu matyti, kad jis parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 2011-03-22 apie 13.30 val. kartu su klasiokais išėjo iš paskaitos, kuri vyko „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini) poliklinikos pastate. Visuomeninio transporto sustojime prie Urmo bazės kartu su kitais klasiokais įlipo į troleibusą. Jis nuėjo į troleibuso priekį, atsisėdo į priekinę sėdynę. Matė, kad prie klasiokų prikibo nepažįstami jaunuoliai, be to matė, kad du jaunuoliai apkraustė D. R., E. B. rūbų kišenes, taip pat bandė rankomis apčiuopti, kas yra jo paties rūbų kišenėse. Negirdėjo, kad tie jaunuoliai kaip nors grasintų. Iš M. S. nepažįstami jaunuoliai nieko neatėmė. Kaip užpuolikai išlipo iš troleibuso – nematė. Apie tai, kad iš klasiokų buvo atimti telefonai ir pinigai sužinojo kitą dieną iš klasiokų. Leidosi kraustomas, nes nenorėjo veltis į konfliktus – nenorėjo priešintis, nes, jei būtų priešinęsis, būtų kilęs pavojus.

Iš nepilnamečio liudytojo E. J. apklausos protokolo teisiamojo posėdžio metu matyti, jog jis parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2011-03-22, apie 13.30 val. kartu su klasiokais išėjo iš paskaitos, kuri vyko D. J. centre. Einant link visuomeninio transporto sustojimo, pastebėjo, kad iš paskos seka nepažįstami 4 jaunuoliai. Iš jų elgesio suprato, kad jie nori prisikabinti prie mokinių. Atvažiavus 12-ojo maršruto troleibusui, mokiniai sulipo į jį. E. J., D. R., E. B. ir M. S. nuėjo į troleibuso priekį, o troleibuso gale liko M. L., M. B., D. B., K. V., K. D.. Į troleibusą taip pat įlipo tie keturi jaunuoliai, kurie sekė iš paskos. Vienu metu du jaunuoliai priėjo prie jų ir pareikalavo atiduoti tą, ką turi, liepdami iškraustyti kišenes, pinigus, patys apčiupinėjo klasiokų kišenes. Daiktų reikalavo agresyviai, vartodami necenzūrinius žodžius. Rankose peilio ar kokio ginklo jie neturėjo. Iš E. J. jaunuoliai nepaėmė nieko, nes jis sėdėjo prie lango. Jei būtų kraustę ir jo kišenes, būtų leidęs, kad neturėti problemų. Matė, kad vienas iš jaunuolių iš D. R. paėmė 4 litus. E. R. tuos litus išsiėmė pats iš piniginės ir padavė vienam iš jaunuolių. Iš E. B. kelnių kišenės jaunuoliai išėmė 1 litą, dar ištraukė iš kišenės jo telefoną, apžiūrėjo, bet paskui sugrąžino. Vėliau iš klasiokų sužinojo, kad užpuolikai išlipo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, klasiokus išsitempė iš troleibuso ir kraustė jų kišenes. Troleibuse buvo nemažai žmonių, vienas vyriškis kažką pasakė užpuolikams, tačiau mažiausiais iš užpuolikų atsakė tam vyrui necenzūriniais žodžiais, ir daugiau niekas iš keleivių nesikišo. Tie jaunuoliai buvo nusiteikę agresyviai. Mano, kad kiti klasiokai atidavė pinigus, leido paimti telefonus, nes jų išsigando.

