Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovams L. K., V. K., J. M., N. M. dėl žemės sklypo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovų L. K. ir V. K. priešieškinį ieškovui R. M. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

3. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi poreikis atsirado dėl atsakovų L. ir V. K. nesutikimo dėl atidalijimo būdo, ieškovas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei teismo išlaidas iš atsakovų L. K. ir V. K. lygiomis dalimis.

Atsakovai L. K. ir V. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o priešieškiniu prašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2016 m. balandžio 4 d. UAB „Aterra“ paruoštą „Žemės sklypo planas Naudojimosi tvarkos nustatymas“, konkrečiai nustatant:

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovui, atsakovams L. ir V. K. bei atsakovams J. ir N. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 990 kv. m. (0,0990 ha) ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – žemės sklypas). Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 47/110 dalys (423 kv. m.) žemės sklypo, atsakovams L. ir V. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 2030/9900 dalys (203 kv. m.) žemės sklypo, atsakovams J. ir N. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 182/495 dalys (364 kv. m.) žemės sklypo. Bylos šalims priklausantis žemės sklypas susideda iš dviejų atskirų plotų, kuriuos skiria pravažiavimas - kelias. Vienoje žemės sklypo dalyje (2014 m. kovo 20 d. kadastro bylos plane pažymėtoje koordinačių sistemos posūkio taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12), kurios plotas 541 kv. m., yra atsakovams L. ir V. K. ir J. ir N. M. priklausantis gyvenamasis namas ir kiti kiemo statiniai. Kitoje žemės sklypo dalyje (2014 m. kovo 20 d. kadastro bylos plane pažymėtoje taškais 13-14-15-16-17-18-19-20-21), kurios plotas 449 kv. m., yra ieškovui priklausantys pastatai (23 kv. m. sandėlis ir 8 kv. m. sandėlis).

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad tarp bylos šalių nėra ginčo dėl to, kad pagal UAB „Aterra“ paruoštą 2016 m. balandžio 4 d. „Žemės sklypo planas Naudojimosi tvarkos nustatymas“ vieną sklypo dalį 4B (541 kv. m.), kurioje yra bendras atsakovų gyvenamasis namas, naudoja atsakovai L. ir V. K. ir J. ir N. M.. L. ir V. K. ir J. ir N. M. bendrai naudojasi plane pažymėta „C“ (161 kv. m.) dalimi (ribojama plane pažymėtais taškais 13-14-32-31-30-29-28-27-26-25-24-12-13), kuri sutampa su gyvenamojo namo užstatymo plotu, J. ir N. M. atskirai naudojasi „A“ (149 kv. m.) (ribojama taškais 44-2-3-4-5-6-7-33-30-31-46-45-44) ir „F“ (118 kv. m.) (ribojama taškais 1-44-45-46-31-32-14-1) dalimis (viso 267 kv. m.), atsakovai L. ir V. K. atskirai naudojasi „B“ (113 kv. m.) dalimi (ribojama taškais 7-8-9-10-11-12-24-25-26-27-28-29-30-33-7). Taip pat nėra ginčo, kad ieškovas atskirai naudojasi kita žemės sklypo dalimi „D“ (423 kv. m.) (ribojama taškais 15-16-17-18-19-20-21-40-41-34-35-36-23-15).

Iš esmės ginčas šioje byloje kilo dėl 0,0026 ha ploto žemės sklypo dalies, kuri 2016 m. balandžio 4 d. UAB „Aterra“ paruoštame „Žemės sklypo plane Naudojimosi tvarkos nustatymas“ pažymėta indeksu „B“ (taškai 22-23-36-35-34-40-21-22). Šią žemės sklypo dalį atsakovai L. ir V. K. įsigijo 2014 m. vasario 13 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. RS-1120 pagrindu. 2015 m. rugsėjo 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo sprendimo Nr.47SK-576- (14.47.110) pagrindu minėtas žemės sklypas prijungtas prie žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad ši žemės sklypo dalis yra įsiterpusi tarp žemės sklypo dalis skiriančio pravažiavimo -kelio ir ieškovo naudojamos žemės sklypo dalies „D“ (423 kv. m.).

