- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-28
- Bylos Nr.
- 1-176-899/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24631-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- Š. D.
- Nukentėjusysis
- G. S.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs tuo pačiu adresu, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalyje (pagal kaltinamąjį aktą), pagal nukentėjusiojo pateiktą prašymą dėl kaltinimo keitimo kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Š. D. 2024-06-28 apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, viešai matomoje ir kitiems asmenims laisvai patenkamoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, tyčia spyrė vieną kartą nukentėjusiajam G. S. į kairę koją ir sudavė vieną kartą kumščiu į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - kraujosruvą dešinio žando srityje, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kaltinamasis Š. D. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad G. S. jam matytas tik tą vakarą. Žino, kad G. S. yra mamos kaimynas, bet jis pats negyvena (duomenys neskelbtini). Šventė draugo gimtadienį (duomenys neskelbtini) pas mamą sodyboje. Apie 23 valandą atėjo kaimynas su savo draugu ir paprašė išjungti muziką. Jis su draugais pasakė, kad muzika garsiai negroja ir pasakė, kad G. S. išeitų lauk. Gavosi apsižodžiavimas ir jis G. S. spyrė į koją ir nestipriai sutrenkė į veidą. Įvykis vyko 2024-06-28 apie 23.00 val. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad jis su draugais garsiai leido muziką, bet muzika grojo viduje ir durys buvo uždarytos. Ankščiau yra kilę konfliktų dėl to paties. Mama nuomoja sodybą, tai kiek būna gimtadienių, tiek yra kviečiama policija. Jis G. S. paaiškino, kad muzika nesigirdi taip garsiai lauke, kad galėtų girdėti kiti, nes visi buvo viduje ir durys buvo uždarytos. Jis G. S. negražiai prašė išeiti iš kiemo ir negražiai sakė ant G. S.. Buvo neblaivus. Neskaičiavo kiek išgėrė, bet buvo neblaivus. Spyrė į kairę koją ir kumščiu sudavė į veido sritį. Negali pasakyti, kokios pasekmės G. S. kilo, nes smūgis nebuvo stiprus, bet kažkoks skausmas galėjo būti sukeltas. Pripažįsta, kad savo veiksmais padarė kraujosruvą. Galvoja, kad skausmas buvo mažesnis nei nurodė nukentėjusysis. Jis pats skausmą vertintų 2 balais dešimtbalėje sistemoje. Bet kadangi buvo neblaivus, tai nelabai galėjo vertinti to smūgio stiprumo. Kai jis smurtavo, tai matė nukentėjusiojo draugas, kurio vardo nežino. Yra dalyvavęs su nukentėjusiojo draugu G. Ž. akistatoje. Kai jie atėjo, tai tarp nukentėjusiojo ir nukentėjusiojo draugo buvo apie 1 metro atstumas. Įvykis įvyko ant kelio tarp jo mamos ir jų sodybos. Nuo mamos sodybos iki nukentėjusiojo sodybos atstumas apie 100 metrų. Gal už pusvalandžio buvo atvykusi policija. Nukentėjusysis iškvietė policiją. Jo mama yra L. B., ji įvykio nematė. Po įvykio mama buvo išėjusi į lauką, nes jie dar ten šūkavo. Jis mamai paaiškino, kad įvyko konfliktas. Kiti, kas buvo gimtadienyje, buvo viduje ir niekas įvykyje nedalyvavo. Įvykį matė tik nukentėjusiojo draugas. Įvykio vieta šiek tiek apšviesta, bet nelabai. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad įvykį matė jo draugė S. S., nes bijojo draugei prisipažinti, kad jis taip pasielgė. Jai nieko nebuvo sakęs, jai sakė, kad nieko nukentėjusiesiems nepadarė. Po to tik prisipažino draugei. Konflikto metu visi svečiai buvo viduje. Nežino, kodėl nukentėjusysis nurodė, kad ėjo ir kiti asmenys, nes kai jis ėjo link nukentėjusiojo, nematė, kad iš paskos eitų dar kas nors. Jis ėjo tiesiai link nukentėjusiojo ir kai ėjo aiškintis, tai visus dalyvius paliko viduje, o kai atvyko policija, tai buvo išėjusių į lauką pasižiūrėti, kas vyksta. Kai pavartojo fizinį smurtą, jis tiesiog nuėjo atgal į sodybą. Negali pasakyti, kokia buvo nukentėjusiojo būsena. Nukentėjusysis stovėjo ant kelio ir matė, kad laiko telefoną, tai suprato, kad kviečia policiją. Po kontakto jis ir toliau jiems liepė eiti laukan, nukentėjusysis kalbėjosi telefonu, o liudytojas stovėjo šalia jo. Atsiprašo nukentėjusiojo už tai, kad taip negražiai pasielgė. Valandą prieš įvykį jis buvo su D. O., jie prie ežero rūkė cigaretę, o įvykio metu D. O. nebuvo. Kai grįžo nuo ežero, įėjo į vidų, kur vyko gimtadienis. Kai buvo lauke ir konfliktavo su nukentėjusiuoju, D. O. nematė. Skambinant policijai galėjo girdėtis muzika ir garsai, nes gal buvo jau po konflikto išėję daugiau žmonių, gal durys buvo paliktos atviros. Nežino, koks turi būti leidžiamas triukšmo lygis. Kai matė, kad skambina policijai, dar vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiojo atžvilgiu. Jam niekas nesakė, kad kažkas prašo patildyti muziką. Nematė, ar prie prūdo, prie obelų buvo žmonių. Jis tiesiog išėjo į lauką ir pamatė nukentėjusįjį. Nukentėjusysis buvo ant kelio, ne pačiame kieme, o ant betoninio kelio. Ten nėra jo mamos valda, ten yra gatvė. G. S. atėjo šalia kiemo, gal 2 – 3 metrai iki jo paties kiemo. Atidarius duris, muzika išeina į lauką, bet durys buvo uždarytos. Jam nei vienas nepasakė, kad nukentėjusysis atėjo paprašyti užtildyti muziką. Jis išėjo į lauką ir pamatė G. S., ir atėjo paklausti, kas vyksta. Prieš smūgį nukentėjusysis stovėjo ant pagrindinio kelio. Buvo jis, nukentėjusysis ir liudytojas. Po įvykio jis grįžo į sodybą ir pasakė, kad įvyko konfliktas, todėl visi žmonės, mama išėjo į lauką žiūrėti, kas vyksta. Jis sugrįžti prie nukentėjusiojo nenorėjo, jis nukentėjusiajam tik žodžiu liepė eiti lauk. Mama jį laikė, kad nusiramintų. Prisimena visus savo veiksmus, ką darė tą vakarą. Atsimena, kad visas konfliktas vyko ant kelio, o ne (duomenys neskelbtini). Viskas vyko ant kelio, bet ne „(duomenys neskelbtini)“ sodyboje ir ne (duomenys neskelbtini). Šventė draugo gimtadienį. Po įvykio šventė nenutrūko, viskas vyko ramiai, nes niekas nebenorėjo policijos atvažiavimo. Po valandos, dviejų išsivažinėjo į namus. Buvo dauguma, kurie sureagavo ir po įvykio išėjo į lauką. Blogai vertina savo veiksmus, gailisi. Po šio įvykio visiškai atsisakė alkoholio. Laiduotų už jį jo dvynė sesuo. Santykiai su ja labai geri, bendrauja dažnai, susitinka. Sesuo jam darytų įtaką, nes jam ji visada buvo autoritetas. Sesuo sukūrusi savo šeimą, augina du vaikus. Jis (duomenys neskelbtini) gyvena jau 10 metų. Sesuo irgi gyveno, bet prieš 3-4 metus grįžo į (duomenys neskelbtini). Dėl civilinio ieškinio mano, kad suma gerokai per didelė. Jis atlygino nukentėjusiajam 500 eurų ir mano, kad tokia suma kaip ir gera būtų, bet jeigu keistųsi suma, tai minimaliai, iki 1 000 eurų. Pasižada nedaryti ateityje nieko panašaus. Atsisakė alkoholio. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas už vairavimą esant neblaiviam. Ligonių kasoms žalą yra atlyginęs pavedimu. (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), planuoja grįžti į (duomenys neskelbtini) pavasarį. Taupo pinigus pradiniam buto įnašui ir visam grįžti į (duomenys neskelbtini). Turi kelis darbo pasiūlymus dirbti (duomenys neskelbtini). Iš pradžių gyvens pas mamą, kol susiras savo būstą. Vidutiniškai uždirba per mėnesį apie 4 000 svarų. Prašo taikyti laidavimą. Dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, parodė, kad jis nemano, kad buvo sutrikdyta rimtis ir tvarka, nes nebuvo pašalinių žmonių. Viskas buvo tarp jo ir nukentėjusiojo. Jam būtų svarbu, jeigu būtų kitų žmonių. Jeigu būtų kiti pašaliniai, tai gal ir nebūtų taip pasielgęs. Jam nereikėjo, kad jį matytų kiti žmonės, jog jis muša kitą žmogų. Ta vieta, kur įvyko įvykis, kaip ir vieša vieta, bet ten visai šalia sodybos buvo. Sutinka, kad nukentėjusiojo kaimynas matė jo veiksmus. Jis mano, kad nesutrikdė viešosios tvarkos. Jo išsilavinimas (duomenys neskelbtini). Nėra pajėgus atsakyti apie viešosios tvarkos sutrikdymą. Tegul teismas sprendžia, ar jis sutrikdė viešąją tvarką, nes nelabai supranta. Negali atsakyti ir nuspręsti, kokį nusikaltimą padarė, pagal kokį straipsnį. Sutinka, kad galėjo sutrikdyti viešąją tvarką. Kaltę pripažįsta tiek pagal prokuroro kaltinimą, tiek pagal nukentėjusiojo, visas aplinkybes pripažįsta. Sutinka, kad konfliktas vyko tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Konfliktas iš tikrųjų vyko ant kelio. Iš tikro, kaip ir nevyko privačioje teritorijoj, bet gal ir galėjo, nes nežino, nuo kur prasideda teritorija, kur prasideda (duomenys neskelbtini). Kai sudavė nukentėjusiajam smūgius, tai įvyko ant kelio. Tiksliai nepamena, kur būdamas sudavė smūgius nukentėjusiajam. Kiek pamena, konfliktas vyko kaip ir ant kelio, bet galėjo būti (duomenys neskelbtini), taip, kaip nurodė nukentėjusysis. Sutinka, kad smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu galėjo būti panaudotas privačioje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Mano, kad žalos atlyginimui pakanka 500 Eur.
