Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2025-09-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-223-1131/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-09-30
Bylos Nr.
eII-223-1131/2025
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00047-2025-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Asta Benetytė
Nukentėjusysis
R. P., K. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-223-1131/2025Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00047-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 21.1.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. rugsėjo 30 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje teisėja Asta Benetytė,sekretoriaujant Gretai Globytei,

dalyvaujant Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Donatui Miliui (nuotoliniu būdu),

skundą padavusiam nukentėjusiajam R. P.,K. J., kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nukentėjusiojo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Neringos Statkevičienės 2025 m. birželio 13 d. nutarimo ROIK: 25273661972 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Neringos Statkevičienės 2025 m. birželio 13 d. nutarimu ROIK: 25273661972 (toliau – ir nutarimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį dėl to, kad K. J. 2025 m. gegužės 16 d. apie 7.30 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), įžeidinėjo nukentėjusįjį R. P. (toliau – ir Pareiškėjas), chuliganiškai kibo prie jo, siekiant pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad K. J. veiksmai atitiktų ANK 481 straipsnio 1 dalies požymius.

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. P. skundu prašo panaikinti minėtą nutarimą ir K. J. pripažinti kaltu pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Skunde nurodoma, kad Pareiškėjas 2025 m. gegužės 19 d. kreipėsi į policiją todėl, kad 2025 m. gegužės 16 d. apie 7.30 val. K. J. užpuolė jį tuo metu, kai jis atvyko pas draugą V. S., gyvenantį šalia K. J., pasiimti dujų baliono. Jiems bebūnant prie jo automobilio „Opel Zafira“ pribėgo K. J. ir užsipuolė necenzūriniais žodžiais už tai, kad jis neva netinkamai pastatė automobilį. Jo automobilis stovėjo prie pat V. S. namų vartų ir eismui netrukdė, nes kiti automobiliai pravažiavo. K. J. griebė jį už rūbų, bandė laužti rankas, smūgiuoti bei jį išvadino necenzūriniais žodžiais. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. birželio 13 d. nutarimas yra nepagrįstas dėl šių priežasčių: 1) neteisingas viešumo kriterijaus pritaikymas ir įrodymų vertinimas dėl necenzūrinių žodžių. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už necenzūrinių žodžių ar gestų vartojimą viešosiose vietose. Incidentas įvyko (duomenys neskelbtini), kuri pranešime aiškiai apibūdinta kaip „viešoji erdvė (gatvė, skveras, aikštė ir pan.)“. Faktas, kad veiksmai atlikti gatvėje, suteikia jiems viešą pobūdį, nepriklausomai nuo tuo metu joje buvusių kitų asmenų skaičiaus. Nutarime teigiama, jog „tyrimo metu R. P. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad K. J. savo elgesiu pažeidė viešąją tvarką“. Tačiau jis (Pareiškėjas), savo paaiškinimuose nurodė, kad „abu apsižodžiavome ir vienas kitą išvadinome necenzūriniais žodžiais“. Be to, pats K. J. savo parodymuose nurodė abipusį apsižodžiavimą, kas patvirtina necenzūrinių žodžių vartojimo faktą viešojoje vietoje. Liudytoja Z. S. nurodė, kad ji negirdėjo, ką jie kalbėjo dėl blogos klausos, todėl jos parodymai negali paneigti necenzūrinių žodžių vartojimo fakto. Pareigūnas, vertindamas įrodymus, privalo vertinti jų visumą, o ne tik atskirus parodymus, selektyviai įgoruojant esminius ir tiesioginius; 2) netinkamas fizinio poveikio vertinimas. ANK 481 straipsnio 1 dalis taip pat numato atsakomybę už įžeidžiamą kibimą prie žmonių. K. J. veiksmai, t. y. „suėmė už megztinio“, „bandė laužti rankas, smūgiuoti“ – net ir nesukėlę fizinio skausmo, atitinka įžeidžiamo kibimo prie žmonių požymius. Šie veiksmai yra nukreipti prieš asmens neliečiamumą ir orumą viešojoje vietoje. Liudytoja Z. S. taip pat nurodė, kad jai pasirodė, kad kaimynas buvo suėmęs R. P. už rūbų, todėl suprato, kad jie konfliktuoja, kas patvirtina fizinio kontakto faktą ir incidento akivaizdumą viešojoje vietoje. Teiginys nutarime, kad jokių muštynių tarp jų nebuvo, nepaneigia fizinio kontakto ir įžeidžiamo kibimo fakto; 3) netinkamas dėmesys padariniams. Pareiškėjas savo pareiškime policijai nurodė, kad jam padaryta neturtinė žala (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas). Konkretizuojant žalą, jis nurodė patyręs išgąstį, jam buvo sunku dirbti darbe, iki šiol jaučia stresą ir baimę. Šie padariniai patvirtina viešosios rimties pažeidimą.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į Pareiškėjo skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. birželio 13 d. nutarimas Nr. 82-ANR_N-65-2025 yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 32, 34 ir 617–619 straipsniais, todėl su Pareiškėjo R. P. skundo reikalavimais nesutinka. Kaip teisingai buvo konstatuota skundžiamame nutarime, administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, neginčijamai patvirtinančių, jog K. J. pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2025 m. gegužės 16 d. apie 7.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, tyčia įžeidinėjo nukentėjusįjį, chuliganiškai kibo prie R. P. siekiant pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, todėl administracinio nusižengimo teisena, pradėta administracinio nusižengimo byloje Nr. 25273661972, buvo nutraukta pagrįstai ir motyvuotai, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu teisiniu pagrindu. Skundžiamu nutarimu nustatyta, kad šiuo atveju K. J. veiksmai buvo nukreipti ne į viešosios tvarkos pažeidimą, o į nesutarimus dėl nukentėjusiojo pastatyto automobilio, ir jais nebuvo pažeista viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Taip pat tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, kad K. J. būtų atlikęs aktyvius tyčinius veiksmus, siekiant pažeisti viešąją tvarką, todėl jo veiksmuose nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje požymių. Nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą dėl K. J. