Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016-02-04 nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu padarius veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 300 straipsnio 1 dalyje, paskiriant 100 MGL (3766 eurų) dydžio baudą.

Iš dalies patenkintas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos civilinis ieškinys ir priteista iš D. R. 8488,37 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nusikaltimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimui, likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Išieškota iš nuteistojo D. R. 39,28 Eur valstybei proceso turėtų išlaidų.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus pagal 2013-10-11 pateikimą (lydr. Nr. (duomenys neskelbtini)) – 12 segtuvų prie baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Pakete (duomenys neskelbtini), nuspręsta palikti saugoti, kol nuosprendis įsiteisės, o įsiteisėjus nuosprendžiui – grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi nuo 2005-07-05 iki 2011-08-31, 2011 metais, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo nenustatyti, pasitelkęs vyr. buhalterę J. A. ir šilumos ūkio priežiūros meistrą E. S., nesuvokusius atliekamų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, pagamino netikrą dokumentą, tai yra nurodė J. A. surašyti ir kartu su E. S. pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-05 ilgalaikio turto likvidavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie 84 vnt. ilgalaikio turto, kurio likutinė vertė 30760,64 Lt, likvidavimą 2011-08-05 parduodant į metalo laužą UAB „(duomenys neskelbtini)“, žinodamas, kad šie darbai nebuvo atlikti – 2011-08-05 ilgalaikio turto likvidavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) minimas turtas kaip negabaritinis metalo laužas 2011-08-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo parduotas, šį žinomai netikrą dokumentą patvirtino savo parašu ir pateikė įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), buhalterinę apskaitą, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą ir šį žinomai netikrą dokumentą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-05 ilgalaikio turto likvidavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. R. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2016-02-04 nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties arba bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Apeliaciniame skunde D. R. nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Apelianto teigimu, jis nepadarė nusikalstamos veikos, nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, bylą išnagrinėjo šališkas teismas, padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendis surašytas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 305 str. 1 d. 2 ir 3 p. reikalavimus, nes jis yra visiškai nemotyvuotas. Nors teismo nuosprendyje nurodyti liudytojų parodymai, kiti bylos dokumentai, specialisto išvados, tačiau nenurodyta, kokią įrodomąją reikšmę jie turi jo (D. R.) kaltės įrodymui ir veikos kvalifikavimui, taip pat iš nuosprendžio neaišku, kokiu būdu ir kokiais veiksmais jis padarė įmonei žalą, todėl, nuteistojo D. R. nuomone, bylą teismas išnagrinėjo šališkai.

Nuteistasis D. R. skunde pažymi, kad 2014-12-08 prokuroro surašytas kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, nes jame aiškiai nenurodytos visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir būdai, sudarantys nusikaltimo objektyviąją ir subjektyviąją puses, be to, jam pateiktas kaltinimas nesuprantamas, jį aiškinant lingvistine ir semantine prasme. Bylos nagrinėjimo metu prokuroras pateikė patikslintą kaltinimą, kuris iš esmės skiriasi nuo pirminio jam (D. R.) pateikto kaltinimo, nes iš esmės buvo pakeistos faktinės aplinkybės, kurias reikia tirti ir teismas patikrinti jų atitikimo turimiems įrodymams negalėjo. Apelianto teigimu, pirminiame jam pateiktame kaltinime nurodoma, kad jis suklastojo tikrą dokumentą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduota tik dalis metalo laužo, patikslintame kaltinime iš esmės jau teigiama, kad buvo pagamintas netikras dokumentas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš vis nebuvo parduotas metalo laužas.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad kaltinamajame akte, kaip ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nenurodyti jokie objektyvūs duomenys kaltinimo pagrindimui, nenurodyta, kokių 2011-08-05 likvidavimo akte išvardintų likviduojamų daiktų nepriduota UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur šie daiktai dingo ir koks šio nusikaltimo motyvas. Nuteistojo D. R. nuomone, tai reiškia, jog kaitinamojo, kaip nusikaltimo subjekto, subjektyvinė pusė neatskleista, nenustatyta, kokias pasekmes sukėlė šis tariamas klastojimas, kokią žalą tai padarė įmonei, taip pat neatskleista, kokią įtaką UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai padarė tai, kad suklastotas dokumentas pateiktas įtraukti į buhalterinę apskaitą – ar dėl to nebuvo galima teisingai nustatyti ir apskaityti įmonės turto, ar sutriko įmonės veikla, ar buvo iškraipyt įmonės veiklos duomenys ir atsirado žala. Apeliantas tvirtina, kad jei šios aplinkybės nenustatomos, tokia veika, net ir pripažinus klastojimo faktą, vertinama kaip mažareikšmė ir baudžiamoji byla nutraukiama (BK 37 str.).