Nukentėjusysis G. S. teisme palaikė pareikštą civilinį ieškinį, sumos nemažina. Jam atlyginta 500 eurų. Liko neatlyginti 3 000 eurų. Vyko į gydymo įstaigą praėjus pusvalandžiui po įvykio, nes pradėjo tinti. Gydymo įstaigoje praleido valandą. Fizinį skausmą jaučia iki dabar, nes jis toks pasikartojantis. Iki įvykio nebuvo tokių dalykų. Šiuo metu vaistų nevartoja. Pradžioje pirko nuskausminamuosius vaistus. Vaistus vartojo apie mėnesį, pirko tepalus ir trynė koją. Negalėjo prasižioti, todėl tai apsunkino valgymo procesą. Turėjo slėpti veidą nuo aplinkinių, nes buvo išsikišimas, atrodė, kad kažkas įkišta į burną. Turi darytas nuotraukas, kaip atrodė jo veidas. Tas gumbas buvo apie mėnesį. Pirmiausia pamatė jo sūnus, kuriam 18 metų. Jo sutuoktinė yra po (duomenys neskelbtini), negalėjo jos lankyti, nes nenorėjo nervinti, kad nepablogėtų jos sveikata. Aplankydavo trumpam, o miegodavo kempinge. Ji iki šiol nežino, kas vyksta, nenori jos nervinti. Visiems užkliuvo ir buvo įdomu, kas jam buvo, kas čia vyksta. Kol buvo ištinęs veidas, jis turėjo vengti žmonių, nes juto diskomfortą. Kai lankė žmoną Palangos reabilitacijos ligoninėje, kreipėsi ten privačiai pas gydytojus ir jį apžiūrėjo. Kadangi jam buvo nepraėję, todėl jis paprašė, kad dar kartą apžiūrėtų. Jam nustatė tą patį, sakė, kad lūžių nėra. Priėmimo skyriuje peršvietė ir išleido. Liepė kreiptis į šeimos gydytoją, bet nesikreipė, nes atostogavo. Prieš įvykį dirbo - vykdė individualią veiklą. Praktiškai veikla nevyko. Tai susiję su žmonos liga. Balandžio mėnesį jai įvyko (duomenys neskelbtini), jam reikėjo ją prižiūrėti, todėl ir jo darbas sutriko. Iš kaltinamojo žingsnis stiprus, kad atsiprašė ir kaltę pripažino.
Galima laiduotoja D. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad Š. D. yra jos brolis dvynys. Santykiai labai geri. Jos vaikai labai jį myli. Susiskambina dažnai, susitinka. Laidavimą supranta taip, kad kuo daugiau bendrauti, kuo daugiau kalbėtis. Jis planuoja grįžti į (duomenys neskelbtini), tai mano, kad tas bendravimas bus dar didesnis. Yra neteista, bausta administracine tvarka už vairavimą be techninės apžiūros. Baudą sumokėjo. Dirba kavinėje (duomenys neskelbtini). Susilaukė dukters ir pradėjo (duomenys neskelbtini), dar ir (duomenys neskelbtini) dirba. Šiuo metu gyvena iš vyro, kuris šiuo metu nedirba, lėšų, bet greitai pradės dirbti. Augina mergaitę. Prašo netaikyti užstato, nes neturi santaupų. Žino, už ką teisiamas brolis. Kalbėjosi su juo, jis labai gailisi, ji jo veiksmus vertina labai neigiamai. Jis prisiima atsakomybę ir labai gailisi. Kai kurių faktų neprisimena, bet ir neginčija. Brolis jai sakė, kad kai ko neprisimena, mano, kad gali ir neprisiminti, nes buvo nemažai išgėręs.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes Š. D. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę tiek pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tiek pagal BK 284 straipsnį ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:
- 2024-06-29 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nukentėjusysis G. S. nurodė, kad 2024-06-28 apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), kieme, jį sumušė „(duomenys neskelbtini)“ sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), savininkės sūnus, kurio anketinių duomenų nežino, spirdamas vieną kartą į kairę koją bei vieną kartą suduodamas į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Apklaustas parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gretimai, adresu (duomenys neskelbtini), yra įsikūrusi „(duomenys neskelbtini)“ sodyba, kur yra nuomojamos patalpos pokyliams ir pirtis. Minėtu adresu išsinuomoję patalpas ir pirtį asmenys nuolat kelia triukšmą, lauke leidžia muziką. Aplinkiniai gyventojai turi kęsti triukšmą nakties metu. Ne kartą buvo kvietę policijos pareigūnus siekiant sudrausminti ten švenčiančius asmenis. Ne kartą dėl keliamo triukšmo yra kalbėję su nuomojamų patalpų savininke L. B., tačiau jų prašymai nekelti triukšmo yra ignoruojami. Jis kartu su kaimynu G. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) savininko R. R. leidimu, priešais „(duomenys neskelbtini)“ pastatė stendą, kuriame raštiškai užrašė prašymą nekelti triukšmo po 22.00 val. Jiems buvo atsakyta, kad jiems ramybė bus tiktai kapinėse, o užrašas ant stendo buvo uždažytas baltais dažais. Vėliau užrašas buvo atnaujintas. 2024-06-28 apie 22.00 val., grįžus į namus ir išėjus į lauką, jis pastebėjo, kad „(duomenys neskelbtini)“ sodyboje vyksta šventė. Iš sodybos patalpų sklido garsi muzika bei įvairūs šauksmai. Kadangi jo žmona yra patyrusi (duomenys neskelbtini), kitą dieną anksti turėjo vykti į Palangos reabilitacijos centrą jos aplankyti. Todėl matydamas, jog triukšmas ir muzika netyla apie 23.00 val., išėjo į lauką paprašyti švenčiančius asmenis patildyti muziką, kuri garsiai sklido per pravirus sodybos langus. Išėjus į kiemą sutiko kaimyną G. Ž. ir kartu su juo nuėjo į (duomenys neskelbtini) sklypą ir, priėję prie stendo, paprašė asmenų, buvusių „(duomenys neskelbtini)“ sodybos kieme, pritildyti muziką. Asmenys nieko neatsakę nuėjo į patalpas. Tuo metu iš sodybos išėjo L. B. sūnus, kurio anketinių duomenų nežino, kuris priėjęs prie jo spyrė jam į kairės kojos blauzdą, sakydamas „kas tau nepatinka?“. Jis paprašė prisukti muziką, nes yra trukdoma jiems ilsėtis. Tada minėtas vyriškis dar kartą paklausė „kas tau nepatinka?“ ir jam pasakė, jog susidoros su juo ir jis jam netrukdys. Kokiais žodžiais tai išreiškė, neprisimena. Jis ėmė vėl artintis prie jo ir pats jo paprašė išeiti iš privačios valdos. Tuo metu minėtas vyriškis ranka sudavė jam į veido sritį. Dėl jo tokių veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį 10 balų skalėje (10 skaudžiausia) jis įvertina 4 balais. Tuo metu jis ėmė skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Jį sumušęs vyriškis grįžo prie savo sodybos. Iš sodybos išėjo L. B., kuri ėmė laikyti minėtą asmenį, nes pastarasis elgėsi agresyviai ir grasino jį vėl sumušti. Įvykį matė ir gali paliudyti G. Ž.. Skambindamas į Bendrąjį pagalbos centrą jis GMP atsisakė, tačiau vėliau jam ėmė stipriai skaudėti žandikaulį ir jis išsikvietė GMP. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje jam buvo nustatyta diagnozė - (duomenys neskelbtini). Teisė pareikšti civilinį ieškinį jam išaiškinta. Kad būtų informuotas specializuotas pagalbos centras, jis atsisako (1 t., b. l. 9-17);
- 2024-06-28 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros protokole nurodyta, kad matomas asfaltuotas keliukas (pagrindinė įvykio vieta). Po kaire puse yra veja, o už jos vieno aukšto pastatas. Įvykio vietoje niekas nepaimta. Nusikalstamos veikos požymių nerasta. Daugiau įvykio vietoje nieko nestebima (1 t., b. l. 18-25);