Ieškovas ieškiniu prašo atidalyti bylos šalims priklausančias žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 13-689 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtintą ir projekto rengėjo E. A. 2019 m. vasario 15 d. parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, jam priteisiant natūra asmeninės nuosavybes teise 0,0449 ha (449 kv. m.) nurodyto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį, t. y. 423 kv. m. ploto jo naudojamą žemės sklypo dalį ir 26 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, šiuo metu priklausančią atsakovams L. ir V. K.. Tuo tarpu atsakovai L. ir V. K. prašo nustatyti žemės sklypo, naudojimosi tvarką pagal 2016 m. balandžio 4 d. UAB „Aterra“ paruoštą „Žemės sklypo planas Naudojimosi tvarkos nustatymas“, pagal kurią jiems būtų paskirta naudotis 113 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi UAB „Aterra“ paruoštame „Žemės sklypo plane Naudojimosi tvarkos nustatymas“ pažymėta indeksu „B“ (taškai 7-8-9-10-11-12-24- 25-26-27-28-29-30-33-7) ir 26 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi UAB „Aterra“ paruoštame „Žemės sklypo plane Naudojimosi tvarkos nustatymas“ pažymėta indeksu „B“ (taškai 22-23-36-35-34-40-21-22).

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos priklauso nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti, ši teisė įgyvendinama bendraturčių sutarimu (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bendraturčių valia dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo turi būti derinama ir ieškoma visiems priimtino sprendimo.

Bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Kitas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas įtvirtintas CK 4.80 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

Tiek atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto, tiek naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo instituto taikymas yra orientuotas į subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimo palengvinimą ir supaprastinimą. Vis dėlto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, nors šiuos daiktinės teisės institutus ir sieja panaši paskirtis, yra savarankiški ir kartu skirtingi bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginčą teisme – įrodinėjimo dalyku byloje ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018).

Pagal kasacinio teismo praktiką, vienam bendraturčiui reikalaujant atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitam bendraturčiui – nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (natūra) variantui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019). Kaip minėta, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės suponuoja bendrosios dalinės nuosavybės pabaigą. Nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir tampa paprastesnis subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po (visiško) atidalijimo (natūra) tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę; tai padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-611/2019, 27 punktas). Būtent šiuo (nuosavybės teisės įgyvendinimo palengvinimo ir supaprastinimo) aspektu ir yra grindžiamas aiškinimas dėl prioriteto teikimo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantui. Prioritetinis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymas kartu sudaro sąlygas užtikrinti efektyvesnį vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 2 straipsnis). Kita vertus, ir aptariama taisyklė dėl prioritetinio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymo nėra absoliuti. Ši taisyklė taikytina tik tada, jeigu, be kita ko, yra išlaikomas visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų balansas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 25 punktas).

Nagrinėjamos bylos atveju tiek ieškovas, tiek atsakovai L. ir V. K. nurodė, kad konfliktai ir nesutarimai dėl žemės sklypo naudojimo ir jo padalijimo tęsiasi nuo 2009-2010 metų. Teismų informacinės sistemos duomenimis 2012 m. Ukmergės rajono apylinkės teisme buvo nagrinėta civilinė byla Nr. 2-55-879/2012 pagal atsakovų L. K., V. K. ieškinį B. M., R. M. dėl teisės ruošti žemės sklypo detalųjį planą be atsakovų sutikimo, 2015 m. Ukmergės rajono apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. 2-2-759/2015 pagal ieškovo ieškinį atsakovams L. ir V. K. dėl žemės sklypo atidalijimo ir pripažinimo teisės įregistruoti suformuotą žemės sklypą be atsakovų sutikimo, 2015 m. Ukmergės rajono apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. 2-51-675/2015 pagal ieškovo ieškinį atsakovams L. ir V. K. ir kt. atsakovams dėl 2013 m. liepos 2 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 13-872 „Dėl žemės sklypo plano tvirtinimo“, 2014 m. sausio 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Ukmergės skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 47VĮ-(14.47.2)-57 panaikinimo, 2014 m. vasario 13 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. R1-1120 pripažinimo niekine. Visos šios civilinės bylos yra susijusios su bylos šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju teisingiausias, protingiausias ir racionaliausias variantas yra patenkinti ieškovo ieškinį ir atidalyti ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės jo pasiūlytu būdu. Tokiu būdu nelikus bendrosios nuosavybės, ateityje bus išvengta ginčų tarp dabartinių bendraturčių, įgyvendinant jiems savo nuosavybės teises į atidalytą turtą.

