Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. LK-N-505, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu T. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje. Šiuo teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir T. G. paskirta galutinė subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė ir 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda (a. b. t. 1, 1 d., b. l. 5–34).

Bausmės pradžia – 2013 m. liepos 30 d., bausmės pabaiga – 2026 m. birželio 14 d., 2/3 bausmės dalis atlikta 2021 m. spalio 14 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. liepos 1 d. gautas nuteistojo T. G. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Komisijos Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde teigiama, kad Komisija ignoravo esminius teigiamus resocializacijos proceso aspektus, t. y. kad jis sėkmingai baigė elgesio pataisos programas, dalyvavo psichologinėse konsultacijose, vykdo individualią veiklą, yra atlikęs daugiau kaip 13 metų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija padarė neproporcingai neigiamas išvadas, pasirėmusi jo padarytu nusikaltimu, kuris savaime negali būti pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Komisija nepagrįstai jį kaltina dėl kriminalinės subkultūros palaikymo, remdamasi neaiškiais kriminalinės žvalgybos duomenimis, nenurodydama konkretaus šaltinio, tačiau tai yra paneigta faktais (darbinė veikla, lengvoji grupė ir kt.). Taip pat Komisija klaidingai vertina skolos dengimą – jam automatiškai nuskaičiuojami pinigai įnešus pinigus į kalėjimo sąskaitą, kas nepagrįstai laikoma priverstiniu skolos išieškojimu ir taip menkinamos jo pastangos mokėti skolas. Komisija sureikšmino vieno administracinio nusižengimo padarymą, kuris įvyko dėl to, kad jis daugybę metų neturėjo kelių eismo praktikos ir negalvodamas automatiškai atsiliepė telefonu, dėl to labai gailisi (b. l. 1).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. G. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Pabrėžtina, kad formuojamoje teismų praktikoje yra pripažįstama, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos – specifinis teisės institutas, nes šiuo konkrečiu atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje, t. y. vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).

Teismas, susipažinęs su nuteistojo T. G. skundu ir jo asmens byla, pripažįsta, kad pastarasis iš tiesų formaliai atitinka lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygą, numatytą BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tai reiškia, kad T. G. jau yra atlikęs du trečdalius jam paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, kurią atliko dar 2021 m. spalio 14 d. Kita vertus, vien šios sąlygos egzistavimas nelaikytinas pakankamu pagrindu asmeniui taikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos institutą. Taigi, tam, kad dėl nuteistojo būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, nuteistasis turi atitikti įstatyme nustatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

Pagal OASys metodiką to paties kartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo metu yra konstatuota vidutinė nuteistojo T. G. nusikalstamo elgesio rizika (a. b. t. 2, 1 dalis, b. l. 74). Aptariant šį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos kriterijų, svarbu jį įvertinti retrospektyviai ir paminėti ankstesnius nusikalstamo elgesio vertinimų rezultatus. Kaip matyti iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos, pirmasis nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas 2015 m. rugpjūčio 28 d. Tuo metu nuteistajam konstatuota vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, kad nepaisant T. G. dalyvavimo resocializacijos ir reabilitacijos veiksmuose, minėtas rodiklis iš esmės liko nepakitęs, kaskart atliekant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, yra nustatoma tapati vidutinė rizika. Akivaizdu, kad dabartiniame bausmės atlikimo etape teismas neturi pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuteistojo T. G. elgesio, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dinamika yra nuosekli ir pasižymi sisteminga teigiama dinamika, kas kartu suteikia pagrindą pripažinti, kad dabartiniame bausmės atlikimo etape nuteistasis neatitinka vieno iš alternatyvių lygtinio paleidimo taikymą sąlygojančių kriterijų – žemos nusikalstamo elgesio rizikos kriterijaus. Vertinant T. G. atitikimą alternatyviam nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindui – akivaizdžiai pažangai mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, atkreiptinas dėmesys tiek į prieš tai paminėtą nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos kriterijų, kuris iš esmės yra nekintantis (išlieka vidutinė nusikalstamo elgesio rizika), tiek į vis dar, nepaisant nuteistojo įsitraukimo į socialines reabilitacijos priemones, aktualiomis išlikusias nuteistojo problemines sritis, susijusias su vertybinėmis nuostatomis bei gyvenimo būdo ypatumais.

