Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracine nuobauda nubaustam asmeniui – A. K., jos atstovei advokato padėjėjai Daliai Jasevičienei,

nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-6930-2025 (ROIK 25267921747) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausioji tyrėja V. Š. 2025 m. balandžio 16 d. priėmė nutarimą, kuriuo A. K. buvo nubausta 800 Eur bauda (mokėjimą išdėstant į 20 dalių) su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį, už tai, kad ji, 2025 m. kovo 17 d. 03.00 val., Kėdainiuose, J. Basanavičiaus gatvėje, vairavo automobilį būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas – 1,09 promilės girtumo laipsnis. Šia neteisėta veika A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte numatytą draudimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja A. K. savo skundą palaikė. Papildomai paaiškino, kad labai gailisi, prisiima kaltę už savo elgesį, blogai įvertino savo tuometinę savijautą ir tuo metu priėmė blogą sprendimą vairuoti, tai daugiau nepasikartos. Birželio 4 d. įsidarbino picerijoje Kėdainiuose, į darbą reikia važiuoti 22 km, o vasaros laiku autobusas nevažiuoja. Turi 2 metų dukrytę, kurią taip pat reikia nuvežioti į darželį. Teisė vairuoti jai dar nesustabdyta, dabar dar vairuoja. Kai padarė pažeidimą, buvo dar pradedančioji vairuotoja, neturėjo 2 metų stažo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad A. K. buvo nubausta 800 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, už tai, kad ji, 2025 m. kovo 17 d. 03.00 val., Kėdainiuose, J. Basanavičiaus gatvėje, vairavo automobilį būdama neblaivi, kai nustatytas 1,09 promilės girtumo laipsnis.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai kvalifikuoti tinkamai, ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra. A. K. teismui pateiktu skundu tik prašo paskirti švelnesnes nei įstatymu numatytas poveikio priemones – specialiosios teisės atėmimą 3 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užvedimo įtaisai 6 mėnesiams. Su jai skirta bauda sutinka.

ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo 800 iki 1100 eurų. Be to, to paties straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių; arba 2) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Taigi, už A. K. padarytą administracinį nusižengimą privaloma kartu su bauda skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta – paskirta minimali bauda - 800 Eur, kurios mokėjimas nutarimu išdėstytas 20 mėnesių laikotarpiui, bei administracinio poveikio priemonės minimaliam įstatyme numatytam terminui - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir, pažeidėjos prašymu bei sutikimu, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių terminui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų - savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-39-648/2023).

Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. dėl vairavimo esant neblaiviai kalta prisipažino, gailėjosi ir tai pagrįstai buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės byloje nenustatytos. A. K. nusižengimo padarymo metu buvo vaiko priežiūros atostogose, šiuo metu jau dirba, augina beveik dvejų metukų dukrą, yra susituokusi, gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojama teigiamai. Šios aplinkybės yra palankios administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, jį charakterizuoja teigiamai. Atsižvelgus į šias aplinkybes, Institucijos nutarimu A. K. ir buvo paskirta minimali nuobauda ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonės, o baudos mokėjimas dar ir išdėstytas 20 mėnesių terminui. Nurodytos aplinkybės buvo svarbios administracinės nuobaudos individualizavimo procese, tačiau sprendžiant dėl švelnesnės, nei sankcijoje numatytos minimalios, nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymo - nepakankamos.

Kaip jau minėta, sprendžiant dėl galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, yra vertinamos ne tik su pažeidėjos asmenybe, bet ir su padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiu ir pavojingumu susijusios aplinkybės, taip pat kitos aplinkybės, kurių visuma suponuotų pagrįstą manymą, kad konkretaus asmens atžvilgiu net ir minimalios nuobaudos taikymas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