Nuteistasis D. R. mano, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir nesuprato to, kad pagrindinis dokumentas šioje byloje yra 2010-01-05 turto nurašymo aktas dėl netinkamo ir nebenaudojamo turto, o ne likvidavimo aktas, surašytas 2011-08-05. Pažymi, kad pirmojo akto niekas neginčija ir pripažįsta, kad yra teisingas, o jame nurodyti duomenys atitinka tikrovę, o turto nurašymo akte nurodyta kažkokia simbolinė turto vertė nereiškia, kad už šį turtą būtinai turi būti gaunamos pajamos ta verte, kuri nurodyta turto surašymo akte. Apelianto teigimu, bylą nagrinėjęs teismas, šios buhalterinės apskaitos subtilybės nesuprato ir vadovavosi tuo, kad nurodyta nurašyto turto likutinė vertė yra ir turto kaina, už kurią šis turtas ir turėjo būti realizuotos. Tvirtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu apklausta specialistė D. Bareikienė patvirtino, jog ilgalaikio turto rašymo aktas surašytas laikantis nustatytos tvarkos, o tokio dokumento, kaip likvidavimo aktas, norminiai aktai nereglamentuoja ir jo nereikalauja. Pasak specialistės, jei už tokį likviduojamą turtą gaunamos pajamos, jos įtraukiamos į buhalterinę apskaitą. Nuteitojo nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad likvidavimo aktas nėra privalomas dokumentas, todėl jo klastoti ar pagaminti net nebuvo būtina. Be to, pasak apelianto, nevertinta ir tai, kad aktas surašytas savivaldybės kontrolierės reikalavimu, jį suprantant kaip formalią prievolę, tačiau neturint įtakos įmonės buhalterinei apskaitai bei finansinės veiklos rezultatams.

Nuteistojo D. R. tvirtinimu, skundžiamame teismo nuosprendyje nepagrįstai teigiama, kad jis nurodė finansininkei J. A. surašyti ir su E. S. pasirašyti turto likvidavimo aktą. Apelianto manymu, J. A. ir E. S. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, rodo, kad nebuvę jokio nurodymo pasirašyti suklastotą ar pagamintą netikrą dokumentą, tačiau teismas visiškai nevertino šių parodymų. Be to, nepagrįstas kaltinimo teiginys esą J. A. ir E. S. nesuvokė savo veiksmų. Nei kaltinime, nei skundžiamame teismo nuosprendyje teiginys, kad J. A. ir E. S. nesuvokė savo veiksmų nebuvo objektyviais įrodymais pagrįstas ir įrodytas.

Apeliantas teigia, kad skundžiamo teismo nuosprendžio dalyje, kurioje aprašoma tariamai jo įvykdyta nusikalstama veika, nurodyta, kad negabaritinis metalo laužas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš vis nebuvo parduotas, tačiau sprendžiant civilinio ieškinio klausimą 1452 Lt yra išminusuojami, taip pripažįstant, kad pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra atitinka tikrovę ir joje nurodyta suma pagrįstai įtraukta į įmonės buhalterinę apskaitą. Be to, visa tariamai nustatyta žala pagal civilinį ieškinį turėjo būti konkrečių turto vienetų (daiktų) įvertinta realizacinė suma, o ne bendra likutinė vertė. Kadangi nei kaltinime, nei teismo nuosprendyje nenustatyta, kurie konkrečiai turto vienetai (daiktai) buvo priduoti į metalo laužą, o kurie tariamai - ne, priteista suma pagal civilinį ieškinį yra visiškai nepagrįsta. Be to, apelianto nuomone, šioje byloje teisę pareikšti civilinį ieškinį turėjo ne (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip savarankiškas juridinis asmuo.

Atsiliepimu į nuteistojo D. R. apeliacinį skundą Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras prašo nuteistojo D. R. apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą prokuroras nurodo, kad Telšių rajono apylinkės teismas iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingą išvadą, jog D. R. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., todėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016-02-04 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teigia, kad teismas nepažeidė nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, nenustatytas nei vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 58 str. numatytų pagrindų, dėl kurio bylą nagrinėjusi teisėja būtų privalėjusi nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo.

Prokuroro tvirtinimu, apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų, nes D. R. pateiktas kaltinimas yra konkretus ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų. Dėl nuteistojo D. R. neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams, kitiems teisiniams gėriams, buvo pažeistas informacijos dokumente patikimumas ir neužtikrinta normali, teisinga dokumentų apyvarta, tokiu būdu padaryta žala UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei turtinė žala bendrovės akcininkui – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei. Nuteistojo padaryta veika pagal jos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą pasiekė pakankamą pavojingumo laipsnį, todėl pripažinti ją mažareikšme nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. R. ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir nuteistąjį D. R. išteisinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo D. R. apeliacinis skundas tenkinamas. Telšių rajono apylinkės teismo 2016-02-04 nuosprendis dėl D. R. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį naikintinas ir priimtinas naujas, išteisinamasis, nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.).

Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pažymėtina, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo D. R. apeliacinio skundo argumentais, ir siekdama išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą bei pašalinti apeliaciniame skunde keliamas abejones, išnaudojusi Lietuvos Respublikos BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytą procesinę galimybę ir atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2016-02-04 nuosprendis dėl D. R. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kadangi teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis D. R. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir D. R. atžvilgiu priimtinas naujas, išteisinamasis, nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., 329 str. 1 p.).