Nuteistojo T. G. skunde teigiama, kad Komisija neteisingai įvertino jo elgesį bausmės atlikimo metu, todėl priėmė neteisingą sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo netaikymo. T. G. teigimu, jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai, sėkmingai baigė elgesio pataisos programas – „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir kt., dalyvavo psichologinėse konsultacijose, vykdo individualią veiklą. Nuteistasis nurodo, kad buvo teigiamai vertintas psichologų, deda asmenines pastangas, yra atlikęs daugiau nei 13 m. laisvės atėmimo bausmės. Dėl šių priežasčių jam yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Teismas nesutinka su šiais skundo teiginiais, nes nagrinėjamu atveju Komisija visapusiškai išnagrinėjo T. G. lygtinio paleidimo klausimą, t. y. vertino T. G. elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, jam taikytas resocializacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, buvo atsižvelgta į nuteistojo asmenybę, teistumą, nusikalstamam elgesiui būdingą modelį, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos lygį, nuteistojo motyvaciją darbui, Komisijos rekomendacijų įvykdymą ir kitas įvairias aplinkybes, susijusias su nuteistuoju. Tai matyti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo resocializacijos skyriaus 2025 m. gegužės 22 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-1596 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) ir Komisijos priimto 2025 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. LK-N-505 turinio (a. b. t. 2, 1 d., b. l. 69–75, 76–77). Nenustatyta, kad Komisija, priimdama Nutarimą, turėjo iš anksto susidariusią nuomonę apie nuteistąjį. Todėl teigti, kad Komisija ignoravo nuteistojo teigiamus resocializacijos proceso aspektus, nėra pagrindo. Vien tai, kad Komisija skundžiamu Nutarimu neįvertino nuteistojo taip, kaip tikėjosi T. G., savaime nereiškia, kad skundžiamas Komisijos Nutarimas yra neteisėtas, ir jam nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo.

Teismas sutinka, kad pateiktoje nuteistojo bylos medžiagoje yra nemažai teigiamai T. G. charakterizuojančių duomenų. Tai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvada, kurioje neabejojama teigiamais nuteistojo T. G. asmenybės pokyčiais, nes nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: baigė dalyvavimą Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje; dalyvavo mokymų procese; dalyvavo prevencinėse programose (dalyvavo Priklausomybių intensyvioje terapijoje pagal 12 AA žingsnių filosofiją, lankė Įžanginės grupės užsiėmimus ir kt.); kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo galimybės; 2022 m. rugsėjo mėn. dalyvavo individualiuose pokalbiuose, kurių metu siekta nustatyti pagrindines problemas; dalyvavo dailės terapijoje „(duomenys neskelbtini)“; baigė dalyvavimą elgesio pataisos programoje – dailės terapija „(duomenys neskelbtini)“; 2023 m. liepos mėn. tęsė dalyvavimą individualioje kognityvinės–bihevioristinės korekcijos programoje „(duomenys neskelbtini)“; baigė dalyvavimą aprobuotoje elgesio pataisos programoje „(duomenys neskelbtini)“; dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse; 2023 m. liepos mėn. vykdoma individuali veikla prilyginta darbinei veiklai; savarankiškai moka skolas antstoliams; atliko gerbūvio darbus; nuo 2025 m. balandžio 8 d. iki 2025 m. gegužės 13 d. lankėsi 4 palaikomojo pobūdžio psichologinėse konsultacijose; skatintas 8 kartus. Tai reiškia, kad priešingai nuteistojo skunde išsakytiems argumentams, Komisija, spręsdama klausimą dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos taikymo pagrįstumo, pakankamai išanalizavo T. G. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, taip pat jo pažangos dinamiką. Kita vertus pabrėžtina, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo instituto taikymo, šios aplinkybės negali būti suabsoliutinamos. Tai reiškia, kad vertinant, ar asmuo ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis teisės aktų nuostatų, vienai ar kitai faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės lygtinio paleidimo instituto taikymui, grupei negali būti taikoma pirmenybė. Priešingai, visos šios aplinkybės – tiek nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojantys duomenys, turi būti vertinami visumoje, nė vienos iš jų neišskiriant.