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu buvo surengtas išvažiuojamasis teismo posėdis, kurio metu teismas nuvyko į bylos šalims priklausantį žemės sklypą ir jį apžiūrėjo. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta, kad labai maža - 26 kv. m. ploto žemės sklypo dalis yra ištęsto trikampio formos, išsidėsčiusi išilgai kelio, toje pačioje pravažiavimo/kelio pusėje kaip ir ieškovo iki šiol naudojama 423 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, kurioje yra ieškovui priklausantys statiniai. 26 kv. m. ploto žemės sklypo dalis negali būti atidalyta natūra ir suformuota kaip atskiras žemės sklypas, taip pat negali būti naudojama atskirai nuo likusios žemės sklypo dalies. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovams įsigijus 26 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, ji Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu buvo prijungta prie bylos šalims priklausančio žemės sklypo. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus 26 kv. m. ploto žemės sklypo dalies dislokacija, dydį, vertę ir efektyvų naudojimą, yra logiška šią 26 kv. m. ploto žemės sklypo dalį prijungti prie ieškovo naudojamos 423 kv. m. ploto žemės sklypo dalies ir atidalijant žemės sklypą priteisti ieškovui 449 kv. m. ploto žemės sklypo dalį.

Tuo tarpu visiškai neracionalu būtų patenkinti atsakovų L. Ir V. K. priešieškinį ir nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, kadangi naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka būtų nustatoma iš esmės tik dėl 26 kv. m. ploto žemės sklypo dalies, nes kaip jau buvo minėta dėl kitų žemės sklypo dalių naudojimo ginčo tarp bylos šalių nėra. Be to, įvertinus tai, kad atsakovai L. ir V. K., priešieškiniu prašydami nustatyti žemės sklypo naudojimo tvarką, prašo tik jiems paskirti naudotis 26 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, darytina išvada, kad tokiu būdu būtų ne atkuriama teisinė taika, o sudaroma galimybė ginčams tarp bylos šalių kilti ir ateityje. Kaip matyti iš į bylą pateiktų įrodymų ir kaip buvo nustatyta išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, atsakovai L. ir V. K. įsigiję 26 kv. m. ploto žemės sklypo dalį įrengė tvorą, skiriančią šią atsakovų įsigytą žemės sklypo dalį ir ieškovo naudojamą žemės sklypo dalį. Dėl to ieškovas negali naudotis jam priklausančiu pastatu (sandėliu/garažu), nes įrengiant tvorą buvo užtverti įvažiavimo vartai. Taigi patenkinus priešieškinį, ieškovas ir toliau negalėtų naudotis sandėliu/garažu ir dėl to toliau būtų sudaromos prielaidos šalims tęsti tarpusavio ginčus ir teisminius procesus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo pastato vartų buvimas prie ginčo sklypo nėra lemiamas priimant šį sprendimą, o jis tik rodo, kad šalys aiškiai nesutaria ir vienas prieš kitą atlieka veiksmus, kurie programuoja nesutarimus ir ginčus (pvz. įrenginėja vartus, sudeda daiktus, stato automobilius ir pan.).

