- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-22
- Bylos Nr.
- e2A-100-613/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Aušra Maškevičienė, Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- J. P.
- Ieškovas
- „PlusPlus Capital“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės, Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 1, 4 dalys),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. P. (J. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „PlusPlus Capital“, AS, ieškinį atsakovui J. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 10 860,90 Eur negrąžinto kredito, 501,06 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 31,35 Eur sutarties administravimo mokesčio, 279,08 Eur pelno palūkanų, 1 260,43 Eur negautų pajamų, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodo, kad atsakovas ir „Bigbank“, AS, filialas 2019 m. lapkričio 29 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-19014016, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 15 000 Eur kreditas, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir mokėti kitas sumas. Atsakovui tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, pradinis kreditorius 2022 m. sausio 21 d. kredito sutartį nutraukė. 2022 m. birželio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovas informuotas, išsiųstas pranešimas registruotu laišku. Atsakovas pradiniam kreditoriui yra sumokėjęs 6 175,34 Eur sumą. Atsakovas liko skolingas 10 860,90 Eur negrąžinto kredito, 501,06 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 31,35 Eur sutarties administravimo mokesčio už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. iki sutarties nutraukimo (2022 m. sausio 21 d.), 279,08 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. iki sutarties nutraukimo (2022 m. sausio 21 d.), 1 260,43 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. sausio 21 d.) iki 2025 m. birželio 5 d. (sutarties termino pabaigos).
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Atsakovo teigimu, kreditas turėjo būti grąžintas iki 2025 m. birželio 5 d., todėl šiuo metu dar nėra suėjęs kredito grąžinimo terminas. Kartu su ieškiniu nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pranešimas apie kredito sutarties nutraukimą atsakovui buvo siųstas, taip pat nėra pranešimo įteikimo faktą patvirtinančių įrodymų. Atsakovo teigimu, byloje taip pat nėra tinkamų įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovui buvo perleistos reikalavimo teisės į atsakovo skolą. Nei ieškovas, nei jo atstovai atsakovo asmeniškai neinformavo apie reikalavimo teisės perleidimą ir nepateikė reikalavimo teisių perleidimo fakto patvirtinančio dokumento kopijos. Byloje nėra įrodymų, kad 2022 m. spalio 4 d. pranešimas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo išsiųstas ir įteiktas atsakovui. Ieškovas taip pat tinkamai neįrodė, jog turi teisę reikalauti negautų pajamų, kadangi to nebuvo numatyta kredito sutartyje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei PlusPlus Capital, AS, iš atsakovo J. P. 10 860,90 Eur negrąžinto kredito, 279,08 Eur palūkanų, 501,06 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 31,35 Eur sutarties administravimo mokesčio, 909,30 Eur negautų pajamų (nuostolių), 7 proc. dydžio metines negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos (2023 m. rugsėjo 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau negu iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 5 d.), t. y.: 2023 m. rugsėjo 13 d. – 5 669,68 Eur, 2023 m. spalio 5 d. – 5 426,08 Eur, 2023 m. lapkričio 6 d. – 5 182,16 Eur, 2023 m. gruodžio 5 d. – 4 938,83 Eur, 2024 m. sausio 5 d. – 4 691,11 Eur, 2024 m. vasario 5 d. – 4 443,82 Eur, 2024 m. kovo 5 d. – 4 195,04 Eur, 2024 m. balandžio 5 d. – 3 943,13 Eur, 2024 m. gegužės 6 d. – 3 691,33 Eur, 2024 m. birželio 5 d. – 3 438,01 Eur, 2024 m. liepos 5 d. – 3 182,50 Eur, 2024 m. rugpjūčio 5 d. – 2 925,49 Eur, 2024 m. rugsėjo 5 d. – 2 667,55 Eur, 2024 m. spalio 7 d. – 2 408,06 Eur, 2024 m. lapkričio 5 d. – 2 147,47 Eur, 2024 m. gruodžio 5 d. – 1 884,01 Eur, 2025 m. sausio 6 d. – 1 619,43 Eur, 2024 m. vasario 5 d. – 1 353,94 Eur, 2025 m. kovo 5 d. – 1 086,27 Eur, 2025 m. balandžio 7 d. – 816,61 Eur, 2025 m. gegužės 5 d. – 546,28 Eur, 2025 m. birželio 5 d. – 273,68 Eur, neviršijant bendros 351,13 Eur sumos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 12 581,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. kovo 9 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 291 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai ir motyvai:
4.1. Teismas nustatė, kad pradinis kreditorius „Bigbank“, AS, filialas ir atsakovas 2019 m. lapkričio 29 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-19014016 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 15 000 Eur kreditą (metinė palūkanų norma – 7 proc.; kredito grąžinimo data – 2025 m. birželio 5 d.). Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, mėnesinį administravimo mokestį, Sutarties sudarymo mokestį bei vykdyti kitus Sutartyje numatytus įsipareigojimus. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl pradinis kreditorius 2022 m. sausio 21 d. Sutartį nutraukė.