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. Atskleidžiant BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, svarbu nustatyti kaltinamo asmens veiksmų apimtį, konkrečiai įvardyti, kuo šie veiksmai pasireiškė suklastojant tikrus, pagaminant netikrus dokumentus bei panaudojant nurodytus dokumentus. Teismų praktikoje dokumentas yra laikomas netikru tada, kai dokumento turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, o tikras suklastotas dokumentas – tada, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba kaltininkas savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, taip tokio dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Šio nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis – kaltė turi pasireikšti tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad pagamindamas netikrą ar klastodamas tikrą dokumentą, jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti (BK 15 str. 2 d.). Motyvas bei tikslas nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. R. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2005-07-05 iki 2011-08-31, 2011 metais, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo nenustatyti, pasitelkęs vyr. buhalterę J. A. ir šilumos ūkio priežiūros meistrą E. S., nesuvokusius atliekamų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, pagamino ir panaudojo netikrą dokumentą, tai yra nurodė J. A. surašyti ir kartu su E. S. pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-05 ilgalaikio turto likvidavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie 84 vnt. ilgalaikio turto, kurio likutinė vertė 30760,64 Lt, likvidavimą 2011-08-05 parduodant į metalo laužą UAB „(duomenys neskelbtini)“, žinodamas, kad šie darbai nebuvo atlikti – 2011-08-05 ilgalaikio turto likvidavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) minimas turtas kaip negabaritinis metalo laužas 2011-08-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo parduotas, šį žinomai netikrą dokumentą patvirtino savo parašu ir pateikė įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą pripažinti D. R. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus (2011-08-05 ilgalaikio turto likvidavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), jo intarpo, 2011-08-05 PVM sąskaitos-faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-05 svėrimo akto kopijas) bei apklaustų liudytojų ir specialistės parodymus, daro išvadą, jog D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Visus šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas vertino kaip D. R. kaltinančius įrodymus ir jais grindė nusikalstamos veikos sudėties buvimą nuteistojo veiksmuose.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik visiškai nekeliančiais abejonių įrodymais, jog buvo padaryta nusikalstama veika, dėl kurios kaltinamasis atiduotas teismui, ir kad tą nusikalstamą veiką padarė būtent šis asmuo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais, kuriais teismas grindžia nuteistojo D. R. kaltę, kadangi baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių kaip duomenų visumos vertinimas ir teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateiktų įrodymų analizė iš tikrųjų nepagrindžia BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimo D. R. veiksmuose.

Nuteistasis D. R. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino. D. R. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliekami auditai ir pažeidimų nerasdavo, išskyrus paskutinį aktą. Tačiau su pažeidimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesutiko, manė, kad kontrolierių surašytas aktas neatitinka tikrovės, todėl buvo kreiptasi į Šiaulių apygardos administracinį teismą. Kontrolierių aktas tapo priežastimi kreiptis į FNTT ir savivaldybės administracijos direktorių dėl nurodytų trūkumų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo laikomas keliose vietose: (duomenys neskelbtini) pastate, (duomenys neskelbtini) kieme ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. 2010-01-05 priimtas sprendimas nurašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepritaikomą turtą, nes jo panaudoti gamyboje nebebuvo galima, jis buvo tinkamas tik į metalo laužą, buvo susidėvėjęs morališkai ir pasenęs techniškai. Dalis turto likviduota 2011-08-05. Kadangi buvo žemos metalo laužo supirkimo kainos, likviduoti neskubėjo, o kai kainos pakilo – likvidavo. Jis skambino į keletą metalo supirktuvių, ekonomiškai naudingiausią kainą pasiūlė ,,(duomenys neskelbtini)“ ir sakė, kad metalo laužą paims 2011-08-05, todėl likvidavimo aktas surašytas 2011-08-05, jį surašė finansininkė J. A.. Atvažiavo savikrovė transporto priemonė ir susikrovė metalo laužą. Krovė viską, kas buvo nurašyta iš (duomenys neskelbtini) kiemo. Iš (duomenys neskelbtini) pastato metalo laužas buvo atvežtas į (duomenys neskelbtini) kiemą, kad neužsitęstų pakrovimas. Visas 2011-08-05 likvidavimo akte nurodytas turtas buvo priduotas metalo supirktuvei. ,, (duomenys neskelbtini)“ turi svarstykles, metalo laužas buvo pasvertas (duomenys neskelbtini), jei atsimena, galėjo būti apie 1,5 t metalo laužo. Likvidavimo aktą pasirašiusi komisija susidedanti iš trijų asmenų – J. A., E. S. ir jo paties. PVM sąskaitą-faktūrą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dėl apmokėjimo už metalo laužą išrašė finansininkė, tačiau ši sąskaita neapmokėta, nes UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo. Likvidavimo aktas surašytas remiantis svėrimo aktu ir nurašymo aktu. Šiuos D. R. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus iš dalies patvirtina liudytojų E. S., J. A., J. S., V. K., V. R. parodymai pirmosios instancijos teisme.