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, todėl, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta teisėtai bei pagrįstai.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas Donatas Milius teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Paaiškino, kad K. J. veika buvo nukreipta ne į siekį pažeisti viešąją tvarką, bet į asmeninį K. J. ir R. P. konfliktą dėl K. J. nuomone netinkamai pastatyto R. P. automobilio toje vietoje. Kaip R. P. prisipažino, į tą konfliktą įsivėlė ir jis pats, naudodamas necenzūrinius žodžius K. J. atžvilgiu. Atsižvelgiant į visą tai, taip pat ir liudytojų parodymus, konfliktas tarp K. J. ir R. P. įvyko dėl asmeninių priežasčių, o ne dėl sieko pažeisti viešąją tvarką. Šis ginčas turėtų būtų sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. P. palaikė savo skunde nurodytus argumentus ir papildomai paaiškino, kad jo nesieja jokie santykiai su K. J., matė jį pirmą kartą. Įvykio dieną, ryte, jam paskambino kaimynė ir jo paprašė atvykti pas ją pakeisti dujų balioną. Jis sutiko ir ryte atvažiavo pas kaimynę pakeisti tą dujų balioną. Atvažiavęs pasistatė savo automobilį „Opel Zafira“ prie vartelių ir įėjo į kaimynės kiemą, kuriame jį pasitiko moteris ir jos sūnus. Su minėtos moters sūnumi jis pasiėmė dujų balioną ir jį įdėjo į automobilį „Opel Zafira“. Tada jis (R. P.) jos sūnaus paprašė, kad jis nueitų atgal į kiemą ir paieškotų kažko, kad tas dujų balionas automobilyje nesiridentų. Tuo metu jis (R. P.) prie vartų kalbėjosi su moterimi. Minėti vartai atsidaro į vidaus pusę, jis prie jų buvo privažiavęs maždaug vieno metro atstumu. Būdamas toje vietoje, jis išgirdo kažką agresyviu tonu sakant: „ar girdi, tu seni, pensininke, trauk mašiną“. Kai K. J. tai pasakė, jis (K. J.) sėdėjo savo automobilyje. Jis pagalvojo, kad kažkas juokauja taip sakydamas, manė, kad galimai draugas tai pasakė. Tada jis pamatė atvažiuojantį automobilį, matėsi, kad vietos pravažiuoti buvo pakankamai. Jis į tą asmenį, kuris ant jo šaukė, pažiūrėjo atidžiau, ir pamatė, kad tas asmuo buvo kažkoks nepažįstamas vyras, kuris jam pradėjo grasinti, sakydamas „kaip tu čia mašina pasistatei, turbūt teises esi nusipirkęs“. Jis (R. P.) į tai atsakė, kad „čia nėra jokio ženklo, nėra linijos, ko čia tau užkliūna? Mašina netrukdo eismui“. Tuomet K. J. pasakė „dar tu čia nesupratai, seni, pensininke?“. Po to K. J. išlipo iš savo automobilio ir dviem rankomis suėmė jam už krūtinės, norėdamas padraskyti, bandė jį pargriauti, tampydamas jį už krūtinės, tačiau jam to padaryti nepavyko. Incidento metu jis (R. P.) vilkėjo sportinę aprangą, ji buvo sugadinta, nes išplyšo užtrauktukas. Jis (R. P.) bandė „atmesti“ K. J. rankas, norėdamas atsiskirti nuo jo, tačiau K. J. to nenorėjo. K. J. pradėjo su juo „tampytis“ gatvėje. Po šio incidento jis (R. P.) pasiūlė paskambinti policijai, K. J. pasakė, kad jis pats yra policijos pareigūnas, į tai R. P. atsakė, sakydamas „tu pats esi policininkas? O taip negražiai elgiesi“. Tuomet jis (R. P.) įsėdo į savo automobilį, pasiėmė mobilųjį telefoną ir pasiūlė pradėti filmuoti ir užfiksuoti vaizdo įraše tai, kaip jo automobilis pastatytas, taisyklingai ar ne. Į tai K. J. atsakė: „tu nefilmuosi, čia asmeninis reikalas“. Jis (R. P.) filmuoti negalėjo, nes telefonas buvo išsikrovęs. Tuomet jis vėl įlipo atgal į savo automobilį ir patikrino, ar turi įkroviklį, jo nerado. Po to K. J. labai lengvai, nepatraukdamas savo automobilio nei atgal, nei į priekį, gražiai išsuko iš tos vietos, kurioje stovėjo. Atstumo pravažiuoti tarp jo automobilio ir K. J. automobilio, išvažiuojant iš kiemo, buvo pakankamai. Toje gatvėje jokių bortų nebuvo. Po įvykio jis (R. P.) nuvažiavo į darbą, paskambino savo sūnui ir papasakojo apie įvykusį konfliktą. Kai R. P. buvo (duomenys neskelbtini) apklausiamas, jį gąsdino tyrėja, sakydama, kad jo sūnui bus blogai. Dėl nutikusio įvykio jis į policiją kreipėsi pirmadienį arba antradienį (įvykis įvyko penktadienį). Anksčiau į policiją nesikreipė, nes jis nemoka pranešti apie įvykį per ePolicija portalą, todėl laukė sūnaus, kada jis turės laiko padėti jam tai padaryti. Iškart po įvykio neskambino policijai, nes kaip minėjo, jo mobilusis telefonas buvo išsikrovęs. Kai buvo apklausiamas tyrėjos, jis minėjo, kad jis įvykio metu K. J. buvo tampomas už krūtinės, kad buvo užtrauktukas išplyšęs, tačiau tyrėja to neužfiksavo. Ant procesinio dokumento yra padėtas jo parašas ties sakiniu „perskaičiau, surašyta teisingai“, nepaisant to, kad tame procesiniame dokumente nėra nieko parašyta apie tai, kad jis (R. P.) įvykio metu K. J. buvo tampomas už krūtinės, kad jam išplyšo užtrauktukas. Gali būti, kad jis (R. P.) pasirašė tą procesinį dokumentą neperskaitęs jo viso pakankamai atidžiai. Nežino, kodėl ePolicijos pareiškime nenurodė įvykio aplinkybių, t. y. kad jam K. J. sugriebė už krūtinės ir kad išplyšo užtrauktukas. Manė, kad K. J. pas jį ateis ir atsiprašys dėl to, kas įvyko. Jam (R. P.) fizinio incidento su K. J. metu bandant atsitraukti nuo K. J., jis jam bandė „užlaužti“ rankas, paimdamas jam už riešo. Tarp jo (R. P.) ir K. J. įvykusį incidentą, taip pat ir fizinius veiksmus, turėjo matyti kaimynė Z. S., kuri atėjo, kai jį K. J. tampė, atėjusi Z. S. stovėjo prie jo (R. P.) automobilio, buvo išsigandusi, drebėjo, nes yra senyvo amžiaus. Z. S. pasakė „kodėl čia pykstatės?“. Nežino, ar Z. S. sūnus ką nors matė, jis tuo metu buvo nuėjęs į malkinę. Dėl necenzūrinių žodžių, kurie jų abiejų buvo vartojami įvykio metu, jis tiksliai nepamena, kas buvo pasakyta, tačiau jis (R. P.) pasakė K. J. „gaidžiuk, ką tu čia šokinėji prieš mane?“. Pas kaimynę nėra jokių vaizdo kamerų. Vaizdo įraše, kuris buvo peržiūrėtas teismo posėdžio metu, yra užfiksuotas jis (R. P.). Iš vaizdo įrašo matyti, kad toje vietoje nėra jokių bortų. Liudytojas V. S. atėjęs jiems nieko nesakė.

