Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. birželio 18 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. L. prašymas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu A. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), 152 straipsnio 1 dalyje (4 veikos), 309 straipsnio 4 dalyje (2 veikos), 161 straipsnio 1 dalyje (4 veikos), ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, jam paskirta galutinė subendrinta 3 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 7, 8, 9, 10, 11 punktais, 3 dalimi, 4 dalimi, 68² straipsniu, 71 straipsniu, 72¹ straipsniu, 72² straipsniu, A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant jam tokius įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones: per visą bausmės atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau kaip vienai parai, nesiartinti prie nukentėjusių asmenų arčiau kaip per 100 metrų, jokiomis priemonėmis nebendrauti su jais, neieškoti ryšių su jais, nesilankyti tose vietose, kuriose būna nukentėję asmenys, nevartoti, neįsigyti ir neturėti alkoholio, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 20 MGL (753,22 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, uždrausti dirbti bet kokį darbą valstybinėse ir privačiose ugdymo ir globos įstaigose, būti kitų asmenų globėju ar rūpintoju penkerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir iš A. L. nukentėjusiesiems G. P., M. B., L. Č., G. Š., R. B. ir S. Š. priteista po 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nuosprendžiu taip pat nuspręsta Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartimi A. L. taikytą laikiną nuosavybės teisės į jam asmeninės nuosavybės ar bendrosios nuosavybės su kitais asmenimis priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant, priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, apribojimą palikti galioti iki visiško civilinių ieškinių patenkinimo.

2. 2020 m. birželio 5 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose buvo gautas nuteistojo A. L. prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taikomą automobiliui „Peugot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

3. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. birželio 18 d. nutartimi šis nuteistojo prašymas atmestas. Motyvuodamas tokį sprendimą, apylinkės teismas nurodė, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas prašyme minimam turtui galėtų būti panaikintas tik atlyginus apkaltinamuoju nuosprendžiu priteistą žalą, o šiuo atveju nuteistasis dar nėra atlyginęs priteistos žalos nukentėjusiesiems M. B., L. Č. ir R. B.. Teismas taip pat pažymėjo, kad nuo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dar nėra praėję penkeri metai, taigi, nukentėjusieji nėra praleidę įstatymo nustatyto termino pateikti vykdomuosius raštus dėl neturtinės žalos atlyginimo priverstinio išieškojimo iš nuteistojo.

4. Nuteistasis A. L. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. birželio 18 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą - panaikinti automobiliui „Peugot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. L. skundas atmestinas.

5. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BPK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas.

6. BPK 151 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga. Tuo atveju, kai civilinis ieškinys tenkinamas, ir priteistai sumai ar konfiskuotino turto vertei esant iš esmės panašiai kaip ir turto, kuriam taikomas nuosavybės teisės apribojimas, teismas apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje įprastai pratęsia šios priemonės taikymą iki teismo sprendimo įvykdymo, jei procesinės prievartos priemonės apimtis yra adekvati bei proporcinga konfiskuotino turto vertei ar priteistų pagal civilinius ieškinius sumų dydžiui.

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, siekiant užtikrinti galimus civilinius ieškinius, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartimi buvo apribotos A. L. nuosavybės teisės į jam asmeninės nuosavybės ar bendrosios nuosavybės su kitais asmenimis priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant, A. L. priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose. Kaip matyti iš išrašo apie A. L. turimas ir valdomas kelių transporto priemones, vykdant šią nutartį, be kita ko, buvo areštuota A. L. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė – automobilis „Peugot 407“, VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-6). Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu tenkinti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai ir iš A. L. nukentėjusiesiems G. P., M. B., L. Č., G. Š., R. B. ir S. Š. priteista po 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Sutinkamai su šiuo sprendimu, tuo pačiu nuosprendžiu nuspręsta paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. L. turtui palikti galioti iki visiško civilinių ieškinių patenkinimo.