Iš liudytojos V. S. apklausos protokolo teisiamojo posėdžio metu matyti, kad 2011-03-22 (duomenys neskelbtini) buvo renginys prieš smurtą. Važiavo jos auklėjamos klasės 20 mokinių. Po renginio ji palydėjo vaikus iki perėjos, jų buvo apie 15, pažiūrėjo, kaip jie perėjo per gatvę ir nuėjo į stotelę prie „Urmo“ bazės, pati su vaikais nevažiavo. Gal po poros valandų paskambinusi K. V. mama pasakė, kad K., parėjęs namo, papasakojo, jog troleibuse juos užpuolė kažkokie mokiniai, reikalavo pinigų, o tris mokinius prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ išsistūmė į lauką ir neaišku, kur tie vaikai yra. Po kiek laiko paskambinę minėtų vaikų tėvai pasakė, kad vaikus rado, kad jie grįžta namo. Klasės vaikai pasakojo, kad prie jų sustojime priėjo trys berniukai ir kartu su jais įlipo į troleibusą, reikalavo atiduoti telefonus, o, kai jie nesutiko, prie PC „(duomenys neskelbtini)“ juos išsistūmė lauk. Vaikai ilgai bijojo pasakoti apie įvykį. Vėliau, po kokio mėnesio, buvo šnekų, kad lyg minėtiems vaikams grasino, vienas kitas iš jų prasitarė, kad buvo žadėta primušti, jei kažką papasakos. Po kažkurio laiko M. L. atėjo į mokyklą sužeistas - buvo parišta ranka, akis pamušta, sakė, kad sumušė tie patys vaikai, kurie buvo užpuolę ir troleibuse. Iš M. L. ji suprato, kad buvo sumuštas todėl, jog kreipėsi į policiją. Klasės draugai po šio antro įvykio buvo labai išsigandę. Klasėje buvo jaučiamas psichologinis poveikis - vaikams trūko susikaupimo, nukentėję vaikai buvo labai išsiblaškę, pasimetę. Tai truko iki mokslo metų pabaigos, viskas taip ir sukosi apie tą įvykį. Po pirmojo įvykio vaikai buvo pasimetę, buvo jaučiama įtampa, vis šnekėdavo apie tą įvykį.

Iš liudytojo V. K. apklausos protokolo teisiamojo posėdžio metu matyti, kad jis yra mokyklos direktorius. Mokykla su (duomenys neskelbtini) poliklinika yra sudariusi ilgalaikę sutartį, nes ten vyksta įvairūs renginiai. Kovo pabaigoje (duomenys neskelbtini) pakvietė į renginį „Savaitė be smurto“. Į šitą renginį buvo nukreipta 8B klasė. Į renginį lydėti ir parlydėti vaikus turėjo auklėtoja V. S. ir mokyklos psichologė J. B.. Po kiek laiko paaiškėjo, kad vykę į renginį vaikai buvo nuskriausti troleibuse, važiuojant iš renginio vieniems, - iš kažko buvo paimti mobilieji telefonai, vienas kitas litas ir taip toliau. Vėliau tėvai skundėsi, kad vaikams nesuteikta pagalba, kad jie patyrė stresą. Todėl visi buvo sukviesti, jiems buvo pakviesta psichologinės pagalbos tarnybos direktorė Ž. ir ji gana ilgai kalbėjosi su tėvais.

Iš liudytojos J. G. apklausos protokolo teisiamojo posėdžio metu matyti, kad ji dirba VšĮ psichologinės paramos centre. VTAS nukreipimu M. L. mama kartu su M. kreipėsi į jų centrą dėl psichologinės pagalbos teikimo. Su M. L. ji pradėjo dirbti balandžio mėn. pabaigoje. Tėvai papasakojo kreipimosi aplinkybes – buvo su klasiokais užpulti po paskaitos, vėliau buvo pakartotinai užpultas. M. L. būsena buvo vidutiniška – buvo labai stiprus baimės jausmas – baimė sutikti tuos žmones, kurie jį užpuolė; vengimas tam tikrų vietų, labai aukštas nerimas. M. L. aiškino, kad nerimas po truputį mažėjo. Jam buvo teikiama psichologinė pagalba. Paskutinį kartą su M. L. buvo bendrauta praeitais metais gegužės mėn. Psichologinės pagalbos teikimo metu M. L. lankydavosi keturis-penkis kartus per savaitę. Jo simptomai gerėjo. Buvo rekomendacija, kad, pasikartojus sunkumams, vėl galėtų kreiptis į jų centrą. Pagrindinis iš dalykų buvo dėmesio nesutelkimas, mintys pastoviai sukosi apie tą įvykį, jos trukdė. Kada tokie požymiai, nesilankant pas psichologą, galėtų praeiti, priklauso individualiai nuo žmogaus, tai sunku įvertinti, kiek laiko gali trukti, jie gali praeiti ir vėl gali atsinaujinti, gali praeiti per kelis mėnesius ar net kelis metus. Nerekomenduotų M. L. apklausti teisme. Mama informavo, kad M. L. vėl pamačius vieną iš jį užpuolusių asmenų, jam vėl atsirado nerimas.