Nesudaro pagrindo priešingai išvadai atsakovų atsiliepime ir priešieškinyje nurodyti argumentai, kad netekę 26 kv. m. ploto žemės sklypo dalies atsakovai išvažiuodami iš kiemo neturės galimybės apsisukti automobiliu, į jų kiemą negalės įvažiuoti krovininis automobilis, taip pat atsakovai neteks galimybės pasistatyti automobilio, nes į kiemą šalia namo telpa tik vienas automobilis. 449 kv. m. ir 541 kv. m. ploto žemės sklypo dalis skiriantis pravažiavimas - kelias pakankamai užtikrina galimybę įvažiuoti, išvažiuoti ir apsisukti iš atsakovų namo kiemo. Be to, pavieniai atvejai, tokie kaip baldų atvežimas krovininiu automobiliu, svečių priėmimas ir pan., sprendžiant bendrosios nuosavybės atidalijimo klausimą, neturi reikšmės. Taip pat nors atsakovai nurodė, kad 26 kv. m. ploto žemės sklypo dalis yra naudojama išvažiuoti iš kiemo ir apsisukti, teismas išvažiuojamojo posėdžio metu nustatė, kad toje vietoje buvo paliktas galimai nevažiuojantis ir sugedęs automobilis. Taigi abejotinas atsakovų argumentas apie 26 kv. m. ploto žemės sklypo dalies naudojimą apsisukimui. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovai kieme laiko nemažą kiekį malkų, kurios yra uždengtos plėvele. Šias malkas perdėjus į kitą vietą, būtų atlaisvinta vieta kieme, kuri yra padengta kieta danga ir kuri galėtų būti naudojama antro atsakovų L. ir V. K. automobilio parkavimui, t. y. naudojama efektyviai svarbiausiems kasdieniams poreikiams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kad jų namas kūrenamas malkomis. Teismas sutinka, kad atsakovai turi teisę patys spręsti, kur patogiau statyti automobilius ir krauti malkas, tačiau kilus ginčui jie privalo įrodyti, kad jų sprendimai yra racionalūs ir būtini.

Taip pat nors atsakovai nurodė, kad ieškovas 2010 m. rengdamas jam priklausančių pastatų rekonstrukcijos projektą turėjo galimybę numatyti patekimą į šiuos statinius iš kitos pusės, o būtent iš jo prašomos atidalinti žemės sklypo dalies, visgi šie atsakovų argumentai nėra reikšmingi. Atkreiptinas dėmesys, kad lygiai taip pat ir atsakovai automobilių parkavimui gali surasti ir kitų variantų, pvz. susitarti su J. ir N. M. dėl automobilių parkavimo jų nenaudojamoje žemės sklypo dalyje. Apžiūrėjus vietoje aiškiai matėsi, kad bendras žemės sklypas prie namo nėra nei dekoratyviai, nei kitaip apželdintas, nei naudojamas kokiems kitiems tikslams (pvz. poilsio zona, daržas ar pan.), jis nėra ir kapitaliai aptvertas.

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo realizuojama laikantis Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (toliau – ŽĮ) nustatytos tvarkos. Šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos dokumentų sistemos dalis (ŽĮ 37 straipsnis). Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje bei lydimuosiuose teisės aktuose (pvz., Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose 2004 m. spalio 4 d. žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – Taisyklės)) nustatyta tvarka.

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 13-689 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – žemės sklypo padalijimas, atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas žemės sklypo dalis ir suformuojant atskirus tos pačios paskirties žemės sklypus. Įsakymo priede nurodyti sklypo formavimo ir pertvarkymo duomenys. Nurodytas įsakymas paskelbtas 2019 m. gegužės 16 d. ir įsigaliojo 2019 m. gegužės 17 d. Taigi ieškovo į bylą pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas yra suderintas su atsakingomis institucijomis teisės aktų nustatyta tvarka.

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Atidalijant bylos šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, natūra padalyti žemės sklypą pagal bendraturčių turimas jų dalis galimybės nebuvo, t. y. yra nukrypta nuo bendraturčių nuosavybės teise priklausančių idealiųjų dalių bendrojoje nuosavybėje turėto turto masto. Atsižvelgiant į tai, atsakovams L. ir V. K. už 26 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, kuria sumažėja jų nuosavybės dalis žemės sklype, priteisiama kompensacija.

