Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei Editai Sangavičiūtei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ - (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2023 m. spalio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. D. K. perduotas laiduotojos Č. S. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – 2 (dvejus) metus uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 18 d. ir konfiskuoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, BK 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Iš 2024 m. lapkričio 1 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad D. K. iš burnos sklido alkoholio kvapas, buvo neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę: eiti tiesia linija – pėda po pėdos: negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosį (atsimerkęs ir užsimerkęs): negali (1 t., b. l. 107).

Akcinės bendrovės (toliau AB) „Regitra“ duomenimis, automobilio „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas ir savininkas yra N. G. (1 t., b. l. 62).

Iš 2024 m. spalio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžio nustatyta, kad D. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta. D. K. perduotas laiduotojos Č. S. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, D. K. skirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: 2 metus uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 18 d.; konfiskuoti automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų).

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad baudžiamojoje byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji būtinieji kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo požymiai. Pripažintina, kad D. K. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, vairavo transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, ką, kaip matyti, ir pats pripažino. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad iš karto nesuprato kilsiančių teisinių pasekmių, tačiau jo šį teiginį paneigia policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai ir apžiūros protokolas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei liudytojo R. S. parodymai, iš kurių nustatyta, kad D. K. abu pareigūnai tiek R. S., tiek R. M. išaiškino, atsisakymo tikrintis blaivumą teisines pasekmes bei, kad tokiu atveju kyla baudžiamoji atsakomybė. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, žinojo, kad už vengimą tikrinti neblaivumą, kai nustatomi neblaivumo požymiai, kyla baudžiamoji atsakomybė, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą. Nepaisant to, jis nurodytą draudimą ignoravo, vengė tikrintis neblaivumą, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir norėjo taip elgtis. Minėta, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis aiškiai matė ir suprato, kad pareigūnai prašė jo tikrintis neblaivumą, tačiau jis, aiškiai tai suprasdamas, atsisakė tai daryti. Dėl to konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Teismas sprendžia, jog kaltinamasis suvokė savo veiksmus (veikos padarymo metu buvo pakaltinamas) ir privalo už juos atsakyti. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad D. K. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo S. S. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šios taisyklės išimtys nustatytos BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse: veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. (2 dalis); baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (3 dalis). Nagrinėjamu atveju įsigalioję BK 243 straipsnio pakeitimai lengvina kaltinamojo teisinę padėtį bei pakeitimai turi neribotą grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis 2025 m. vasario 3 d. teisiamojo posėdžio metu buvo įspėtas apie perkvalifikavimo galimybę, neprašė laiko pasiruošti gynybai. Esant tokioms aplinkybėms, D. K. nusikalstami veiksmai dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo iš BK 243 straipsnio (2019 m. birželio 27 d. redakcija Nr. XIII-2263) perkvalifikuotini į BK 243 straipsnio (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija).

Pagal šiuo metu galiojančią BK 243 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą).

Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta veika objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, jos turinį nulemia tai, kokios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo stengiasi išvengti kaltininkas. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. baudžiamasis nusižengimas laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įpareigojimus ir pan.; suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, nes dėl jų yra įspėtas, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti vykdyti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020). Kiekvienu atveju, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo pagal BK 243 straipsnį, būtina įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-648/2021).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 11 d. nuosprendžiu D. K. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį straipsnį bei jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 2 metams. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 1 d. Byloje esantys duomenis patvirtina, kad D. K. 2023 m. lapkričio 13 d. buvo pasirašytinai supažindintas baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laikotarpiu vairavo automobilį, neturėdamas teisės jį vairuoti. Ginčo dėl to, kad kaltinime nurodytą dieną automobilį vairavo būtent kaltinamasis, o ne kitas asmuo, nėra. Kaltinamasis šių aplinkybių neneigė, jas patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog žinojo, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 11 d. nuosprendžiu jam uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, jam probacijos tarnyboje buvo išaiškinta atsakomybė už šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog kaltinamajam buvo žinomos vengimo vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę pasekmės, nepaisant to, jis nusprendė vairuoti transporto priemones, kai įsiteisėjusiu nuosprendžiu jam uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. D. K. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, žinodamas, jog įsiteisėjusiu nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, sąmoningai vairavo transporto priemones ir norėjo taip elgtis. Šias aplinkybes kaltinamasis patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu nurodydamas, kad važiavo į barą, kuris yra netoli namų. Aplinkybė, jog kaltinamasis norėjo vykti toliau vartoti alkoholinius gėrimus šiuo atveju tik patvirtina, kad kaltinamasis žinodamas apie paskirtą baudžiamojo poveikio, jos nesilaikė ir vairavo automobilį. Nevykdydamas jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamasis demonstravo savo viršenybę prieš įstatymą bei ignoravo tiek savo, tiek aplinkinių saugumą ir tokius jo veiksmus teismas vertina kaip neatsakingus ir piktybiškus, nukreiptus į BK 243 straipsnyje saugomų vertybių pažeidimą.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, kaltinamojo kaltę patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirti rašytiniai įrodymai. Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis D. K. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – tyčia vengė vykdyti įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji vengimo vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį (įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.).

