Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016-02-04 nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu padarius veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, paskiriant 100 MGL (3766 eurų) dydžio baudą.

Iki kol įsiteisės nuosprendis palikta galioti D. R. 2014-05-02 paskirta šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta ją panaikinti.

Iš dalies patenkintas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos civilinis ieškinys ir priteista iš D. R. 8488,37 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nusikaltimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimui, likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Išieškota iš nuteistojo D. R. 39,28 Eur valstybei turėtų proceso išlaidų.

Paliktas galioti prokuroro 2014-06-13 nutarimu paskirto (teisėjos S. S. nutartimis pratęsto) D. R. ir I. R., gyvenančių (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/5 dalių nuosavybės teisių apribojimas iki kol įsiteisės nuosprendis bei bus atlygintas civilinis ieškinys, atlyginus 8488,37 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį apsaugos priemonę nuspręsta panaikinti.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai pagal 2013-10-11 pateikimą (lydr. Nr. (duomenys neskelbtini)) – 12 segtuvų prie baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Pakete (duomenys neskelbtini), palikti saugoti kol nuosprendis įsiteisės, o įsiteisėjus nuosprendžiui, nuspręsta grąžinti juos UAB “(duomenys neskelbtini)”.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi nuo 2005-07-05 iki 2011-08-31, 2011 metais, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo nenustatyti, pasitelkęs vyr. buhalterę J. A. ir šilumos ūkio priežiūros meistrą E. S., nesuvokusius atliekamų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, pagamino netikrą dokumentą, tai yra nurodė J. A. surašyti ir kartu su E. S. pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-05 ilgalaikio turto likvidavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie 84 vnt. ilgalaikio turto, kurio likutinė vertė 30760,64 Lt, likvidavimą 2011-08-05 parduodant į metalo laužą UAB „(duomenys neskelbtini)“, žinodamas, kad šie darbai nebuvo atlikti – 2011-08-05 ilgalaikio turto likvidavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) minimas turtas kaip negabaritinis metalo laužas 2011-08-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo parduotas, šį žinomai netikrą dokumentą patvirtino savo parašu ir pateikė įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), buhalterinę apskaitą, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą ir šį žinomai netikrą dokumentą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-05 ilgalaikio turto likvidavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. R. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2016-02-04 nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties arba bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Apeliaciniame skunde D. R. nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Apelianto teigimu, jis nepadarė nusikalstamos veikos, nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, bylą išnagrinėjo šališkas teismas, padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendis surašytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 ir 3 p. reikalavimus, nes jis yra visiškai nemotyvuotas. Nors teismo nuosprendyje nurodyti liudytojų parodymai, kiti bylos dokumentai, specialisto išvados, tačiau nenurodyta, kokią įrodomąją reikšmę jie turi jo (D. R.) kaltės įrodymui ir veikos kvalifikavimui, taip pat iš nuopsrendžio neaišku, kokiu būdu ir kokiais veiksmais jis padarė įmonei žalą, todėl, nuteistojo D. R. nuomone, bylą teismas išnagrinėjo šališkai.

Nuteistasis D. R. skunde pažymi, kad 2014-12-08 prokuroro surašytas kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, nes jame aiškiai nenurodytos visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir būdai, sudarantys nusikaltimo objektyviąją ir subjektyviąją puses, be to, jam pateiktas kaltinimas nesuprantamas jį aiškinant lingvistine ir semantine prasme. Bylos nagrinėjimo metu prokuroras pateikė patikslintą kaltinimą, kuris iš esmės skiriasi nuo pirminio jam (D. R.) pateikto kaltinimo, nes iš esmės buvo pakeistos faktinės aplinkybės, kurias reikia tirti ir teismas patikrinti jų atitikimo turimiems įrodymams negalėjo. Apelianto teigimu, pirminiame jam pateiktame kaltinime nurodoma, kad jis suklastojo tikrą dokumentą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduota tik dalis metalo laužo, patikslintame kaltinime iš esmės jau teigiama, kad buvo pagamintas netikras dokumentas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš vis nebuvo parduotas metalo laužas.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad kaltinamajame akte, kaip ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nenurodyti jokie objektyvūs duomenys kaltinimo pagrindimui, nenurodyta, kokių 2011-08-05 likvidavimo akte išvardintų likviduojamų daiktų nepriduota UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur šie daiktai dingo ir koks šio nusikaltimo motyvas. Nuteistojo D. R. nuomone, nenustatyta, kokias pasekmes sukėlė klastojimas, kokią žalą tai padarė įmonei, taip pat nenustatyta, kokią įtaką UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai padarė tai, kad suklastotas dokumentas pateiktas įtraukti į buhalterinę apskaitą.