Iš liudytojo M. K. apklausos protokolo teisiamojo posėdžio metu matyti, kad jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei parodė, kad 2011-03-22 dieną po pamokų su T. B., E. M., E. Ž. ėjo prie Dainavos poliklinikos ir pamatė daug vaikų, tarp kurių buvo vienas, kuris kažkada buvo kažką negražaus pasakęs kažkokiam E. Ž. draugui. M. K. su draugais visi kartu nuėjo paskui tuos vaikus, kaip suprato, pasiaiškinti. Tie vaikai sulipo į troleibusą, keli atsisėdo į galinę troleibuso sėdynę. Liudytojas su draugais stovėjo prie jų, pats M. K. kišenių nekraustė. Kažkuris iš vaikų, sėdėjusių troleibuso kampe, padavė M. K. cigarečių. Kas tiksliai ir iš ko iškraustė, kiek litų paėmė – nepamena. Pamena, lyg T. B. paėmė 10 litų. Atvažiavus prie „(duomenys neskelbtini)“, M. K. su draugais išlipo, kai kurie vaikai išlipo, kai kurie nenorėjo lipti, todėl M. K. liepė jiems lipti, sakydamas, kad išsitrauks „barakaną“, t.y. tokią lazdą. Išlipus stotelėje, M. K. vienam vaikui liepė parodyti telefoną. Šis parodė, bet M. K. telefono neėmė. Paskui jam telefoną davė kitas vaikas, M. K. šį telefoną apžiūrėjo, truputį palaikė. Paskui ėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, minėti vaikai irgi ėjo kartu. Prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ M. K. telefoną grąžino tam vaikui, iš kurio buvo paėmęs. Vieną vaiką nusivedė už prekybos centro pasikalbėti, o kiti ėjo iš paskos kartu. T. B. kažką kalbėjo su vaiku, paskui pradėjo jį smaugti, E. M. sudavė smūgius į pilvą, o M. K. iškraustė to vaiko kišenes ir džinsų kišenėje rado telefoną. Paskui kažkas iš to vaiko atėmė dar vieną telefoną. Iš viso iš tų vaikų jie atėmė tris telefonus. Ar draugai grasino ir kaip grasino - neprisimena. Paskui tuos vaikus paleido. T. B., E. M., E. Ž. nuvažiavo į PLC “ (duomenys neskelbtini)“. Pas M. K. liko vienas aplūžęs telefonas, kurį jis pardavė prie PC „(duomenys neskelbtini)“ taksi vairuotojui tą pačią dieną už 30 litų, pinigus išleido saldainiams.

Iš liudytojos E. K. apklausos teisiamojo posėdžio metu protokolo matyti, kad M. K. yra jos sūnus. Jai ne kartą yra tekę dalyvauti su sūnumi apklausoje policijoje. Kai dalyvavo apklausoje, klausėsi, apie ką ten sūnus kalbėjo. Tyrėja viską surašė, liudytoja pati skaitė protokolą, viskas buvo surašyta taip, kaip pasakojo sūnus. Protokolas buvo surašytas teisingai.