Liudytojas E. S. teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad bendrovės turtas laikomas (duomenys neskelbtini), buvusioje katilinėje ir sandėliuojamas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teritorijoje, ir už tvoros sandėliuojama, ir buvusio (duomenys neskelbtini) autobusų parko teritorijoje, ten yra didysis vamzdynas. Inventorizacija vyko prieš 5-6 metus. Jis pats, J. A. ir direktorius D. R. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). J. A. skaitė daiktų inventorinius numerius, o jie ieškojo numerių, rado ir krovė į kitą vietą. Buvo seni šilumos skaitikliai, dujų skaitikliai, ventiliatoriai įvairių rūšių, kiti įvairūs daiktai. Po 2-3 mėnesių (dar buvo sniego) tas turtas, kuris buvo inventorizuotas, buvo išvežtas, jis dalyvavo pakraunant. Buvo direktorius D. R., jis pats ir tos įmonės vyrukas, kur atvažiavo. Jis nežino, kur buvo išvežtas pakrautas turtas, ten liko daug nenurašyto turto. Po išvežimo (duomenys neskelbtini) liko mažai turto, kurio negalima nurašyti, nes buvo dar nesusidėvėjęs. Jis nežino, kur mašina išvažiavo, gal turtą vežė iš teritorijos į kitą teritoriją. Mano, kad 2011-08-05 nurašymo akto niekas kitas negali pateikti kaip buhalterė. Jam nesakė, kad dokumentai klastojami, padavė ir jis pasirašė, pasitikėjo, kad duomenys 100 procentų atitinka tikrovę. Daiktus krovė vieną kartą po inventorizacijos (duomenys neskelbtini), jie buvo su inventoriniais numeriais, ir po kurio laiko juos išvežė. Neprisimena, ar buvo tik inventorizuotas turtas ar ir kitas turtas.

Liudytoja J. A. teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad buvo priimtas valdybos sprendimas nurašyti susidėvėjusį turtą ir buvo nurodymas jį nurašyti. Aktą surašė ji pati, duomenys buvo paimti iš buhalterijos. Likvidavimas atsirado, kai 2011 m. kontrolierė nurodė surašyti 2011-08-05 likvidavimo aktą, nors buhalterinės apskaitos įstatymas to nereikalavo. Iš turto nurašymo akto sudarė likvidacijos aktą. Vamzdžiai neiškasti, jie liko žemėje, o visa kita priduota į metalo laužą. Tai turbūt nusprendė įmonės vadovas, bet jie visi tarėsi. Ji pati nedalyvavo, kai nuvežė metalo laužą, ji gavo svėrimo aktą. Direktorius skambino į metalo laužo supirktuves ir klausinėjo, kas siūlo didžiausią kainą. Krauti metalo laužo važiavo direktorius ir E. S.. Ten buvo krūvos plastmasės gabalų, kurių supirktuvės neėmė. Ji nežino, kur važiavo priduoti metalo laužą. Svėrimo aktą turbūt parvežė direktorius, pagal jį buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra, bet, kol ji dirbo, suma išieškota nebuvo. Tiki, kad pagal 2011-08-05 likvidavimo aktą visas turtas priduotas į metalo laužą. Negirdėjo, kad būtų priduotas ne visas turtas. 2011-08-05 likvidavimo aktas teisingas ir atitinka tikrovę. Niekaip to akto neklastojo. PVM sąskaita-faktūra buvo išrašyta, PVM turėjo mokėti metalo laužo pirkėjas. Liudytojai parodžius UAB „(duomenys neskelbtini)“ svėrimo aktą (3 t. 58 b. l.), ji patvirtino, kad taip, tai tie dokumentai yra, o ji surašė PVM sąskaitą-faktūrą ir aktą, pateikusi apmokėjimui, kaip reikalavo buhalterinės apskaitos įstatymas. Ji yra įsitikinusi, kad 2011-08-05 turtas buvo priduotas į metalo laužą. Ten naujų daiktų nebuvo, viskas buvo šlamštas, turtas neturėjęs jokios vertės. D. R. jos neįtikinėjo pasirašyti 2011-08-05 likvidavimo akto, jokio spaudimo nebuvo, tik buvo spaudimas iš savivaldybės, kad surašytų likvidavimo aktus. Į likvidavimo aktus liepė įrašyti likviduojamąjį turtą.

Liudytojas J. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad 2011 m. rugsėjo mėnesį pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pakeitė D. R.. Iš jo perėmė turtą, buvo surašytas perdavimo-priėmimo aktas su abiejų parašais. 2011-08-05 likvidavimo aktą pamatė, kai tikrino, kas skolingas. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo skolingas, todėl jis skambino dėl skolos. To turto sąrašą matė, matė, ką jam pačiam perdavė, kitų daiktų nematė.

Liudytoja V. K. teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad prieš 5 metus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo daromas auditas. Audito metu buvo rasta pažeidimų: neparuošti įstatai, valdybos reglamentas, pareigybiniai nuostatai, nebuvo nurašyto turto pateisinančių dokumentų, t. y. kur jis sunaikintas, buvo disponuojama grynais pinigais. Dėl metalo laužo, tai rado, kad vieną kartą priduota metalo laužo už 1400 Lt. Buhalterinės apskaitos įstatymas reglamentuoja turto nurašymą. Po turto nurašymo akto reikia surašyti likvidavimo aktą, nes yra dar Turto nurašymo įstatymas. Kad turtą nurašė to dar neužtenka. Užtektų, jei parduotų į metalo laužą ir prisegtų dokumentą, kad gauti pinigai.