8. Išrašas iš antstolių informacinės sistemos registro patvirtina nuteistojo skundo teiginį, jog iš jo, vykdant priverstinio išieškojimo procedūrą, yra išieškota visa nukentėjusiesiems M. B., S. Š., G. Š. ir G. P. 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu priteista neturtinė žala – kiekvienam iš jų iš A. L. yra išieškota po 5 000 Eur ir vykdomosios bylos užbaigtos, pilnai įvykdžius vykdomuosius dokumentus (b. l. 30-35). Tačiau byloje nėra duomenų apie likusiems nukentėjusiesiems, t. y. L. Č. bei R. B., priteistos neturtinės žalos atlyginimą. Iš jau minėto antstolių informacinės sistemos registro matyti, kad L. Č. bei R. B. antstoliams nėra pateikę vykdyti pirmosios instancijos teismo išduotų vykdomųjų raštų dėl neturtinės žalos atlyginimo, o duomenų, kad jiems priteista žalą A. L. būtų atlyginęs savanoriškai, t. y. nepradedant priverstinio vykdymo procedūros, į bylą taip pat nebuvo pateikta. Prie skundo apygardos teismui nuteistasis pridėjo tik 2020 m. gegužės 26 d. mokėjimo nurodymą Nr. 919, iš kurio matyti, jog į L. Č. banko sąskaitą A. L. pervedė 50 Eur. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad L. Č. buvo pervesta ir likusioji jam priteistos neturtinės žalos išmokos suma, t. y. 4 500 Eur, bei kad neturtinė žala buvo atlyginta ir R. B., nuteistasis nepateikė.

9. Įvertinus aptartus duomenis, darytina išvada, jog teismui pateikti duomenys nepatvirtina, jog A. L. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis dalyje dėl tenkintų civilinių ieškinių ir nukentėjusiesiems priteistos žalos atlyginimo jau šiuo metu yra įvykdytas visa apimtimi. Todėl teigti, jog 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. L. priklausantį turtą – automobilį „Peugot 407“, valstybinis numeris FHO 0833, VIN kodas (duomenys neskelbtini), šiuo metu tapo nebereikalingas ir dėl to naikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nėra pagrindo. Kaip teisingai pastebėjo ir apylinkės teismas, šiuo metu dar nėra suėjęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas, per kurį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-174/2017 nukentėjusiesiems išduoti vykdomieji raštai gali būti pateikti vykdyti. CPK 606 straipsnio 2 dalis numato, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendis įsiteisėjo tik 2017 m. birželio 18 d. Taigi, nukentėjusieji vis dar gali pateikti vykdomuosius raštus priverstiniam vykdymui, kurio metu įstatymų nustatyta tvarka gali būti realizuojama A. L. priklausanti transporto priemonė, kurios vertė nėra didesnė, nei šiuo metu nukentėjusiesiems dar neatlygintos priteistos žalos dydis (bendrai nukentėjusiesiems L. Č. bei R. B. neatlyginta priteistos žalos suma sudaro 9 500 Eur).

10. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant nepažeisti nukentėjusiųjų L. Č. bei R. B. teisės į visišką civilinio ieškinio patenkinimą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pirmiau nurodytą nuteistajam priklausantį turtą vis dar būtinas, priešingu atveju gali būti apsunkintas nuosprendžio dalies dėl priteistų civilinių ieškinių įvykdymas. Nors nuteistasis nurodo, jog, pardavęs jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu gautas lėšas jis panaudos nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos atlyginimui, tačiau šiuo atveju teismas neturi teisinių instrumentų užtikrinti, kad pačiam nuteistajam savo iniciatyva realizavus jam priklausantį turtą gautos piniginės lėšos būtų perduotos nukentėjusiesiems L. Č. bei R. B..

11. Įvertinus visa, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, kad skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nutartis, kuria netenkintas nuteistojo A. L. prašymas, priimta teisingai įvertinus reikšmingas aplinkybes, susijusias su laikino nuosavybės teisės apribojimo tolimesnio taikymo tikslingumu bei reikalingumu, bei tinkamai aiškinant Lietuvos BPK nuostatas, reglamentuojančias šios procesinės prievartos priemonės taikymą. Todėl teisėta ir pagrįsta apylinkės teismo nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. L. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. birželio 18 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.