- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-28
- Bylos Nr.
- 2YT-12453-359/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00741-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Pareiškėjas
- E. K.
- Suinteresuotas asmuo
- F. Š., valstybės įmonės „Turto bankas“, valstybės įmonei Turto bankas
- Advokatai
- Laimutė Leonavičienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. K. pareiškimo suinteresuotiems asmenims – F. Š., valstybės įmonei Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teisme 2023 m. birželio 1 d. buvo gautas pareiškėjos E. K. pareiškimas suinteresuotiems asmenims – F. Š., valstybės įmonei Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Šalies argumentai
Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad jos tėvai J. Č. ir M. G.-Č., susituokė (duomenys neskelbtini) . Motina M. Č. mirė (duomenys neskelbtini) , tėvas J. Č., mirė (duomenys neskelbtini). Tėvams gyvenant santuokoje gimė pareiškėja. Tėvas iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, jog gyvena tuo pačiu adresu. Tėvas J. Č. su šeima gyveno ½ dalyje gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Gyvenamų būstų privatizavimo laikotarpiu, tėvui J. Č. buvo leista privatizuoti ½ dalį namo ir po ½ dalį ūkinių pastatų. Gyvenamojo namo dalis buvo įkainota 1993 m. kovo 10 d. įkainavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo pranešimu 1993 m. kovo 30 d. J. Č. sumokėjo įkainota sumą į nurodytą sąskaitą, už ½ dalį namo ir ūkinių pastatų dalį, investiciniais čekiais. 1993 m. spalio 11 d. tarp (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaitijos ir J. Č. buvo sudaryta pirkimo sutartis, pagal kurią J. Č. nupirko ½ dalį gyvenamo namo, po ½ dalį ūkinių pastatų ir ½ dalį šulinio. Gyvenamo namo su ūkiniais pastatais pirkimo sutartis buvo patvirtinta Kaišiadorių rajono 2-ojo notaro biuro notarės G. S., registro Nr. (duomenys neskelbtini) . Kitą pastatų dalį įgijo F. Š. Apie tai, kad J. Č. vardu ½ dalis gyvenamo namo ir ūkinių pastatų dalys, esančios (duomenys neskelbtini), neįregistruotos registrų centre, pareiškėja sužinojo atsitiktinai iš seniūnijos. Pareiškėja gyvenama namo dalyje negali susitvarkyti jokių kompensacijų, kadangi nėra nuosavybės J. Č. vardu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo F. Š. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu sutinka. Nurodytos aplinkybės yra teisingos. Nurodė, jog kartu su J. Č. įsigijo ½ dalį gyvenamo namo, po ½ dalį ūkinių pastatų ir ½ dalį šulinio, esančių (duomenys neskelbtini). Šie pastatai įgyti privatizacijos metu 1993 m. spalio 11 d. sutartimi.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, jog tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškimo patenkinimui.
Pareiškėja E. K. ir jos atstovė advokatė Laimutė Leonavičienė teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti bei nurodė pareiškime išdėstytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo F. Š. palaikė pareiškimo reikalavimus, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog kartu su J. Č. atsikraustė gyventi į ginčo turtą 1993 m., kurį įgijo per pusę iš tuometinės viršaitijos. Savo namo dalies pirkimo sutartį ju įregistravo, kodėl to nepadarė J. Č. nežinanti. Visada tame name iki mirties gyveno J. Č., o dabar gyvena pareiškėja su šeima.
Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėja E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra J. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) ir M. G. – Č., gimusios (duomenys neskelbtini) dukra. J. Č. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu iki šiol gyvena pareiškėja.
Iš byloje pateiktos 1993 m. rugsėjo 27 d. butų privatizavimo valstybinės komisijos išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog privatizavimo valstybinė komisija leidžia J. Č. pirkti 74,43 kv. m., bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Iš byloje pateikto mokėjimo pranešimo, matyti, kad perkamo turto kainą – 3 774,00 Rb. Byloje pateikta 1993 m. spalio 11 d. tarp (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaitijos ir J. Č. buvo sudaryta pirkimo sutartis, pagal kurią J. Č. nupirko ½ dalį gyvenamo namo, po ½ dalį ūkinių pastatų ir ½ dalį šulinio.
Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, matyti, jog J. Č. vardu minėta ½ dalis turto, esantis (duomenys neskelbtini), neregistruotas.
Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Kauno žydų religinės bendruomenės pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Linos namai“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-543/2010; kt.).
Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interbolis“ v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-155/2010). Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Linos namai“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-543/2010).
Vertinant byloje esančius įrodymus ir aplinkybes, nustatyta, kad J. Č. ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įgijo pagal sandorį, tačiau nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negali gauti ar atkurti neteismine tvarka, nes dokumentai nėra išlikę, nors nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Tokios aplinkybės atitinka CPK 445 str. keliamus reikalavimus.
Suinteresuoto asmens F. Š. parodymais teismo posėdžio metu, patvirtinta, kad ji kartu su J. Č. statiniuose, dėl kurių valdymo fakto užvesta byla, gyvena nuo 1993 metų, t. y. nuo pat atsikėlimo į (duomenys neskelbtini), kaip ir fiksuota byloje esančios pažymose apie deklaruotą pareiškėjos ir jos tėvo gyvenamąją vietą.
Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog J. Č. 1993 m. už investicinius čekius įsigijo ½ dalį gyvenamo namo, po ½ dalį ūkinių pastatų ir ½ dalį šulinio, esančių (duomenys neskelbtini), negu jų neįsigijo.
Esant išvardintiems įrodymams ir argumentas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo ir valdė nuosavybės teise ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nuosavybės teisės įregistravimo tikslu.
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 13,28 Eur ir jos valstybei priteistinos iš pareiškėjos (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos E. K. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo ir valdė nuosavybės teise ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nuosavybės teisės įregistravimo tikslu.
Priteisti valstybei iš E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylikos eurų 28 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.