Teismo posėdžio metu K. J., kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, paaiškino, kad dienos, kada įvykis tiksliai įvyko, nepamena, galėjo būti penktadienis, bet pamena, kad buvo rytas, apie 7.00 val., jis atsikėlė ir pastebėjo, kad į kiemą įvažiavo automobilis „Opel Zafira“, kieme apsisuko ir sustojo tiesiai ant išvažiavimo iš kiemo. Tada jis išėjo į lauką ir pamatė aplink vaikščiojančius kaimynus. Vėliau, jam bandant išvažiuoti iš kiemo savo automobiliu, jis to padaryti negalėjo, nes minėtas „Opel Zafira“ automobilis blokavo išvažiavimą iš kiemo. „Opel Zafira“ automobilis stovėjo ne kelkraštyje, bet buvo pastatytas taip, kad net kaimynai važiuodami automobiliais turėjo važiuoti per jo pusėje esančią pievą ir duobes, kad apvažiuotų kliūtį kelyje, t. y. „Opel Zafira“ automobilį. Jis (K. J.), būdamas savo automobilyje sustojo šalia „Opel Zafira“ automobilio ir pasakė R. P., kuris buvo prie savo automobilio galo, kad šis patrauktų jį. Tada R. P. pradėjo šaukti ant jo, sakydamas „ką tu čia man aiškini, automobilis gerai stovi“. Po to jis (K. J.) išlipo iš automobilio, priėjo prie „Opel Zafira“ automobilio ir bandė R. P. parodyti, kad jo (R. P.) automobilis yra netinkamai pastatytas ant kelio, nes automobilius draudžiama statyti ant išvažiavimo iš kiemo. R. P. vėl pradėjo šaukti ant jo, sakydamas „ką tu čia snargly man aiškini“, vartojo necenzūrinius žodžius. Po to jie abu stovėdami ant kelio bandė išsiaiškinti situaciją, tačiau nieko išsiaiškinti tarpusavyje nepavyko ir po kelių sekundžių iš kiemo atėjo kaimynė, pasakė „nesipykit“ ir konfliktas baigėsi, nes R. P. įsėdo į „Opel Zafira“ automobilį, pasiėmė telefoną į rankas, nepasitraukė, toliau laikė automobilį ant išvažiavimo iš kiemo ir vėliau jis (K. J.), išvažiuodamas iš kiemo, važiavo per bortus, kad galėtų nuvažiuoti į darbą. Anksčiau jis R. P. nepažinojo, su juo jokių kitų konfliktų nėra turėjęs. R. P. įvykio metu išsitraukė mobilųjį telefoną ir galimai pradėjo jį filmuoti. Į tokius R. P. veiksmus jis (K. J.) sureagavo sakydamas, kad jis (K. J.) nepadarė jokio pažeidimo, todėl R. P. neturi jokios teisės jį filmuoti. Jis negriebė, nestumdė R. P., nesuėmė jo už rūbų ties kaklu, prieš jį nenaudojo jokių smurtinių veiksmų, tiesiog norėdamas jam parodyti, kad jis netinkamai pasistatė automobilį, bandė jam tai parodyti, pavesdamas jį už rankos, paimdamas jam už alkūnės, sakydamas „ateik, pasižiūrėk, kaip pasistatei mašiną“. Įvykio metu atėjus kaimynei Z. S., kurios vardo nepamena (jis jos asmeniškai nepažįsta, tačiau kaimynė pas jį yra anksčiau ne vieną kartą lankiusis), jis (K. J.) jai pasakė „pažiūrėkite, kaip pas Jus stato mašinas, neina išvažiuoti“. Kaimynė įvykio metu jam neatrodė išsigandusi ar susijaudinusi. Toks netinkamas automobilių pastatymas toje vietoje yra dažnas reiškinys, pavyzdžiui, jis turi nuotraukų, vėl atvažiavo automobiliu ir jį taip pat pasistatė ant išvažiavimo. Nežino, ar be minėtos kaimynės dar kažkas matė šį įvykį. Byloje yra pridėtas vaizdo įrašas, kuris buvo užfiksuotas jo (K. J.) gyvenamojo namo kameros. Vaizdo įraše yra užfiksuota konflikto pradžia. Vaizdo įrašas nutrūksta, nes pas jį yra įmontuota tokia vaizdo kamera, kuri fiksuoja tik trumpalaikius vaizdo įrašus, apie 30 sekundžių trukmės, taip pat vaizdo įrašas baigiasi dėl to, kad jis pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą negali filmuoti viešosios vietos, gali filmuoti tik savo kiemą, todėl jam išvažiavus iš kiemo, vaizdo įrašas baigėsi. Vaizdo įrašė matosi bortai, taip pat matosi, kaip jis (K. J.) išsuka iš kiemo į kairę pusę. Liudytojas V. S. atėjęs jiems nieko nesakė.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. S. paaiškino, kad pareiškėjas R. P. ir K. J. yra jo kaimynai. Su abiem kaimynais sutaria gerai, jokių konfliktų nėra turėjęs. Įvykio dieną pas jį atvažiavo kaimynas R. P., nes prašė jo, kad jis pakeistų dujų balioną. R. P., važiuodamas į darbą, atvažiavo paimti dujų baliono. Kai R. P. atvažiavo, jis (V. S.) išnešė dujų balioną į lauką, jį įdėjo į R. P. automobilio bagažinę kartu su lentelėmis, kad tas dujų balionas automobilyje nesiridentų. Po to, eidamas į kiemą, išgirdo kivirčą tarp R. P. ir K. J.. Jis nieko nematė, tačiau girdėjo, kad R. P. pasakė „netampyk seniuką (pensininką)“. Taip pat girdėjo R. P. pasakant „tai jeigu tau netink, kviesk policiją“. Nematė tarp R. P. ir K. J. įvykusios fizinės konfrontacijos, girdėjo tik minėtus R. P. žodžius, kuriuos išgirdo būdamas kieme. Daugiau jokių kitų pasakytų žodžių negirdėjo, nes įėjo į namą. Nepamena, ar kažką K. J. buvo pasakęs, negirdėjo. Nežino, kodėl negirdėjo, ką K. J. pasakė. Atstumas nuo kiemo, kuriame jis tuo metu buvo ir girdėjo R. P. pasakytus žodžius iki R. P. automobilio buvo apie 10–15 metrų. Jam tarp R. P. ir K. J. įvykęs konfliktas nebuvo įdomus, todėl jo nematė. Apie įvykį jam R. P. nieko nepasakojo, išskyrus tai, kad K. J. nepatiko, kaip jis (R. P.) pasistatė savo automobilį. Taip pat R. P. minėjo, kad K. J. jam (R. P.) suėmė už krūtinės, jį tampė, nepamena kada R. P. kalbėjo apie tai. R. P. jam nieko nepasakojo apie tai, kad K. J. jam bandė užlaužti rankas, neminėjo nieko apie išplėštą užtrauktuką ar necenzūrinių žodžių vartojimą. Su K. J. apie šį įvykį nekalbėjo. Įvykio metu jo mama (Z. S.) buvo namo viduje. Vėliau Z. S. išėjo paduoti pinigus R. P. už dujų balioną. Po įvykio jam mama (Z. S.) sakė, kad įvyko kivirčas tarp R. P. ir K. J., jie susiginčijo dėl įvažiavimo, „pasitampė“.

