Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-09-03 · Civilinė byla Nr. 2A-450-883/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-03
Bylos Nr.
2A-450-883/2019
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-01377-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Lina Muchtarovienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Tomidas“
Atsakovas
A. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-450-883/2019Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01377-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; 3.2.4.4.; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.4.11.; 3.3.1.13.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 3 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Linos Muchtarovienės, Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) uždarosios akcinės bendrovės „Tomidas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1587-476/2019 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tomidas“ ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tomidas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. R. (toliau – atsakovas), prašydama priteisti iš atsakovo 3 000 Eur skolą bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad atsakovas ieškovės naudai išdavė 2018 m. kovo 13 d. Neprotestuotiną paprastąjį vekselį (toliau – vekselis) 3 000 Eur sumai, pagal kurį atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei šią sumą iki 2018 m. birželio 1 d. Ieškovės teigimu, atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų ir nesumokėjo vekselyje nurodytos sumos. Pažymėjo, jog praleido terminą minėtą vekselį pateikti notarui, tačiau neapmokėtas vekselis – rašytinis įrodymas, patvirtinantis mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais.

2. Atsakovas A. R. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2018 m. vasario 6 d. su ieškove sudarė darbo sutartį ir buvo priimtas dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi. 2018 m. kovo 13 d. ieškovės juristas pateikė pasirašyti vekselį, nes atsakovas gali padaryti materialinės žalos ieškovui. Atsakovas UAB „Tomidas“ dirbo iki 2018 m. lapkričio mėnesio ir materialinės žalos ieškovei nėra padaręs.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai.

4. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad vekselio pasirašymo ir galimai atsakovo padarytos ieškovui materialinės žalos atsiradimo metu bylos šalis siejo darbo teisiniai santykiai, ginčas nagrinėjamoje byloje yra kilęs iš darbo teisinių santykių, todėl ginčijamo vekselio atsiradimo pagrindą būtina analizuoti ir darbuotojų atsakomybės dėl padarytos darbdaviui žalos aspektu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) normomis.

5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo prievolė ieškovui negalėjo atsirasti vekselio pagrindu, nes atsakovas turtinių įsipareigojimų, suteikiančių teisę ieškovui iš atsakovo reikalauti sumokėti 3 000 Eur, neturėjo. Įvertinęs vekselio pasirašymo aplinkybes, teismas sprendė, kad vekselis buvo išrašytas būtent ieškovės iniciatyva, žinant, kad pasirašytas vekselis nėra teisėtas pagrindas iš atsakovo (darbuotojo) reikalauti atlyginti vekselyje nurodytą sumą; galimai kaip atsakovą (darbuotoją) drausminanti priemonė; neketinant reikalauti vekselyje nurodytos sumos.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė neįrodinėjo, jog paskolino atsakovui vekselyje nurodytą pinigų sumą, o atsakovas įsipareigojo ją grąžinti. Ieškovė vekselį panaudojo, siekdama įrodyti skolos pagal darbo teisinius santykius egzistavimą. Tačiau ieškovė teigdama, kad atsakovas savo veiksmais padarė materialinės žalos, kurią pripažino 2018 m. kovo 13 d. pasirašydamas vekselį, į bylą nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Teismas pažymėjo, kad atsakovo padarytos ieškovui žalos dydžio nustatymą bei atlyginimo tvarką reglamentuoja Darbo kodekso 10 skyrius „Žalos atlyginimas“. Ieškovė iš darbo santykių kilusius reikalavimus siekė išspręsti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normų pagalba, tokiu būdu suvaržant atsakovo (darbuotojo) teises gintis nuo darbdavio reikalavimų.

7. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovo materialinės žalos padarymo faktas turėjo būti užfiksuotas ieškovės (darbdavio), t. y. pateikti tai patvirtinantys įrodymai, priimtas darbdavio įsakymas, padarytos žalos apskaičiavimai ir panašiai. Tačiau duomenų, kad atsakovui būtų paskaičiuota žala, susijusi su darbinių funkcijų vykdymu pagal darbo teisės normas vekselio pasirašymo metu ir/ar būtų taikyta drausminė atsakomybė, byloje nėra. Nepriėmus žalą ir jos dydį patvirtinančių dokumentų, atsakovas (darbuotojas) praranda teisę gintis nuo pareikšto reikalavimo, ginčyti priimtus ieškovo (darbdavio) sprendimus įstatymo nustatyta tvarka, kas netoleruotina, nes atsakovas (darbuotojas) yra silpnesnioji santykio šalis.