- 2024-06-29 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiosios patrulės M. V. tarnybinis pranešimas dėl gauto pranešimo ROIK 0124000393290, kuriame nurodyta, kad 2024-06-28 dirbant kartu su tyrėju M. J. ir vyr. patrule G. P. ekipaže „S-1163“ maršrute „Šiaulių miestas ir rajonas“, apie 23 val. 06 min. iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) vyksta muštynės, dabar pranešėją sumušė kaimynas, yra vietoje, agresyvus. GMP atsisakė. Apie 23 val. 11 min. atvykus adresu juos pasitiko D. O. (0,99 prom.), kuris nurodė, kad grįžo iš (duomenys neskelbtini) ir kartu su giminėmis ir draugais šventė gimtadienį, išėjo pasivaikščioti prie ežero ir prie jo pristojo kažkoks vyras, kartu su juo buvo draugas Š. D. (2,63 prom.), kuris sergantis (duomenys neskelbtini) bei esantis mažo ūgio, todėl teigė, kad negalėjo smogti šiam asmeniui. Vyrai nurodė, kad apsistumdė prie sodybos ir išsiskirstė. Vėliau paaiškėjus, šis vyras, su kuriuo apsistumdė minėti vyrai, yra G. S., blaivus, gyvena priešais sodybą, kurioje vyko gimtadienis. G. S. nurodė, kad jam trukdė ilsėtis garsi muzika, todėl išėjo į lauką ir sutiko šiuos asmenis bendro naudojimo kelyje prie savo namų, jie žodiškai sukonfliktavo ir Š. D. jam trenkė kumščiu į veidą dešinėje pusėje, akivaizdžių sužalojimų nesimatė, bet teigė pajutęs fizinį skausmą. G. S. medikų pagalbos atsisakė, bet nurodė, kad kitą dieną tikriausiai kreipsis į medikus ir 2024-06-29 apie 8 val. atvyks rašyti pareiškimą į policijos komisariatą, nes šiuo metu yra vėlus metas ir jis turi slaugyti sergančią žmoną. D. O. nurodė, kad niekas nesimušė, o Š. D. pripažino, kad šiek tiek apsistumdė. G. S. tiksliai nurodė, kad jam trenkė Š. D.. Įvykio metu naudotas alkoholio kiekio matuoklis „Drager Alcotest 6820“, Nr. ARHM-0384, patikros sertifikato Nr. 2068489, galioja nuo 2024-05-06 iki 2024-11-03. Įvykio vieta fotografuota, surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas. Filmuota kūno kamera (1 t., b. l. 26-27);
- 2024-06-29 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo T. K. tarnybinis pranešimas dėl gauto pranešimo iš ligoninės ROIK 0124000393290, kuriame nurodyta, kad 2024-06-29 apie 07.33 val. iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyriaus gautas slaugytojos (duomenys neskelbtini) pranešimas, kad dėl galvos sričių paviršinio sužalojimo 2024-06-29 apie 00.18 val. kreipėsi blaivus (0,00 prom.) G. S., kurį sumušė kaimynas. Ambulatoriškai (1 t., b. l. 28-29);
- 2024-07-03 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kurio ID 95439035555. Skambučio pradžia 2024-06-28, 23:04:30 val. Jungimosi metu girdisi vyriški balsai, vienas vyras nurodo kažkam liepia eiti iš teritorijos, reikalavimo metu išeiti iš teritorijos girdisi jaunuolio agresyvus balsas: „dink n***** iš čia, k****, tu k****, nori, kad perspirčiau, k****, kas tau yra“. Daugiau kalba kartu ir nesuprantama. BPC darbuotoja: „klausom“ (girdisi vėl vyro nurodymas išeiti iš privačios teritorijos, kadangi girdisi ir daugiau balsų, tai kas daugiau kalbama, nesuprantama). Vyras: „laba vakara“. BPC darbuotoja: „laba vakara“. Vyras: „muštynės, mane sumušo, (duomenys neskelbtini)“. BPC darbuotoja: „(duomenys neskelbtini)?“. Vyras: „(duomenys neskelbtini), čia kiekvieną savaitę“. BPC darbuotoja: „miestas?“. Vyras: „(duomenys neskelbtini), jo, atėjo į privačią teritoriją“. BPC darbuotoja: „kas?“. Vyras: „kaimynas, ten baliavoja, nuomuoja sales, atėję, nu, svečiai girti (BPC darbuotoja kalba ant viršaus, nesuprantama). Kaip? Nereikia, ne, nereikia greitosios, tik policijos tik greičiau, nes jie čia (nesuprantama)“. BPC darbuotoja: „Jūsų vardas, pavardė?“. Vyras: „G. S., nu“. BPC darbuotoja: „laukit policijos, viso gero“. Vyras: „jo, laukiam, laukiam, jau pradėjom laukt“. Įrašo trukmė 52 sekundės (1 t., b. l. 32-34);
- 2024-07-10 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti apžiūrėti 7 vnt. vaizdo ir garso įrašai. Peržiūrint įrašus naudota vaizdo peržiūrėjimo programa. Fiksuoti momentai, turintys įtakos ikiteisminiame tyrime. Apžiūrint vaizdo įrašą „PSS-20240628-231108UTC+0300“, matyti, kad vaizdo įrašo trukmė 15 min. 27 s. Įrašų pradžia yra 2024-07-05 apie 23 val. 53 min. policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą. Vaizdo įraše matyti, kai policijos pareigūnai atvyksta tarnybiniu automobiliu į įvykio vietą. Pareigūnus pasitinka pranešėjas G. S., G. Ž. ir dar vienas jaunuolis. Pranešėjas nurodo: „paprašėm, kad išjungtų muziką, netriukšmautų, atėjo ir davė iš kumščio“. Matoma, kai G. S., užsiėmęs už dešinio žando, nurodo, kad jį sužalojo, bet medikų pagalbos atsisako, o rytoj gal kreipsis į medikus. Girdėti, kai G. S. teigia, kad savininkės sūnus - įtariamasis grįžęs iš (duomenys neskelbtini) ir visi jie čia švenčia. Vaizdo įraše matyti, kai pareigūnė prieina prie D. O., sklypo savininkės ir jaunuolio. Pareigūnė nurodo, kad G. S. turi pretenzijų dėl sužalojimo. D. O. teigia: „jis buvo pas mus atėjęs, mes čia susistumdėm. Jis sako aš stūmiau, jis atgal ir pabėgo nuo tos situacijos“. Girdėti, kaip D. O. nurodo, kad jam prie tvenkinio neleido prieiti. Matyti, kaip pareigūnas patikrina D. O. neblaivumą, nustatomas 0,99 prom. neblaivumas. Vaizdo įraše matyti, kad prie kelio pastatytas stendas ant kurio parašyta: „nuo 19 val. iki 7 val. ramybės valandos, triukšmaujant bus skambinama 112“. Vaizdo įraše moteris nurodo, kad vyksta konfliktai kaimynystėje tarp abiejų pusių. Savininkės vyras teigia, kad G. S. yra konfliktiškas žmogus, jo mašina buvo užblokuota tris kartus. Vaizdo įraše matyti, kai sklypo savininkė rodo savo telefone filmuotą medžiagą, kad kaimynas G. S. leidžia gaidžio garsus, šviečia į langus. Pareigūnė nurodo, kad kviestų policiją kitą kartą. Sklypo savininkė atsako, kad turi advokatą, kuris dirba tuo klausimu, piktybiškai daro ir nori mus sužlugdyti. Vaizdo įraše girdėti, kaip sklypo savininkė sako: „ką tas mano vaikas, galėjo sumušti tokį briedį“?. Apžiūrint vaizdo įrašą „PSS-20240628-231111UTC+0300“, matyti, kad vaizdo įrašo trukmė 15 min. 24 s. Stebima kito pareigūno kūno kamera, analogiška prieš tai esančiam vaizdo įrašui. Papildomai fiksuojama, kai policijos pareigūnas patikrina G. S. blaivumą, nustatomas 0 prom. blaivumas. Pareigūnė pasiteirauja: „ar jums trenkė sklypo savininkės sūnus?“. G. S. atsako, kad taip. Girdėti, kai G. S. nurodo, kad pastovus triukšmas, net iškabino stendą su užrašu. Vaizdo įraše girdima, kai G. S. klausia: „kas jiems davė leidimą nuomoti sodybą, pastovus triukšmas, kad net iškabinome užrašą su stendu“. Vaizdo įraše matyti, kai pareigūnė prieina prie sklypo savininkės ir sūnaus. Moteris nurodo, kad turi visus dokumentus, nuimtus decibelus. Sūnus nurodo: „mes buvome viduje, tos muzikos niekas neleidžia. Jie atėjo pas mus į sklypą, pradėjo mane stumdyti ir aš su jais pasistumdžiau“. Apžiūrint vaizdo įrašą „PSS-20240628-231111UTC+0300 (1)“, matyti, kad vaizdo įrašo trukmė 15 min. 22 s. Vaizdo įraše matyti, kai pareigūnams atvykus, pasiveda į šalį D. O.. D. O. nurodo: „aš atvažiavau į svečius, nes gimtadienis buvo. Ėjau pasivaikščioti, galvojau nusimaudyti. Dar neįėjau į jo teritoriją ir jis iš karto man, aš nepakenčiu triukšmo skambinsiu policijai. Aš pirmą kartą čia, o jie, žmonės, turbūt yra pervargę. Niekas nieko nestumdė, jis šoko ant to vaiko, jis atėjom sako, ar gali su juo pakalbėti“. Vaizdo įraše matyti, kai pareigūnas prieina prie G. S.. Jis nurodo, kad sklypo savininkės sūnus - Š. D. trenkė jam. Matyti, kai iš gyvenamojo namo ateina Š. D.. Į pareigūno klausimą, kas nutiko, Š. D. atsako: „mes su draugais baliavojome, atėjo kažkokie irgi nepažįstami. Mane pradėjo stumdyti, aš bandžiau atsistumti. Nesu aš piktybinis“. Girdėti, kai pareigūnas teigia, kad nematė sužalojimų ant G. S. veido. Matyti, kaip pareigūnas patikrina Š. D. neblaivumą, nustatomas 2,63 prom. neblaivumas. Apžiūrint vaizdo įrašą „PSS-20240628-232635UTC+0300“, matyti, kad vaizdo įrašo trukmė 2 min. 18 s. Vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnas pasiteirauja G. S., ar reikalinga medikų pagalba. G. S. atsako, kad kreipsis šiandien ar rytoj. Apžiūrint vaizdo įrašą „PSS-20240628-234323UTC+0300“, matyti, kad vaizdo įrašo trukmė 5 min. 45 s. Vaizdo įraše matyti, kai policijos pareigūnai atvyksta tarnybiniu automobiliu į įvykio vietą. Matoma, kad gatvėje šalia esančio lauko sklinda didelis triukšmas iš galimai esančio renginio. Vaizdo įraše matyti moteris, kuriai pareigūnas praneša, kad gavo pranešimą dėl triukšmo ir paprašo pakviesti renginių organizatorių M. D.. Matoma, kai ateina renginių organizatorius ir nurodo: „pirmą kartą darėm renginį, viena dalis sklypo yra savivaldybės, kita priklauso man. Pasiėmėm leidimą iš savivaldybės, bent nenaudojom tos pusės. Tai mums sako nebeimkite iš mūsų leidimo, nebemokėkite pinigų, jei telpate į aikštelę“. Renginių organizatorius sako, kad yra toks vyriškis, kuris turbūt ir pranešė jums, nes jau praeitą kartą buvo parašęs pareiškimą dėl renginio. Pareigūnas klausia: „kaip viskas pasibaigė?