4.2. Iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pradinis kreditorius „Bigbank“, AS, filialas, vertindamas atsakovo kreditingumą, naudojosi iš registrų gauta informacija, patikrino registrus apie atsakovo gaunamas pajamas, taip pat turimus kreditinius įsipareigojimus. Pažymėjo, kad atsakovas, teigdamas, kad pradinis kreditorius netinkamai įvertino atsakovo kreditingumą, nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktuose dokumentuose nurodytos informacijos teisingumą. Atsižvelgdamas į tai, darė išvadą, kad ieškovė įrodė, kad pradinis kreditorius tinkamai įvykdė aptariamą VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą įvertinti atsakovo kreditingumą, todėl byloje nėra pagrindo taikyti VKĮ nurodytų padarinių, aptartų šio sprendimo 8 pastraipoje.
4.3. Nurodė, kad iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovui buvo išsiųstas 2022 m. spalio 4 d. pranešimas dėl reikalavimo teisių perleidimo. Be to, ieškovas informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą, pareikšdamas ieškinį ir prie jo pridėdamas reikalavimo perleidimo sutartį. Nagrinėjamu atveju atsakovui buvo įteiktas ieškinys su reikalavimo perleidimo sutartimi, todėl laikytina, kad atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimo faktą ir ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas įvykdytų pagal Sutartį neįvykdytas prievoles.
4.4. Byloje atsakovas neginčijo, kad tinkamai nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir dėl to yra susidaręs įsiskolinimas. Pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas pagal Sutartį nėra atlikęs nė vienos įmokos jau daugiau kaip 1,5 metų. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovas būtų bendradarbiavęs su kreditoriumi ar ieškovu, kreipęsis su prašymu dėl prievolių atidėjimo ar pan. Atsižvelgiant į tai, nusprendė, kad Sutartis buvo nutraukta pagrįstai.
4.5. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie Sutarties nutraukimą, kadangi iš ieškovės pateiktų įrodymų nustatė, kad atsakovui buvo išsiųstas 2022 m. sausio 4 d. įspėjimas dėl Sutarties nutraukimo ir 2022 m. sausio 24 d. pranešimas apie nutrauktą Sutartį. Įspėjimas ir pranešimas išsiųsti atsakovui Sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad būtų informavęs kreditorių apie pasikeitusį adresą. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas apie Sutarties nutraukimą informuotas tinkamai.
4.6. Pažymėjo, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad pradinis kreditorius suteikė atsakovui Sutartyje nurodyto dydžio kreditą, tačiau atsakovas Sutartyje nustatytais terminais negrąžino kredito. Atsakovas įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, todėl ieškovui iš atsakovo priteisė 10 860,90 Eur negrąžinto kredito, 501,06 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 31,35 Eur sutarties administravimo mokesčio, apskaičiuoto už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. iki Sutarties nutraukimo (2022 m. sausio 21 d.), 279,08 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. iki Sutarties nutraukimo (2022 m. sausio 21 d.).