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nustatytos aplinkybės paneigia ieškovės nurodomą prievolės atsiradimo pagrindą. Ieškovei neįrodžius, kad atsakovas pagal DK turėjo prievolę atlyginti darbdaviui padarytą 3 000 Eur žalą, teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

10. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) UAB „Tomidas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, jog atsakovas pripažino skolos pareigą bei nepaneigė fakto, jog pasirašydamas vekselį pripažino savo įsiskolinimą.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. kovo 14 d. sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1587-476/2019. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

11.1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas pagal DK turėjo prievolę atlyginti ieškovui (darbdaviui) padarytą 3 000 Eur žalą. Teismas bylos šalių ginčą išnagrinėjo visapusiškai ir įsigilino į jo esmę (ne formaliai) bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

11.2. Atsakovas nepripažino įsiskolinimo ieškovei, nes žalos ieškovui nėra padaręs. Atsakovas įmonėje pradėjo dirbti 2018 m. vasario 6 d., o vekselį pasirašė 2018 m. kovo 13 d., todėl per trumpą laiko tarpą atsakovas negalėjo padaryti ieškovui žalos. Be to, vekseliui praradus vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą, ieškovė privalėjo įrodyti, kad atsakovas padarė žalą bei pagrįsti žalos dydį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

13. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad tarp UAB „Tomidas“ ir atsakovo A. R. buvo sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu atsakovas pradėjo dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi. Atsakovas ieškovės naudai išdavė neprotestuotiną paprastąjį vekselį 3 000 Eur sumai, pagal kurį įsipareigojo sumokėti ieškovei šią sumą iki 2018 m. birželio 1 d. Įsakymu atsakovui šiurkščiai pažeidus darbo pareigas vadovaujantis DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktu atsakovas buvo atleistas iš darbo (neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties).

14. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šalių ginčą, UAB „Tomidas“ ieškinį dėl 3000 Eur skolos priteisimo atmetė. Apeliantė UAB „Tomidas“ su teismo sprendimu nesutinka argumentuodama tuo, kad atsakovas, pasirašydamas vekselį, pripažino, jog yra skolingas įmonei 3000 Eur.

15. Tarp bylos šalių ginčas kilo dėl atsakovo prievolės atsiskaityti su ieškove pagal vekselį. Ginčo dėl to, jog atsakovas pasirašė vekselį, nėra. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad ieškovė į notarą dėl vykdomojo įrašo nesikreipė ir nurodytu laiku nebuvo pateikusi vekselio apmokėti (vekselis prarado vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto teisinį statusą).

16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl ieškovo reikalavimo teisės atsakovui, kai ši reikalavimo teisė kildinama iš vekselio, kuris nebuvo realizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka. Ieškovo manymu, vekselis patvirtina atsakovo, kaip vekselio davėjo, mokėjimo prievolės pagal vekselį egzistavimą.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, siekdama suvienodinti iš dalies nenuoseklią kasacinio teismo praktiką dėl ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto ir vertybinio popieriaus galios netekusio vekselio teisinės reikšmės ir iš tokio vekselio kildinamų reikalavimų nagrinėjimo taisyklių, išaiškino, kad tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso (dėl vekselio turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų vekselio pateikimo apmokėti ar reikalavimų pagal vekselį pateikimo terminų praleidimo), iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos; vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Minėtoje kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje taip pat konstatuota, kad tuo atveju, kai reikalavimas dėl skolos priteisimo kildinamas iš ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK 178 straipsnyje, nebent materialiosios teisės normose būtų nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka.

18. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovo reikalavimas atsakovui yra grindžiamas vekseliu, kuris nebuvo realizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka ir šiuo metu yra praradęs vekselio, kaip abstrakčią mokėjimo prievolę įtvirtinančio vertybinio popieriaus ir savarankiško civilinių teisių objekto, teisinį statusą, pagrįstai pripažino ieškovui pareigą įrodyti savo reikalavimo teisės atsiradimo teisinį pagrindą.

19. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia: ieškovui reikia įrodyti ieškinio, o atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą.

20. Ieškovas savo reikalavimo teisės atsakovui atsiradimo faktiniu pagrindu nurodė tai, jog vekselis buvo išduotas siekiant užtikrinti atsakovo padarytos žalos atlyginimą. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad prašoma priteisti iš atsakovo suma yra ieškovo negautos pajamos už atsakovo savo pareigų nevykdymą ir neišvykimą į reisus; 2018 m. vasario 7 d. atsakovas su kolega išvyko į reisą, kurio metu nenuvažiavę pilno valandų skaičiaus sustojo ir pradėjo girtauti; krovinį turėjo pristatyti 2018 m. vasario 12 d., tačiau pristatė tik 2018 m. vasario 14 d, o iš reiso atsakovas grįžo 2018 m. vasario 23 d. (aštuonias dienas nukrypo nuo numatyto grafiko); atsakovas neišvyko į kitą reisą, todėl nebuvo pristatyti suplanuoti kroviniai ir nebuvo gautos pajamos. Dėl tokio atsakovo neatsakingo elgesio ir abejingumo darbui ieškovė patyrė nuostolius, kuriuos atsakovas 2018 m. kovo 14 d. atvykęs į darbą pripažino; pats pasiūlė, kokiu būdu galima išspręsti nuostolių atlyginimo klausimą; ieškovės teisininkas pasiūlė pasirašyti vekselį, kurį atsakovas savanoriškai pasirašė 2018 m. kovo 13 d., pinigai atsakovui pasirašius vekselį perduoti nebuvo.