“. Renginių organizatorius nurodo: „pateikiau savivaldybės leidimą ir tuo viskas pasibaigė“. Vaizdo įraše girdėti, kai renginių organizatorius nurodo, kad šį kartą nepirko savivaldybės leidimo, nes nenaudojo jų ploto. M. D. teigia, kad už kelių minučių renginys bus baigtas. Pareigūnai atsisveikina. Matoma, kad tai vaizdo įrašo pabaiga. Apžiūrint vaizdo įrašą „PSS-20240628-234313UTC+0300“, matyti, kad vaizdo įrašo trukmė 5 min. 48 s. Stebima kito pareigūno kūno kamera, analogiška prieš tai esančiam vaizdo įrašui “PSS-20240628-234323UTC+0300“. Apžiūrint vaizdo įrašą „PSS-20240628-234326UTC+0300“, matyti, kad vaizdo įrašo trukmė 5 min. 36 s. Stebima kito pareigūno kūno kamera, analogiška prieš tai esančiam vaizdo įrašui “PSS-20240628-234323UTC+0300“ (1 t., b. l. 35-38);
- 2024-08-12 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. Ž. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-24631-24 2024-07-10 kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėti pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Apžiūros metu apžiūrint vaizdo įrašą „PSS-20240628-231108UTC+0300“, buvo padaryta techninė klaida, nurodyta, kad įrašų pradžia yra 2024-07-05 apie 23 val. 53 min., nors pagal įrašo pavadinimą akivaizdžiai matyti, kad įrašo pradžia yra 2024-06-28, 23:11:08 val. (1 t., b. l. 39-40);
- 2024-06-29 asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato patalpose apžiūrėtas nukentėjusysis G. S.. Ant G. S. matomi rudos spalvos marškinėliai, mėlynos spalvos džinsinės kelnės ir rudos spalvos bateliai. Ant G. S. veido, dešinėje pusėje, ant žandikaulio matomas patinimas. Daugiau ant G. S. kūno sužalojimų nestebima (1 t., b. l. 70-76);
- specialisto išvada Nr. G 699/2024(04), kurioje nurodyta, kad G. S. padaryta kraujosruva dešinio žando srityje. G. S. nustatytas kūno sužalojimas padarytas keleto valandų bėgyje iki 2024-06-29 06 val. 55 min. jam kreipiantis į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyrių. G. S. nustatytam kūno sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į veidą. G. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. G. S. padarytas kūno sužalojimas nėra būdingas griuviminei ar kritiminei traumai (1 t., b. l. 81);
- 2024-11-19 nukentėjusysis G. S. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gretimai, adresu (duomenys neskelbtini), kiek žino yra įsikūrusi „(duomenys neskelbtini)“ sodyba, kur yra nuomojamos patalpos ir pirtis pokyliams, nors jokios iškabos nėra. Minėtu adresu išsinuomoję patalpas ir pirtį asmenys po 22 val. nuolat kelia triukšmą, kurį jie turi kęsti. Kaip ir minėjo pareiškime, 2024-06-28 apie 22.00 val. grįžus į namus ir išėjus į lauką, pastebėjo, kad „(duomenys neskelbtini)“ sodyboje vyksta šventė, garsiai sklido muzika bei įvairūs šauksmai. Matydamas, kad triukšmas ir muzika nenutils, apie 23.00 val. išėjo į lauką paprašyti švenčiančius asmenis patildyti muziką. Ėjo kartu su G. Ž.. Nuėjo į (duomenys neskelbtini), esantį sklypą, kuris priklauso G. Ž. giminaičiui. Priėję prie stendo paprašė asmenų, buvusių „(duomenys neskelbtini)“ sodybos kieme, pritildyti muziką. Asmenys nieko neatsakę nuėjo į patalpas, po ko netrukus iš sodybos išėjo L. B. sūnus, kaip dabar jau žino - tai Š. D.. Kaip jau minėjo, jis skubiai prie jo priėjo, jis buvo neblaivus ir agresyviai nusiteikęs. Priėjęs prie jo jis spyrė jam vieną kartą į kairės kojos blauzdą sakydamas „kas tau nepatinka?“ ir dar išsakė įvairius necenzūrinius žodžius, kurių jis dabar tiksliai neatsimena. Jis paprašė prisukti muziką, nes yra trukdoma jiems ilsėtis. Tada minėtas vyriškis dar kartą paklausė „kas tau nepatinka?“ bei pasakė, jog susidoros su juo ir jis jam nesutrukdys. Kokiais žodžiais jis grasinimą išsakė, nepamena. Vienu momentu jis atsitraukė, bet po to vėl priartėjo, o jis vis kartojo, kad išeitų iš privačios valdos. Tuo metu jis jam trenkė vieną kartą kumščiu į veido sritį, dėl tokių veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jis iš karto skambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įvykį, o Š. D. nuėjo link savo sodybos, dar norėjo sugrįžti, bet jį sulaikė tuo metu išėjusi lauk jo mama L. B.. Jam buvo pateikta paklausyti jo pranešimo apie įvykį garso įrašas, gautas iš BPC. Jis tiksliai gali teikti, kad įraše, kur girdisi jaunuolio žodžiai „dink n***** iš čia k*****, tu k****, nori, kad perspirčiau, k****, kas tau yra?“, tai tikrai Š. D. balsas. Jam yra išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, kurį jis pareikš teisme, kai susipažins su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Daugiau nieko papildyti neturi (1 t., b. l. 95-98);
- 2024-08-13 su nukentėjusiuoju G. S. buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje. Protokole nurodyta, kad iš tarnybinio telefono buvo susisiekta telefonu su nukentėjusiuoju G. S. ir paklausta, ar jis sutinka parodyti, kur ir kokiu būdu buvo įvykdyta nusikalstama veika. G. S. sutiko ir pasiūlė atvykti į jo sodybą, adresu (duomenys neskelbtini). 14.00 val. atvykus nurodytu adresu, G. S. paaiškino, kad 2024-06-28, vakare, apie 22.20 val. išgirdo nuo „(duomenys neskelbtini)“ sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), garsiai sklindant muziką ir triukšmus. Iš namų jis išėjo 22.40 val. ir nuėjo pas kaimyną G. Ž., gyv. adresu (duomenys neskelbtini). Tada jis parodo į kelią, kuris eina pagal ežerą, nuo kurio atstumas iki ežero apie 10 metrų, ir paaiškino, kad šiuo taku jis su G. Ž. ėjo palengva link „(duomenys neskelbtini)“ sodybos. Kelias eina palei G. Ž. sklypą. Paėjus šiuo taku apie 30 m, už posūkio G. S. sustojo prie suoliuko, kuris yra prie draustinio informacinio stendo, atsisėdo ant suoliuko ir paaiškino, kad čia jie abu su G. Ž. atsisėdo aptarti susidariusios situacijos. Už nugaros, perėjus kelią pro medžius matosi „(duomenys neskelbtini)“. Tada G. S. nurodė, kad abu su G. Ž. ėjo tuo keliu, kuris dengtas betoninių blokų danga link minėtos sodybos. Paėjus apie 30 metrų, G. S. sustoja prie stendo, kuris yra G. Ž. privačioje valdoje, adresu (duomenys neskelbtini), jis prie kelio, priešais minėta sodybą kitoje gatvės pusėje. Tada G. S. parodė į prie „(duomenys neskelbtini)“ sodybos esančią obelį ir paaiškino, kad stovėdami ant betoninių blokų dangos čia trijų stovinčių jaunuolių jie paprašė, kad pritildytų muziką. „(duomenys neskelbtini)“ sodybos teritorijoje buvo ir daugiau asmenų, kurie buvo pasiskleidę po visą teritoriją. Netoli obels stovintys jaunuoliai išgirdo jų prašymą ir jie nieko neatsakė ir nuėjo už „(duomenys neskelbtini)“ pastato. Kiti asmenys į prašymus nereagavo. Tada G. S. paaiškino, kad šiems