- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-03
- Bylos Nr.
- 2-4814-375/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00991-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Poderienė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su civiline byla pagal pareiškėjo A. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Saulius Užkuraitis, UAB „Gotlitas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo antstolio S. U. 2014-12-23 patvarkymą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo pripažinti negaliojančiu.
Skundas grindžiamas tuo, kad UAB „Gotlitas“ vienašališkai nepagrįstai priskaičiavo jam nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2010-06-01. Nurodo, kad Kauno apylinkės teismas 2012-05-14 sprendime nustatė, kad UAB „Gotlitas“ be pagrindo vienašališkai pakeitė nuomos įkainius. Minėtas nuomos mokestis buvo ginčijamas teisme ir toliau yra ginčijamas , nes nuomos mokestis yra nepatvirtintas teismo. Nurodo, kad jis nebuvo informuotas apie įskaitymą, nes nebuvo gavęs nei 2014-12-18 UAB „Gotlitas“ rašto ir 2014-11-30 buhalterinės pažymos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga.
Vykdymo procese antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 d., Antstolių įstatymo 3 str.). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
Iš vykdomosios bylos Nr.0034/14/02102 medžiagos matyti, kad antstoliui S. U. buvo pateiktas vykdyti Kauno apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr.2-213-435/2012 dėl 3230,40 Lt (935,59 Eur) išieškojimo iš skolininko UAB „Gotlitas“ išieškotojo A. D. naudai (vykd.byla b.l. 1-2). 2014-12-156 antstolis priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, surašė raginimą įvykdyti sprendimą, apskaičiavo vykdymo išlaidas (vykd.byla b.l. 3-5). 2014-12-18 antstolis gavo UAB“Gotlitas“ raštą dėl vykdomųjų bylų nutraukimo, kuriame nurodoma, kad teismo sprendimu iš UA „Gotlita“ buvo priteista sumokėti A. D. 3230,40 Lt, tačiau A. D. susidaręs įsiskolinimas žymiai viršija bendrovei priteistas sumokėti nurodytam asmeniui sumas, todėl 2014-11-30 buhalterine pažyma dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo 3230,40 Lt suma buvo įskaityta, o A. D. apie tai buvo informuotas raštiškai (vykd.byla b.l. 21-22). 2014-12-23 antstolis priėmė patvarkymą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, kuriuo UAB „Gotlitas“: skolą A.dragun įskaitė ir užbaigė vykdomąją bylą Nr.0034/14/02102 (vykd.byla b.l. 23). 2015-01-16 antstolis gavo išieškotojo A. D. skundą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, kuriuo prašė panaikinti minėtą patvarkymą dėl reikalavimų įskaitymo ir bylos užbaigimo. 2015-01-22 patvarkymu antstolis atsisakė tenkinti išieškotojo skundą, nurodydamas, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Atsisakydamas tenkinti skundą antstolis patvarkyme nurodė, kad išieškotojas žinojo apie reikalavimų įskaitymą, nes 2014-11-30 buhalterinė pažymą buvo surašyta kaip pakartotinis dokumentas apie įskaitymą, o UAB „Gotlitas“ 2014-12-18 raštu informavo antstolį apie atliktą įskaitymą.
Vienas įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų (žr.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vėjo tiltas“ v. UAB „Mitnija“, bylos Nr. 3K-3-347/2013).
Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymui atlikti turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sentovart I. G. LTD v. UAB „ Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ B. H.“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Alginora“ v. UAB „Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-9/2010).
Nagrinėjamojoje byloje antstolis patvarkymą dėl reikalavimų įskaitymo priėmė remdamasis kaip jis pats nurodo skundžiamame patvarkyme ir patvarkyme dėl skundo netenkinimo skolininkės UAB „Gotlitas“ pateikta 2014-11-30 buhalterine pažyma dėl reikalavimų įskaitymo ir UAB „Gotlitas“ 2014-12-18 raštu dėl vykdomųjų bylų nutraukimo. Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie išieškotojo A. D. priešpriešines prievoles skolininkui UAB „Gotlitas“, nėra jokių rašytinių įrodymų apie išieškotojo A. D. skolą UAB „Gotlitas“, jos dydį ir pagrindą. Antstolis, priėmęs skundžiamą patvarkymą, nenustatinėjo ar egzistuoja įskaitymo galimybę apribojančios sąlygos, reglamentuotos CK 6.134 str. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad antstolis įskaitymo akto (buhalterinės pažymos) vertinimą padarė neatlikęs šio įrodymo visapusiško tyrimo, t. y. vykdomojoje byloje nesant pirminių įrodymų, patvirtinančių išieškotojo priešpriešinių prievolių skolininkui buvimą, antstolis, galimai turėdamas abejonių dėl įskaitymo aktų įrodomosios galios, nepareikalavo skolininko UAB „Gotlitas“ šiuos (pirminius įrodymus) pateikti, nenustatinėjo, ar apskritai buvo sąlygos įskaitymui atlikti – ar išieškotojas turėjo pareigų skolininkui, o skolininkas – reikalavimų išieškotojui, kokio pobūdžio šie reikalavimai (ar atitinka keliamus įskaitymui pagal CK 6.130 straipsnį).
Kasacinis teismas yra taip pat išaiškinęs, kad įskaitymo sąlygų visuma turi būti vertinama sistemiškai ir siejama su CK 6.130 straipsnio 1 dalimi ir tai nulemia išvadą, jog vienašališkai negali būti įskaitomi reikalavimai, kurie yra nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Į reikalavimus, dėl kurių priimtas res judicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisė normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lukrida“ v. UAB „Vilterma“, bylos Nr. 3K-3-502/2012, 2013-11-13 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2013). Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjas A. D. nurodo, kad skolininkas UAB „Gotlitas“ vienašališkai jam priskaičiavo nuomos mokestį, kuris buvo ginčijamas teisme ir toliau ginčijamas, nes nuomos mokestis nepatvirtintas teismo. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, Kauno apylinkės teismas 2012-05-14 sprendimu UAB „Gotlitas“ ieškinį atmetė ir nepriteisė iš A. D. prašomos 9273 Lt nuomos skolos, o A. D. priešieškinį dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį tenkino (vykd. b.l. 7-12). Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir į tai, kad dėl A. D. reikalavimo priimtas res judicata galią turinti teismo sprendimas ir jis yra vykdytinas procesine tvarka, vienašališkas įskaitymas dėl reikalavimo, kuris remiasi vien materialiosios teisės normomis ir esant teisminio ginčo tikimybei, negalimas.
Teismas, atlikęs vykdomosios bylos Nr. 0034/14/02102 esančių įrodymų vertinimą, ir atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad antstolis pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, neišsiaiškino įskaitymo sąlygų visumos egzistavimo, nenustatinėjo ar egzistuoja įskaitymo galimybę apribojančios sąlygos, reglamentuotos CK 6.134 str. ir formaliai atmetė išieškotojo skundą (CPK 681 str.). Pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 510 straipsnio 1 dalis, 513 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291–291 straipsniais, 442 straipsnio 6 punktas, 443 straipsnis, 513 straipsniu,
nutaria:
tenkinti pareiškėjo A. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Saulius Užkuraitis, UAB „Gotlitas“.
Antstolio S. U. 2014-12-23 patvarkymą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo pripažinti neteisėtu.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.