Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Justo Namavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės, nuteistojo A. ir nuteistojo A. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirta trylikos metų laisvės atėmimo bausmė.

Taip pat A. yra išteisintas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad buvo padaryta ši nusikalstama veika.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2020 m. gruodžio 25 d. iki 2023 m. sausio 26 d.

Iš A. priteista: nukentėjusiajai G. – 30 000 Eur, nukentėjusiajai F. – 30 000 Eur, nukentėjusiajai E. – 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. nukentėjusiajai E priteista 1 984,40 Eur atstovavimo išlaidų.

Nukentėjusioms E., G. ir F. iš A. priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už kiekvienai iš nukentėjusiųjų priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško įvykdymo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai atmetami. Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimus, atlikusi įrodymų tyrimą (apklaususi teismo medicinos ekspertą S. C.), konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas nepagrįstai išteisino A. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį, taip pat nepagrįstai pašalino nužudymą kvalifikuojantį požymį „itin žiauriai“, pašalino iš kaltinimo aplinkybę, kad smūgiai nukentėjusiajai buvo suduoti ir kojomis bei pripažino atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, todėl nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms. Išspręsdamas byloje pateiktus civilinius ieškinius, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė.

Dėl įrodymų vertinimo pripažįstant A. kaltu pagal BK 22 straipsnio, 149 straipsnio 1 dalį

9. Išteisindamas A. dėl pasikėsinimo išžaginti B. apygardos teismas nurodė, kad nors A. ikiteisminio tyrimo metu ir teigė, jog bandė prievarta pasimylėti su B., tačiau vėliau savo parodymus paneigė. Teismas sprendė, kad vien kaltinamojo prisipažinimas, jei to nepatvirtina kiti objektyvūs įrodymai, negali būti pagrindu apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie pirmosios instancijos teismo argumentai prieštarauja byloje surinktiems ir tinkamai ištirtiems įrodymams, kadangi A. prisipažinimą ikiteisminio tyrimo metu patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys.

10. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad iš pykčio norėjo su B. (B.) pasimylėti, ji jam priešinosi, o jis naudojo jėgą, B. bandė nustumti, tačiau jai nepavyko. Pasimylėti prievarta bandė, nes jam taip „užplaukė“ (t. 6, b. l. 26–28). Šiuos A. parodymus patvirtina byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 1474/2021(01), kurioje konstatuoti daugybiniai linijiniai odos nubrozdinimai kairės pusės kirkšnies projekcijoje, abipus didžiųjų lytinių lūpų projekcijose, dešinės pusės mažųjų lytinių lūpų plyšimas (t. 3, b. l. 13–19). Apeliacinės instancijos teisme teismo medicinos ekspertas, paklaustas dėl nustatytų sužalojimų mirusiosios lytiniuose organuose, nurodė, kad natūraliai lytiškai santykiaujant negali atsirasti tokie sužalojimai, kuriuos jis nustatė. Nustatytos poodinės kraujosruvos gaktos projekcijoje, t. y. lytinių organų projekcijoje bei linijiniai poodiniai nubrozdinimai kirkšnyse, lytinių lūpų projekcijose, mažųjų lytinių lūpų plyšimas labiausiai tikėtina galėjo būti padaryti suduodant smūgius bei kontaktuojant su kietu, buku, riboto paviršiaus daiktu ar daikto briauna, labiausiai tikėtina nagais. Byloje esanti A. rankų nuotrauka patvirtina, kad jo nagai buvo neįprastai ilgi (t. 6, b. l. 41–42).

11. Netikėti ikiteisminio tyrimo metu duotais A. parodymais apie tai, kad jis siekė naudojant prievartą turėti lytinius santykius su B., nėra pagrindo, nes kitus, toje pačioje apklausoje jo teiktus paaiškinimus apie tai, kad jis, grįžęs iš parduotuvės pamatė B. su C. (C.) besibučiuojančius, patvirtina C., kuris parodė, kad įvykio dieną kol A. (A.) buvo parduotuvėje, B. jį apkabino per pečius ir bandė pabučiuoti. Kaip tik tuo metu, kai B. buvo jį apkabinusi, grįžo A. ir juos pamatė (t. 4, b. l. 143–145). Vėlesnės apklausos metu C. nurodė, kad jie su B. susitikdavo, mylėdavosi, vienas kitą mylėjo. Jo vertinimu, A. įtarė apie jų santykius (t. 4, b. l. 160–161). Teismo posėdyje liudytojas C. nurodė, kad kai grįžo A. ir pamatė, kad jie yra vienas greta kito, bandė jam trenkti, spirti į krūtinę, bet jam nepavyko, A. buvo agresyvus (t. 7, b. l. 38–39).

