Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Lukas Valauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. T., D. Č., A. Č. ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjos tėvai J. Č. ir M. Č. susituokė (duomenys neskelbtini). Jiems gyvenant santuokoje gimė vaikai – A. Č. (miręs (duomenys neskelbtini)), V. Č. (miręs (duomenys neskelbtini)), D. Č., E. Č. (miręs (duomenys neskelbtini)), A. T., E. K. ir A. Č.. Motina M. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Tėvas J. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Tėvas J. Č. gyveno ½ dalyje gyvenamo namo su ūkiniais pastatais esančiais (duomenys neskelbtini). 1993 m. kovo 10 d. privatizavimo laikotarpiu jam leido šią ½ dalį visų pastatų privatizuoti. Jis išsipirko ir pasirašė sutartį, kurią patvirtino notaras, tačiau tėvas neįregistravo sutarties Registrų centre. Pareiškėja kreipėsi į teismą ir teismas 2023 m. birželio 28 d. nutartimi pripažino J. Č. nuosavybę į minėtų pastatų dalį. Po tėvo mirties liko nekilnojamasis turtas: ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kur iki mirties gyveno tėvas. Pareiškėja nuo 1996 m. lapkričio 11 d. gyvena šioje namo dalyje iki šiol. Po tėvo mirties pas notarą dėl likusio turto paveldėjimo nesikreipė, kadangi Registrų centre nebuvo įregistruotas nekilnojamasis turtas tėvo vardu. Paveldėjimo byla po J. Č. mirties pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Po tėvo mirties pareiškėja tapo visų tėvo daiktų pilnavertė savininkė ir valdytoja, sutvarkė tėvo drabužius, jo turėtus asmeninius daiktus, ūkio įrankius. Įrankiais pareiškėja naudojasi iki šiol. Iš kart po tėvo mirties pradėjo disponuoti ir valdyti tėvo daiktus ir likusią nekilnojamojo turto dalį.

5. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims tinkamai pranešta apie šios bylos nagrinėjimą (CPK 130 straipsnis, 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja yra J. Č. dukra. Pareiškėjos tėvas (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką su M. Č.. Jiems gyvenant santuokoje gimė vaikai – A. Č. (miręs (duomenys neskelbtini)), V. Č. (miręs (duomenys neskelbtini)), D. Č., E. Č. (miręs (duomenys neskelbtini)), A. T., E. K. ir A. Č.. Motina M. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Tėvas J. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties liko nekilnojamasis turtas: ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis tvarto, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), ½ dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Po J. Č. mirties jo palikimo niekas nepriėmė, Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, palikėjos palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų. J. Č. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjos rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad po J. Č. mirties pareiškėja jo turtą valdė kaip savo, t. y. liko gyventi likusiame nekilnojamame turte, perėmė jo asmeninius daiktus, įrankius. Šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtina ir suinteresuoti asmenys A. T., D. Č., A. Č..

7. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-12453-359/2023 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Č. įgijo ir valdė nuosavybės teise ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

8. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

10. Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

11. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų, nustatyta, kad ji iš karto po savo tėvo J. Č. mirties (duomenys neskelbtini) liko gyventi likusiame nekilnojamame turte, naudojosi juo, tvarkė. Pareiškėja nuo 1996 m. lapkričio 11 d. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prižiūrėjo likusį nekilnojamąjį turtą kaip savo (2013 m. gegužės 3 d. sudarė komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atliekų šalinimo iš objekto, esančio (duomenys neskelbtini)), perėmė tėvo asmeninius daiktus. Pareiškėja valdė tėvo turtą kaip savo. Nustatęs nurodytas aplinkybes teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja po savo tėvo J. Č. mirties priėmė jo palikimą per įstatymo nustatytą 3 mėn. terminą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

13. Todėl yra pagrindas patenkinti pareiškėjos pareiškimą. Teismo nustatytas faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po J. Č. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

14. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 39,55 Eur ir jos valstybei priteistinos iš pareiškėjos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti jo turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39,55 Eur (trisdešimt devynių eurų 55 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.