Iš kaltinamojo T. B. apklausos teisiamojo posėdžio metu protokolo matyti, kad jis parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2011-02-22 su draugais E. Ž., E. M. ir M. K. buvo prie Pramonės „(duomenys neskelbtini)“, Kaune. Eidami į autobusų stotelę, prie (duomenys neskelbtini) poliklinikos pamatė pažįstamą vaiką, su kuriuo norėjo pasikalbėti. Matė, kad jis su kitais vaikais nuėjo į stotelę prie „Urmo bazės“. Kaltinamasis užkalbino vaikus, tada visi sulipo į 12-ojo numerio troleibusą. Vaikai susėdo galinėje sėdynėje. T. B., priėjęs prie vaikų, paprašė poros litų. Kadangi vaikai sakė pinigų neturintys, T. B. kartu su E. M., E. Ž., M. K. patikrino jų kišenes. T. B. pas vieną iš vaikų kišenėje rado 10 Lt kupiūrą ir ją ištraukė. Iš kito vaiko E. M. atėmė 4 Lt. T. B., atimdamas pinigus, pats vaikams negrasino ir negirdėjo, kad kiti draugai būtų grasinę. Jie tik stovėjo prie pat vaikų troleibuse. E. M. buvo nuėjęs į troleibuso priekį ir ten kažkurį iš vaikų apkraustė, kiek jis tiksliai susirinko litų – kaltinamasis nežino. Atvažiavus troleibusui iki Kalniečių poliklinikos, vienas iš vaikų išlipo iš troleibuso, tada T. B. su draugais kitus vaikus ištempė iš troleibuso, tuo tarpu E. Ž. laikė troleibuso duris. T. B. ištempė vieną vaiką. Iš viso buvo penki vaikai. Troleibuso stotelėje M. K. atėmė mobiliojo ryšio telefoną iš vaiko, vardu Margiris. E. M. iš to vaiko, iš kurio T. B. atėmė 10 Lt troleibuse, stotelėje, pakėlęs pastarojo striukę, iš už diržo ištraukė telefoną „Nokia 5320“ ir padavė T. B.. Po to visi ėjo link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Vaikai ėjo patys, niekas jų nesitempė, ar kas nors grasino - kaltinamasis negirdėjo. Pats negrasino, tik sakė, kad atiduos telefoną Margiriui. Vienas vaikas, einant už „(duomenys neskelbtini)“, pasišalino. Išėjus iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamasis vieną berniuką, vardu M., laikė, kad jis nepabėgtų. Laikė pasikeisdami ir nusivedė už PC „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Kiti vaikai ėjo patys. K. M. nenorėjo atiduoti telefono M. K., šis pastarajam įspyrė, o E. Ž. pasakė, kad M. reikia smaugti. T. B. užšoko iš už nugaros ir, suėmęs rankomis, pradėjo M., smaugti, E. M. smaugė iš priekio. Tada nukentėjusysis atidavė savo mobilaus ryšio telefonus „Nokia 5130“ ir „Nokia 6300“, kuriuos paėmė M. K.. Ar dar kas sudavė smūgius M. - kaltinamasis nematė. M. K. ištraukė M. piniginę, kurią, nepasidalinęs su E. Ž., suplėšė. E. Ž., ten stovėdamas, kilnojo kojas prieš vaikus, o nueidamas pagrasino, kad jeigu jie skųsis, sušaudys kojas. Iš viso atėmė 4 telefonus ir 18 litų. Tris telefonus T. B., E. Ž. ir E. M. pardavė tą pačią dieną prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės (duomenys neskelbtini), o M. K. vieną telefoną - „Nokia 5130“ pasiliko sau. Pinigus išleido savo reikmėm.

Iš kaltinamojo E. Ž. apklausos protokolo teisiamojo posėdžio metu matyti, kad jis parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2011-03-22 ryte prie mokyklos susitiko su draugais M. K., T. B. ir E. M.. Apie pietus, būnant Dainavos mikrorajone, prie poliklinikos, kaltinamasis pamatė iš matymo pažįstamą jaunuolį, vardu K., su kuriuo prieš kelis mėnesius buvo susistumdęs „(duomenys neskelbtini)“. Jis panoro su K. išsiaiškinti. Kaltinamasis ir jo draugai įlipo į tą patį troleibusą, kaip ir K. su dar keturiais vaikais. Vaikai atsisėdo ant galinės sėdynės, o E. Ž. su savo draugais atsistojo prie jų. Iš pradžių tų vaikų paprašė cigarečių, paskui M. K. ir T. B., E. M. ir jis apkraustė tų vaikų kišenes. E. Ž. vaikams negrasino. Ar grasino draugai – negirdėjo. Kaltinamasis patikrino M. kišenes ir paėmė cigarečių pakelį. kaltinamasis nematė, ką ir iš ko paėmė kiti. Sustojus troleibusui, vienas iš vaikų išlipo pats, kitus vaikus ištempė M. K., T. B. ir E. M.. E. Ž. tuo metu laikė troleibuso duris. Vaikams išlipant, negrasino. Išlipus stotelėje, niekas nieko neatiminėjo, visi nuėjo į PC „(duomenys neskelbtini)“. Jie vaikams liepė eiti kartu ir vaikai ėjo patys. Visi nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“, nusipirko gumos ir išėjo. Toliau visi ėjo už PC „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis prisimena, kad vienas iš vaikų buvo vedamas, kuris iš kaltinamųjų jį vedė - neprisimena. P. K. pasišalino. Nuėjus už PC „(duomenys neskelbtini)“, E. Ž. paprašė M., kad šis parodytų savo telefoną, tačiau jis nerodė. Tada T. B. jį smaugė rankomis, o E. Ž. ir E. M. stovėjo šalia. Paskui E. Ž. su E. M. pagrasinus M. sumušti – sudaužyti, M. telefonus atidavė. Nė vienas iš kaltinamojo draugų M. nemušė. Vieną telefoną – „Nokia 6300“ paėmė E. Ž., kitą – T. B.. Telefonus kartu su T. B. kaltinamasis pardavė prie PC “(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), ten stovėjusiam taksi „Milrasa“ vairuotojui. Būnant už PC „(duomenys neskelbtini)“, kol kraustė vaikus, E. Ž. kilnojo kojas. E. Ž. su E. M., kraustydami vieno vaiko kišenes, dar rado piniginę, kurią nepasidalinę suplėšė. Už parduotus abu telefonus su T. B. gavo 100 Lt, kuriuos išleido maistui. Nueidami nuo vaikų, jiems negrasino. Kaltinamasis nurodė, kad įvykio metu niekam nesudavė į veidą, neturėjo metalinės lazdos, vadinamos „barakanu“, ir ja negąsdino.