12. 2021 m. kovo 1 d. Utenos apskrities policijos komisariate buvo gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3700/2020(01), kurioje nurodyta, kad be kitų sužalojimų A. nustatytas odos nubrozdinimas varpoje (t. 6, b. l. 48–49). Aiškinantis sužalojimų ant A. varpos kilmę, 2021 m. gegužės 26 d. buvo papildomai apklaustas A., kuris nurodė, kad sužalojimas ant varpos atsirado, kai bandė prievarta mylėtis su B. Ji (B.) bandė paimti už lytinio organo, bandė gintis. B. jam sakė, kad tarp jos ir C. nieko nebuvo, jis ja nepatikėjo (t. 6, b. l. 27– 28). Beje, gegužės 21 d. ir pats A. kreipėsi į tyrėją, parašė laišką, kuriame nurodė, kad „norėtų kai ką pridėti papildomai prie tyrimo“ (t. 6, b. l. 106). Ir nors pirmosios instancijos teisme A. pripažino tik smūgių sudavimą B., neva tai tyrėja užrašė ne taip, kaip jis kalbėjo (t. 7, b. l. 13–16), tikėti juo nėra jokio pagrindo, kadangi teismo posėdyje apklausta tyrėja E. D. paneigė A. paaiškinimus apie tai, kad jis to nesakė, o ji jį suprato kitaip. Ši liudytoja labai detaliai pirmosios instancijos teisme nurodė, kaip vyko A. apklausa ir kodėl ji paklausė, ar buvo lytiniai santykiai su nukentėjusiąja B.. Teisėjų kolegijos vertinimu, Panevėžio apygardos teismas be priežasties ignoravo liudytojos E. D. parodymus (t. 7, b. l. 105–106).

13. Minėtus duomenis apie A. naudojamo smurto priežastį, eigą, intensyvumą reikia vertinti kompleksiškai liudytojų, kurie apibūdino A., parodymų kontekste. Nukentėjusioji E. P. (nužudytosios motina) paaiškino, kad išgėręs (neblaivus) A. būdavo agresyvus. E. (sesuo) nurodė, kad matydavo kaip jie bendrauja, būdavo pykčiai, ginčai, daugiausia dėl alkoholio, prasidėdavo agresija, matė, jog sesuo yra skriaudžiama, „kiekvienoje detalėje buvo pavydas ir kaltinimai“ (t. 7, b. l. 35–36). Nužudytosios dukra F. paaiškino, kad iki 2013 m. gyveno kartu. A. būdavo agresyvus, smurtaudavo, gerdavo. Kai grįždavo girtas, konfliktas buvo neišvengiamas (t. 7, b. l. 36–37). Taigi, įvertinus tą aplinkybę, kad A. įtarė, jog B. jam neištikima (tai patvirtina liudytojo C. parodymai, kuris du mėnesius, kol R. dirbo užsienyje, gyveno pas B.), kai sugrįžo iš parduotuvės ir pamatė susiglaudusius B. ir C., būdamas neblaivus ir agresyvus, pradžioje bandė sužaloti C., o pastarajam pabėgus iš buto, kilus konfliktui prievarta siekė pasimylėti su B., o nepavykus to padaryti, pradėjo ją mušti ir būtent tokiu būdu atsirado sužalojimai ant A. varpos ir B. lytinių organų.

14. Minėti bylos duomenys, t. y. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3700/2020(01), kurioje be kitų sužalojimų A. nustatytas odos nubrozdinimas varpoje (t. 6, b. l. 48–49), specialisto išvada Nr. M 1474/2021(01), kurioje konstatuoti daugybiniai linijiniai odos nubrozdinimai B. kairės pusės kirkšnies projekcijoje, abipus didžiųjų lytinių lūpų projekcijose, dešinės pusės mažųjų lytinių lūpų plyšimas (t. 3, b. l. 13–19), A. rankų nagų nuotrauka (t. 6, b. l. 41–42), A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 6, b. l. 27–28), liudytojų C. (t. 4, b. l. 143–145), E. D. parodymai (t. 7, b. l. 105–106), leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad prieš nužudant B. A. pasikėsino ją išžaginti, tai yra įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje.