IV. Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. Kaltinamasis D. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės šioje byloje nenustatytos.

BK 281¹ straipsnyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 243 straipsnio sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo ir arešto bausmės.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Pažymėtina, kad už tą pačią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnyje, D. K. teisiamas antrą kartą - 2023 m. spalio 11 d. Kauno apylinkės Kauno rūmų nuosprendžiu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Naują nusikalstamą veiką padarė praėjus metams po šio nuosprendžio, kuriuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo, kas rodo, kad ankstesnis baudžiamasis procesas ir išreikštas teismo pasitikėjimas nesulaikė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Pabrėžtina, kad 2023 m. spalio 11 d. nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 1 d. Nauja analogiška veika padaryta 2024 m. lapkričio 1 d. Šio aplinkybės kaltinamąjį vertintina kaip asmenį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, didinanti kaltinamojo pavojingumą visuomenei.

Skiriant bausmę kaltinamajam D. K. įvertintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemones esant neblaiviam bei vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Padarytos dvi nusikalstamos veikos pagal BK 11 straipsnio 3 dalies ir 12 straipsnio nuostatas yra priskiriama nesunkaus nusikaltimo bei baudžiamojo nusižengimo kategorijai, tačiau rūšinį šio nusikaltimo pavojingumą aptariamu atveju didina tai, kad D. K. automobilį vairavo viena pagrindinių miesto gatvių. Kaltinamasis administracine tvarka per paskutinius metus nebaustas (1 t., b. l. 145), šiuo metu dirba (1 t., b. l. 147), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpiu dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (1 t., b. l. 151), Viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, nesigydė (1 t., b. l. 153), todėl pagrindo abejoti jo pakaltinamumu nėra.

Taigi parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į tai, kad D. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, duomenų apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus kaltinamojo atžvilgiu negauta, todėl kaltinamajam D. K. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje skirtina švelniausia bausmės rūšis – baudos bausmės dydis, kuris nustatytinas artimas minimaliam baudos dydžiui 51 MGL, o už BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą minimali 15 MGL dydžio bauda. Pabrėžtina, kad pagal nuosprendžio metu priėmimo meru galiojančią įstatymo redakciją kaltinamajam gali būti skiriama ir viešųjų darbų bausmė. Teismo vertinimu, šiuo atveju, nors kaltinamasis baigiamosios kalbos metu sutiko atlikti viešųjų darbų bausmę, tačiau įvertinus tai, kad kaltinamasis dirba, gauna nuolatines pajamas, viešųjų darbų bausmė, byloje nesant duomenų apie darbo grafiką, galimai būtų nesuderinama su darbinės veiklos vykdymu. Teismo vertinimu, pastovaus ir nepertraukiamo darbo turėjimas pasieks įgyvendinti bausmės tikslus.

Kadangi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir D. K. skirtina galutinė subendrinta 51 (devyniasdešimt) MGL dydžio baudos bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Manytina, kad būtent tokios bausmės rūšys yra adekvačios ir būtinos priemonės sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti D. K., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmė mažintina vienu trečdaliu, ir galutinė bausmė nustatytina – 34 MGL dydžio baudos bausmė.

Byloje neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis D. K. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį, t. y. naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nors šią teisę yra praradęs. Siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio pažeidimų bei galimai nusikaltimų darymui ateityje, transporto priemonės vairavimo neįgijus tam teisės, arba kai ji yra atimta, faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo taikymo. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir valstybės siekiamus BK 68 straipsniu tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kaltinamajam D. K. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Uždraudimas naudotis specialia teise yra svarbus tuo, kad asmeniui nustatytam terminui bus užkirstas kelias įgyti šią specialią teisę, kuria konkrečiu atveju faktiškai neteisėtai naudodamasis D. K. padarė nusikaltimą. Teismo vertinimu, minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis D. K. anksčiau atleistas pagal BK 40 straipsnį už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, kas rodo, jog kaltinamasis yra linkęs šiurkščiai pažeidinėti KET ir teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro. Kaltinamojo D. K. veiksmai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir jo paties bei kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. Paminėtų aplinkybių pagrindu, teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise tikslai – užkirsti kelią kaltininkui ir toliau pažeidinėti KET, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant kaltinamajam D. K. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo kaltinamajam dienos, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 5 d., apie tai pranešant AB „Regitra“.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad D. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas automobilį „VW Golf“, todėl transporto priemonė – automobilis „VW Golf“, atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad minėto automobilio valdytojas - savininkas yra N. G. (1 t., b. l. 63). Pažymėtina, jog D. K. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad automobilis „VW Golf“ nepriklauso jam, jis priklauso jo močiutei.