Taigi iš teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, nukentėjusieji M. L., K. D., M. B., D. B., E. B., D. B., A. D., E. M., K. V., taip pat liudytojai S. A., E. J., E. S., M. S. nuosekliai, logiškai ir išsamiai išdėstė šio nusikaltimo padarymo aplinkybes. Minėti asmenys patvirtino, kad nukentėjusiųjų atžvilgiu troleibuse buvo grasinama panaudoti fizinį smurtą, kaltinamųjų bei jų bendrų elgesys buvo agresyvus, iššaukiantis demonstratyvus, ko pasėkoje vieni nukentėjusieji buvo apkraustyti ir pasisavinti jų daiktai, kiti patys atidavė turėtus daiktus. Minėti nukentėjusieji, liudytojai nurodė ir patvirtino, kad dalis nukentėjusiųjų buvo prievarta išlaipinti iš troleibuso, keli išlipo patys, stotelėje vėlgi, grasinant panaudoti fizinį smurtą, buvo pasisavinti dar neatimti nukentėjusiųjų daiktai; vėliau, kaltinamiesiems žadant dalį daiktų grąžinti, dalis nukentėjusiųjų buvo nusivilioti prie prekybos centro, kur, paėjus į nuošalesnę vietą, nukentėjusiojo M. L. atžvilgiu buvo naudojamas ne tik psichologinis, bet ir fizinis smurtas bei pagrobti pastarojo turėti daiktai.

Daugelį nukentėjusiųjų nurodytų aplinkybių patvirtino ir netiesioginiai įvykio liudytojai – nukentėjusiųjų tėvai, kuriems nukentėjusieji iškart ar kiek vėliau po įvykio pasakojo apie įvykį – apie tai, kokiu būdu, kokiom priemonėm iš jų buvo atimti daiktai. Be to jų parodymus patvirtina ir rašytiniai įrodymai (parodymų atpažinti protokolai, kuomet nukentėjusieji atpažino juos apiplėšusius asmenis, specialisto apžiūra, kuria konstatuoto nukentėjusiajam M. L. padaryti sužalojimai, kt. įrodymai).

Be to, ir kaltinamieji T. B. bei E. Ž., kurie už šio nusikaltimo padarymą yra pripažinti kaltais ir jau yra nuteisti 2012-06-20 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pripažino naudoję smurtą – smaugę, sudavę rankomis ar spyrę, laikę bei tempę nukentėjusiuosius, grasinę nukentėjusiesiems, kraustę jų drabužius, kišenes, atėmę kai kuriuos daiktus, kuriais vėliau elgėsi savo nuožiūra.

Bylos nagrinėjimo metu pakartotinai apklaustas kaltinamasis E. M. taip pat visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą – troleibuse su savo draugais grasinę nukentėjusiesiems fiziniu smurtu, apieškoję jaunuolius, atėmę atšvaitus, kelis litus, telefoną, keletą jaunuolių stotelėje išlaipinę, vėl grasinę ir ten iš jų atėmę telefonus, kartu su draugais naudoję fizinį smurtą prieš M. L., K. D., vėl atėmę nukentėjusiųjų turėtus daiktus.