Dėl įrodymų vertinimo pripažįstant A. kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą bei smūgių sudavimo kojomis

15. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo perkvalifikuoti A. nusikaltimą iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus. Pirmosios instancijos teismas A. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą (šeimos nario nužudymas). Panevėžio apygardos teismo vertinimu, byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, jog nužudymas įvykdytas itin žiauriai, nėra pagrindo teigti, kad smurtas tęsėsi labai ilgą laiką ir nukentėjusioji visą tą laiką kentė dideles fizines kančias. Teismas vertino, kad stipriausi smūgiai, sukėlę rimtesnius sužalojimus bei didžiausią skausmą, buvo smūgiai į galvos, krūtinės bei pilvo sritis. Visus kitus sužalojimus pirmosios instancijos teismas vertino kaip negalėjusius sukelti didelių fizinių kančių. Taip pat teismas, pašalindamas iš kaltinimo kvalifikuojančią aplinkybę, kad B. buvo nužudyta itin žiauriai, įvertino tai, jog įvykio metu nukentėjusioji buvo neblaivi (jai nustatytas vidutinis girtumas), o suvartotas alkoholio kiekis slopino skausmo pojūtį. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

16. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą tuomet, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nužudymas itin žiauriai yra ne tik tada, kai gyvybė atimama kankinant ar itin skausmingu būdu, bet ir tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaroma daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, Nr. 2K-253/2011, Nr. 2K-146/2014, Nr. 2K-235-222/2016, Nr. 2K-316-1073/2018, Nr. 2K-84-628/2022).

17. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1474/2021(01) nurodyta, kad B. mirė nuo kūno sumušimo, kūno sužalojimų visumos. Nustatyta daugybinės poodinės kraujosruvos veide, kakle su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujo išsiliejimu į galvos smegenų šoninius skilvelius, poodinės kraujosruvos abipus žastuose, abipus dilbiuose bei plaštakose, krūtinėje su daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžiais, plaučių audinio sužalojimais bei kraujo ir oro susikaupimu krūtinplėvių ertmėse, daugybiniai linijiniai odos nubrozdinimai abipus krūtų srityse, poodinė kraujosruva pilve su didžiosios taukinės, plonųjų žarnų pasaito, blužnies, kepenų plyšimais, kraujo išsiliejimu papilvės ertmėje, poodinės kraujosruvos dubens srityje, kairio sėdmens srityje, abipus šlaunyse su daugybiniais linijiniais odos nubrozdinimais, poodinės kraujosruvos abipus kelių projekcijoje, kairėje pėdoje, daugybiniai linijiniai odos nubrozdinimai kairės pusės kirkšnies projekcijoje, abipus didžiųjų lytinių lūpų projekcijose, dešinės pusės mažųjų lytinių lūpų plyšimas. Po nustatytų kūno sužalojimų B. galėjo gyventi nuo kelių iki keliasdešimt minučių (t. 3, b. l. 13–19). Papildomoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pM 7/2021(01) nustatyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 58 trauminiais poveikiais. B. po sužalojimų galėjo atlikti aktyvius veiksmus kol neprarado sąmonės (t. 3, b. l. 25–26).

18. Taigi, pirmiau minėtose specialistų išvadose nurodytos aplinkybės (mažiausiai 58 trauminiai poveikiai), daugybiniai šonkaulių lūžiai, plaučių audinio sužalojimai ir kiti išvardinti sužalojimai lemia išvadą, kad B. buvo nužudyta itin žiauriai. Teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą sustiprina apeliacinės instancijos teisme apklausto teismo medicinos eksperto S. C. paaiškinimai. Pastarasis nurodė, kad nužudytajai sužalojimai galėjo būti padaryti kelių – keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties, kiekvienas atskirai ir jų visuma galėjo sukelti fizinį skausmą. Krūtinės ląstos sumušimas ir pilvo sumušimas, kurie pasireiškia daugybiniais, masyviais, abipusiais šonkaulių lūžiais su plaučių sužalojimais, kraujo ir oro susikaupimu krūtinplėvių ertmėse, pilvo sumušimas su blužnies, kepenų, žarnų pasaito plyšimais ir kraujavimu į pilvaplėvės ertmę labiausiai tikėtina galėjo būti padaryti kojomis ar trypiant, šokinėjant ant nukentėjusiosios pagal sužalojimų makromorfologinį vaizdą. Labiausiai tikėtina sužalojimai padaryti visa kūno mase, t. y. trypiant kojomis. Masyvios kraujosruvos byloja apie poveikio stiprumą. Poveikio stiprumas koreliuoja su skausmo skale, esant didesnės jėgos traumai, skausmas gali būti didesnis. Ir nors ekspertas neatmetė galimybės, kad esant apsvaigimo nuo alkoholio būklei, nukentėjusioji galėjo justi mažesnį fizinį skausmą, tačiau visgi nukentėjusiosios neblaivumas negali būti suabsoliutinamas ir lemiantis skausmo pojūtį, pasak teismo medicinos eksperto, kiekvienas iš sužalojimų ir visumoje galėjo sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą. Nustatytos masyvios kraujosruvos buvo konstatuotos veide ir apie sužalojimus veide, t. y. galvos sumušimas pasireiškęs ne tik poodinėmis masyviomis kraujosruvomis veide, bet ir kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, kraujavimu po minkštaisiais dangalais ir į galvos smegenų šoninius skilvelius. Tai gyvybei pavojinga būklė ir būtų visumoje kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Esant didesnės jėgos traumai skausmas gali būti didesnis.