jaunuoliams nuėjus, už 10 sekundžių iš už šio pastato pasirodė jaunuolis, kuris sparčiu žingsniu nuėjo link įvažiavimo, kuris yra link gyvenamojo namo, kuris nuo „(duomenys neskelbtini)“ yra 15-20 metrų atstumu. Eidamas visą kelią jaunuolis žiūrėjo į juos, buvo matyti, kad agresyviai nusiteikęs. Tada G. S. parodo į betoninių blokų dangos kelią ir nurodo, nuo, kur jaunuolis atėjo. Pamatę, kad jis agresyvus, jis su G. Ž. atsitraukė į G. Ž. privačią nuosavybę, adresu (duomenys neskelbtini) ir, parodęs į smėlio krūvą, paaiškino, kad čia sustojo, tik įvykio metu šios smėlio krūvos nebuvo. Paskui šį jaunuolį atėjo ir jam nepažįstamas jaunuolis, kuris tik stovėjo šalia ir šypsojosi. G. S. nurodė, kad jie vis kartojo, kad šie išeitų iš privačios teritorijos. Jaunuolis vis šaukė „kas jums nepatinka“, tada G. S. nurodė, kad jis tik prašė patylinti muziką, o jaunuolis vis šaukė. Dar jaunuolio paklausus, kas jis toks bus, jis atsakė, kad sodybos šeimininkas, tada jaunuolis atsitraukė tris metrus atgal ir vis šaukė, išvadino juos su G. Ž. įvairiais necenzūriniais žodžiais ir priartėjęs spyrė G. S. vieną kartą į kairės kojos blauzdą, truputį atsitraukė ir vėl priartėjęs kumščiu sudavė vieną kartą į dešinį skruostą. Viskas vyko privačioje G. Ž. valdoje, adresu (duomenys neskelbtini). G. S. nurodė, kad minėto agresyvaus jaunuolio nei jis, nei G. Ž. nelietė, nestūmė, smūgių nesudavė. Po to G. S. paaiškino, kad šaukdama nuo sodybos atbėgo jaunuolio mama L. B. ir jaunuolis su savo draugu atsitraukė. 15.05 val. parodymų patikrinimas vietoje baigtas ir vykstama į policijos komisariatą protokolo surašymui (1 t., b. l. 99-107);
- 2024-10-17 atlikta akistata tarp nukentėjusiojo G. S. ir įtariamojo Š. D.. Nukentėjusysis G. S. parodė, kad 2024-06-28 apie 23.15 val. adresu (duomenys neskelbtini) sodyboje buvo pasiskleidę daug asmenų, kurie garsiai reiškė emocijas, garsiai grojo muzika, jis kartu su G. Ž. nuėjo prie informacinės lentos, kuri randasi G. Ž. privačioje valdoje ir paprašė toje teritorijoje esančių žmonių patylinti muziką. Kas jie tokie, nežino, jų veidų neįsidėmėjo, jie buvo trys. Jie buvo blaivūs, jiems nieko neatsakė. Pasekoje jie nuėjo už pastato ir po keliolikos sekundžių sparčiu žingsniu link betoninio kelio pamatė atskubantį prieš jį sėdintį jauną vaikiną. Pagal jo veiksmus jis G. Ž. pasakė, kad traukiasi gyliau į jo valdą, nes kažkas bus. Jis įtartinai skubėjo link jų. Tik priėjus jo pirmi žodžiai buvo „kas jums nepatinka“. Jis paprašė ne vieną kartą išeiti iš privačios valdos, bet jis šį prašymą ignoravo, atsitraukė kelis žingsnius ir vėl sugrįžęs spyrė jam į kairę koją. Atstatęs krūtinę jis laukė, kada jis duos jam atsaką. Tada link jų iš sodybos ėmė artėti kiti asmenys, kaip suprato, mama taip pat ėjo link jų. Jis dešinėje rankoje laikė puodelį su arbata ir tvardėsi, kad nesuduotų. Tada jis jam trenkė vieną kartą kumščiu į dešinės pusės veido sritį. Tada mama ėmė jį šaukti, jis pakluso jos šaukimui ir nužingsniavo į savo teritoriją. Kelis kartus norėjo apsisukęs dar sugrįžti, bet mama sulaikė. Įtariamajam Š. D. klausimas: ar jis sutinka su tokiais parodymais? Įtariamasis Š. D. atsakė, kad ne. Nei koja nespyrė, nei sudavė smūgį priešais jį sėdinčiam vyrui. Jis jį pastūmė, o jis jį pastūmė ir tiek. Jis iš savo sodybos teritorijos išėjęs nebuvo. Klausimas įtariamajam Š. D.: kur viskas įvyko ir kas buvo šalia, kas tai gali paliudyti? Įtariamasis Š. D. atsakė, kad adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje, realiai kieme. Matė jo draugė S. S.. Klausimas įtariamajam Š. D.: kur buvo kiti asmenys ir jo mama ir ar jie galėjo matyti įvykį? Įtariamasis Š. D. atsakė, kad kiti asmenys buvo viduje, durys buvo uždarytos, kad nesklistų muzika. Kur buvo mama, nežino, mano, kad namuose, nes jos nematė šalia. Klausimas nukentėjusiajam G. S.: kai įvyko konfliktas su priešais sėdinčiu vaikinu, ar jis buvo vienas, ar dar kas buvo šalia, jei buvo, kokie tų asmenų buvo veiksmai? Nukentėjusysis G. S. atsakė, kad maždaug už 3 metrų, ant betoninio kelio stovėjo vienas tamsiais plaukais jaunuolis, jokios moters šalia nebuvo. Jam atrodo, kad jis buvo atvykęs į sodybą su baltu džipu. Jis tiesiog stebėjo iš šalies, šypsojosi, jam buvo linksma. Klausimas nukentėjusiajam G. S.: jis nurodė, jog kai konfliktavo su vaikinu, kiti asmenys ir jo mama artėjo link jų. Kokiu atstumu iki jų jie priartėjo? Nukentėjusysis G. S. atsakė, kad maždaug 15 žingsnių, bet iš teritorijos savo nebuvo išėję. Klausimas nukentėjusiajam G. S.: ar tuo metu buvo tamsus metas ir, jo nuomone, ar tokiu atstumu jie galėjo matyti šio vaikino veiksmus? Nukentėjusysis G. S. atsakė, kad šviesu ir galėjo matyti. Klausimas įtariamajam Š. D.: ar jis matė pas priešais sėdintį asmenį sužalojimus matomose kūno vietos, jei taip, tai kokie tai buvo sužalojimai. Įtariamasis Š. D. atsakė, kad realiai tamsu buvo, tai negali pasakyti, ar buvo kokių sužalojimų, ar ne. Klausimas įtariamajam Š. D.: turimais ikiteisminio tyrimo duomenimis, jis įvykio metu buvo neblaivus, ar dėl išgerto alkoholio kiekio jis prisimena visas įvykio aplinkybes? Įtariamasis Š. D. atsakė, kad taip. Advokato S. A. klausimas nukentėjusiajam: gal gali pasakyti, kaip buvo apsirengęs įvykio metu? Nukentėjusysis G. S. atsakė, kad buvo šviesiai mėlynos spalvos džinsinės kelnės, striukės nebuvo, viršutinės aprangos dalies nepamena, nes jau seniai buvo. Advokato S. A. klausimas nukentėjusiajam: kokioje padėtyje stovėjo įtariamasis, kai spyrė ir sudavė smūgį? Nukentėjusysis G. S. atsakė, kad priėjo iš kairio šono ir spyrė, o smūgį sudavė stovėdamas priekyje, iškėlęs galvą ir atkišęs veidą į jį, atstatęs krūtinę ir klausdamas „kas jums nepatinka“, trenkė kumščiu. Advokato S. A. klausimas nukentėjusiajam: kur tuo metu, kontakto metu buvo kaimynas G. Ž.? Nukentėjusysis G. S. atsakė, kad buvo šalia iš dešinės pusės, gal metro atstumu. Advokato S. A. klausimas nukentėjusiajam: ar po suduoto smūgio nuvirto? Nukentėjusysis G. S. atsakė, kad ne. Advokato S. A. klausimas nukentėjusiajam: ar po įvykio pirko vaistus, gydymo priemones? Nukentėjusysis G. S. atsakė, kad taip, pirko iš vaistinės tepalą. Advokato S. A. klausimas nukentėjusiajam: ar turi turtinių, neturtinių pretenzijų dėl įvykio? Nukentėjusysis G. S. atsakė, kad taip. Advokato S. A. klausimas nukentėjusiajam: ar gali detaliau pasakyti? Nukentėjusysis G. S. atsakė, kad ne. Klausimas įtariamajam Š. D.: ar turi klausimų priešais sėdinčiam asmeniui? Įtariamasis Š. D. atsakė, kad ne. Klausimas nukentėjusiajam G. S.: ar turi klausimų priešais sėdinčiam vaikinui? Nukentėjusysis G. S. atsakė klausdamas, ko jie paprašė patylinti muziką. Įtariamasis Š. D. atsakė, kad jo. Klausimas nukentėjusiajam G. S.: ar turi klausimų priešais sėdinčiam vaikinui? Nukentėjusysis G. S. atsakė, kad ne. Klausimas įtariamajam Š. D.: ar turi klausimų priešais sėdinčiam asmeniui? Įtariamasis Š. D. atsakė, kad ne (1 t., b. l. 113-117);
- 2024-11-19 nukentėjusysis G. S. savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu pateikė USB jungtį „Adata C906/32GB“, kuriame 2 vaizdo įrašai, 4 vnt. fotonuotraukos (1 t., b. l. 118-120);