21. Ieškovei teigiant, kad atsakovo prievolė atsirado dėl to, kad jis su ieškove sudarytos darbo sutarties pagrindu dirbdamas vairuotoju, neatvykdavo į darbą, neįvykdė užsakymų ir nepristatė prekių, būtent ieškovei teko pareiga pateikti šį faktinį ieškinio pagrindą patvirtinančius įrodymus.

22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo teisinius santykius kvalifikavo kaip iš darbo teisinių santykių atsiradusią atsakovo, kaip darbuotojo, prievolę atlyginti darbdaviui žalą, kurią jis padarė netinkamai atlikdamas savo darbo pareigas.

23. DK 152 straipsnio 2 dalimi nustatyti kriterijai, į kuriuos darbo ginčus nagrinėjantis organas (darbo ginčų komisija arba teismas) atsižvelgia nustatydamas atlygintinos turtinės žalos dydį: 1) turtinių praradimų mastas (prarasto turto vertė, atskaičiavus nusidėvėjimą ar natūralų sumažėjimą, sugadinto turto vertės sumažėjimas, turėtos išlaidos naujo turto įsigijimui ar sugadinto turto taisymui); 2) žalą patyrusio darbdavio kaltės laipsnis ir jo veiksmai, siekiant išvengti žalos atsiradimo (darbdaviui atlygintinos žalos dydis gali būti vienoks, jei vidiniuose dokumentuose bus aiškiai apibrėžtos darbuotojo pareigos, darbuotojas tinkamai supažindintas su jo pareigas nustatančiais dokumentais, aprūpintas visomis būtinomis darbo ir saugos priemonėmis; ir mažesnis, jei darbdavys nurodytų pareigų nebus įvykdęs); 3) žalą padariusio darbuotojo kaltės laipsnis ir jo veiksmai, siekiant išvengti žalos atsiradimo (darbdaviui atlygintina žala gali būti vienokia, jei darbo pareigų pažeidimas padarytas dėl tyčios ar didelio neatsargumo, o darbuotojas nesiėmė jokių veiksmų žalai sumažinti; ir mažesnė, jei darbo pareigų pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, darbuotojas nedelsdamas informavo apie pažeidimą savo tiesioginį vadovą ar kitą atsakingą asmenį bei ėmėsi kitų veiksmų žalai sumažinti); 4) faktas, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika, t. y. kuo darbdaviui tenkanti žalos atsiradimo rizika bus didesnė, tuo mažesnė bus darbuotojo atlygintina žala ir atvirkščiai (didesnė gaisro rizika tenka įmonei, gaminančiai sienų dažus, t. y. degų produktą, nei įmonei, teikiančiai konsultacines paslaugas; atitinkamai, tuo atveju, jei gaisras dėl darbuotojo kaltės būtų sukeltas dažus gaminančioje įmonėje, darbuotojo atlygintinos žalos dydis galėtų būti mažintinas atsižvelgiant į įmonės veiklos pobūdį).

24. Žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra fakto klausimas, priklausantis nuo konkrečių aplinkybių, todėl teismas jį privalo individualiai nustatyti, nes tik tuo atveju, jeigu materialinė žala darbdaviui konkretaus darbuotojo neteisėta veika yra padaroma, šiam darbuotojui gali atsirasti pareiga tą žalą atlyginti. Pagal proceso įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigos taisyklę, padarytos žalos dydį įrodyti privalo darbdavys (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2012; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-408-248/2017, 23 punktas). Būtent ieškovui teko pareiga įrodyti atsakovo, kaip darbuotojo, padarytos žalos, apibrėžiančios jo materialinę atsakomybę darbdaviui, dydį.

25. Tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad atsakovas pripažino padarytą žalą ir laisva valia pasirašė vekselį, kuris šiuo atveju yra rašytinis skolos įrodymas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė įrodinėdama teisę ieškovei iš atsakovo reikalauti žalos atlyginimo, jos nepagrindė rašytiniais įrodymais, taip pat negalėjo aiškiai nurodyti, kokia konkrečiai žala ieškovui buvo padaryta ir kaip ji buvo apskaičiuota. Byloje pateikti duomenys tik apie atsakovo šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – atsakovo 2018 m. lapkričio 5 d. neatvykimą į darbą, dėl ko atsakovas buvo atleistas. Tačiau minėtos drausminės nuobaudos atsakovui paskyrimas ir jo atleidimas iš darbo, nepatvirtina aplinkybės, kad dėl atsakovo darbinių funkcijų netinkamo vykdymo ieškovei buvo padaryta reali žala.

26. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad atsakovas pasirašydamas vekselį pats skolą pripažino. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytą faktinį atsakovo prievolės atsiradimo pagrindą, pagrįstai pripažino ieškovei tenkančią pareigą įrodyti žalos dydį, už kurį atsakomybė tenka atsakovei, t. y. pateikti konkrečius duomenis, kokius konkrečius nuostolius darbdavys patyrė dėl atsakovo netinkamo darbo pareigų atlikimo.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. kovo 14 d. sprendimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa Bartašienė Lina Muchtarovienė Irena Stasiūnienė