4.7. Nurodė, kad atsakovas per visą Sutarties galiojimo laikotarpį įsipareigojo sumokėti iš viso 3 187,38 Eur palūkanų, kadangi iki Sutarties nutraukimo atsakovas sumokėjo 1 647,87 Eur palūkanų, o už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. iki Sutarties nutraukimo (2022 m. sausio 21 d.) šiuo teismo sprendimu ieškovui buvo priteista dar 279,08 Eur palūkanų, konstatavo, kad ieškovo negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. sausio 21 d.) iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2025 m. birželio 5 d.) negali viršyti 1 260,43 Eur.
4.8. Teismas vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 12 581,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. kovo 9 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai ir motyvai:
5.1. Pirmosios instancijos teismo sprendime klaidingai teigiama, kad byloje yra pateikti įrodymai, kurie patvirtina, jog 2022 m. sausio 4 d. pranešimas buvo išsiųstas atsakovui. Pažymi, kad byloje yra pateikta tik paties pranešimo kopija, kuri yra be jokių parašų ir be jokių įrodymų, kurie patvirtintų šio dokumento išsiuntimą atsakovui. Vien tai, kad pranešime yra nurodytas atsakovo adresas, nereiškia, kad šis pranešimas buvo išsiųstas atsakovui. Byloje nėra jokių įrodymų, kad 2022 m. sausio 4 d. pranešimas dėl Kredito sutarties nutraukimo būtų buvęs išsiųstas atsakovui registruotu paštu, todėl sprendime padaryta nepagrįsta išvada, jog Kredito sutartis buvo nutraukta teisėtai.
5.2. Pažymi, kad ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad Kredito sutartis buvo tinkamai nutraukta, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų šias aplinkybes. Kadangi ieškovė neįrodė, jog Kredito sutartis buvo tinkamai nutraukta, o Kredito sutartyje numatytas grąžinimo terminas dar nėra pasibaigęs, daro išvadą, kad sprendime nepagrįstai buvo konstatuota, jog Kredito sutartis buvo nutraukta teisėtai ir tai, jog atsakovas šiuo metu yra skolingas ieškovei.
5.3. Akcentuoja, kad ieškovė savo reikalavimo teisę grindžia 2022 m. birželio 29 d. reikalavimų teisių perleidimo sutarties išrašu tarp ieškovės ir AS „Bigbank“, tačiau joje nėra nurodyta, kad AS „Bigbank“ perleidžia ieškovei reikalavimo teisę konkrečiai į atsakovą pagal Kredito sutartį. Pažymi, kad minėtą reikalavimų teisių perleidimo sutarties išrašą patvirtino ieškovo teisininkas G. Š., tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad šis teisininkas turi tokius įgaliojimus patvirtinti išrašo tikrumą. Nesant tinkamų įrodymų apie ieškovės perimtą reikalavimo teisę, sprendime nepagrįstai padaryta išvada, jog ieškovė tinkamai perėmė reikalavimo teises į atsakovą.
5.4. Akcentuoja, kad ieškovė privalėjo pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, jog jis tinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą (pareiga pateikti tokius įrodymus priklauso ieškovei). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė tokių įrodymų, t. y. ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie atsakovo kreditingumo vertinimo metu surinktus duomenis. Atsakovas pažymi, kad raštas dėl kreditingumo vertinimo yra be jokių parašų, nėra aišku, kokius įgaliojimus tuo metu turėjo administratorė L. M., taip pat nėra aišku, ar šis raštelis yra pasirašomas AS „Bigbank“ vardu.
5.5. Pažymi, kad ieškovė už ieškinio reikalavimus sumokėjo 291,00 Eur žyminio mokesčio. Teismas, priimdamas sprendimą, tik iš dalies tenkino ieškinį, todėl sprendime visiškai nepagrįstai iš atsakovo priteistos visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (įskaitant ir žyminis mokestis).