19. Sprendžiant, ar nužudymas padarytas itin žiauriai, nagrinėjamu atveju vertintinas ne tik trauminių poveikių ir sužalojimų skaičius, tačiau ir kitos aplinkybės. A. neneigė smūgiavęs nukentėjusiajai, tačiau savo veiksmus siekė pateisinti sugyventinės neištikimybe. Kaip matyti iš byloje apklaustų liudytojų – mirusiosios B. motinos G. (t. 3, b. l. 37–38), sesers E. (t. 3, b. l. 71–73), dukros F. (t. 3, b. l. 129–130) parodymų, jos patvirtino aplinkybę, kad nuteistasis prieš sugyventinę B. smurtą yra ne kartą naudojęs ir praeityje. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. baudžiamuoju įsakymu A. buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, dėl smurto naudojimo B. atžvilgiu. Šios nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistasis ir anksčiau ieškodavo mažareikšmių priežasčių, kuriomis pateisindavo savo smurtinį elgesį. Praeityje sugyventinės atžvilgiu naudojęs smurtą nuteistasis puikiai suvokė, kokios pasekmės gali kilti dėl jo veiksmų. Kaip matyti iš specialisto išvados, nuo nukentėjusiajai suduotų smūgių, plyšo net jos vidaus organai, kas teismui leidžia spręsti, jog smūgiuojant buvo naudojama stipri fizinė jėga. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad B., po to, kai buvo stipriai sumušta, buvo tiesiog palikta nuoga gulėti ant žemės, prie atviro balkono durų. Po savo smurtinių veiksmų A. nuėjo miegoti, o atvykusiems policijos pareigūnams melavo, kad nežino kas įvyko. Toks nuteistojo elgesys rodo jo cinišką požiūrį į moters, su kuria, kaip jis pats teigia, ruošėsi tuoktis, gyvybę. Visos šios pirmiau išvardintos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlikdamas smurtinius veiksmus B. atžvilgiu nuteistasis suvokė juos kaip itin žiaurius.

20. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teisme A. teigė, jog jis B. sumušė iš pykčio („tai buvo tiesiog pykčio išdava“ (t. 7, b. l. 14–16)). Byloje esančios nuotraukos (t. 1, b. l. 24–39) ne tik, kad patvirtina, jog B. visas kūnas buvo sužalotas, tačiau iš nuotraukose matomų ant grindų esančių išrautų plaukų kuokštų akivaizdu, jog nuteistasis nukentėjusiajai rovė ir plaukus. Pareigūnas V. M. (V. M.) ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kambaryje matė išrautų plaukų kuokštą, ant grindų buvo nemažai kraujo dėmių, o virtuvėje pamatė gulinčią nuogą moterį, matėsi šlapi jos plaukai, buvo kruvini (t. 3, b. l. 201–202). Tai, kad kambaryje prie radiatoriaus buvo kraujo dėmė, patvirtino ir skubios medicinos pagalbos specialistė L. V. (t. 4, b. l. 13–15).

21. Esant tokių aplinkybių visumai, įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją spręstina, kad toks itin žiaurus A. elgesys peržengė paprasto nužudymo ribas bei pagal savo objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius atitinka kvalifikuojančio požymio, tai yra nužudymo „itin žiauriai“, turinį, todėl prokurorės skundas tenkintinas ir A. nuskalstami veiksmai iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkvalifikuojami į BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus.

22. Panevėžio apygardos teismas, remdamasis A. parodymais apie tai, kad jis nukentėjusiąją mušė tik rankomis, pašalino iš kaltinimo aplinkybę, jog smūgius sudavė ir kojomis. Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas tai padarė nepagrįstai ir prašo nustatyti, kad smūgiai nukentėjusiajai buvo suduoti ir kojomis. Lietuvos apeliaciniame teisme teismo medicinos ekspertas S. C. nurodė, kad nužudytajai krūtinės ląstos sumušimas ir pilvo sumušimas, kurie pasireiškia daugybiniais, masyviais, abipusiais šonkaulių lūžiais su plaučių sužalojimais, kraujo ir oro susikaupimu krūtinplėvių ertmėse, pilvo sumušimas su blužnies, kepenų, žarnų pasaito plyšimais ir kraujavimu į pilvaplėvės ertmę pagal sužalojimų makromorfologinį vaizdą labiausiai tikėtina galėjo būti padarytas kojomis ar trypiant, šokinėjant ant nukentėjusiosios. Trauminiai poveikiai tikėtina padaryti visa kūno mase.

23. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadų Nr. M 1474/2021(01) bei Nr. pM 7/2021(01) turinį bei teismo medicinos eksperto paaiškinimus, pritaria prokurorės teiginiui, kad Panevėžio apygardos teismas nepagrįstai pašalino iš kaltinimo aplinkybę, kad smūgiai buvo suduoti ir kojomis.

24. Atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nustato, kad:

A. 2020 m. gruodžio 25 d., laikotarpyje nuo 13 val. 20 min. iki 22 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), suduodamas smūgius į krūtinę bei nagais padarydamas sužalojimus lytinių organų srityje, prieš nukentėjusiosios B. valią pasikėsino lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nesukietėjo varpa, tai yra pasikėsino išžaginti B., toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tarpusavio konflikto metu, iš pavydo, rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 58 trauminiais poveikiais, nukentėjusiajai B. padarė daugybines poodines kraujosruvas veide, kakle su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujo išsiliejimu į galvos smegenų šoninius skilvelius, poodines kraujosruvas abipus žastuose, abipus dilbiuose, bei plaštakose, krūtinėje su daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžiais, plaučių audinio sužalojimais, bei kraujo ir oro susikaupimu krūtinplėvių ertmėse, daugybinius linijinius odos nubrozdinimus abipus krūtų srityse, poodinę kraujosruvą pilve su didžiosios taukinės, plonųjų žarnų pasaito, blužnies, kepenų plyšimais, kraujo išsiliejimu pilvaplėvės ertmėje, poodines kraujosruvas dubens srityje, kairio sėdmens srityje, abipus šlaunyse su daugybiniais linijiniais odos nubrozdinimais, poodines kraujosruvas abipus kelių projekcijoje, kairėje pėdoje, daugybinius linijinius odos nubrozdinimus kairės pusės kirkšnies projekcijoje, abipus didžiųjų lytinių lūpų projekcijoje, dešinės pusės mažųjų lytinių lūpų plyšimą, ko pasėkoje nukentėjusioji mirė nuo kūno sužalojimų visumos, tokiu būdu itin žiauriai nužudė savo šeimos narį nukentėjusiąją B., tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje bei 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

25. Priimdamas skundžiamą nuosprendį ir spręsdamas bausmės skyrimo A. klausimą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. pilnai pripažino savo kaltę dėl nužudymo ir nuoširdžiai gailisi, dėl ko sprendė, jog tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo pašalinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodydama, kad kai kaltininkas kaltę pripažįsta ne savo noru, o dėl byloje surinktų įrodymų, ši aplinkybė negali būti pripažįstama atsakomybę lengvinančia. Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde pateiktais argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai konstatavo, jog egzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

26. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be kita ko, nustatoma tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai galisi. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Be to, tai padaro laisva valia, tai yra neverčiamas surinktų įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, siekia sušvelninti padarytos nusikalstamos veikos padarinius, stengiasi, kad tokia pati situacija ateityje nepasikartotų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327/2007, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-334-699/2017 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien tik pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio bei vėliau ir pan.). Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2014, Nr. 2K-87-976/2020, Nr. 2K-154-495/2022).

