Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Donatas Dauginis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, skundą dėl VĮ „Registrų centras“ vyriausiosios specialistės N. M. 2025 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

VĮ „Registrų centras“ S. G. Č. 2025 m. gegužės 14 d. automatiniu būdu suformavo administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį, kuriame nurodė, kad Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), įm. k. (duomenys neskelbtini), vadovas per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 str. 4 d. ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 58 str. 2, 3 d. Vadovaujantis CK 2.66 str. 4 d., ABĮ 58 str. 2, 3 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120.2, 123 ir 127.1 p., juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 str. 1 d. 11 p., bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 str. 1 d., turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 str. 1 d. ir Bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 str., ABĮ 37 str. 12 d. 12 p., Nuostatų 38.2 ir 41 p., už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės. Į administracinio nusižengimo protokolą buvo įrašytas administracinis nurodymas, siūlant S. G. Č. iki 2025 m. birželio 13 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą sumokėti 300 Eur baudą.

Suėjus administraciniame nurodyme nustatytam baudos sumokėjimo terminui ir paaiškėjus, kad S. G. Č. per nustatytą terminą administraciniu nurodymu skirtos baudos nesumokėjo, jai VĮ „Registrų centras“ vyriausiosios specialistės N. M. 2025 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda.

S. G. Č. 2025 m. rugpjūčio 5 d. teismui pateikė prašymą skundą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog S. G. Č. Institucijos nutarimu yra nubausta 600 Eur bauda už tai, kad būdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadove, per nustatytą laikotarpį nepateikė juridinių asmenų tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir ABĮ 58 straipsnio 2, 3 dalyse.

Teismas, patikrinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad S. G. Č. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu, t. y. administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 16-18), LR Juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu su istorija (b. l. 19-21), S. G. Č. paaiškinimu (b. l. 27 – 29), Nutarimu administracinio nusižengimo byloje (b. l. 31-37), ir kitais byloje esančiais duomenimis, todėl nutraukti pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nėra jokio pagrindo. Tai, kad pareiškėja nesutinka su Institucijos priimtu sprendimu, savaime nereiškia, kad Institucijos padarytos išvados dėl jos kaltės yra neteisingos ir nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą institucijos nutarimą.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Pareiškėja skunde nurodo, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. – 2024 m. jokios veiklos faktiškai nevykdė ir apie tai informavo VMI. Tačiau, nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog aplinkybė, kad įmonė nevykdo jokios veiklos, savaime nereiškia, kad ir įmonės vadovas gali nevykdyti bendrovės vadovui įstatymuose numatytų pareigų. Priešingai, šiuo aspektu teismas atkreipia Pareiškėjos dėmesį, kad sustabdžius įmonės veiklą pareiga pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus neišnyksta (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-216-1053/2024). Taip pat pastebėtina, jog byloje esantis LR Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija (b. l. 19-21) patvirtina, kad S. G. Č. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės pareigas užima nuo 2021-12-17 iki šiol, t. y. pastaroji net ir įmonei faktiškai nevykdant veiklos nepasitraukė iš užimamų įmonės vadovės pareigų, visą laiką atstovavo ir iki šiol atstovauja įmonės interesus. Taigi, Pareiškėja, pradėdama eiti įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovės pareigas bei toliau jas eidama, prisiėmė su tuo galinčias kilti rizikas, atsakomybes ir įsipareigojo laikytis įstatymuose numatytų įmonės vadovo pareigų. Teismų praktikoje nurodyta, kad vadovas turi veikti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso tam, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir šios bendrijos vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais bei tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-116-885/2023).

Pažymėtina, jog teismui pateikti duomenys, patvirtina, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkinys už 2023 m. buvo pateiktas VĮ „Registrų centras“ 2025-05-15, tačiau teismo vertinimu pavėluotas finansinių dokumentų pateikimas negali būti laikoma lengvinančia aplinkybe, priešingai, S. G. Č. kaip įmonės vadovė turėjo užtikrinti, jog metinių finansinių ataskaitų paruošimui, patvirtinimui ir jų pateikimui juridinių asmenų registrui reikalingi procesai būtų organizuoti ir atlikti taip, kad nesudarytų kliūčių įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas, nepažeidžiant teisės aktuose įtvirtintų terminų.

