Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2017-02-24 · Civilinė byla Nr. 2VP-1499-223/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-24
Bylos Nr.
2VP-1499-223/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Mėlinauskienė
Pareiškėjas
Z. M.
Suinteresuotas asmuo
V. K., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-1499-223/2017Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.1.; 3.2.7.1.; 3.2.6.8.; (S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017m. vasario 24 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė,

Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. M. prašymą pakeisti teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-52-837/2014 vykdymo tvarką suinteresuotiems asmenims V. K., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, antstoliui M. P. , ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašė pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-52-837/2014, dalinai pakeisto Panevėžio apygardos 2014-12-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-426-198/2014, dalinai pakeisto Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-10 nutartimi civilinėje byloje Nr.2VP-3039-812/2016 vykdymo tvarką , - t. y. atsakovui V. K. neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, leisti pareiškėjai pašalinti savavališkos statybos padarinius išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo V. K..

Pareiškime nurodė , kad 2014-02-20 sprendimu teismas įpareigojo atsakovą V. K. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą 1a2p, pastatytą prie gyvenamojo namo 1A2P, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti statybvietę. Panevėžio apygardos teismas 2014-12-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-426-198/2014 Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-20 sprendimą dalyje dėl termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pakeitė ir įpareigojo atsakovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą 1a2p, pastatytą prie gyvenamojo namo 1A2P, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu – leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos padarinius, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo. Sprendimas įsiteisėjo 2014-12-19, tačiau nėra iki šiol įvykdytas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-10 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-52-837/2014 minėto sprendimo vykdymo tvarka buvo pakeista . V. K. elgiasi nesąžiningai, iki šiol priestato nenugriovė, tarp pareiškėjos ir V. K. kyla pastovūs konfliktai, darytina išvada, kad V. K. ir ateityje nevykdys teismo sprendimo.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys iki bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka atsiliepimų ir prieštaravimų neišreiškė ( CPK 443 str.).

Taigi, pareiškėja Z. M. sutinkamai su CPK 284 straipsnio nuostatomis prašo pakeisti įsiteisėjusio sprendimo vykdymo tvarką, nes jis nevykdomas.

CPK 284 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, nustato galimybę teismui modifikuoti sprendimo vykdymą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka. Ji užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, taip pat teisėtų išieškotojo interesų apsaugą, kai skolininkas vengia vykdyti teismo sprendimą, neatlieka veiksmų, kuriuos jis sprendimu įpareigotas atlikti, ir panašiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad galimybė pakeisti teismo sprendimo įvykdymo tvarką užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą bei išieškotojo interesų apsaugą, jeigu skolininkas elgiasi nesąžiningai, t. y. vengia įvykdyti teismo sprendimą – neatlieka veiksmų, kuriuos jis buvo įpareigotas atlikti teismo sprendimu. Taip pat galimybė pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką sietina su situacija, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, o teismo sprendime nenurodyti jo neįvykdymo padariniai. Taigi, teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo būtinumą paprastai lemia skolininko (atsakovo) veiksmai dėl sprendimo rezolicinėje dalyje išdėstytų nurodymų vykdymo.

Kaip matyti, pareiškėja Z. M. savo pareiškimu siekia, kad 2014-02-20 teismo sprendimas būtų pakeistas tokiu būdu, kad jai būtų suteikta teisė teismo sprendimu nustatytu terminu už atsakovą V. K. leisti pašalinti savavališkos statybos padarinius. Taigi, tenkinus Z. M. prašymą, jai būtų suteikta papildoma teisė, kuri jai nebuvo suteikta 2014-02-20 teismo sprendimu.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, visada yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės: jeigu teismas priėmė sprendimą tik dėl vieno atsakovo (skolininko), tai pakeisti sprendimo vykdymo tvarką taip, kad jis sukelia pareigų ir kitam asmeniui, išskyrus to atsakovo (skolininko) teisių perėmėjus, negalima. Naujo skolininko įtraukimas taikant sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutą reikštų teismo sprendimo esmės pakeitimą, nes tai reikštų, jog teismas nagrinėja klausimus, kurie nebuvo svarstyti nagrinėjant bylą iš esmės ir dėl kurių nebuvo nuspręsta teismo sprendimu. Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-20 sprendimo rezoliucinės dalies ( pakeistos 2014-12-19 ir 2016-06-10 nutartimis ) matyti, kad šiuo metu ji yra suformuluota tokiu būdu - Įpareigoti atsakovą V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą (duomenys neskelbtini), pastatytą prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę. Taigi, minėtas sprendimas savavališkos statybos padarinius įpareigojo pašalinti V. K., kuris civilinėje byloje Nr.2-52-837/2014 buvo atsakovu, o pareiškėja Z. M.- trečiuoju asmeniu. Iš to seka, kad ginčo sprendimu pareigos buvo sukurtos atsakovui V. K., o dėl trečiojo asmens Z. M. teisių ir pareigų sprendime nebuvo pasisakyta.

Pagal civilinio proceso normas tiek atsakovas, tiek tretieji asmenys priskiriami dalyvaujantiems byloje asmenims, t. y. proceso dalyviams, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovas civiliniame procese yra asmuo, kuriam pateikiami materialieji teisiniai reikalavimai. Būtent atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio subjektui, teismas gali priimti sprendimą, sukeliantį teisinius padarinius( pareigas). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia. Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Nagrinėjamu atveju byloje Nr.2-52-837/2014 ieškovas buvo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR AM, o atsakovas V. K.. Kaip jau minėta Z. M. byloje buvo trečiuoju asmeniu. Ieškinio dalykas minėtoje byloje buvo savavališkos statybos padarinių šalinimas. Taigi, su ginčo dalyku materialusis teisinis ryšys siejo ieškovą- Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie LR AM (kuri yra įgaliota valstybės institucija savavališkos statybos teisinių santykių srityje) ir atsakovą V. K. ( kaip statytoją, savavališkos statybos subjektą). Pagal dispozityvumo principą, apimantį ir ieškovo teisę apsispręsti, kam reikšti reikalavimus, teismas neturi teisės savo iniciatyva patraukti dalyvauti byloje atsakovais asmenų, jei su tuo nesutinka ieškovas. Tokiu atveju teismas bylą nagrinėja iš esmės pagal tokią dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį, kokią yra nurodęs ieškovas.

Kaip jau buvo minėta, teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-04 civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013), nes teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimui. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013). Todėl, atsižvelgiant į CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nurodytą LAT praktiką, bendruosius civilinės teisės ir civilinio proceso principus, suinteresuoto asmens Z. M. prašymas leisti jai atlikti savavališkai pastatyto priestato prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo, netenkintinas, nes prašymą patenkinus, būtų sukurtos pareigos kitam, nei nurodyta teismo sprendime, asmeniui.

Taigi, pareiškimas atmestinas.

Pareiškimą atmetus, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš pareiškėjos Z. M. (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1dalis 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 284, 290-292 straipsniais, teismas

nutarė:

Pareiškėjos Z. M. prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo atmesti.

Priteisti iš Z. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 4,40 Eur ( keturis eurus 40 ct)procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžeto pajamas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Birutė Mėlinauskienė