Liudytoja V. R. teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad ji UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie tris metus buhaltere-kasininke, sverdavo metalo laužą. Įmonė turėjusi kelias mašinas, vairuotojai metalo laužą arba parveždavę, arba išveždavę, važiuodavo ir į kitus rajonus. Kai ji būdavo darbe, PVM sąskaitas-faktūras išrašydavo ji, o kai veždavo po darbo ar savaitgaliais, tai išrašydavo savininkai. Ji pasirašydavo po svėrimo aktu, o pagal aktą išrašydavo PVM sąskaitą-faktūrą. Jei išrašydavo ji, tai ji pati ir pasirašydavo, dar sąskaitas išrašydavo buhalterė ir savininkai. Svėrimo akte pasirašydavo ji pati, tačiau 2011-08-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ svėrimo akte parašas yra ne jos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo trys vadovai. Kas norėjo, tas galėjo įeiti ir paimti raktus, ir jie patys rašė PVM sąskaitas-faktūras. Spaudas su jos pavarde ir pareigybėm buvo ant stalo, ten buvo kompiuteris, stalas ir galėjo jos spaudu pasinaudoti, o parašas yra ne jos. Ji matė tik svėrimo aktą, o PVM sąskaitos-faktūros nematė.

Byloje 2014-02-10 specialisto išvadą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (duomenys neskelbtini) pateikusi specialistė D. Bareikienė pirmosios instancijos teisme nurodė, kad specialisto išvadą ir pridėtą paaiškinimą tvirtina. Specialistė taip pat paaiškino, kad ilgalaikio materialinio turto nurašymą reglamentuoja Buhalterinės apskaitos įstatymas, kurio 12 str. 1 d. nurodo, kad kiekviena operacija apskaitoma apskaitos dokumentuose. Likvidavimo aktas yra laisvos formos dokumentas, turintis privalomus rekvizitus, reglamentuotas 13 str. 7 d., kur nurodyta, kad pati įmonė gali surašyti atitinkamą dokumentą, kuris turi turėti rekvizitus. Likvidavimo aktas surašomas įvykus ūkinei operacijai. Dokumentas turi atitikti faktinę dokumento prasmę ir turėti rekvizitus - data, kas surašė, turinys turi atitikti faktinę prasmę, kad tikrai taip įvyko, kaip atspindi dokumentas. Likvidavimo aktas nusistatomas pagal bendrovės nusistatytą Apskaitos politiką. Likvidavimo aktas parodo, kad turto nebėra. Jei įmonė būtų nepardavusi turto, būtų turto apskaitoje. 2010-01-05 turto nurašymo akte nurodyta, kad turtas nebepritaikomas, tai reiškia, nepritaikomas kaip ilgalaikis turtas, kuris turi atitikti faktinę paskirtį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje pagal 2010-01-05 nurašymo aktą 183 000 Lt buvo paskaičiuota nuostolių ir tai pagal apskaitos dokumentus nebegali būti naudojama. Pagal dokumentus negali atsakyti, kodėl dalį nurašyto turto buvo nutarta priduot į metalo laužą. Turtas nurašytas 2010-01-05 įsakymu, toliau savivaldybė atliko finansinį auditą ir 2011-07-25 surašė audito ataskaitą bei nurodė, kad 2010-01-05 aktu įmonė nurašė įmonės veikloje nepritaikytą ilgalaikį turtą ir nepateikė įrodymų apie pridavimą metalo laužui. Ilgalaikio turto likvidavimo aktas surašytas 2011-08-05, po patikrinimo, po audito išvados. Jei ilgalaikio turto likvidavimo aktas būtų buvęs surašytas 2010 m., finansiniai duomenys bendrovėje būtų keitęsi, nes ne visas nurašytas turtas būtų patekęs į nuostolius ir veiklos rezultatai skirtųsi, būtų pajamos už metalo laužo realizavimą. Metalo laužo pridavimo sąskaita yra fiksuojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Buhalterinėje apskaitoje sąskaitos įrašymas apima 2 rodiklius: pajamos, kitas - įsipareigojimai, t.y. įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“ skolinga įmonei „(duomenys neskelbtini)“ už priduotą metalo laužą. Įmonės sąskaitoje fiksuojama skola. Taip pat specialistė D. Bareikienė pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad specialistas vertina dokumentų atitikimą faktinėm aplinkybėm, palygina ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kaip jie atsispindi buhalterinės apskaitos dokumentuose ir pačioje buhalterinėje apskaitoje. Jai tyrėja pateikė duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-05 ilgalaikio turto likvidavimo aktas neatitinka fakto. Iš kur tyrėja gavo duomenis, specialistė nevertino, nes tai ne jos kompetencija. Į specialisto pareigas parodymų vertinimas neįeina. Įeina ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktų dokumentų palyginimas, įvertinimas, kaip jie atsispindi buhalterinėje apskaitoje.

Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu taip pat buvo apklausti liudytojai A. V., V. R., K. D., S. B., tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šių liudytojų nurodytos aplinkybės nei patvirtina, nei paneigia, kad D. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl teisėjų kolegija, laikydamasi nuostatos dėl apeliacine tvarka priimamo procesinio sprendimo surašymo ekonomiškumo, šių asmenų parodymų nekartoja. Tačiau siekiant objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes ir patikrinti pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu duotus liudytojų parodymus, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir papildomai apklausta specialistė D. Bareikienė bei liudytojos J. A. ir V. R..

Apeliacinės instancijos teisme specialistė D. Bareikienė paaiškino, kad patikrinti, ar visas metalo laužas buvo priduotas, ar ne galima tik pagal svėrimo aktus, kiek metalo laužo buvo priduota, nes įmonėje metalo laužas buvo apskaičiuojamas vienetais ir likutine verte, o į metalo laužą priduodama tonomis. Įmonė pati nustato metalo laužo svorį, nes įmonėje yra specialistai, yra technikos darbuotojai, inžinieriai, įmonės vadovas, kurie realiai mato tą turtą, ir inžinieriai turi supratimą, kiek gali sverti toks turtas, paverstas metalo laužu. Tokius dalykus įmonė nusistato apskaitos politikoje. Užpajamuojant metalo laužą, tai yra tas atsargines dalis, kurias dar galima realizuoti, yra surašomas materialinių vertybių užpajamavimo aktas. Jame nurodoma, koks turtas yra metalo laužas ir koks yra jo galimas svoris. Jeigu jos neužpajamuotos, o kažkiek metalo laužo priduota, tai tam, kad nustatyti, ar visos tos detalės buvo priduotos, ar ne, tikrinama pagal dokumentus, pagal materialinių vertybių užpajamavimo aktą, jeigu toks aktas yra. Jeigu tokio akto nėra, tada yra nurašytas turtas ir nurodyta jo likutinė vertė. Jeigu visa nurašyto turto likutinė vertė yra įkeliama į nuostolius, tai reiškia, kad visas likutinis turtas yra nurašytas. Tada žiūrima, kaip yra užpajamuota – jeigu nieko nėra užpajamuota, vadinasi, visas turtas nurašytas, bet iš jo nebuvo gauta jokių pajamų, nes nėra jokių įrodymų, kad tas turtas kažkur buvo parduotas ar atiduotas. Jeigu kažkokios metalinės dalys, kurias dar galima realizuoti ir gauti pajamų, buvo neužpajamuotos, jų neužpajamavimas yra apskaitos dokumentais neapskaitytas gautas turtas ir neįrašytas į apskaitą – LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. pažeidimas, kad nesurašytas dokumentas, ir 6 str. pažeidimas, kad buhalterinėje apskaitoje neužpajamuotas turtas. Nagrinėjamu atveju likvidavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrašytas sakinys, kad 1,5 t turtas yra priduotas įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ir iš tos įmonės yra gautas tai patvirtinantis dokumentas – svėrimo aktas, kad 1,5 t metalo laužo priimta. Bet, ar buvo priduotas visas turtas, to nustatyti tikrinant buhalterinius dokumentus, negalima, tada sprendžiama iš papildomai surinktų įrodymų, liudytojų apklausų, kitų byloje esančių aplinkybių. Likvidavimo aktas buhalterinėje apskaitoje yra tarpinė grandis tarp buvusių daiktų ir atsiradusių detalių bei metalo laužo. Likvidavimo aktas turi parodyti, kiek iš tų visų nurašytų daiktų buvo gauta metalo laužo, kuris vėliau arba buvo realizuotas, arba liko įmonės apskaitoje. Pagal buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyti, kiek ir kokio turto buvo, neįmanoma, kadangi tame likvidavimo akte nėra nurodyta, kiek buvo gauta metalo laužo, likvidavus tuos visus nurašytus daiktus. Atliekant tyrimą pagal svėrimo aktą nustatyta, kad metalo laužas buvo parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pateikta PVM sąskaita-faktūra ir kiti dokumentai, susiję su minėtu sandoriu, buhalterinėje apskaitoje įforminti tinkamai pagal priduotą kiekį. Tikrinant nekilo abejonių, kad PVM sąskaita-faktūra, kiti su minėtu sandoriu susiję dokumentai, užfiksuoti buhalterinėje apskaitoje, yra suklastoti. Dokumentai turi visus privalomus rekvizitus, o ar jo turinys atitinka tikrovę, ar jis nėra suklastotas, ji nenustatinėja. Formaliai dokumentas yra tinkamas. Jeigu dokumentas būtų suklastotas, jame būtų nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, o tikrovės neatitinkantys duomenys būtų tokiu atveju, jei būtų neteisingas jo turinys – metalo laužas nebūtų priduotas, ar jo priduota ne tiek. Jai nežinoma tokia aplinkybė, kad tas 1,5 t metalo laužas nebuvo apskaitytas bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Tyrimo metu tokių duomenų nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tą 1,5 t metalo laužo nesumokėjo, buvo skola ir ta ūkinė operacija buhalterinėje apskaitoje buvo užfiksuota laiku. Priešpriešinis patikrinimas nebuvo atliktas, nes nebuvo tokios užduoties, bet buvo nustatyta, kad skola yra nesumokėta. Kiek pamena, 2014 m. įmonė jau buvo sunkiai randama, todėl nebuvo galimybės nuosekliai visko patikrinti.