Šioje baudžiamojoje byloje turtas (automobilis) yra identifikuotas, žinoma jo buvimo vieta, jis nėra paslėptas. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad N. G., kuriai automobilis priklauso nuosavybės teise būtų galėjusi žinoti, kad D. K. automobilį vairuos, ar vairuos būdamas neblaivus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad automobilis, kurį vairavo kaltinamasis, priklauso N. G., sprendžia, jog nėra BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų konfiskuoti automobilį iš trečiojo asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-788/2019, Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-630-1049/2022). Tokiu atveju turtas (automobilis) yra grąžinamas teisėtam jo savininkui, o iš kaltininko gali būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

BK 72 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste (tai yra sprendžiant, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį), reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad transporto priemonės automobilio „VW Golf“, 2013 m., vidutinė kaina Lietuvoje 7 700 Eur (su PVM). D. K. su nustatyta transporto priemonės verte sutiko, jos neginčijo. D. K. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, vartojęs alkoholio, praėjus neilgam laiko tarpui sėdo už automobilio vairo, vairavo mieste be to, vengė pasitikrinti blaivumą, kas įvertinus jo būklę, dar labiau didino pavojų eismo saugumui, važiavo gatvėmis, kur būna pakankamai intensyvus eismas. Pažymėtina, jog D. K. praėjus metams po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, padarė identišką nusikalstamą veiką, todėl negali būti laikomas išimtinai pavyzdingu kelių eismo dalyviu. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti kaltinamajam turto konfiskavimo institutą. Pažymėtina, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).???

Teismas, įvertinęs tai, kad D. K. padarė nesunkią nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), tai kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai, kaltinamasis dirba, kaip teigė gaunamos pajamos sudaro apie 1 200 Eur per mėnesį, sprendžia, jog siekiamus prevencinius tikslus užtikrins 7 700 Eur automobilio vertės konfiskavimas atitinkančios pinigų sumos išieškojimas. Pabrėžtina, kad 2023 m. spalio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, kuriuo jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalstama veika buvo įvykdyta tuo pačiu automobiliu automobilis „VW Golf“, kuris priklauso N. G. (1 t., b. l. 63). Šiuo nuosprendžiu buvo nutarta, kad iš asmens konfiskuojant visą konfiskuotino turto vertę, kaltinamajam būtų sunki finansinė našta, tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neturėtų tiesioginio kaltinamojo nubaudimo poveikio ir nebūtų pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o, atvirkščiai, tai būtų neproporcinga priemonė bausmės tikslams pasiekti, todėl konfiskuotiną pinigų sumą mažino iki 5000 Eur. Įvertinus aplinkybę, kad tuo pačiu automobiliu D. K. įvykdė jau antrą nusikalstamą veiką, antrą kartą vairavo neblaivus tą patį automobilį, įvertinus tai, kad dalies konfiskuotino turto vertės priteisimas, nesutrukdė D. K. įvykdyti naujų nusikalstamų veikų, nebuvo pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, bausmės tikslai nebuvo pasiekti, kadangi vėl D. K. nusikalto, teismas sprendžia, kad šiuo atveju pagrindo sumažinti konfiskuotiną pinigų sumą nėra.

Teismo nuomone, būtent tokių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas kaltinamajam galės efektyviai jį atgrasyti nuo naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, susijusių su šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, darymo ateityje.

Pažymėtina, kad BK 72 straipsnis reglamentuoja turto konfiskavimo taikymo sąlygas ir aplinkybes. BPK VII dalies normos, reglamentuojančios nuosprendžio ir nutarties vykdymą, nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliams. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnyje numato tik bausmės – baudos išdėstymo galimybę, o turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-408-315/2018, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-812-530/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-185-1076/2021, Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-630-1049/2022).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per 10 (dešimt) dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo.

Teismas pažymi, kad nuosprendžio vykdymo metu kaltinamasis, neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje.

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 123-125) bei specialios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 119-121), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas N. G. priklausančiam turtui – automobiliui „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, kuris saugomas UAB ,,Augenas“, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas savininkei N. G.. Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie baudžiamosios bylos viršelio voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųstini AB „Regitra“. Pradarytas stiklinis butelis, saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas. Kompaktinė plokštelė, saugoma prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312–313 straipsniais,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje ir paskirti jam bausmes:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – paskirti jam 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, tai yra 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių penkiasdešimt šimtų eurų) dydžio baudos bausmę.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – 15 (penkiolikos) MGL, tai yra 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir paskirti D. K. galutinę subendrintą 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, tai yra 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių penkiasdešimt šimtų eurų) dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. K. sumažintą bausmę – 34 (trisdešimt keturių) MGL, tai yra 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudos bausmę.

Išaiškinti D. K., kad jam paskirta bauda turi būti sumokėta per 1 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą patvirtinantį baudos sumokėjimą, jis privalo pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinei (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120 arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai antstolio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, BK 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, jos terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo kaltinamajam dienos, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 5 d., apie tai pranešti AB „Regitra“;

- išieškoti konfiskuotino turto – „VW Golf“, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumą – 7 700 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus eurų 00 ct).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamajam D. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, kuris saugomas UAB ,,Augenas“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkei N. G..

- vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie baudžiamosios bylos viršelio voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųsti AB „Regitra“.

- pradarytą stiklinį butelį, saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

- kompaktinę plokštelę, saugomą prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.