Pažymėtina, kad ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra įtvirtintos dvi galimo neatsargios kaltės formos – nepagrįstas pasitikėjimas ir nerūpestingumas. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Skunde S. G. Č. savo poziciją dėl, jos įsitikinimu, per griežtos administracinės nuobaudos paskyrimo grindžia ir tuo, kad administracinį nusižengimą ji padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo. Teismų praktikoje konstatuota, kad ANK 223 straipsnyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas ne tik tyčine kaltės forma, tačiau ir dėl neatsargumo (LAT nutartis Nr. 2AT-26-495/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-116-885/2023). Pirmiau aptartos aplinkybės akivaizdžiai parodo, jog S. G. Č. nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, vykdydama savo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės pareigas metinės finansinės atskaitomybės dokumentų parengimo, tvirtinimo ir pateikimo Juridinių asmenų registrui procese, ji kaip vadovė nebuvo pakankamai aktyvi, kad 2023 m. Bendrovės finansinės ataskaitos rinkinys būtų pateiktas Juridinių asmenų registrui, suvokė savo neatliktų veiksmų esmę ir rizikingumą, t. y. suprato tai, kad dėl jos neveikimo JAR tvarkytojui teisės aktų nustatytu terminu nebus pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. finansinių ataskaitų rinkiniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi to išvengti, t. y., nusižengimas padarytas dėl neatsargumo (nepagrįsto pasitikėjimo). Aplinkybė, jog pareiškėja veikė neatsargiai nešalina jos atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį ir nesudaro pagrindo traktuoti jos padarytą administracinį nusižengimą, kaip mažesnio pavojingumo bei taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

Sutiktina, kad neatsargus nusižengimas yra mažiau pavojingas nei tyčinis, tačiau tai nereiškia, kad nusižengimas yra mažareikšmis ir savaime nelemia švelnesnės, nei įstatyme numatytos, administracinės nuobaudos taikymo. Dar daugiau, nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, jog minėto nusižengimo (ANK 223 str. 2 d.) sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių. Neabejotina, kad ūkio subjektai privalo atlikti įstatymuose nurodytus veiksmus, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Juridinių asmenų registro duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kokia kita registrui pateikta informacija yra vieša (CK 2.71 straipsnio 1 dalis), kiekvienas asmuo turi teisę gauti bet kokius registro duomenis, jame saugomų dokumentų ar informacijos kopijas (CK 2.72 straipsnio 3 dalis). Metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais, dėl ko teismas iš esmės neturi pagrindo manyti, kad S. G. Č. padarytas administracinis nusižengimas yra mažareikšmis.

Kitos Pareiškėjos skunde nurodomos priežastys dėl S. G. Č. sunkios psichologinės būklė dėl įvykusių skyrybų, kas tiesiogiai paveikė jos galimybes pasirūpinti visomis pareigomis, iš esmės nėra jos neveikimą pateisinančios ir atsakomybę švelninančios aplinkybės. Priešingai, šios aplinkybės parodo asmens abejingumą savo neveikimo pasekmėms.

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo remiantis nuobauda už administracinį nusižengimą skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar Institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas ar Institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, spręsdami asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Įvertinus surinktus įrodymus, tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visetą, atmestini pareiškėjos S. G. Č. argumentai, kad Nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą – 600 Eur, yra pagrindas neskirti ar skirti tik įspėjimą. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo Pareiškėjos valios, kurios būtų trukdžiusios Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus pateikti laiku. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės vadovė yra specialusis subjektas, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, S. G. Č. veiksmus teismas vertina kaip nerūpestingumą ir neveikimą.

Pažymėtina, kad bylos medžiaga patvirtina, jog į tai, kad S. G. Č. prisipažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, kas buvo pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, bei į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, buvo atsižvelgta individualizuojant administracinę nuobaudą bei tai turėjo įtakos parenkant jos minimalų dydį, todėl tai negali būti pagrindas S. G. Č. dar labiau švelninti atsakomybę. Taip pat įvertintina ir tai, kad pagal administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, nors S. G. Č. praeityje nebuvo bausta už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, tačiau iš LR Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2022 metus Registrų tvarkytojui taip pat buvo pateikti tik 2025-05-15, kas šiuo atveju parodo S. G. Č., kaip juridinio asmens vadovės, atsainų požiūrį į užimamas pareigas ir iš to kylančias pareigas. Pažymėtina, kad pats asmuo turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai.

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartą, daro išvadą, kad S. G. Č. atveju jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta. VĮ „Registrų centras“ vyriausiosios specialistės N. M. 2025 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas bei pagrįstas, kurio keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl S. G. Č. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos S. G. Č. skundo netenkinti ir VĮ „Registrų centras“ vyriausiosios specialistės N. M. 2025 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.