Sprendžiant dėl galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, taip pat negali būti ignoruojami duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius ir kt. Nors pastebima nemažai teigiamų aspektų T. G. elgesyje jam atliekant bausmę, bet tiek Socialinio tyrimo išvadoje, tiek nuteistojo asmens byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad dar yra pakankamai ir koreguotinų sričių. Nors T. G. savo skunde akcentuoja teigiamus resocializacijos proceso aspektus, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad vis tik jam konstatuoti keturi statiniai kriminogeniniai veiksniai – teistumas (teistas 9 kartus); ilgalaikė kriminalinio elgesio istorija, kurios metu padarytas labai sunkus smurtinis teisinis pažeidimas, tai rodo nusikalstamo elgesio modelio lūžį; nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme (5 kartus teistas už analogiško pobūdžio pažeidimus); sunkėjantys nusikaltimai. Prie dinaminių kriminogeninių veiksnių nurodyta – darbinės patirties stoka; sunki materialinė padėtis dėl turimų skolų; neigiamos nuostatos į apribojimus ir priežiūrą. Atkreiptinas dėmesys, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą, nes dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje. O nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis nevisiškai maksimaliai siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme.

Skunde nuteistasis T. G. nurodo, kad Komisija negali remtis vien jo nusikaltimu ir taip netaikyti lygtinio paleidimo instituto. Iš asmens bylos duomenų nustatyta, kad nuteistasis T. G. atlieka subendrintą terminuotą laisvės atėmimo bausmę už kelias nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, t. y. už nužudymą iš chuliganiškų paskatų bendrininkų grupėje. Anksčiau teistas 8 kartus (a. b. t. 1, 1 d., b. l. 100–106). Kaip matyti iš asmens bylos ir Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, pastebimas nusikalstamų veikų sunkėjimas. Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė 18 m. Sutiktina su nuteistojo T. G. skunde nurodytu teiginiu, kad nusikaltimas, už kurį atlieka bausmę, ir ar anksčiau buvę teistumai negali būti pripažįstami savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, tačiau ir viešąjį interesą, o būtent, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Taigi, aptartos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje.

Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir tai, kad nuteistasis T. G. 2024 m. vasario 9 d. buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę (a. b. t. 3, 2 d., b. l. 100), kas laikytina teigiamu aspektu charakterizuojant nuteistąjį. Visgi, 2025 m. vasario 25 d. iš lengvosios grupės nuteistasis grąžintas į paprastąją grupę. Šį sprendimą lėmė nuteistojo padarytas administracinis nusižengimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šis pažeidimas padarytas tuo metu, kai Kalėjimų tarnybos direktorius, pasitikėdamas T. G., leisdavo jam 3 paroms vykti į namus (a. b. t. 4, 2 d., b. l. 25, 26). Dėl šio poelgio kyla pagrįstų abejonių ir teismui, kad nuteistasis sugebės laikytis visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių. Taip pat vertinama ir tai, kad nuteistajam 18 kartų skirtos administracinės nuobaudos (a. b. t. 1, 2 d., b. l. 44, 48, 56, 70, 74, 81, 92, t. 2, 2 d., b. l. 59, 77, 86, 92, 109, 113, 144, 160, 168, 181, t. 3, 2 d., b. l. 21–22, 87) ir jis tik 8 kartus buvo skatintas, paskutinį kartą gana seniai – 2024 m. rugsėjo 27 d. (a. b. t. 1, 2 d., b. l. 39, 111, t. 2, 2 d., b. l. 16, 57, 71, 81, t. 3, 2 d., b. l. 81, 159). Visuma šių aplinkybių nerodo nepriekaištingo nuteistojo elgesio. Jo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra niekuo neišsiskiriantis, nuo paskutinio nuteistojo paskatinimo yra praėjęs gana didelis laiko tarpas, o pastaruoju metu nuteistojo nenubaudimas drausmine tvarka tik rodo, kad jis laikėsi nustatytos tvarkos reikalavimų, t. y. elgėsi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis.