Apklausiama apeliacinės instancijos teisme liudytoja V. R. davė iš esmės tokius pačius parodymus, kaip ir pirmosios instancijos teisme. Liudytoja parodė, kad ji yra tikra, jog 2011-08-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ svėrimo akte yra ne jos parašas. Būdavo atvejų, kad metalą priimdavo kiti darbuotojai ir patys pasirašydavo svėrimo aktus. Punkte, kuriame būdavo priimamas metalas, kitų darbuotojų antspaudų nebuvo, ten buvo jos darbo vieta, bet visi nuo tos patalpos turėjo raktus ir visi turėjo teisę ten įeiti, ji tik saugodavo, kad pinigai būtų užrakinti. Jeigu metalo laužą priima kitas darbuotojas ir jo paprašo svėrimo akto, kompiuteryje būdavo užpildyta forma su jos pavarde, telefono numeriu, tam darbuotojui tik reikėdavo įrašyti tonažą, kainą, atspausdinti, uždėti jos antspaudą, kuris visada būdavo padėtas ant stalo, ir viskas. Ji mano, kad svėrimo akte yra ne jos parašas, nes metalo laužą priėmė kitas darbuotojas. Svėrimo aktai būdavo išrašomi dviem egzemplioriais: vienas likdavo pas juos, vienas klientui.

Apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja J. A. taip pat davė iš esmės tokius pačius parodymus kaip ir pirmosios instancijos teisme. Liudytoja parodė, kad nuo sprendimo parduoti metalo laužą iki pardavimo praėjo daugiau nei mėnuo. Likvidavimo aktas pagal Buhalterijos įstatymą ir Verslo apskaitos standartus uždarajai akcinei bendrovei visai nebuvo būtinas, bet savivaldybės kontrolierė V. K. nurodė, kad to akto surašymas yra privalomas ir netgi buvo nurodytas terminas iki kada tas aktas turi būti surašytas. Remdamasi turto nurašymo aktu, ji surašė turto likvidavimo aktą. PVM sąskaitą-faktūrą ji išrašė pagal svėrimo aktą, tačiau, kas jai jį parvežė, nepamena. Pagal jų įmonės išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė. Dėl turto likvidavimo ar turto nurašymo aktų surašymo nuteistasis D. R. nedarė jai įtakos, niekada nieko neprašė nei įrašyti, nei ištaisyti kokius duomenis. Savo iniciatyva ji taip pat nieko nedarė.

Kaip matyti iš anksčiau nurodytų nuteistojo D. R., liudytojų E. S., J. A., J. S., V. K., V. R. parodymų, specialistės D. Bareikienės paaiškinimų, nei pats nuteistasis D. R., nei liudytojai nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų teismui padaryti neabejotiną išvadą dėl D. R. kaltės atlikus jam inkriminuojamus ir baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamus veiksmus. To, kad 2011-08-05 ilgalaikio turto likvidavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) minimas turtas (84 vnt. ilgalaikio turto, kurio likutinė vertė 30760,64 Lt) kaip negabaritinis metalo laužas 2011-08-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo parduotas ir kad 2011-08-05 ilgalaikio turto likvidavimo akte Nr. 13 buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, nepatvirtina ir kiti byloje surinkti neginčijami įrodymai.