27. Vertinant, ar A. pripažino padaręs jam inkriminuotas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, atsižvelgiama į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. gruodžio 26 d. apklausos metu A. kaltės nepripažino (t. 6, b. l. 15–16). Šios apklausos metu jis nurodė, kad įvykio dieną jam grįžus iš parduotuvės namo jis rado savo sugyventinę ir kaimyną C. stovinčius prie lango ir po to jie visi trys vartojo alkoholį. 2021 m. sausio 4 d. apklausos metu A. nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies – parodė, kad trenkė sugyventinei dėl to, jog jam grįžus iš parduotuvės užklupo ją su kaimynu C. besibučiuojančius (t. 6, b. l. 20–21). 2021 m. balandžio 8 d. buvo gauta Specialisto išvada Nr. M 1474/2020 (01), kurioje nustatyta B. mirties priežastis, jai padarytų kūno sužalojimų pobūdis, lokalizacija (t. 3, b. l. 13–19), taip pat gauta ir papildoma specialisto išvada Nr. pM 7/2021(01), kurioje nustatyta keliais trauminiais poveikiais B. buvo padaryti sužalojimai bei ar po sužalojimų patyrimo ji galėjo atlikti aktyvius veiksmus ir kiek laiko galėjo atlikti aktyvius veiksmus (t. 3, b. l. 25–26). 2021 m. balandžio 23 d. apklausos metu A. kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad užtikęs besibučiuojančius B. ir C. iš pykčio spyrė C., o šiam pabėgus iš jų buto, delnu švelniai du kartus trenkė B. į abu skruostus. Nežino iš kur namuose atsirado kraujas, plaukų kuokštai, to paaiškinti negali. B. nemušė (t. 6, b. l. 22–23). 2021 m. gegužės 26 d. įtariamojo papildomos apklausos metu A. savo kaltę dėl jam pareikštų įtarimų pripažino pilnai – nurodė tiek smurtavęs B. atžvilgiu, tiek bandęs prievarta su ja pasimylėti (t. 6, b. l. 27–28). Byloje taip pat yra ir A. 2022 m. vasario 28 d. rašytas laiškas, kuriame jis nurodo, kad įvykio dieną, jam bemiegant, jis išgirdo dunkstelėjimą bei kalbantį C., bandė skambinti bendruoju pagalbos numeriu, tačiau pabijojęs C. vis atmesdavo skambutį. Galiausiai jam paskambino moteris, kuri paklausė jo kas nutiko, tačiau išsigandęs jis išjungė telefoną, tuo metu C. išėjo iš buto. Jam išėjus A. vėl užmigo (t. 7, b. l. 103). A. parodymai, kad jis B. nemušė ir nesikėsino išprievartauti, paneigti pirmiau aptartais įrodymais, tačiau vertinant nuteistojo parodymus, jo laiško turinį, taip pat negalima daryti išvados, kad asmuo buvo nuoširdus. Kaltę A. neigė iki kol tyrimo metu buvo gauta specialisto išvada, patvirtinanti aplinkybę dėl B. padarytų sužalojimų. A. savo poziciją pakeitė, nurodydamas, kad švelniai du kartus trenkė B. per abu skruostus ir 2021 m. gegužės 26 d. apklausos metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų. Tačiau po to, A. į bylą pateikė laišką su nauja versija, vėl neigdamas savo kaltę. Teisėjų kolegijos vertinimu, laiške išdėstyta A. pozicija nelogiška – išgirdęs triukšmą vyras nenueina patikrinti kas vyksta bute, kuriame jis pats gyvena, žinodamas, kad kitame kambaryje yra jo sugyventinė, skambina bendruoju pagalbos numeriu, tačiau pagalbos taip ir neiškviečia, o vėliau, jo teigimu, C. išėjus iš buto, jis nenueina pažiūrėti kas jo namuose galėjo dunkstelėti, ar nieko nenutiko jo sugyventinei ir vėl užmiega. Teismas tokią A. poziciją laiko nenuoširdžia. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, A. save stengėsi pateikti kaip ramų ir taikų žmogų, kaltę bandydamas suversti sugyventinės neištikimybei, taip pat savo kaimyną C. apibūdindamas kaip agresyvų žmogų, kurio jis bijojo, nors kitų apklausų metu jau teigė, kad pamatęs besibučiuojančius C. ir B. jis iš karto priėjo prie jų ir spyrė C., kas, teisėjų kolegijos vertinimu, atskleidžia būtent A. agresyvumą ir paneigia jo laiške išdėstytą poziciją, kad kitame kambaryje išgirdęs C. balsą jis nėjo pažiūrėti, nes bijojo C. Taigi, įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad A. dalies nusikaltimo padarymo aplinkybių nepripažino, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo A. poziciją vertinti kaip BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nėra. Ši baudžiamojo įstatymo taikymo klaida taisytina keičiant skundžiamą nuosprendį (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl bausmės

28. Skiriant bausmę kaltinamajam vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, padarytas pasekmes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

29. Kaip jau aptarta pirmiau, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ne tik vykdant nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose, bet ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina ir tai, kad A. gynėjas prašo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Nuteistojo gynėjo teigimu, B. elgesys akivaizdžiai provokavo atlikti nusikalstamą veiką, jos neištikimybė buvo įžūli, todėl šią aplinkybę reikėtų pripažinti lengvinančia A. atsakomybę.

30. Teisėjų kolegija su tokiais nuteistojo A. gynėjo argumentais nesutinka. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta aplinkybė nustatoma tais atvejais, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, Nr. 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-115-648/2016, 2K-P-135-648/2016). Tai, kad A. įtarinėjo B. buvus jam neištikima, negali būti laikoma provokuojančiu ar rizikingu elgesiu. Nors nuteistasis ir teigia, kad grįžęs iš parduotuvės užklupo B. ir C. besibučiuojančius, tačiau akivaizdu, kad nukentėjusioji nesiekė tokio savo veiksmo demonstruoti ir tokiu būdu išprovokuoti A. nusikalstamai veikti jos atžvilgiu. Apie savo sugyventinės neištikimybę A. žinojo jau anksčiau arba bent jau įtarė, todėl teigti, kad būtent tą vakarą B. išprovokavo A. elgtis nusikalstamai nėra jokio pagrindo, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

31. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

32. A. yra brandaus amžiaus, padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 129 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktai) bei pasikėsino padaryti sunkų nusikaltimą (BK 22 straipsnio 1 dalis, 149 straipsnio 1 dalis). A. veiksmai buvo itin žiaurūs, o jais sukelti padariniai – atimta žmogaus gyvybė – neatkuriami. Praeityje jis teistas už smurtą artimoje aplinkoje tos pačios sugyventinės atžvilgiu, baustas administracine tvarka (t. 5, b. l. 167–172). Į priklausomybės ligų ar psichiatro kabineto įskaitas neįrašytas. Iki sulaikymo dirbo, darbe charakterizuojamas teigiamai (t. 5, b. l. 180).

33. Pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalių nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę, byloje nenustatyta. BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pirmiau aptartos aplinkybės neduoda pagrindo daryti išvadą, kad sankcijos ribose už inkriminuotą veiką kaltinamajam paskirta bausmė prieštarautų teisingumo principui, išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenustatyta.

34. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. už nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą įvertino kaltinamojo asmenybę, jo amžių, nurodė, kad kaltinamojo smurtinius veiksmus išprovokavo ilgametės sugyventinės neištikimybė ir paskyrė bausmę, kuri savo dydžiu mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis – 13 metų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, A. asmenybę bei kitas svarbias BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes, atsižvelgusi į tai, kad šiuo nuosprendžiu naikinama A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tenkinamas prokurorės skundas ir konstatuojama veiką kvalifikuojanti aplinkybė, kad B. buvo nužudyta „itin žiauriai“, vertina, kad A. už BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose numatytą nusikalstamą veiką skirtina 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė, o už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė (tokio dydžio bausmės prašo ir prokurorė).

35. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Vadovaudamiesi BK 63 straipsnio 5 dalimi, teismai bausmių apėmimą taiko, kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis (1 punktas), kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar BK 11 straipsnį (2 punktas) arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (3 punktas). Teismų praktikoje idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealiąja ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieną sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2A-7-4-699/2015, 2K-145-511/2019, 2K-7-71-458/2020).

36. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad inkriminuotas dvi nusikalstamas veikas, nustatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punkte ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 149 straipsnio 1 dalyje nuteistasis A. padarė per trumpą laiko tarpą ir turėdamas vieną sumanymą – atkeršyti sugyventinei už neištikimybę. Jis prieš B. smurtavo nenutrūkstamai, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, visus sužalojimus A. padarė apimtas nevaldomo įniršio ir pykčio, keršydamas už neištikimybę. Konfliktas prasidėjo svetainėje. Jo metu kelis kartus sudavė B. į veidą, dėl ko jai pradėjo bėgti kraujas. Po to B. nuėjo į miegamąjį miegoti (nuteistojo paaiškinimai). Atėjus nuteistajam konfliktas tęsėsi ir kaip nurodo nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 27–28) iš pykčio norėjo jis su B. pasimylėti, ji priešinosi, jis naudojo jėgą (tai patvirtina sužalojimai tiek ant nukentėjusiosios, tiek ant A. lytinių organų). Intensyvūs smurtiniai veiksmai nenutrūko, toliau tęsėsi virtuvėje, kur ir buvo rasta nužudytoji B. visiškai nuoga. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, prasidėjęs pykčio priepuolis, kurio metu buvo smurtaujama prieš B., nepavykus prievarta atlikti lytinius santykius tęsėsi iki kol nukentėjusioji buvo nužudyta (palikta gulėti nuoga virtuvėje). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas nurodė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti kelių – keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties, todėl A. padaryti nusikaltimai padaryti esant idealiajai sutapčiai ir paskirtos bausmės tarpusavyje turi būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, griežtesne keturiolikos metų laisvės atėmimo bausme apimant vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydis atitinka BK 54 straipsnyje įtvirtintus bausmės skyrimo pagrindus bei neprieštarauja nei teisingumo, nei proporcingumo principams.

Dėl neturtinės žalos

37. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios pareiškė civilinį ieškinį: E. (nukentėjusiosios sesuo) – 20 000 Eur, G. (nukentėjusiosios motina) – 30 000 Eur ir F. (nukentėjusiosios dukra) – 30 000 Eur jų patirtai neturtinei žalai atlyginti (t. 3, b. l. 53–57). Civilinės ieškovės taip pat prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei atstovavimo išlaidas.