Teismo posėdžio metu liudytoja Z. S. paaiškino, kad pareiškėjas R. P. yra jos kaimynas, su juo palaiko gerus santykius. K. J. yra kaimynas, bet jo nepažįsta, anksčiau su juo yra bendravusi. Įvykio metu ji sėdėjo prie lango ir pamatė, kad K. J. R. P. tampo už krūtinės (marškinių). Tuomet ji išėjo į lauką ir pasakė „nesipykit, nesimuškit, įdės ten balioną, ko čia pyktis, nejaugi nėra vietos gatvėje?“. Neprisimena, ar kuris nors iš jų ką nors atsakė į tai, ką ji pasakė jiems. Po įvykio R. P. jai sakė „mane sunervuoja, pensininkas esu“. R. P. buvo skaudu. R. P. jai nieko nesakė apie tai, kokius fizinius veiksmus prieš jį panaudojo K. J. Įvykio dieną, dėl to kas įvyko tarp R. P. ir K. J., ji buvo susijaudinusi, verkė. Jai nepasirodė, kad K. J. buvo sugriebęs R. P. už rūbų, tai įvyko iš tikrųjų. Nežino, kodėl, kai buvo apklausiama tyrėjos, pasakė jai, kad jai (Z. S.) pasirodė, kad K. J. buvo sugriebęs R. P. už rūbų. Nežino, kur jos sūnus (V. S.) buvo įvykio metu, su juo apie šį įvykį nekalbėjo.