Nuteistojo D. R. tvirtinimu, skundžiamame teismo nuosprendyje nepagrįstai teigiama, kad jis nurodė finansininkei J. A. surašyti ir su E. S. pasirašyti turto likvidavimo aktą. Apelianto manymu, J. A. ir E. S. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, rodo, kad nebuvę jokio nurodymo pasirašyti suklastotą ar pagamintą netikrą dokumentą, tačiau teismas visiškai nevertino šių parodymų. Be to, nepagrįstas kaltinimo teiginys esą J. A. ir E. S. nesuvokė savo veiksmų. Nei kaltinime, nei skundžiamame teismo nuosprendyje teiginys, kad J. A. ir E. S. nesuvokė savo veiksmų nebuvo objektyviais įrodymais pagrįstas ir įrodytas.

Apeliantas teigia, kad skundžiamo teismo nuosprendžio dalyje, kurioje aprašoma tariamai jo įvykdyta nusikalstama veika, nurodyta, kad negabaritinis metalo laužas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš vis nebuvo parduotas, tačiau sprendžiant civilinio ieškinio klausimą 1452 Lt yra išminusuojami, taip pripažįstant, kad pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra atitinka tikrovę ir joje nurodyta suma pagrįstai įtraukta į įmonės buhalterinę apskaitą. Be to, visa tariamai nustatyta žala pagal civilinį ieškinį turėjo būti konkrečių turto vienetų (daiktų) įvertinta realizacinė suma, o ne bendra likutinė vertė. Kadangi nei kaltinime, nei teismo nuosprendyje nenustatyta, kurie konkrečiai turto vienetai (daiktai) buvo priduoti į metalo laužą, o kurie tariamai - ne, priteista suma pagal civilinį ieškinį yra visiškai nepagrįsta. Be to, apelianto nuomone, šioje byloje teisę pareikšti civilinį ieškinį turėjo ne (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip savarankiškas juridinis asmuo.

Atsiliepimu į nuteistojo D. R. apeliacinį skundą Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras R. Bnedikas prašo nuteistojo D. R. apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą prokuroras nurodo, kad Telšių rajono apylinkės teismas iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingą išvadą, jog D. R. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., todėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016-02-04 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teigia, kad teismas nepažeidė nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, nenustatytas nei vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 58 str. numatytų pagrindų, dėl kurio bylą nagrinėjusi teisėja būtų privalėjusi nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo.

Prokuroro tvirtinimu, apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų, nes D. R. pateiktas kaltinimas yra konkretus ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų. Dėl nuteistojo D. R. neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams, kitiems teisiniams gėriams, buvo pažeistas informacijos dokumente patikimumas ir neužtikrinta normali, teisinga dokumentų apyvarta, tokiu būdu padaryta žala UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei turtinė žala bendrovės akcininkui - (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei. Nuteistojo padaryta veika pagal jos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą pasiekė pakankamą pavojingumo laipsnį, todėl pripažinti ją mažareikšme nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. R. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Nuteistojo D. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, jog būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus, ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors žemesnės instancijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Be to, apeliacinės instancijos teismas tam tikrais atvejais ne tik gali, bet ir privalo peržengti apeliacinių skundų ribas, t. y. neturi būti apeliacinių skundų varžomas taip, kad sprendimas būtų iš esmės neteisingas, ir dėl to būtų pažeistos konstitucinės vertybės (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, susipažinusi su D. R. apeliacinio skundo ir Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad skundžiamas Telšių rajono apylinkės teismo 2016-02-04 nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes buvo priimtas iš esmės pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Todėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016-02-04 nuosprendis naikintinas ir byla perduotina prokurorui, kadangi surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo nagrinėti bylą iš esmės (Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį, t. y. išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo D. R. skunde nurodytais teiginiais, kad teismas, surašydamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. ir 3 p., kur numatyta, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje nors ir išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, tačiau priimdamas skundžiamą nuosprendį iš esmės nepateikė byloje surinktų įrodymų bei bylos faktinių aplinkybių įvertinimo, neišdėstė nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų, tai yra pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymai tinkamai neįvertinti, nėra išsamios įrodymų, kurie aiškiai apibrėžtų D. R. kaltę, analizės, bei atitinkamų išvadų dėl D. R. kaltės ir jo veikos kvalifikavimo, kaltinamojo ir liudytojų parodymai neišanalizuoti, nelyginti su kitais bylos duomenimis. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, nuosprendyje išdėstęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., nes jis nurodė J. A. surašyti ir kartu su E. S. pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-05 ilgalaikio turto likvidavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pasirašė ir pats, likvidavimo akte buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie 84 vnt. ilgalaikio turto, kurio likutinė vertė 30760,64 Lt, likvidavimą 2011-08-05 parduodant į metalo laužą UAB „(duomenys neskelbtini)“, žinodamas, kad šie darbai nebuvo visiškai atlikti, nes realiai buvo parduota metalo laužo tik už 1452,00 Lt.

Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje D. R. kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. grindžiamas tuo, jog jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2005-07-05 iki 2011-08-31, pagamino netikrą dokumentą ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo, t. y. veikė šiomis aplinkybėmis: būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi nuo 2005-07-05 iki 2011-08-31, 2011 metais, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo nenustatyti, pasitelkęs vyr. buhalterę J. A. ir šilumos ūkio priežiūros meistrą E. S., nesuvokusius atliekamų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, pagamino netikrą dokumentą, tai yra nurodė J. A. surašyti ir kartu su E. S. pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-05 ilgalaikio turto likvidavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie 84 vnt. ilgalaikio turto, kurio likutinė vertė 30760,64 Lt, likvidavimą 2011-08-05 parduodant į metalo laužą UAB „(duomenys neskelbtini)“, žinodamas, kad šie darbai nebuvo atlikti – 2011-08-05 ilgalaikio turto likvidavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) minimas turtas kaip negabaritinis metalo laužas 2011-08-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo parduotas, šį žinomai netikrą dokumentą patvirtino savo parašu ir pateikė įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), buhalterinę apskaitą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl D. R. kaltumo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., turi būti įvertinta, ar jo veiksmai atitinka šios nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Lietuvos Respublikos BK 300 str. numato atsakomybę už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką. Todėl tiesioginiu dokumentų suklastojimo objektu pagal kasacinio teismo praktiką reikėtų laikyti normalią valstybės ir savivaldybės institucijų veiklą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-200/2008), kuri sutrikdoma dėl netikrų dokumentų pagaminimo, tikrų dokumentų suklastojimo, tikrų ar netikrų dokumentų panaudojimo ar realizavimo, ir teisėtus fizinių ar juridinių asmenų interesus. Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 str. dalykas, be kitų dokumentams būdingų požymių, paprastai yra tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-159/2013). Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008, 2K-290/2008 ir kt.). Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas. Tačiau dokumentas turi turėti tam tikrus privalomus jo turinio elementus (pavadinimą, datą, sudarytojo vardą, pavardę, parašą, anspaudą ir pan.), be kurių jis negalioja, ir suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Taigi dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Teismų praktika baudžiamosiose bylose pripažįsta ir kur kas platesnę dokumento sampratą. Dokumentu gali būti pripažintas ir tekstas be parašo ir be antspaudo. Svarbu, kad tas įrašas jį panaudojus, sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, Nr. 2K-355/2009, 2K-426/ 2010, 2K-263/2010, 2K-235/2014). Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Teismų praktikoje dokumentas yra laikomas netikru tada, kai dokumento turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, o tikras suklastotas dokumentas – tada, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba kaltininkas savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, taip tokio dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atskleidžiant Lietuvos Respublikos BK 300 str. numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, svarbu nustatyti kaltinamo asmens veiksmų apimtį, konkrečiai įvardyti, kuo šie veiksmai pasireiškė suklastojant tikrus, pagaminant netkrus dokumentus bei panaudojant nurodytus dokumentus. Be to, subjektyviajam šio nusikaltimo požymiui – kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia. Tai reiškia, kad pagamindamas netikrą ar klastodamas tikrą dokumentą, jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti (Lietuvos Respublikos BK 15 str. 2 d.).