Kita vertus teismas teigiamai vertina tai, kad nuteistasis formaliai atitinka akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kriterijus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis yra įvykdęs resocializacijos plane numatytas priemones ir ne mažiau nei 3 mėn. atitinka kriterijus, kurie nurodo, jog nėra grėsmės kitiems požymių; nuteistojo nuostatos dėl darbinės veiklos ir žalos atlyginimo yra teigiamos; paskutinius 3 mėn. neturi drausminių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus administracinius nusižengimus; vykdė ankstesniu Komisijos nutarimu jam pateiktas motyvuotas rekomendacijas dėl resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Teismas tinkamai vertina šį pozityvų nuteistojo siekį dėti maksimalias pastangas mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau šiuo metu yra praėję per mažas laiko tarpas (vertinamas 3 mėn. laikotarpis) nuo prieš tai aptartų kriterijų, kad būtų galima daryti vienareikšmišką ir neginčijamą išvadą dėl akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nuteistojo elgesio ir mąstymo korekcija yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas, todėl vien tai, kad nuteistasis dalyje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į elgesio bei mąstysenos keitimą, nesuteikia pagrindo teigti, jog toks pastarojo elgesys viename ar kitame bausmės atlikimo etape yra pakankamas.

Taip pat nuteistasis T. G. savo skunde nurodo, kad Komisija padarė klaidingą vertinimą dėl jo skolos dengimo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nuteistojo požiūris į darbinę veiklą ilgą laiką buvo neigiamas – 2018 m. kategoriškai atsisakė dirbti bet kokį pataisos įstaigos administracijos siūlomą darbą (a. b. t 2, 2., b. l. 87), 2018 m. gruodžio 13 d., 2019 m. kovo 30 d., 2019 m. gegužės 28 d. atsisakė vykdyti duotus nurodymus sutvarkyti bendrojo naudojimo patalpas, nenurodydamas pateisinamos priežasties, kas parodo jo turėtas neigiamas nuostatas šioje srityje (a. b. t. 2, 2 d., b. l. 111, 170, 182). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad vieni iš dinaminių kriminogeninių veiksnių, reikalaujančių tęstinių nuteistojo veiksmų, yra būtent darbo patirties stoka bei sunki materialinė padėtis dėl turimų skolų. Šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai buvo nustatyti ir ankstesnėje socialinio tyrimo išvadoje, todėl tai parodo, jog šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai liko nepakitę. Nutarime nurodoma, kad nuteistojo oficiali darbinė patirtis laisvėje yra 1,5 mėn., nuo 2022 m. vykdo individualią veiklą, kuri 2023 m. liepos mėn. prilyginta darbinei veiklai (a. b. t. 3, 2 d., b. l. 82–86). Pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis T. G. skolingas 15006,45 Eur, iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota 2472,63 Eur, savarankiškai sumokėjo tik 296 Eur. Savarankiško sumokėjimo suma parodo, kad nuteistasis per 13 m. laisvės atėmimo bausmės laiką nepadengė nė pusės mokėtinos skolos, nors turėjo galimybę dirbti nuo 2018 m., tačiau savarankiškai pradėjo dirbti tik 2022 m. Nuteistasis turėjo visas galimybes kaupti darbinę patirtį, taip padengdamas ne tik didesnę skolos dalį, bet ir mažindamas dinaminius kriminogeninius veiksnius, tačiau T. G. to nepadarė. Teismas teigiamai vertina, kad nors ir mažomis sumomis, bet nuteistasis ir savarankiškai dengia skolą, tačiau tai labiau sietina su nuteistajam palankių sąlygų kūrimu dėl lygtinio paleidimo.

Visos pirmiau aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą, jo santykį su padarytu nusikaltimu ir tuo pačiu pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma esmine, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis, turėdamas galimybę dirbti, dalyvauti priemonėse, skirtose koreguoti nuostatas į visuomenėje priimtinų normų laikymąsi, koreguoti vis dar egzistuojančias problemines sritis, taip pat tinkamai pasirengti gyvenimui neizoliuotam nuo visuomenės, tuo pačiu turi visas sąlygas teismui, atsižvelgiant į šioje teismo nutartyje nurodytus aspektus, nuosekliai įrodyti, kad gali daryti elgesio korekcijas, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

Taigi, Komisija, priimdama Nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, vertino visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, tiek pastarojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Tai, kad Komisijos sprendimas netenkina nuteistojo, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis yra ydingas ar nepagrįstas. Teismo vertinimu, Komisijos priimtas Nutarimas netaikyti nuteistajam T. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra motyvuotas ir pagrįstas. Nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos sunkumas, nuteistojo galimybės adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojantys duomenys, nesuteikia teismui pagrindo manyti, jog šiuo metu paleidus T. G. iš laisvės atėmimo vietos įstaigos lygtinai, būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taigi, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo T. G. skundo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. LK-N-505.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. LK-N-505, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.