Iš 2025 m. gegužės 19 d. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolo matyti, kad pareiškėjas R. P. nurodė, kad K. J., gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2025 m. gegužės 16 d. apie 7.30 val. jį užpuolė tuo metu, kai jis atvyko pas draugą V. S., gyvenantį šalia K. J., pasiimti dujų balioną. Jiems būnant prie jo (R. P.) automobilio „Opel Zafira“, prie jų pribėgo K. J. ir jį (R. P.) užsipuolė necenzūriniais žodžiais už tai, kad jis neva netinkamai pastatė automobilį. Jo automobilis stovėjo prie pat V. S. namų vartų ir eismui netrukdė, nes kiti automobiliai pravažiavo. K. J. griebė jį už rūbų, bandė laužti rankas, smūgiuoti bei išvadino necenzūriniais žodžiais. Dėl to, kas įvyko, jis (R. P.) patyrė išgąstį, jam sunku buvo dirbti darbe, jautė stresą ir baimę, todėl jam buvo padaryta neturtinė žala.

Iš pareiškėjo R. P. 2025 m. birželio 9 d. paaiškinimo matyti, kad 2025 m. gegužės 16 d. apie 7.30 val. jis atvyko automobiliu „Opel Zafira“ pas draugą V. S., gyvenantį (duomenys neskelbtini), pasiimti dujų baliono. Automobilį pastatė gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) vartų. Tuo metu iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo automobiliu „Volvo“ išvažiavo jaunas vyras, kiek jam žinoma K. J. Atsidaręs automobilio langą, jis jam pasakė „seni, pensininke, patrauk savo automobilį, negaliu pravažiuoti“. Jis jam paaiškino, kad jo automobilis netrukdo pravažiuoti ir jis nežada jo patraukti. Tada K. J. išlipo iš savo automobilio ir pradėjo eiti link jo. Kai jis priėjo prie jo ir suėmė jį už megztinio, jis patraukė jo rankas ir atsitraukė. K. J., suimdamas jį už megztinio, fizinio skausmo nesukėlė. Po to jie abu apsižodžiavo ir vienas kitą išvadino necenzūriniais žodžiais, tačiau kokiais, pasakyti negali, nes buvo susijaudinęs ir jų neprisimena. Po konflikto kategoriškai atsisakė patraukti automobilį, nes stovėdamas ant kelio nieko nepažeidė, ten nebuvo nei ištisinės linijos, nei draudžiamo ženklo, ribojančio stovėjimą. Supratęs, kad jis neketina patraukti automobilio, K. J. sėdo į savo automobilį „Volvo“ ir išvažiavo iš savo kiemo. Ar tarp jų įvykusį konfliktą kas nors girdėjo, pasakyti negali, nes tuo metu žmonių nematė. Apie jo sūnaus L. P. konfliktą su K. J. (duomenys neskelbtini) jis nieko nežino.

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato liudytojo K. J. 2025 m. gegužės 20 d. apklausos protokolo matyti, kad 2025 m. gegužės 16 d. apie 7.21 val. jis iš savo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), automobiliu „Volvo“ važiavo į darbą. Jo kiemo keliuku privažiavus (duomenys neskelbtini) gatvę, jis negalėjo į ją įsukti, nes viduryje gatvės buvo pastatytas tamsios spalvos automobilis „Opel Zafira“, prie kurio stovėjo jam nepažįstamas vyriškis. Tuomet jis (K. J.) atsidarė savo automobilio langą ir paprašė jo patraukti automobilį „Opel Zafira“, nes negalėjo pravažiuoti. Tas vyras jam atsakė „ką tu čia nusišneki, mano mašina pastatyta gerai“ ir liepė jam eiti „<necenzūrinis žodis>“. Tada jis (K. J.) išlipo iš savo automobilio ir apėjęs to vyro automobilį nuo namo Nr. (duomenys neskelbtini) pusės paaiškino jam, kad jo automobilis yra pastatytas apie 2 metrus nuo kelkraščio į gatvės vidurį ir dar kartą paprašė jo patraukti savo automobilį. Tada jis jį pavadino „pacanu“, „snargliu“, „vaiku“ ir atsisakė patraukti automobilį. Tada jis (R. P.) pasiėmė mobiliojo ryšio telefoną ir galimai jį filmavo ar fotografavo. Jis paprašė jo nefilmuoti ir patraukti automobilį, tada vyriškis atsisėdo į savo automobilį, bet jo nepatraukė. Visas jų pokalbis galėjo trukti apie 4–5 minutes. Pokalbio gale, prie jų buvo priėjusi name Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenanti kaimynė (pavardės nežino), kuriai jis parodė, kad jos svečio automobilis pastatytas viduryje gatvės. Kadangi ji garbaus amžiaus, jis nežino, ar ji suprato, ji sakė jiems nesipykti. Kadangi jis skubėjo į darbą, tai savo automobiliu pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę link (duomenys neskelbtini) plento pusės ir važiavo per savo tvoros betoninį bortą. Jo namuose yra įrengta vaizdo kamera, kurios įrašas gali patvirtinti jo žodžius. Vaizdo kamera veikia nuo judesio, todėl ji filmuoja tik esant veiksmui. Vaizdo įrašą vėliau išims iš kameros ir pateiks tyrimui. 2025 m. gegužės 16 d. apie 11-11.30 val. prie (duomenys neskelbtini) miesto seniūnijos, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, sustojo vyras, kuris išlipo iš savo juodos spalvos automobilio „BMW X5“ ir vartodamas necenzūrinius žodžius „gaidį, mento gabale“, jam pasakė, kad iki vakaro sumokėtų jam 500 eurų arba bus „zajavas“. Visą tai matė kartu su juo buvęs bendradarbis, D. Č., jis jam pasakė, kad tas vyras yra L. P. Jis mano, kad L. P. yra automobilį „Opel Zafira“ užstačiusio vyro sūnus. Jokių necenzūrinių žodžių „Opel Zafira“ automobilio vairuotojui jis nesakė ir fizinės jėgos prieš jį nenaudojo.