- 2024-11-19 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtos 4 vnt. fotonuotraukos ir 2 vnt. vaizdo ir garso įrašai. Apžiūrint pateiktas fotonuotraukas, matoma, kad vienoje fotonuotraukoje užfiksuotas kairės kojos blauzdos sužalojimas ir trys nuotraukos, kuriose užfiksuotas dešinio skruosto sužalojimas. Fotonuotraukos atspausdintos ir pridėtos prie apžiūros protokolo. Apžiūrint vaizdo įrašą „1r“, matome, kad vaizdo įrašo trukmė 57 s, virš įrašo parašyta „R. B. 11 val.“, data nenurodyta. Įraše fiksuojama patalpos vidus, kur matyti, kad vyksta šventė. Girdisi vyriškas balsas: „(duomenys neskelbtini) siaučia, vykstam į koncertą“. Toliau vyksta muzikantų pasirodymas. Apžiūrint vaizdo įrašą „2r“, matoma, kad įrašo trukmė 35 s, data ir laikas nenurodytas. Matomi priešais ant žolyno moteris ir jaunuolis, kurį moteris laiko už rankos. Girdisi tarpusavyje pokalbis: Jaunuolis: „eik k****“ (daugiau, ką sako nesigirdi, bet matosi, kad agresyviai nusiteikęs, jis nori eiti link filmuojančių, tačiau moteris neleidžia, jį vedasi už parankės tolyn). Vyras 1: „eik k**** prisilaižysi, durneli“. Vyras 2: „aiškin, kas čia toks, a girdi“. Vyras 3: „(nesuprantama) visus sava triukšmus, tada pirma šnekėk“. Jaunuolis: „gerai, gerai“. Moteris: „man yra veikla“ (vedasi jaunuolį per liemenį link sodybos, jaunuolis matyti, kad agresyviai nusiteikęs, nesuprantama, ką šūkauja). Vyras 2: „veikla, tuoj pasidarysma ta tava veikla“. Vyras 1: „vafli, p****** k****“. Moteris: „nei tu čia gyveni, nei tu man aiškink“. Vyras 1: „tu man nepaaiškink, gerai, aš čia gyvenu, negyvenu, čia mano nuosavybė yra, a tu čia b*** gyveni, veikla tu, ožka“. Jaunuolis su moterimi nueina, ką jie sako, nesigirdi, jų vaizdo įraše nematyti, matosi tik dviejų vyrų kojos ir ant žolės padėtas puodelis su šaukšteliu. Vyras 1: „tai ateik, vafliau k****“ (1 t., b. l. 121-127);
- 2024-11-19 2024-08-12 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. Ž. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-24631-24 apžiūrint nukentėjusiojo G. S. pateiktus vaizdo įrašus ir fotonuotraukas, vaizdo įraše „2r“ girdisi be jo, G. Ž. dar vieno vyro balsas, todėl tikslu išsiaiškinti, kas tai, buvo susisiekta su G. S. telefonu. G. S. paaiškino, kad po įvykio nuo ežero atėjo jam nepažįstamas vyras, po to prisirinko ir daugiau jam nepažįstamų žmonių, tačiau jie atėjo jau po įvykio ir sumušimo fakto nematė (1 t., b. l. 128-129);
- 2024-07-01 liudytojas G. Ž. parodė, kad turi sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), o sklypas, (duomenys neskelbtini), priklauso jo sūnėnui, tačiau šiuos du sklypus prižiūri ir tvarko jis. Sūnėnas dabar sklype statosi namą, tai nakvoti vagonėlyje lieka jis, kad prižiūrėti. 2024-06-28 apie 23 val. atėjo pas jį kaimynas G. S., gyv. (duomenys neskelbtini), ir pasiūlė eiti pasivaikščioti. „(duomenys neskelbtini)“ sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), vyko kažkoks balius, garsiai grojo muziką, girdėjosi švilpimai, riksmai. Kadangi jau buvo po 23 val. ir turėjo būti ramybės valandos, tai sodybos kieme buvusiems dviem jaunuoliams eidami keliu pasakė pritylinti muziką ir būtų tyliau. Jie nieko nesakę įėjo į sodybą, iš kurios iš karto išėjo du jam nepažįstami jaunuoliai, kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs ir agresyviai nusiteikę ėmė artintis prie jų, klausdami kas jiems nepatinka. Jie tiesiog gražiuoju paprašė, kad laikytųsi įstatymų ir pritildytų muziką, tai vienas iš jaunuolių save pristatė šeimininku, pasakė, kad jam niekas nepaaiškins, ką norės, tą darys ir kas jie tokie bus, kad jam nurodinėtų. Jie tuo metu stovėjo ant kelio, į jų privačią teritoriją nebuvo įėję. Jiems besiartinant jie abu perėjo į sūnėno sklypą ir pasakė, kad neitų į jų privačią teritoriją. Tačiau jie abu atėjo į sūnėno sklypą vis šaukdami, kas jiems nepatinka, ko čia aiškina ir šeimininku prisistatęs jaunuolis spyrė vieną kartą iš kojos G. į koją, tačiau į kurią, nepamena, ir trenkė kumščiu į veido dešinį skruostą, dėl ko jam ištino žandikaulis. Kitas jaunuolis jokių smūgių nesudavė nei jam, nei G.. Tuo metu prie jų priėjo mergina ir L. B., sodybos savininkė, ir agresyvų jaunuolį nusivedė. Jis mano, kad jos matė, kaip jaunuolis spyrė ir sudavė smūgį į veidą. Tada G. paskambino bendruoju pagalbos telefonu, agresyvus jaunuolis dar nueidamas pasakė, „ką jūs bailiai, kviečiatės policiją“. Jam nebuvo suduoti smūgiai, jis stovėjo atokiau. Atvykus pareigūnams, jie paaiškino situaciją, G. pradžioje atsisakė greitosios medicinos pagalbos, tačiau vėliau jam ėmė tinti žandas ir tada naktį, kiek tuo metu buvo valandų, tiksliai pasakyti negali, vyko į Respublikinę Šiaulių ligoninę, po apžiūros vyko į policijos komisariatą, kur G. parašė pareiškimą. Dar nori papildyti, kad su šeimininku jaunuolis buvo apie (duomenys neskelbtini)amžiaus, apie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Daugiau neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų. Kitą dieną pas jį į sklypą buvo dienos metu apie 12-13 val. atėję tie patys 2 jaunuoliai, nes jis tyčia iš mašinos leido muziką, tai jie jam ėmė nurodinėti, kad išjungtų radiją, tai jis atsakė, kad kai jie išjungs savo muziką, išjungs ir jis bei liepė išeiti iš privačios teritorijos, pasakė, kad jei neis, kvies policiją. Tada tas stambesnio sudėjimo jaunuolis pridėjo ranka jam prie kaktos ir pastūmė ir pasakė „kviesk policiją“ ir nuėję į savo teritoriją abu nusimovė kelnes ir atkišo jam plikus užpakalius. Tuo metu abu jaunuoliai taip pat buvo akivaizdžiai neblaivūs. Kad išvengti didesnio konflikto, jis tiesiog išvažiavo į namus. Dėl pastūmimo fizinis skausmas jam sukeltas nebuvo, policijos nekvietė. Jau seniai jie kenčia nuo jų, dažnai vyksta baliai ir savaitgaliais neįmanoma gyventi dėl keliamo triukšmo, ne kartą kvietė policiją, yra pats nukentėjęs nuo sodybos savininko, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Daugiau nieko papildyti neturi (1 t., b. l. 132-135);
- 2024-08-14 su liudytoju G. Ž. buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje. Jo metu Šiaulių vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 323 kabineto patalpose liudytojui G. Ž. buvo pasiūlyta parodyti, kur ir kokiu būdu buvo įvykdyta nusikalstama veika. G. Ž. sutiko ir nurodė vykti adresu (duomenys neskelbtini). Vykstama tarnybiniu automobiliu. Nuvykus į nurodytą vietą, G. Ž. išlipo iš automobilio ir paaiškino, kad šis žemės sklypas priklauso jo sūnėnui, o jis jį prižiūri. Tada G. Ž. eina keliuku, kuris randasi palei ežerą, 10 metrų atstumu nuo jo ir palei sūnėno sklypą, eidamas G. Ž. paaiškino, kad 2024-06-28, vakare, kiek buvo valandų, nepamena, bet galėjo būti apie 23 val., kai pas jį atėjo kaimynas G. S. ir jie abu ėjo pasivaikščioti. Paėjus šiuo taku apie 30 metrų, G. Ž. sustojo ir atsisėdo ant suoliuko, kuris yra prie draustinio informacinio stendo ir paaiškino, kad „(duomenys neskelbtini)“ sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), vyko balius, garsiai grojo muzika, girdėjos riksmai ir švilpavimai, tai jis su G. S. nusprendė eiti ir paprašyti, kad šie pritildytų muziką, nes buvo jau po 23 val. Tada G. Ž. pasiūlė eiti keliu, kuris dengtas betoninių blokų danga link minėtos sodybos. Paėjus apie 30 metrų G. Ž. sustoja prie stendo, kuris yra jo sūnėno privačioje valdoje, tai yra sklype, adresu (duomenys neskelbtini) ir parodo į kitoje gatvės pusėje esančioje sodybos, adresu (duomenys neskelbtini), obelį bei paaiškino, kad būtent čia stovėjo trys jaunuoliai, kurių jie paprašė patylinti muziką. Jis su G. S. tuo metu stovėjo ant betoninių blokų dangos. Taip pat G. Ž. paaiškino, kad po to jaunuoliai dingo už sodybos pastato, o prie jų netrukus sparčiu žingsniu atėjo nuo minėto pastato du jaunuoliai bei parodo, nuo kur ir kokiu keliu atėjo, tai yra nuo sodybos ėjo link įvažiavimo, kur stovi gyvenamasis namas, atstumu apie 20 metrų. Vienas jaunuolis buvo itin agresyvus. Tada G. Ž. parodo vietą, kur jis su G. S. perėjo, kai šie priėjo, tai yra jo sūnėno sklypo ribose, adresu (duomenys neskelbtini) ir paaiškina, kad būtent čia agresyvus jaunuolis spyrė vieną kartą G. S. į kairės kojos blauzdą ir sudavė vieną kartą kumščiu į dešinį skruostą. Parodė vietą, kur tai įvyko, tai yra į smėlio krūvą bei paaiškino, kad įvykio metu smėlio čia nebuvo. Tuo parodymų patikrinimas vietoje baigtas ir vykstama į policijos komisariatą protokolo surašymui (1 t., b. l. 136-143);