Atsiliepimas
6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir motyvai:
6.1. Pažymi, kad byloje pateiktos tiek atsakovui siųstų įspėjimo dėl sutarties nutraukimo be pranešimo apie nutrauktą Kredito sutarti kopijos (pateikta su ieškiniu), tiek siuntų, kuriomis buvo išsiųsti minėti pranešimai, registracijos duomenys. Nesutikdamas su Kredito sutarties nutraukimu atsakovas turėjo visas galimybes ginčyti nutraukimą pareikšdamas byloje priešieškinį, tačiau tokia savo teise nėra pasinaudojęs.
6.2. Pateikti reikalavimo perleidimo sutarčių ir jų priedų išrašai yra tinkama įrodinėjimo priemonė. Iš šiuose dokumentuose pateiktos informacijos visiškai akivaizdu, kad tarp ieškovės ir pradinio kreditoriaus buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kurios pagrindu ieškovei, kaip naujai kreditorei, buvo perleistos sutarties priede nurodytos reikalavimo teisės į fizinius asmenis. Sutarties priedo išraše nurodyti atsakovo asmens duomenys, kredito sutarties numeris bei įsiskolinimų sumos. Jokia kita reikalavimo teisių perleidimo sutartyje ar jos prieduose esanti informacija (apie perleidimo kainą, sutarčiai taikytiną teisę, šalių teises ir pareigas ir kt.) nagrinėjamai bylai yra visiškai neaktuali.
6.3. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ex officio pareikalavo pateikti duomenis apie kreditingumo vertinimą, nustatydamas ieškinio trūkumus. Byloje yra pateikti pradinio kreditoriaus duomenys (2023 m. kovo 6 d. pradinio kreditoriaus raštas), kokios atsakovo pajamos buvo vertintos kaip tvarios, taip pat kokie buvo nustatyti atsakovo jau turimi įsipareigojimai bei koks buvo atsakovo įsipareigojimų ir tvarių pajamų santykis po Kredito sutarties sudarymo.
6.4. Atsakovas, teigdamas, kad pradinis kreditorius netinkamai įvertino atsakovo kreditingumą, nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės į bylą pateiktuose dokumentuose nurodytos informacijos teisingumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
8. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Faktinės bylos aplinkybės
10. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pradinis kreditorius „Bigbank“, AS, filialas ir atsakovas 2019 m. lapkričio 29 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-19014016 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 15 000 Eur kreditą (metinė palūkanų norma – 7 proc.; kredito grąžinimo data – 2025 m. birželio 5 d.). Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, mėnesinį administravimo mokestį, Sutarties sudarymo mokestį bei vykdyti kitus Sutartyje numatytus įsipareigojimus. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl pradinis kreditorius 2022 m. sausio 21 d. Sutartį nutraukė.
11. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 10 860,90 Eur negrąžinto kredito, 501,06 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 31,35 Eur sutarties administravimo mokesčio, 279,08 Eur pelno palūkanų, 1 260,43 Eur negautų pajamų, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei PlusPlus Capital, AS, iš atsakovo J. P. 10 860,90 Eur negrąžinto kredito, 279,08 Eur palūkanų, 501,06 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 31,35 Eur sutarties administravimo mokesčio, 909,30 Eur negautų pajamų (nuostolių), 7 proc. dydžio metines negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos (2023 m. rugsėjo 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau negu iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 5 d.), t. y.: 2023 m. rugsėjo 13 d. – 5 669,68 Eur, 2023 m. spalio 5 d. – 5 426,08 Eur, 2023 m. lapkričio 6 d. – 5 182,16 Eur, 2023 m. gruodžio 5 d. – 4 938,83 Eur, 2024 m. sausio 5 d. – 4 691,11 Eur, 2024 m. vasario 5 d. – 4 443,82 Eur, 2024 m. kovo 5 d. – 4 195,04 Eur, 2024 m. balandžio 5 d. – 3 943,13 Eur, 2024 m. gegužės 6 d. – 3 691,33 Eur, 2024 m. birželio 5 d. – 3 438,01 Eur, 2024 m. liepos 5 d. – 3 182,50 Eur, 2024 m. rugpjūčio 5 d. – 2 925,49 Eur, 2024 m. rugsėjo 5 d. – 2 667,55 Eur, 2024 m. spalio 7 d. – 2 408,06 Eur, 2024 m. lapkričio 5 d. – 2 147,47 Eur, 2024 m. gruodžio 5 d. – 1 884,01 Eur, 2025 m. sausio 6 d. – 1 619,43 Eur, 2024 m. vasario 5 d. – 1 353,94 Eur, 2025 m. kovo 5 d. – 1 086,27 Eur, 2025 m. balandžio 7 d. – 816,61 Eur, 2025 m. gegužės 5 d. – 546,28 Eur, 2025 m. birželio 5 d. – 273,68 Eur, neviršijant bendros 351,13 Eur sumos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 12 581,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. kovo 9 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 291 Eur bylinėjimosi išlaidų.
13. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad ieškovė neįrodė, jog kredito sutartis buvo tinkamai nutraukta, o kredito sutartyje numatytas grąžinimo terminas dar nėra pasibaigęs, todėl sprendime nepagrįstai buvo konstatuota, jog kredito sutartis buvo nutraukta teisėtai ir tai, jog atsakovas šiuo metu yra skolingas ieškovei. Pažymi ir tai, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo teisės į atsakovą, kadangi 2022 m. birželio 29 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartyje nėra nurodyta, kad AS „Bigbank“ perleidžia ieškovei reikalavimo teisę konkrečiai į atsakovą pagal kredito sutartį. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie atsakovo kreditingumo vertinimo metu surinktus duomenis, dėl šių priežasčių sprendime nepagrįstai ieškovės naudai buvo priteistos negautos pajamos ir kitos netesybos (administravimo mokesčiai), kadangi teismas, konstatavęs, jog vartojimo kredito davėja neįrodė, kad tinkamai įvykdė VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą dėl vartojimo kredito gavėjo kreditingumo įvertinimo, privalo taikyti VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas teisines pasekmes. Teismas, priimdamas sprendimą, tik iš dalies tenkino ieškinį, todėl sprendime visiškai nepagrįstai iš atsakovo priteistos visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (įskaitant ir žyminį mokestį). Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto pateiktus apeliacinio skundo argumentus, pagrindo su jais sutikti neturi.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
14. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodo, kad byloje yra pateikti įrodymai, kurie patvirtina, jog 2022 m. sausio 4 d. pranešimas buvo išsiųstas atsakovui. Pažymi, kad vien tai, jog pranešime yra nurodytas atsakovo adresas, nereiškia, kad šis pranešimas buvo išsiųstas atsakovui.
15. Šiuo atveju pažymėtina, kad apeliantas laikosi pozicijos, kad sutartis buvo nutraukta netinkamai, be to, jis nebuvo tinkamai informuotas apie sutarties nutraukimą, tačiau apeliantas nenurodo, kad iš esmės tinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, kad ieškovė atsakovui 2022 m. sausio 4 d. registruotu paštu išsiuntė įspėjimą dėl Sutarties nutraukimo ir 2022 m. sausio 24 d. išsiuntė pranešimą apie nutrauktą Sutartį. Kaip matyti, tiek įspėjimas, tiek pranešimas dėl sutarties nutraukimo atsakovui išsiųsti nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad būtų informavęs kreditorių apie pasikeitusį adresą. Bylos duomenys tik patvirtina, kad atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nesiekė bendradarbiauti su ieškove, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos vertinimu, kad Sutartis buvo nutraukta pagrįstai. Apelianto teiginiai, kad ieškovė neįrodė, kad kredito sutartis buvo tinkamai nutraukta, laikytina nepagrįsta.
16. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos vertinimu dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties ir pažymi, kad iš reikalavimo teisių perleidimo sutarties nėra aišku, kada įvyko reikalavimo teisių perleidimas, ir nurodo, kad joje nėra nurodyta, kad „Bigbank“, AS, perleidžia ieškovei reikalavimo teisę konkrečiai į atsakovą pagal kredito sutartį. Apeliantas kvestionuoja reikalavimo teisių perleidimo sutarties pasirašiusių asmenų įgaliojimų tikrumą ir daro išvadą, kad ieškovė netinkamai perėmė reikalavimo teises į atsakovą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.
17. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė, ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015; 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-686/2017).
18. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Kasacinis teismas aiškindamas Civilinio kodekso 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką, konstatavo, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011, išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas, kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir Civilinio kodekso 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas, jog atsakovas apie reikalavimo perleidimą ieškovei buvo informuotas tinkamai, pagrįstai vadovavosi anksčiau nurodyta kasacinio teismo praktika.
20. Nagrinėjamu atveju apeliantas apeliaciniame skunde neneigia, kad apie reikalavimo teisės perleidimą (cesiją) jis buvo informuotas laišku, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas tinkamai. Tačiau nurodo, kad iš reikalavimo teisių perleidimo sutarties nėra aišku, kad „Bigbank“, AS, perleidžia ieškovei reikalavimo teisę konkrečiai į atsakovą pagal kredito sutartį. Iš byloje pateikto išrašo iš 2022 m. birželio 29 d. reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp „Bigbank“, AS, veikiančio per „Bigbank“, AS, filialą ir „PlusPlus Capital“, AS, matyti, kad lentelėje nurodytas kliento vardas ir pavardė – J. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) sutarties numeris – CL-LTC-19014016. Byloje taip pat pateiktas „Bigbank“, AS, filialo pranešimas, kuriame patvirtinama, kad remiantis 2022 m. birželio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartimi „Bigbank“, AS, filialas perleido „PlusPlus Capital“, AS, visas reikalavimo teises, kylančias iš 2019 m. lapkričio 29 d. vartojimo kredito sutarties Nr. CL-LTC-19014016, sudarytos su J. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad byloje iš reikalavimo teisių perleidimo sutarties nėra aišku, kad „Bigbank“, AS, perleidžia ieškovei reikalavimo teisę konkrečiai į atsakovą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstais laiko apeliacinio skundo argumentą, kad reikalavimo teisių perleidimo sutarties priedas tvirtinamas įgaliojimų neturinčio asmens. Kaip matyti iš byloje esančio 2021 m. balandžio 1 d. įgaliojimo, ieškovė „PlusPlus Capital“, AS, įgaliojo teisininkę V. M. įgaliotojo vardu ir dėl jo interesų atlikti visus veiksmus, susijusius su įgaliotojo veikla, tarp kurių (minėto įgaliojimo 4 punktas) įgaliotojo vardu gauti ir teikti visus dokumentus (prašymus, pažymas, ir pan.), reikalingus bet kokiam anksčiau paminėtam veiksmui atlikti. Todėl apelianto argumentai, kad minėta teisininkė neturi įgaliojimų tvirtinti reikalavimo teisių perleidimo sutarties išrašo tikrumo, atmetami kaip nepagrįsti.
21. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, argumentuoja, kad vartojimo kredito suteikimo metu jo mokumas nebuvo įvertintas, todėl turi būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) numatytos teisinės pasekmės.
22. VKĮ 5 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus pareiga pateikti visą reikalingą informaciją siekiant apsispręsti dėl sutarties sudarymo. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad per protingą terminą, pakankamą susipažinti su pateikiama informacija, iki vartojimo kredito sutarties sudarymo vartojimo kredito davėjas ir, jei taikoma, vartojimo kredito tarpininkas, remdamiesi vartojimo kredito davėjo siūlomomis vartojimo kredito sąlygomis ir atsižvelgdami į vartojimo kredito gavėjo nurodytus prioritetus ir pateiktą informaciją, pateikia vartojimo kredito gavėjui informaciją tam, kad šis galėtų palyginti skirtingus pasiūlymus, siekdamas priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo.
23. VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. 2 dalyje nustatyta, kad jeigu vartojimo kredito sutarties šalys po vartojimo kredito sutarties sudarymo susitaria pakeisti bendrą vartojimo kredito sumą, prieš kiekvieną svarbesnį bendros vartojimo kredito sumos padidinimą vartojimo kredito davėjas atnaujina turimą finansinę informaciją apie vartojimo kredito gavėją ir iš naujo įvertina jo kreditingumą. VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.