Iš Z. S. 2025 m. gegužės 23 d. paaiškinimo matyti, kad 2025 m. gegužės 16 d. apie 7.30 val. pas ją automobiliu atvažiavo R. P., nes ji jo paprašė, kad jos dujų balioną nuvežtų į (duomenys neskelbtini) ir ten jį pripildytų. R. P. pasistatė savo automobilį netoli jos kiemo vartų, kelio važiuojamoje dalyje. Dujų balioną į R. P. automobilio bagažinę nunešė ir įdėjo jos sūnus V. S. kartu su R. P. Ji tuo metu buvo savo gyvenamojo name viduje. Pro jos kambario langą matosi kelias, todėl ji pamatė, kad jos kaimynas, kuris gyvena prieš ją (duomenys neskelbtini) (jo vardo nežino, su juo nebendrauja), stovi prie R. P. Jai pasirodė, kad tas kaimynas buvo suėmęs R. P. už rūbų, ji suprato, kad tarp jų kilo konfliktas. Tuomet ji nuėjo prie jų ir pasakė, kad nesipyktų. Jos klausa bloga, todėl ji negirdėjo, apie ką jie kalbėjo, bet kaimynas jai pasakė, kad dėl R. P. pastatyto automobilio, jis negali išvažiuoti iš savo kiemo. Jokių muštynių tarp jų nebuvo. Jai atėjus, kaimynas išvažiavo. Po to R. P. taip pat išvažiavo. Jos sūnus V. S. nieko nematė, nes įvykio metu buvo namuose.

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. gegužės 23 d. tarnybinio pranešimo dėl kaimynų apklausos matyti, kad 2025 m. gegužės 23 d. dirbant pagal turimą medžiagą ROIK 25273661972, dėl konflikto tarp K. J. ir R. P., buvo pasikalbėta su greta gyvenančiais kaimynais. Patys kaimynai su K. J. nesipyksta. Jokių konfliktų tarp kaimyno K. J. ir R. P. nematė ir negirdėjo. Kadangi nenori su kaimynu K. J. pyktis, apklausti kaimynai nori būti anonimiški ir nebūti minimi bylos medžiagoje.

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato liudytojo D. Č. 2025 m. gegužės 21 d. apklausos protokolo matyti, kad 2025 m. gegužės 16 d. apie 11.00 val. jis su bendradarbiu K. J. vyko į (duomenys neskelbtini) miesto seniūniją. Pastačius automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėje, einant link seniūnijos pastato, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje sustojo juodos spalvos automobilis „BMW X5“, valst. Nr. raidės galimai (duomenys neskelbtini), skaičių nepamena. Automobilio vairuotojas pastatė automobilį pačioje sankryžoje, važiuojamojoje kelio dalyje ir išlipęs ėjo link K. J., vartodamas necenzūrinius žodžius „a girdi, tu palauk, gaidy, mento gabale“. Šį asmenį jis pažįsta, jis yra L. P. Kadangi tas asmuo jam buvo pažįstamas, jis prie jo priėjo ir paklausė „kas darosi?“ ir jo paprašė nusiraminti. L. P. pasakė „tas gaidys stumdė seną žmogų“. Daugiau L. P. su juo nebendravo ir toliau konfliktavo su K. J. L. P. pasakė „jei jis nebūtų mentas, tai viskas kitaip būtų sutvarkyta, o dabar, jei nenori zajavo, iki vakaro turi sumokėti jam 500 eurų“, tą jis paminėjo kelis kartus. Po to L. P. sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo, o jis ir K. J. nuėjo į (duomenys neskelbtini) miesto seniūniją darbo reikalais. Viso pokalbio metu L. P. buvo nusiteikęs agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius K. J. atžvilgiu.

Byloje buvo pateiktas ir teismo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas (be garso).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Be to, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Teismas, įvertinęs R. P. skundo argumentus ir skundžiamą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Neringos Statkevičienės 2025 m. birželio 13 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį K. J., daro išvadą, kad institucija, spręsdama, ar K. J. veiksmuose yra administracinio nusižengimo požymių, padarė pagrįstą išvadą, kad K. J. veiksmai buvo nukreipti ne į viešosios tvarkos pažeidimą, o į asmeninio pobūdžio nesutarimus su nukentėjusiuoju dėl jo pastatyto automobilio, jais nebuvo pažeista viešoji tvarka bei žmonių rimtis.