Atidalijimo būdo, priteisiant kompensaciją pinigais, taikymo išimtinumą lemia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos, todėl, taikant šį atidalijimo būdą, būtina užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016, 26 punktas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, turto vertės nustatymas pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę turto rinkos vertę yra pripažįstamas tinkamu ir leistinu turto vertės nustatymo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016). Kartu reikšminga ir tai, kad vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas, priteisiant piniginę kompensaciją, yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį), kai taikomas išimtinis, CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas– kad ji būtų teisinga.

Ieškovo siūloma kompensacija už atidalijamą atsakovams priklausančią žemės sklypo dalį yra 400 Eur. Pažymėtina, kad atsakovai L. ir V. K. 26 kv. m. žemės sklypo dalį įsigijo už 411,12 Lt, t. y. už 119,07 Eur. VĮ Registrų centro duomenimis viso 990 kv. m. ploto žemės sklypo indeksuota vertė yra 13814 Eur. Atitinkamai 26 kv. m. ploto žemės sklypo dalies vertė yra 362,79 Eur. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog ieškovo siūloma piniginė kompensacija yra protingo dydžio, atitinka VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę turto rinkos vertę bei nepažeidžia bendraturčių teisių.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas patyrė 1390 Eur išlaidų už advokato paslaugas ir 90 Eur už žyminį mokestį. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, atsižvelgdamas į ieškovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas, į bylos pobūdį, sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, mano, kad šis bylinėjimosi išlaidų dydis nėra per didelis ir neviršija rekomendacijose nurodytų dydžių. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, o priešieškinys atmetamas visiškai, ieškovui iš atsakovų L. ir V. K. priteisiama 1480 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik iš atsakovų L. ir V. K., kadangi dėl jų nesutikimo su žemės sklypo atidalijimo projektu ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Atidalyti ieškovo R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); plotas – 0,0990 ha) dalį (47/110 arba 423 kv. m.) iš bendrosios dalinės nuosavybės šia tvarka:

a) priteisti ieškovui R. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) natūra asmeninės nuosavybes teise 0,0449 ha (449 kv. m.) žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); plotas – 0,0990 ha), dalį, formuojamą kaip atskiras žemės sklypas pagal Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-05-15 įsakymu Nr. 13-689 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtintą ir projekto rengėjo E. A. 2019-02-15 parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje paslaugos bylos Nr. ZSFP-45974), Projekto sprendinių brėžinyje pažymėtą indeksu „4C“ ir ribojamą koordinačių sistemos posūkio taškais 13-14-15-16-17-18-19-20-21-13;

b) priteisti natūra bendrosios dalines nuosavybe teise atsakovams L. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 0,0541 ha (541 kv. m.) žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); plotas – 0,0990 ha), dalį, formuojamą kaip atskiras žemės sklypas pagal Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-05-15 įsakymu Nr. 13-689 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtintą ir projekto rengėjo E. A. 2019-02-15 parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje paslaugos bylos Nr. ZSFP-45974), Projekto sprendinių brėžinyje pažymėtą indeksu „4B“ ir ribojamą koordinačių sistemos posūkio taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-1, taip pat pripažįstant, kad šiame formuojamame 0,0541 ha (541 kv. m.) žemės sklype L. K. ir V. K. nuosavybės teise valdoma dalis yra 177/541 (0,0177 ha), o J. M. ir N. M. dalis yra 364/541 (0,0364 ha);

c) priteisti atsakovams L. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 400 (keturių šimtų) eurų dydžio kompensaciją už 26 kv. m. žemės sklypo dalį, dėl kurios padidėjo ieškovo žemės sklypo plotas ir atitinkamai sumažėjo atsakovų L. K. ir V. K. žemės sklypo plotas.

2. Pripažinti ieškovui R. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) teisę be bendraturčių (atsakovų) sutikimo įregistruoti atidalyto ir suformuoto sklypo duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir registre.

Priteisti iš atsakovų L. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo R. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai po 740 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.