24. Iš byloje pateikto 2023 m. kovo 6 d. pranešimo dėl kreditingumo vertinimo matyti, kad atsakovo mokumas buvo įvertintas remiantis registrų išrašais. Remiantis „Sodros“ duomenis atsakovas atskaičius mokesčius gavo 1 499,00 Eur mėnesines pajamas. Minėtame pranešime taip pat nurodoma, kad remiantis registrų duomenimis atsakovas turėjo vieną įsipareigojimą kitam kreditoriui, jo mėnesinė įmoka – 60,83 Eur. Remiantis Vartojimo kredito sutartimi Nr. CL-LTC-19014016 atsakovas turėjo mokėti 293,71 Eur dydžio kasmėnesines įmokas. Atsižvelgiant į tai, po Vartojimo kredito sutarties Nr. CL-LTC-19014016 kredito išmokėjimo, bendri įsipareigojimai kreditoriams buvo 354,54 Eur ir pajamų ir įsipareigojimų santykis sudarė 23,65 proc.
25. Aplinkybė, kad vartojimo kredito įmoka kreditingumo vertinimo metu sudarė 23,65 procentus atsakovo pajamų, negali būti laikoma kaip pagrindu spręsti apie ieškovės neatsakingą skolinimą, kadangi ši procentinė suma neviršijo teisės aktais reglamentuotos maksimalios įmokų sumos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į visas byloje su atsakovo kreditingumu kredito suteikimo metu nustatytas faktines aplinkybes, galima spręsti, kad atsakovo pradelstas įmokas bei kredito sutarties nutraukimą, tikėtina, lėmė ne ieškovės veiksmai vertinant atsakovo kreditingumą ir prisiimant per didelę skolinimo riziką, tačiau paties atsakovo neveikimas, vengimas grąžinti skolą ar kitos byloje nenustatytos aplinkybės.
26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, šiuo konkrečiu atveju, kredito davėja tinkamai įvertino kredito gavėjo kreditingumą, todėl atsakovui netaikytinos VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje numatytos teisinės pasekmės. Apeliantas taip pat pažymi, kad 2023 m. kovo 6 d. pranešimas yra be jokių parašų ir nėra aišku, kokius įgaliojimus tuo metu turėjo administratorė L. M.. Šiuo atveju atkreiptinas apelianto dėmesys, kad minėtas 2023 m. kovo 6 d. pranešimas yra pasirašytas elektroniniu parašu, ir dokumento dešinėje pusėje patvirtintas parašo autentiškumas.
27. Apeliantas taip pat nurodo, kad ieškovė už savo ieškinio reikalavimus sumokėjo 291,00 Eur žyminio mokesčio. Teismas, priimdamas sprendimą, tik iš dalies tenkino ieškinį, todėl sprendime visiškai nepagrįstai iš atsakovo priteistos visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (įskaitant ir žyminį mokestį).
28. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1 260,43 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. sausio 21 d.) iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos (2025 m. birželio 5 d.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad Sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį, atitinkamai mažėtų, dėl to yra pagrindas teigti, kad ieškovui iš atsakovo priteisiant visas fiksuota suma išreikštas negautas pajamas (nuostolius) nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Todėl ieškovo negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos. Taigi pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomą priteisti fiksuotą negautų pajamų (nuostolių) sumą iki Sutarties termino pabaigos išdėstė atitinkamais laikotarpiais, t. y. ieškovo negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos, todėl pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidas vien dėl to, kad vietoje ieškovės prašomos fiksuotos sumos ši suma išdėstyta atitinkamais laikotarpiais, pagrindo nėra.
29. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176–185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių, nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, skundžiamame teismo sprendime detaliai nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kuriais įrodymais vadovaudamasis teismas tenkino ieškovės reikalavimus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas (atsakovas), nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas, kad jį priimant buvo pažeistos materialiosios ir procesinės teisės normos, taip pat, jog teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.
30. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
31. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
33. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
34. Duomenų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.