Ginčo byloje dėl to, jog 2025 m. gegužės 16 d. apie 7.30 val. (duomenys neskelbtini), tarp K. J. ir R. P. įvyko konfliktas dėl R. P. pastatyto automobilio, nėra. Ginčas šioje byloje kyla dėl to, kaip kvalifikuoti K. J. veiksmus – t. y. ar K. J. veiksmai atitinka nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo požymius, nustatytus ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Tiek K. J., tiek R. P. pripažino, kad jie susiginčijo/sukonfliktavo dėl to, ar R. P. automobilis tinkamai pastatytas, t. y. K. J. teigė, jog dėl netinkamai R. P. pastatyto automobilio negali išvažiuoti iš savo kiemo, o R. P. teigė, kad jo automobilis nei eismui, nei K. J. išvažiuoti iš kiemo netrukdo. R. P. teismo posėdžio metu pripažino, kad jis vartojo negražius žodžius K. J. atžvilgiu, K. J. nurodė, kad jis negriebė, nestumdė R. P., nesuėmė jo už rūbų ties kaklu, prieš jį nenaudojo jokių smurtinių veiksmų, tiesiog norėdamas jam parodyti, kad jis netinkamai pasistatė automobilį, bandė jam tai parodyti, pavesdamas jį už rankos, paimdamas jam už alkūnės, sakydamas „ateik, pasižiūrėk, kaip pasistatei mašiną“.

Visų pirma, pažymėtina, kad paties pareiškėjo R. P. paaiškinimai dėl prieš jį K. J. panaudotų veiksmų nuo pat pradžių nėra nuoseklūs. R. P., 2025 m. gegužės 19 d. teikdamas pareiškimą per e.policiją, nurodė, kad K. J. jį užsipuolė necenzūriniais žodžiais, griebė jį už rūbų, bandė laužti rankas, smūgiuoti. Apklausiamas 2025 m. birželio 9 d. R. P. nurodė (ir savo parašu patvirtino duotus parodymus), kad K. J. jam pasakė „seni, pensininke, patrauk savo automobilį, negaliu pravažiuoti“, išlipo iš savo automobilio ir pradėjo eiti link jo, suėmė jį už megztinio, jis patraukė jo rankas ir atsitraukė. Po to jie abu apsižodžiavo ir vienas kitą išvadino necenzūriniais žodžiais, tačiau kokiais, pasakyti negali, nes buvo susijaudinęs ir jų neprisimena. Taigi, aplinkybių, jog K. J. jam bandė užlaužti rankas ir smūgiuoti, R. P. jau nebenurodė. Tačiau, pateikdamas 2025 m. liepos 3 d. skundą teismui R. P., nurodė, kad pribėgo K. J. ir užsipuolė necenzūriniais žodžiais, griebė jį už rūbų, bandė laužti rankas, smūgiuoti. Teismo posėdžio, vykusio 2025 m. rugsėjo 16 d., metu R. P. konkrečiai įvardino, kokiais žodžiais jį įžeidinėjo K. J., nors dar 2025 m. birželio 9 d. jis nurodė, kad negali įvardinti kokiais žodžiais jį įžeidė K. J., nes buvo susijaudinęs ir jų neprisimena. Be to, šio teismo posėdžio metu nurodė ir naujas aplinkybes, kurių apskritai įvykio tyrimo metu nebuvo nurodęs pareigūnams, t. y. kad K. J. dviem rankomis suėmė jam už krūtinės, norėdamas padraskyti, bandė jį pargriauti, tampydamas jį už krūtinės; incidento metu jis (R. P.) vilkėjo sportinę aprangą (nors 2025 m. birželio 9 d. R. P. nurodė, kad vilkėjo megztinį), ji buvo sugadinta, nes išplyšo užtrauktukas.

2025 m. gegužės 23 d. policijos pareigūnų apklausiama liudytoja Z. S. paaiškino (ir savo parašu patvirtino duotus parodymus), kad ji pro gyvenamojo name langą ji pamatė, kad K. J. stovi prie R. P. Jai pasirodė, kad tas kaimynas buvo suėmęs R. P. už rūbų, ji suprato, kad tarp jų kilo konfliktas. Tuomet ji nuėjo prie jų ir pasakė, kad nesipyktų. Jos klausa bloga, todėl ji negirdėjo, apie ką jie kalbėjo, bet kaimynas jai pasakė, kad dėl R. P. pastatyto automobilio, jis negali išvažiuoti iš savo kiemo. Jokių muštynių tarp jų nebuvo. Teismo posėdžio metu ši liudytoja jau nurodė, kad jai nepasirodė, o ji matė, kad K. J. R. P. tampo už krūtinės (marškinių), tačiau ji negalėjo paaiškinti, kodėl apklausiama tyrėjos, pasakė jai, kad jai (Z. S.) pasirodė, kad K. J. buvo sugriebęs R. P. už rūbų. Taigi, liudytojos Z. S., R. P. kaimynės, parodymai taip pat nėra nuoseklūs, skiriasi tarpusavyje, be to, jie nepatvirtina R. P. nurodomos versijos, kad K. J. griebė jį už rūbų, bandė laužti rankas, smūgiuoti, bandė jį pargriauti, išplėšė užtrauktuką iš rūbų. Be to, ji nurodė ir tai, kad R. P. vilkėjo marškinius, o ne sportinę aprangą. Taigi, teismas šios liudytojos parodymais vadovaujasi tiek, kiek jie tarpusavyje nuosekliai sutampa su R. P. ir K. J. parodymais, t. y. kad ji matė K. J. stovintį prie R. P., išėjo į lauką ir paprašė jų nesipykti, jos klausa bloga, todėl ji negirdėjo, apie ką jie kalbėjo.

Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad išgirdo kivirčą tarp R. P. ir K. J., tačiau nieko, kas vyko tarp jų, nematė, nes buvo nuėjęs nuo jų, kieme, tik girdėjo, kad R. P. pasakė „netampyk seniuką (pensininką)“, „tai jeigu tau netink, kviesk policiją“. Teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, nes tiek Z. S., tiek R. P. nuosekliai nurodė, kad V. S. buvo išėjęs, todėl jų konflikto nematė. Pažymėtina ir tai, kad V. S. teismo posėdžio metu paaiškino ir tai, jog R. P. jam nieko nepasakojo apie tai, kad K. J. jam bandė užlaužti rankas, neminėjo nieko apie išplėštą užtrauktuką ar necenzūrinių žodžių vartojimą.