Taigi nekyla abejonių, jog kaltinamasis E. M. suprato, kad, veikdamas su kitais savo bendrais, agresyviai grasindami bei smurtaudami, tokiu būdu palaužė nukentėjusiųjų valią, dėl ko nukentėjusieji ne itin priešinosi kaltinamiesiems, negynė savo nuosavybės bei neprieštaravo, kaltinamajam E. M. bei jo bendrams išimant nukentėjusiųjų daiktus iš pastarųjų drabužių, kišenių, ar net patys savanoriškai savo daiktus atidavė, ir tokiu būdu kaltinamasis E. M. su kitais savo bendrais pasisavino svetimą turtą.

Kaltinamasis E. M. su kitais, jau nuteistais už šį nusikaltimą, asmenimis veikė bendrininkų grupe: matydamas, kad kiti iš bendrų grasina nukentėjusiesiems, smurtauja jų atžvilgiu, grobia turtą, pats, nenutraukdamas tokių savo bendrų veiksmų, būdamas įvykio vietoje ir realizuodamas kitus šio nusikaltimo (plėšimo) veiksmus, tokiu būtu suprato savo bei bendrų atliekamus veiksmus bei jiems pritarė, taigi, suvokė, kad vykdo pavojingą nusikalstamą veiką ir taip norėjo elgtis. Pavojingų pasekmių atsiradimas buvo vieningų kaltinamojo E. M. bei kitų (jau nuteistų) asmenų veiksmų rezultatas.

Kaltinamasis E. M. padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą tęstinį nusikaltimą nuosavybei, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, teistas, šį nusikaltimą padarė būdamas neteistu, šiuo metu teisme kaltinamojo atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas ne vieno analogiško apysunkio nusikaltimo, veikiant asmenų grupėje, padarymu, administracine tvarka nebaustas, priklausomybės ligų centre neregistruotas, E. M. šeima Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų įskaitoje neregistruota, E. M. skyriaus socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje neregistruotas, tačiau skyriaus specialistams žinomas kaip epizodiškai teisės pažeidimus darantis asmuo (2 t., b. l. 129), K. (duomenys neskelbtini) mokyklos 2011-06-08 charakteristikoje nurodoma, kad mokslo metus baigė patenkinamais pažymiais, tačiau III trimestre lankomumas ir elgesys pablogėjo, mokinys yra impulsyvus, aktyvus, užsispyręs, judrus, dažnai neturi mokymosi motyvacijos, sunkiai susikaupia, turi savikontrolės problemų, mėgsta tyčiotis iš kitų, nepaiso autoritetų, dažnai konfliktuoja su klasės draugais, stengiasi būti dėmesio centre, dažnai nesilaiko mokyklos vidaus tvarkos taisyklių, pamokų metu nedrausmingas, trukdo mokytojams, aktyviai bendradarbiaujama su E. M. mama, kuri rūpinasi sūnumi (3 t., b. l. 29), mama S. M. bei tėvas E. M. daug kartų bausti dėl sūnaus E. M. padarytų teisės pažeidimų pagal ATPK 181 str., ATPK 175 str. (2 t., b. l. 129, 3 t., b. l. 19).

Kaltinamojo įstatyminė atstovė S. M. parodė, kad anksčiau sūnus namuose sūnus elgdavosi gerai, o, išėjęs į gatvę, pasikeisdavo. Namie didelių problemų su sūnumi nebuvo, mokslai jam sekasi vidutiniškai. Problematiškas sūnaus elgesys prasidėjo nuo 2011 sausio mėnesio. Nežino kas tada atsitiko, gal nauji draugai atsirado. Vaiko tėvas yra užsienyje, išvykęs jau gal 4 metai. Sūnaus santykiai su sesute yra draugiški. Šiuo metu sūnaus požiūris į gyvenimą yra kardinaliai pasikeitęs. Mano, kad tam įtakos galėjo turėti kita aplinka, kiti draugai, užsienyje pamatė, kad galima dirbti ir užsidirbti. Jos nuomone, sūnus taip ateityje nebesielgs. Jos žiniomis, visą šį laiką sūnus gyveno užsienyje, dirbo, pats save išsilaikė, problemų užsienyje su juo nebuvo.