38. Tiek nuteistasis, tiek jo gynėjas su priteistos neturtinės žalos dydžiu nesutinka. Nuteistojo teigimu, žalą atlyginti nukentėjusiosioms jis galės tik būdamas laisvėje, nes laisvės atėmimo vietoje sunku gauti darbą. Jo gynėjo teigimu, apygardos teismo motyvai dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio yra lakoniški ir neišsamūs. Skunde jis taip pat nurodo, kad priteistos neturtinės žalos dydžiai neatitinka teismų praktikos, teisingumo bei protingumo kriterijų.

39. Nukentėjusiosios, pateikusios civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos, kurią jos patyrė dėl B. nužudymo, nurodė patyrusios stiprius dvasinius išgyvenimus, stresą. B. dukters teigimu, po motinos mirties pasikeitė jos gyvenimas, patirti išgyvenimai turėjo įtakos psichinei ir dvasinei sveikatai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad A. padarytas nusikaltimas sukėlė nepataisomas pasekmes – žmogaus mirtį, taip pat, kad B. mirtis nukentėjusiosioms sukėlė stresą, neigiamus išgyvenimus, nes ji buvo artimas jų šeimos narys, civilinius ieškinius tenkino.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamojoje byloje pareikštus civilinius ieškinius dėl nusikalstamas veika nukentėjusiajai E. (nužudytosios sesuo), nukentėjusiajai G. (nužudytosios motina) ir F. (nužudytosios dukra), padarytai neturtinei žalai atlyginti, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą. Nustatydamas nukentėjusiosioms priteistinos neturtinės žalos dydį, apygardos teismas atsižvelgė į šiai aplinkybei įvertinti reikšmingus duomenis – giminystės ryšį, bendravimo pobūdį, patirtus išgyvenimus, taip pat ir jų nurodytus neturtinę žalą sąlygojusius veiksnius. Skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusiosios dėl beprasmio ir itin žiauraus B. nužudymo patyrė ypač didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir dėl to joms buvo padaryta neturtinė žala.

41. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad B. su nukentėjusiosiomis gyveno skyriumi, susitikdavo retai, daugiau bendraudavo tik ryšio priemonėmis, neginčijamos, tačiau tai nepaneigia apygardos teismo išvados apie nukentėjusiųjų patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus. Nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis, jo amžius, tokiais atvejais negali turėti esminės įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui, kadangi priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai, taip pat ir teisingumo principas. Nukentėjusiosioms priteistos neturtinės žalos dydis nėra išskirtinis ir neperžengia įprastai tokiais atvejais priteisiamų sumų.

42. Pastebėtina, kad dar 2016 metais nužudytų vaikų tėvams buvo priteisiamos tokio dydžio sumos – 30 000 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-399-699/2016), 2022 m. esant paprastam nužudymui – 30 000 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-387/2022), retesniais atvejais buvo priteisiamos tėvams sumos siekiančios ir 50 000 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-174-788/2017). Nužudyto asmens vaikams 2019 m. buvo priteisiamos panašios sumos – 25 000 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-693/2019), o nužudytų asmenų broliams (seserims) dar 2016 m. buvo priteisiamos ir virš 20 000 Eur sumos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129-976/2016). Taigi nagrinėjamu atveju mamai, dukrai, seseriai priteisti neturtinės žalos dydžiai ne tik, kad neprieštarauja susiformavusiai teismų praktikai, tačiau nėra pagrindo laikyti sumas per dideles vertinant ir šiandienos infliacijos rodiklius.

43. Teisėjų kolegija nenustačiusi, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė normų, kuriomis reglamentuojamas neturtinės žalos atlyginimas, reikalavimus, apeliacinių skundų argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimu, atmeta kaip nepagrįstus.

44. Atsižvelgiant į tai, kad prokurorės skundas tenkinamas iš dalies, teisėjų kolegija dėl nuteistojo A. bei jo gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus apeliacinių skundų argumentų atskirai nepasisako, kadangi šiuo nuosprendžiu pakeitus A. įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikavimą iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto į 129 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktus, taip pat pripažinus jį kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį bei panaikintus jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę jam skirtina griežtesnė laisvės atėmimo bausmė nei paskyrė pirmosios instancijos teismas. Dėl kitų aplinkybių, nurodytų minėtuose apeliaciniuose skunduose, teisėjų kolegija pasisakė vertindama prokurorės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 3 punktu, 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria A. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, ir dėl to priimti naują nuosprendį:

A. pripažinti kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Nuosprendžio dalį dėl A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo, dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, dėl galutinės subendrintos bausmės paskyrimo, pakeisti:

A. nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus, ir paskirti jam 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir A. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų;

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyti, kad kvalifikuotą nužudymą A. padarė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 58 trauminiais poveikiais suduodamas nukentėjusiajai B.;

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nustatyta A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo A. ir jo gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus apeliacinius skundus atmesti.