Tuo tarpu K. J. parodymai nuo pat pradžių esminėse detalėse buvo nuoseklūs, t. y. jis pripažino, kad jis su R. P. apsižodžiavo dėl R. P. pastatyto automobilio, išlipęs iš automobilio, priėjo prie „Opel Zafira“ automobilio ir bandė R. P. parodyti, kad jo (R. P.) automobilis yra netinkamai pastatytas ant kelio, pavesdamas jį už rankos, paimdamas jam už alkūnės, sakydamas „ateik, pasižiūrėk, kaip pasistatei mašiną“, bandė išsiaiškinti situaciją, tačiau nieko išsiaiškinti tarpusavyje nepavyko ir po kelių sekundžių iš kiemo atėjo kaimynė, pasakė „nesipykit“ ir konfliktas baigėsi. Šios K. J. nurodomos aplinkybės, kaip jau minėta, sutampa tiek su R. P., tiek su Z. S. nurodytais paaiškinimais, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Taigi, iš byloje esančių įrodymų negalima daryti vienareikšmiškos ir neabejotinos išvados buvus ir kitas R. P. nurodomas aplinkybes, t. y. kad K. J. griebė jį už rūbų, bandė laužti rankas, smūgiuoti, bandė jį pargriauti, iš rūbų išplėšė užtrauktuką.

Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį asmens veiksmai kvalifikuojami kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas, tada kai asmuo necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiamu kibimu prie žmonių, kitais tyčiniais veiksmais siekia pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, dėl jų kilusius padarinius ir veikos padarymo vietos specifiką. Analizuojant aptariamo straipsnio turinį, matyti, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis anksčiau išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šis administracinis nusižengimas padaromas, veikiant tyčia, todėl būtina įrodyti tai, kad asmuo suvokė, jog savo veiksmais jis siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir norėjo taip veikti. Nedideliu viešosios tvarkos pažeidimu gali būti laikomos tik tos veikos, kurios turi viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų konfliktai, įvykę nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019). Sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo, būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei išsireiškimą yra tokio pavojingo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu vertinant konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakytus nemalonius žodžius ar atliktus nepagarbius veiksmus.

Kaip jau minėta, teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, jog tarp K. J. ir R. P. įvyko žodinis konfliktas dėl to, ar R. P. automobilis tinkamai pastatytas, t. y. K. J. teigė, jog dėl netinkamai R. P. pastatyto automobilio negali išvažiuoti iš savo kiemo, o R. P. teigė, kad jo automobilis nei eismui, nei K. J. išvažiuoti iš kiemo netrukdo. R. P. teismo posėdžio metu pripažino, kad jis vartojo negražius žodžius K. J. atžvilgiu, K. J. nurodė, kad jis negriebė, nestumdė R. P., nesuėmė jo už rūbų ties kaklu, prieš jį nenaudojo jokių smurtinių veiksmų, tiesiog norėdamas jam parodyti, kad jis netinkamai pasistatė automobilį, bandė jam tai parodyti, pavesdamas jį už rankos, paimdamas jam už alkūnės, sakydamas „ateik, pasižiūrėk, kaip pasistatei mašiną“. Taigi, kaip matyti, tokie K. J. veiksmai buvo nukreipti ne į siekį pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o į asmeninio pobūdžio nesutarimus dėl pareiškėjo pastatyto automobilio. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad K. J. veiksmai, sukonfliktuojant su R. P., buvo nukreipti būtent į siekį pažeisti viešąją tvarką. Taigi, priešingai nei nurodoma R. P. skunde, vien tai, kad asmuo sukonfliktavo viešoje vietoje dar savaime nereiškia, kad asmuo padarė nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Vien necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių dar nereiškia nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo, turi būti nustatytas asmenis siekis ir tyčia tokiais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Kaip jau minėta, teismas pagal byloje esančius įrodymus tokio siekio, t. y. kad K. J., sukonfliktavęs su R. P., siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir norėjo taip veikti, K. J. veiksmuose nenustatė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats R. P. teismo posėdžio metu pripažino taip pat elgęsis netinkamai ir sukonfliktavo su K. J. Nors konfliktas, apsižodžiavimas nepagarbiais, vienas kitą įžeidžiančiais žodžiais nėra etiškas ir priimtinas elgesys visuomenėje, tačiau ne kiekvienas etikos reikalavimų neatitinkantis asmens elgesys užtraukia administracinę atsakomybę ir poreikį valstybės vardu asmeniui taikyti įstatyme numatytas sankcijas. Pabrėžtina, jog asmuo manydamas, kad jį įžeidė ir jaučiasi pažemintas, gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad esant galimybei kilusį ginčą, atsakomybės klausimą išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis, administracinės atsakomybės klausimas neturėtų būti svarstomas (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-144-348/2022). Taigi, šiuo atveju pareiškėjas, manydamas, kad teisės buvo pažeistos ir siekdamas apginti šias savo galimai pažeistas teises, turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, R. P. skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Neringos Statkevičienės 2025 m. birželio 13 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną K. J. atžvilgiu paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu, teismas,

nutaria:

Netenkinti nukentėjusiojo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundo ir palikti nepakeistą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Neringos Statkevičienės 2025 m. birželio 13 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos K. J. atžvilgiu.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.

Teisėja Asta Benetytė