A. K. padarytas administracinis nusižengimas yra vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliantis grėsmę ne tik pačiam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, bet ir kitiems asmenims, jų turtui. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nustatytas girtumo laipsnis daugiau nei du kartus viršijo leistiną ribą (pirmuoju pūtimu nustatytas 1,13 promilės neblaivumas, o antruoju – 1,11 promilės neblaivumas, ir pritaikius alkotesterio pasklaidą, į administracinio nusižengimo protokolą įrašytas 1,09 promilės neblaivumas), kas iš tiesų verčia abejoti pažeidėjos tvirtinimu, kad ji nesijautė neblaivi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog pažeidėja alkoholį vartojo prieš vieną valandą iki vairavimo. Taigi ji, būdama suaugusi ir psichiškai sveika, privalėjo suvokti ir suvokė, kad yra neblaivi, tačiau vis tiek, vidury nakties, kai matomumo sąlygos nėra geros, vairavo padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, nors nenurodė, kad buvo būtinybė tą daryti. Tokia pareiškėjos būsena neabejotinai galėjo ir įtakojo jos gebėjimus vairuoti transporto priemonę. Vien tai, kad vairuodama transporto priemonę neblaivi A. K. nepadarė ir kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, savaime nereiškia, jog savo neteisėtais veiksmais pažeidėja nekėlė didelio pavojaus kitiems eismo dalyviams. Galimai sunkių pasekmių buvo išvengta tik dėl to, kad ji buvo laiku sustabdyta ir nušalinta nuo transporto priemonės vairavimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pažeidėja nusižengimą padarė net neturėdama dvejų metų vairavimo patirties, prieš tai buvo bausta ir už vairavimą neturint teisės vairuoti. Taigi, A. K. vertinti kaip ypatingai drausmingą vairuotoją, taip pat nėra pagrindo, nes nors per nepilnai ketverius metus ji padarė tik du nusižengimus, tačiau padarė nusižengimus, kurie vertinami, kaip vieni iš pavojingiausių.

Pareiškėja savo prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iš esmės grindžia aplinkybėmis dėl teisės vairuoti reikalingumo asmeninių poreikių tenkinimui, nuvykimui į darbą. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmeniniai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismo vertinimu, tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Pažymėtina, jog A. K., būdama brandžia asmenybe, turėdama mažametį vaiką ir žinodama, kad neturint teisės vairuoti transporto priemones kyla nepatogumų norint užtikrinti šeimos kasdienius poreikius, neabejotinai suvokdama, jog dėl savo neteisėto poelgio jai gali būti apsunkinta judėjimo laisvė, nepaisė galimų savo neteisėto elgesio (vairavimo apsvaigus nuo alkoholio) pasekmių, todėl šioje situacijoje vien tik jos pačios ar jos šeimos asmeniniai interesai nesudaro pakankamo pagrindo jai paskirtos administracinio poveikio priemonės švelninti labiau, nei numato įstatymas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenimą apsunkins neproporcingai jo padarytam nusižengimui.

Neabejotina, kad teisės vairuoti atėmimas kiekvienam vairuotojui sukelia diskomfortą, tačiau dėl to kaltas ne kas kitas, bet paties pažeidėjo neatsakingas elgesys ir jis turi prisiimti iš to išplaukiančias neigiamas pasekmes. Apsunkintas judėjimas praradus teisę vairuoti nėra išskirtinė aplinkybė ir neeliminuoja įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos taikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Be to, vairavimas nėra konstitucinė žmogaus teisė, tai tėra privilegija tiems, kurie gali įrodyti, jog gali vairuoti nesukeldami pavojaus visuomenei ir gebėdami tai daryti saugiai, kelyje laikantis taisyklių, o tokios teisės praradimas, kaip jau minėta, yra tik neatsakingo ir grubiai įstatymus pažeidžiančio asmens elgesio pasekmė.

Kaip jau minėta, A. K. padarytas administracinis nusižengimas vertinamas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jai atitinkamas neigiamas pasekmes, o vien tik simbolinės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų. Skiriant nuobaudą įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekį užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma sankcija, interesus. Padarius tokio pavojingumo administracinį nusižengimą, administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – netaikymas ar termino sutrumpinimas, prieštarautų administracinės nuobaudos paskirčiai – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, nurodytos administracinio poveikio priemonės taikymas šiuo atveju atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus, nepažeidžia proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų, todėl negali būti laikomas priemone, varžančia asmens teises labiau, nei reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nesant įstatyminio pagrindo ir nenustačius išskirtinių aplinkybių visumos, teismas daro išvadą, kad keisti skundžiamą Institucijos nutarimą ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą, asmeniui ir taip paskyrus minimalias nuobaudas/poveikio priemones - nėra galimybės, todėl pareiškėjos skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644-646 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos A. K. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. Š. 2025 m. balandžio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-6930-2025 (ROIK 25267921747) - palikti nepakeistą.

Nutartį siųsti tik el. ryšio priemonėmis ir laikyti įteikta nuo išsiuntimo dienos.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.