Iš 2010-01-05 ilgalaikio turto nurašymo akto matyti, kad vadovaujantis 2010-01-05 direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta komisija nurašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nebepritaikomą ilgalaikį turtą, 123 vnt., kurio likutinė vertė 183 018,25 Lt (3 t. 49-52 b. l.). 2014-02-10 specialisto išvadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2010-01-05 ilgalaikio turto nurašymo aktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurašė įmonės veikloje nebepritaikomą ilgalaikį turtą, 122 vnt., kurio likutinė vertė 183 018,25 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkytoje 2010 m. buhalterinėje apskaitoje nurašyto ilgalaikio turto likutinė vertė, iš viso 183018,25 Lt, pripažinta ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl turto nurašymo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2011-08-05 ilgalaikio turto likvidavimo aktą, kuriame nurodyta, kad 84 vnt. ilgalaikio turto, kurio likutinė vertė 30760,64 Lt parduotas kaip metalo laužas. Metalo laužo pardavimas už 1452,00 Lt, t.sk.PVM-252,00 Lt įformintas 2011-08-05 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t. 39- 46 b. l.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-05 ilgalaikio turto likvidavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo intarpe nurodyta, kad ilgalaikis turtas, 84 vnt., baigtas eksploatuoti 2010-01-05, kurio likutinė vertė 30760,64 Lt, 2011-08-05 parduotas į metalo laužą (3 t. 53-56 b. l.). Iš PVM sąskaitos-faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-05 pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1,5 t metalo laužo už 1452 Lt (3 t. 57 b. l.). Iš 2011-08-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ svėrimo akto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal svėrimo aktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridavė 1,5 t negabaritinio metalo laužo už 1452 Lt (3 t. 58 b. l.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-03 sprendimu pripažinta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla pasibaigė (3 t. 91 b. l.), tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs direktorius T. O. pateikė bankroto administratoriui 2011-12-20 priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo visi įmonės dokumentai buvo perduoti vieninteliam UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui (duomenys neskelbtini) piliečiui, su kuriuo bankroto administratoriui susisiekti nepavyko ir įmonės dokumentų bei turto administratoriui niekas neperdavė (3 t. 89, 90 b. l.). Prokuroras R. Bendikas apeliacinės instancijos teismo posėdyje taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo bandyta surasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-05 svėrimo akto originalą, tačiau bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai yra dingę, pati bendrovė yra bankrutavusi, todėl ką nors patikrinti nebėra galimybių. Teiginys, kad minėtas svėrimo aktas yra fiktyvus, kilo iš to, kad apklausta V. R. teigė, jog ne ji pasirašė minėtą svėrimo aktą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į minėtus specialistės D. Bareikienės paaiškinimus, jog jai tyrėja pateikė duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-05 ilgalaikio turto likvidavimo aktas neatitinka fakto, o jai atliekant tyrimą buvo nustatyta, jog metalo laužas buvo parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikta PVM sąskaita-faktūra ir kiti dokumentai, susiję su minėtu sandoriu, buhalterinėje apskaitoje įforminti tinkamai pagal priduotą kiekį, jai nekilo abejonių, kad šie dokumentai, užfiksuoti buhalterinėje apskaitoje, yra suklastoti, atsižvelgiant į liudytojos V. R. parodymus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-05 svėrimo akte yra ne jos parašas, nes galimai metalo laužą priėmė ne ji, o kitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, kuris ir pasirašė svėrimo aktą, taip pat įvertinus tai, kad baudžiamoje byloje nėra jokių duomenų, jog 2011-08-05 PVM sąskaita-faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011-08-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ svėrimo aktas yra suklastoti, ir tai, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai yra dingę, o pati bendrovė yra bankrutavusi, todėl patikrinti, ar tas 1,5 t metalo laužas buvo apskaitytas bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nebėra galimybių, ir nesant kitų patikimų neginčytinų įrodymų, negalima daryti vienareikšmės išvados dėl D. R. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo D. R. ir minėtų liudytojų E. S., J. A., J. S., V. K., V. R. parodymų, 2014-02-10 specialisto išvadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-01-05 ilgalaikio turto nurašymo akte, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-05 ilgalaikio turto likvidavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo intarpe, PVM sąskaitoje-faktūroje serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ svėrimo akte užfiksuotų duomenų analizė suponuoja išvadą, kad byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, jog 2011-08-05 ilgalaikio turto likvidavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) minimas turtas (84 vnt. ilgalaikio turto, kurio likutinė vertė 30760,64 Lt) kaip negabaritinis metalo laužas 2011-08-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo parduotas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-05 ilgalaikio turto likvidavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie šio turto likvidavimą. Byloje nenustačius, kad 2011-08-05 PVM sąskaita-faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011-08-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ svėrimo aktas yra suklastoti, taip pat atsižvelgus į D. R., liudytojų E. S., J. A., J. S., V. K., V. R. parodymus, specialistės D. Bareikienės paaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 84 vnt. ilgalaikio turto, kurio likutinė vertė 30760,64 Lt, nebuvo likviduoti parduodant į metalo laužą UAB „(duomenys neskelbtini)“, o D. R., tai žinodamas, pagamino ir panaudojo netikrą dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-05 ilgalaikio turto likvidavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl D. R. nusikalstamų veiksmų pagaminant ir panaudojant netikrą dokumentą yra prielaidų pobūdžio ir nepagrįstos įrodymais.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-44/2007, 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013 ir kt.). Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (žr., Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėtomis nuostatomis ir remdamasi in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad byloje išnaudojus visas įrodinėjimo priemones ir galimybes, nepavyko pašalinti abejonių ir surinkti neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų D. R. veiksmų padarymą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies, 305 straipsnio nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 2 str. 3 d.) ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį D. R. atžvilgiu. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nuteistasis D. R. nepadarė veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, todėl apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo nuteistasis D. R. išteisinamas (BPK 303 str. 5 d. 1 p., 329 str. 1 p.).

Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad tuo atveju, kai kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju, D. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinus, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių, civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos 8908,90 Eur civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojai V. R. iš Šiaulių apygardos teismo lėšų buvo apmokėtos kelionės į teismą 16,20 Eur dydžio išlaidos, tačiau nepasitvirtinus kaltinimui ir D. R. išteisinant, šios išlaidos valstybės naudai iš D. R. nepriteistinos (BPK 105 str. 5 d.).

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai (12 segtuvų prie baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys pakete Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Telšių rajono apylinkės teismo 2016-02-04 nuosprendį, kuriuo D. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

D. R. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos 8908,90 Eur civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Iš D. R. 16,20 Eur proceso išlaidoms atlyginti valstybės naudai nepriteisti.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: prie baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) saugomus pakete (duomenys neskelbtini) esančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.