Kaip matyti iš Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro R. Bendiko 2014-12-08 surašyto kaltinamojo akto, D. R. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi nuo 2005-07-05 iki 2011-08-31, 2011 metais, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo nenustatyti, pasitelkęs vyr. buhalterę J. A. ir šilumos ūkio priežiūros meistrą E. S., nesuvokusius atliekamų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, suklastojo dokumentą, t.y. nurodė J. A. surašyti ir kartu su E. S. pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-05 ilgalaikio turto likvidavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie 84 vnt. ilgalaikio turto, kurio likutinė vertė 30760,64 Lt, likvidavimą 2011-08-05 priduodant į metalo laužą UAB „(duomenys neskelbtini)“, žinodamas, kad šiuos darbus atliko tik iš dalies – UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip negabaritinį metalo laužą pardavė tik dalį 2011-08-05 ilgalaikio turto likvidavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) minimo turto už 1452 Lt, šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą apie viso metalo laužo pardavimą patvirtino savo parašu ir pateikė įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), buhalterinę apskaitą, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-05 ilgalaikio turto likvidavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojo.

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro R. Bendiko 2015-04-29 prašymu (Lietuvos Respublikos BPK 256 str.), pirmosios instancijos teisme kaltinimas D. R. buvo pakeistas, kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes pakeičiant iš esmės skirtingomis ir kaltinimą D. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. išdėstant taip:

D. R. kaltinamas tuo, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi nuo 2005-07-05 iki 2011-08-31, 2011 metais, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo nenustatyti, pasitelkęs vyr. buhalterę J. A. ir šilumos ūkio priežiūros meistrą. E. S., nesuvokusius atliekamų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, pagamino netikrą dokumentą, t.y. nurodė J. A. surašyti ir kartu su E. S. pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-05 ilgalaikio turto likvidavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie 84 vnt. ilgalaikio turto, kurio likutinė vertė 30760,64 Lt, likvidavimą 2011-08-05 parduodant į metalo laužą UAB „(duomenys neskelbtini)“, žinodamas, kad šie darbai nebuvo atlikti - 2011-08-05 ilgalaikio turto likvidavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) minimas turtas kaip negabaritinis metalo laužas 2011-08-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo parduotas, šį žinomai netikrą dokumentą patvirtino savo parašu ir pateikė įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), buhalterinę apskaitą, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą ir šį žinomai netikrą dokumentą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-05 ilgalaikio turto likvidavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojo.

Atsižvelgiant į Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2014-12-08 surašytame kaltinamajame akte ir 2015-04-29 prašyme dėl D. R. pateikto kaltinimo pakeitimo išdėstytą D. R. inkriminuojamos nusikalstamos veikos aprašymą, teisėjų kolegijai nebesuprantama, kokios nusikalstamos veikos aplinkybės yra nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. y. ar D. R. suklastojo dokumentą, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip negabaritinis metalo laužas buvo parduota tik dalis 2011-08-05 ilgalaikio turto likvidavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) minimo turto už 1452 Lt, ar D. R. pagamino netikrą dokumentą, nes 2011-08-05 ilgalaikio turto likvidavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) minimas turtas kaip negabaritinis metalo laužas 2011-08-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo parduotas.

Pažymėtina, kad kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas. Surašydamas kaltinamąjį aktą prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 3 p. nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad įtariamasis suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti Lietuvos Respublikos BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 3 p. pažeidimas) (Kasacinės nutartys Nr. 2K-254/2013, Nr. 2K-435/2013 ir kt.). Be to, kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties ir ribų kriterijus, kuris privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis garantuoja asmeniui vieną iš svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų baudžiamojo proceso įstatymo normų garantuotų teisių: teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 str. 3 d.), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 str. 7 d.).

Iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-05 svėrimo akto matyti, kad 2011-08-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1,5 t negabaritinio metalo laužo už 1452 Lt. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ už negabaritinio metalo laužo pardavimą. Byloje nėra duomenų, kad minėti dokumentai būtų suklastoti ar netikri. Taigi aplinkybė, kad 2011-08-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė 1,5 t negabaritinio metalo laužo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu buvo žinoma, tačiau dėl apeliacinės instancijos teismui neaiškių priežasčių, prokuroras 2015-04-29 pateiktame prašyme dėl D. R. pateikto kaltinimo pakeitimo formuluodamas kaltinimą D. R. nurodė, kad 2011-08-05 ilgalaikio turto likvidavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) minimas turtas kaip negabaritinis metalo laužas 2011-08-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo parduotas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, taip pat pripažino, kad 2011-08-05 ilgalaikio turto likvidavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) minimas turtas kaip negabaritinis metalo laužas 2011-08-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo parduotas. Kadangi nustatyta, jog 2011-08-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė 1,5 t negabaritinio metalo laužo UAB „(duomenys neskelbtini)“, teisėjų kolegija daro išvadą, jog D. R. pateiktame kaltinime aprašant nusikalstamos veikos esmę nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės neatitinka tų faktinių aplinkybių, kurios įrodymais nustatytos byloje. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad 2011-08-05 ilgalaikio turto likvidavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) minimo turto svoris mažiausiai kelis kartus viršija UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoto negabaritinio metalo laužo svorį, nebuvo aiškintasi, kokie konkretūs daiktai ar jų dalys buvo parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip negabaritinis metalo laužas, be to, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, koks realiai galėjo būti 2011-08-05 ilgalaikio turto likvidavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) minimo turto svoris. Tik išsiaiškinus šias aplinkybes, būtų galima daryti išvadas, ar visas 2011-08-05 ilgalaikio turto likvidavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) minimas turtas kaip negabaritinis metalo laužas buvo parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar tik jo dalis, ir tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Esant šioms neišsiaiškintoms aplinkybėms, yra pažeista kaltinamojo D. R. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas (Lietuvos Respuglikos BPK 22 str. 3 d.), teisė pasirengti gynybai (Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 7 d.). Pirmosios instancijos teismas paminėtų kaltinimo, pateikto D. R., trūkumų nepastebėjo ir nesiėmė jokių priemonių jiems pašalinti, nenustatė objektyviųjų nuteistajam D. R. inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių, o tik apsiribojo kaltinime išdėstytų nu­si­kals­ta­mų veikų pa­da­ry­mo faktinių aplinkybių perkėlimu į nustatomąją apkaltinamojo nuosprendžio dalį, teismas nenustatė tikrųjų bylos aplinkybių, nuo kurių priklauso tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir teisingos bausmės paskyrimas. Šis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas laikytinas esminiu, nes tai sutrukdė teismui tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, kad teismas turi teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus. Be to, teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia, prokurorams, o atlikdamas proceso veiksmus teismas turi būti nešališkas ir veikti taip, kad nesudarytų prielaidų manyti, jog jis yra šališkas ar priklausomas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Nustačius, kad dėl aukščiau išdėstytų ir aptartų trūkumų, dėl kurių kaltinimas, pateiktas D. R., iš esmės yra ydingas, pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byla turi būti perduota prokurorui dėl kaltinamojo akto neatitikties Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimams, sutrukdžiusiems nagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, baudžiamojo proceso įstatymą būtent prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminę stadiją. Teismui turėtų būti perduota tik tinkamai parengta byla (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999-02-05 nutarimas). Protingumo, teisingumo, sąžiningumo, teisėtumo principai reikalauja, kad prokuroro padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro. Esant situacijai, kai kaltinamasis aktas yra surašytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimus, pareikšti kaltinimai kaltinamiesiems yra neaiškūs ir netinkamai suformuluoti, procesas turi grįžti į ikiteisminio tyrimo stadiją, kitaip baudžiamojo proceso paskirtis nebūtų pasiekta, nebūtų užtikrintos Lietuvos Respublikos BPK 22 str. 3 d., 44 str. 7 d. numatytos kaltinamojo teisės.

Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis naikinamas ir nustatomas trijų mėnesių terminas šioje nutartyje nurodytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija priėmusi sprendimą perduoti bylą prokurorui, neturi galimybės aptarinėti kitus apeliacinių skundų argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2016-02-04 nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti Šiaulių apygardos prokuratūrai, nustačius, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, trukdantis nagrinėti baudžiamąją bylą.

Šioje nutartyje nurodytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti nustatyti trijų mėnesių terminą.

D. R. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į D. R. turtą - 3/5 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuri yra bendroji jungtinė sutuoktinių D. R. ir I. R. nuosavybė, pratęsti trims mėnesiams.