- 2024-10-17 tarp liudytojo G. Ž. ir įtariamojo Š. D. buvo atlikta akistata, kurios metu liudytojas G. Ž. parodė, kad 2024-06-28, po 23 val., laiko tiksliai nepamena, jis kartu su kaimynu G. S., neapsikentę triukšmo iš sodybos, adresu (duomenys neskelbtini), nuėjo paprašyti, kad pritildytų muziką, nes girdėjosi šūkavimai ir garsiai grojanti muzika. Jie atsistojome ant kelio ir paprašėme, kad pritildytų muziką. Paprašė asmenų, kurie buvo sodybos teritorijoje, bet ne šio jaunuolio. Tie asmenys, kurių paprašė, nieko neatsakė ir nuėjo. Jų buvo 2 ar 3. Tada pamatė, kad tas vaikinas su dviem asmenim artėja prie jų. Jis su G. nusprendė eiti į jo privačią teritoriją, nes numatė, kad kažkas čia bus. Nuėjo į jo privačią teritorija, adresu (duomenys neskelbtini). Vaikinas priėjęs pasakė, kad jis čia yra savininkas ir daro, ką nori ir trenkė G. kumščiu į veidą vieną ar du kartus, dabar nepamena, bei spyrė į koją. G. iškrito iš rankų puodukas. Tada atėjo mama ir šį vaikiną nusivedė. Dar mama pasakė, kad jie trukdo jai daryti verslą. Turi filmuotą medžiagą, kaip mama nusiveda, kurią pateiks prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Klausimas įtariamajam Š. D.: ar jis sutinka su tokiais parodymais? Įtariamasis Š. D. atsakė, kad ne. Jie abu buvo atėję į jų teritoriją ir paprašė išjungt, ar patylinti muziką. Muzika nebuvo garsiai, nes buvo uždarytos durys. Pasakė, kad muzika negarsiai groja ir paprašė, kad išeitų iš privačios teritorijos. Tada jis priėjo arčiau ir šio vyro draugas jį pastūmė, pats jį. Tuo viskas ir baigėsi. Klausimas įtariamajam Š. D.: kas tuo metu buvo lauke? Įtariamasis Š. D. atsakė, kad jno draugė S. S., daugiau asmenų nebuvo. Klausimas liudytojui G. Ž.: konflikto metu ką darė kiti du asmenys, atėję kartu su šiuo vaikinu? Liudytojas G. Ž. atsakė, kad jie stovėjo prie kelio, į teritoriją įėję nebuvo. Jų buvo du ar vienas, gerai nepamena. Po to atėjo šio vaikino mama ir šį vaikiną iš jų teritorijos išsivedė. Klausimas liudytojui G. Ž.: jis nurodė, kad šis vaikinas sudavė smūgį ir spyrė G. S., gal gali nurodyti seką? Liudytojas G. Ž. atsakė, kad neprisimena, bet jam atrodo, kad pirma spyrė, o po to sudavė smūgį. Klausimas liudytojui G. Ž.: ar įvykio metu buvo tamsu, ar šviesu? Liudytojas G. Ž. atsakė, kad prietema, bet šviesu. Klausimas liudytojui G. Ž.: ar iki įvykio matė pas G. S. sužalojimų matomose kūno vietose? Liudytojas G. Ž. atsakė, kad ne, juos pamatė tik po įvykio. Klausimas įtariamajam Š. D.: jis nurodė, kad tik vienas kitą pastūmėte ir viskas tuo baigėsi. Kas buvo po to, ar liko lauke, ar ėjo į vidų, ar kas buvo išėję į lauką? Įtariamasis Š. D. atsakė, kad po įvykio išėjo daugiau asmenų, klausė, kas nutiko, bet kas tokie, nepamena. Mama taip pat buvo išėjusi. Klausimas įtariamajam Š. D.: kur tuo metu buvo jo minėti vyrai? Įtariamasis Š. D. atsakė, kad iš teritorijos jau buvo išėję, kur buvo, nematė. Klausimas įtariamajam Š. D.: turimais ikiteisminio tyrimo duomenimis, jis įvykio metu buvo neblaivus. Ar dėl išgerto alkoholio kiekio pamena visas aplinkybes? Įtariamasis Š. D. atsakė, kad taip. Advokato klausimas liudytojui: kada G. S. iškrito puodukas? Liudytojas G. Ž. atsakė, kad nepamena, matė jį ant žemės, tai yra nufilmuota. Advokato klausimas liudytojui: kurioje vietoje Jums buvo G. S., kai buvo suduotas smūgis? Liudytojas G. Ž. atsakė, kad šalia iš kairės, pats spėjo atsitraukti, o G. kliuvo. Klausimas abiem: ar turi vienas kitam klausimų. Liudytojas G. Ž. atsakė, kad ne. Įtariamasis Š. D. atsakė, kad ne (1 t., b. l. 148-152);
2024-07-01 liudytoja S. S. paaiškino, kad Š. D. yra jo sugyventinis, jie kartu gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), šiuo metu grįžę atostogų ir atgal išvyksta (duomenys neskelbtini) Jai yra išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš Š., ar neatsakyti į kai kuriuos jai pateiktus klausimus. Ji pasinaudos savo teisę ir parodymus duoti atsisako (1 t., b. l. 155-157);
- 2024-07-01 liudytoja L. B. parodė, kad Š. D. yra jos sūnus ir jai yra išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo sūnų ar neatsakyti į kai kuriuos jai pateiktus klausimus, tačiau ji parodymus duoti sutinka. Gali paaiškinti, kad jos sūnus Š. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), šiuo metu jis yra grįžęs atostogų ir atgal išvyksta (duomenys neskelbtini). 2024-06-28 pas ją sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), sūnus su draugais šventė gimtadienius. Vakare, kiek tiksliai buvo valandų, nepamena, bet jau buvo tamsu, galėjo būti apie 24-1 val. ji išėjo į kiemą ir pamatė, kad jos sūnus ginčijasi su kaimynu G. S. ir (duomenys neskelbtini) gyventoju G. Ž.. Ji priėjo arti ir paklausė, kas vyksta. Sūnus jai pasakė, kad jie atėjo į jų sodybos teritoriją ir ėmė reikalauti, kad išjungtų muziką. Vyrai jai taip pat nurodė išjungti muziką, o ji paaiškino, kad muzikos garsas neviršija leistino garso. Tuo metu vyrai nebuvo jų teritorijoje, nors sūnus sakė, kad buvo įėję į teritoriją, bet ji to nematė. Prie jos sūnus neišsakė jokių grasinimų minėtiems vyrams, ji nematė, kad būtų sudavę vienas kitam kokius smūgius ar sūnus spyręs koja, nes kai išėjo, tie vyrai jau buvo savoje teritorijoje, tai yra G. Ž. sesers sklype, adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje, bet tikslaus adreso nežino. Kiek ji buvo kieme, jos sūnus išėjęs iš teritorijos nebuvo ir prie tų vyrų priėjęs nebuvo, jie kai ginčijosi, buvo vienas nuo kito apie 6-7 metrų atstumu. Kadangi jos sūnus serga (duomenys neskelbtini), tai ji labai išsigando, ar jo nesužalojo. Š. atsakė, kad ne. Apie tai, kad būtų sudavęs kam kokius smūgius, Š. jai nieko nesakė, jau, kaip minėjo, pati to nematė, jis nebuvo agresyviai nusiteikęs, jo raminti jai tikrai nereikėjo. Įvykio metu Š. buvo neblaivus. Dar nori papildyti, kad tuo metu, kai ji išėjo į lauką, lauke buvo ir Š. draugė S. S., daugiau pašalinių asmenų nebuvo. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai ir jos klausė, kas nutiko, ji jiems atsakė, kad nieko nematė ir nežino. Mano, kad minėti vyrai meluoja, nes jie dažnai juos terorizuoja, grasina, šmeižia, dažnai kviečia policiją. Daugiau nieko papildyti neturi (1 t., b. l. 160-163);
- 2024-08-13 liudytojas R. B. parodė, kad Š. D. yra jo posūnis ir jam yra išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo posūnį ar neatsakyti į kai kuriuos jam pateiktus klausimus. Jis pasinaudos savo teisę ir atsisako duoti parodymus, o be, to, jis įvykio nematė, nes tuo metu sodyboje nebuvo (1 t., b. l. 166-168);
- 2024-08-13 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojas R. B. pateikė dokumentus, susijusius su MB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimu (1 t., b. l. 169-194).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į asmens kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.
Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi, traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį, turi būti nustatyta tiek elgesio forma (būdas), atitinkanti įvardytą įstatymu įtvirtintame reguliavime, tiek ir jos sukeltos pasekmės – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Vienas iš BK 284 straipsnyje nurodytų alternatyvių elgesio formų (būdų) yra įžūlus elgesys. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai, net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020). Nustatant visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, atsižvelgiama į tai, ar viešoje vietoje, kaip minėta, buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-367-511/2018 ir kt.). Teismų praktikoje pažymima, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-19-511/2020). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje teismui išsamiai įvertinus išnagrinėtų įrodymų visumą, nustatyta, kad Š. D. 2024-06-28 apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini) sklypo teritorijoje tyčia spyrė vieną kartą nukentėjusiajam G. S. į kairę koją ir sudavė vieną kartą kumščiu į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - kraujosruvą dešinio žando srityje. Šias aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo Š. D. visiškas prisipažinimas, išreikštas teisminio nagrinėjimo metu, gailėjimasis dėl netinkamo savo elgesio, nukentėjusiojo G. S., liudytojų G. Ž., L. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolas, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, apžiūros protokolas, asmens apžiūros protokolas, fotonuotraukos, specialisto išvada, kurioje užfiksuoti G. S. padaryti sužalojimai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose užfiksuotos nusikaltimo padarymo aplinkybės, kitų objektų apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuoti vaizdo ir garso įrašai, bei kita bylos medžiaga. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama kaltinamojo Š. D. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė sąmoningai, suprasdamas atliekamų veiksmų esmę, jų pavojingumą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Š. D. minimus smurtinius veiksmus atliko (duomenys neskelbtini) sklypo teritorijoje, viešai matomoje ir kitiems asmenims laisvai patenkamoje vietoje, matant G. Ž.. Į įvykį sureagavo ir kiti asmenys, dalyvavę šalia esančioje šventėje, išeidami į lauką. Kaltinamojo mama L. B. išėjo iš sodybos ir ėmė laikyti Š. D., nes pastarasis elgėsi agresyviai ir grasino vėl G. S. sumušti, vartojo necenzūrinius žodžius. Į įvykio vietą nedelsiant atvyko iškviesti policijos pareigūnai. Akivaizdu, kad tokiu įžūliu elgesiu viešai matomoje ir kitiems asmenims laisvai patenkamoje vietoje Š. D. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Įvertinęs surinktus įrodymus, teismas nustatė, kad Š. D. 2024-06-28 apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini) sklypo teritorijoje, viešai matomoje ir kitiems asmenims laisvai patenkamoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, tyčia spyrė vieną kartą nukentėjusiajam G. S. į kairę koją ir sudavė vieną kartą kumščiu į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - kraujosruvą dešinio žando srityje, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Remdamasis minėtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad Š. D. veikos padarymo aplinkybės atitinka visus būtinus BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Subjektyvioji kaltinamojo veiksmų pusė, atsižvelgus į jo veiksmų pobūdį, padarymo vietą ir sąlygas, pasireiškė tiesiogine tyčia, nes darydamas baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus kaltinamasis suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t. y. suvokė, jog viešai matomoje ir kitiems asmenims laisvai patenkamoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams asmenims ir aplinkai, numatė, jog dėl tokių jo veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. sutriks visuomenės rimtis ir tvarka, bei to norėjo. Kaltinamojo Š. D. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, kvalifikuotina kaip viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje. Pastebėtina, kad su tokia veikos kvalifikacija teisiamojo posėdžio metu sutiko tiek valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras, tiek kaltinamojo gynėjas.
D. S. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį Š. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis Š. D. ir jo gynėjas prašė teismo atleisti Š. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 51, 401, 581, 725, 726, 727, 728 straipsniais įstatymas (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), kuriuo buvo pakeistos BK 40 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tiek nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 40 straipsnio 1 dalis numatė, taip ir nuo 2025-02-01 įsigaliojusio BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Be to, nuo 2025-02-01 įsigaliojusio BK 40 straipsnio 4, 5 dalys, atitinkamai iki tol galiojusio BK 40 straipsnio 3, 4 dalys numato, jog laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, kad teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui; laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau pasikeitusio BK 40 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos diferencijuoja taikytino laidavimo instituto sąlygas priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, pvz., pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų; o pagal BK 40 straipsnio 3 dalį asmuo, padaręs apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tuo tarpu Š. D. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 40 straipsnio 2 dalis numatė vienodas laidavimo sąlygas asmenims, padariusiems tiek baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, tiek ir apysunkį tyčinį nusikaltimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) reikalauja, jog bent iš dalies būtų atlyginta ar pašalinta padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala arba įsipareigota ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas. Kai Š. D. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas reikalavo, kad bent iš dalies būtų atlyginta ar pašalinta padaryta žala arba įsipareigota ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Taigi, Š. D. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 40 straipsnio redakcija nedraudė taikyti laidavimo instituto, jei būdavo atlyginama tik vienos rūšies žala, priešingai, nei numatyta šiuo metu galiojančio BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Įvertinus aptartus BK 40 straipsnio pakeitimus, nuo 2025-02-01 įsigalioję BK 40 straipsnio pakeitimai sunkina Š. D. teisinę padėtį, todėl netaikomi.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025-02-01) numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK 40 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025-02-01) nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017 ir kt.).
Š. D., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas Lietuvos Respublikoje neteistas (2 t., b. l. 60-63). Teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kita atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal BK 59 str. – atlygino dalį neturtinės žalos nukentėjusiajam bei visą žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Administracine tvarka 5 metų laikotarpyje nebaustas (2 t., b. l. 64-65), dirbantis. Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, yra išpildytos visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025-02-01), ir yra pagrindo manyti, kad ateityje Š. D. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, jog yra verto teismo pasitikėjimo asmens – D. S., gim. (duomenys neskelbtini) (neteista, administracine tvarka per pastaruosius 5 metus bausta tik 1 kartą, (duomenys neskelbtini), augina vaikus), kuri, kaip artima kaltinamojo asmens giminaitė - sesuo, tikrai turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, prašymas perduoti Š. D. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025-02-01), todėl Š. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas D. S., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Įvertinus, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, nustatytinas minimalus laidavimo terminas, t. y. 1 metų trukmės.
Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat įvertinus ir smurto panaudojimo vietą, mastą, kilusias pasekmes, tikslinga Š. D., kaip dirbančiam ir gaunančiam stabilių nemažo dydžio pajamų (jo teigimu, gauna apie 4 000 svarų sterlingų per mėnesį), skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio, t. y. minimalaus įstatyme numatyto dydžio, įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.). Nustatytinas 4 mėnesių terminas įmokai sumokėti, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Š. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 20-23) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintina.
BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjusysis G. S. teisminio nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 138). Civiliniame ieškinyje nurodė, kad kaltinamasis vieną kartą jam spyrė į kairę koją ir vieną kartą kumščiu trenkė jam į veidą. Suduoti smūgiai buvo stiprūs. Nuo jų sutino koja, ištino žandikaulis. Dėl atsiradusių patinimų ir skausmo buvo priverstas kreiptis į medikus. Dėl patirtų smūgių, jaučiamo skausmo bei ištinusios kojos ir veido negalėjo savaitę laiko valgyti, negalėjo išsižioti dėl skausmo. Žandikaulio fizinį skausmą jaučia iki šiol. Patirtą ir iki šiol patiriamą fizinį skausmą vertina 1 000 Eur suma. Per ilgesnį kaip 1 mėn. laikotarpį, kol atleido veido sutinimą, negalėjo užsidaryti visiškai nuo pasaulio ir teko bendrauti su žmonėmis bei rodyti viešumoje su tokiu veidu. Dėl to jautė pažeminimą, asmens prestižo ir patikimumo smukimą visuomenės akyse, nes nuolat turėdavo įvairiems sutiktiems asmenims aiškintis dėl savo išvaizdos. Dėl to patyrė didelius nepatogumą, kurios vertina 500 Eur suma. Sumuštas ir pažemintas buvo kitų asmenų, dalyvavusių įvykyje, akivaizdoje. Įvykio metu namuose buvo jo sūnus P. S.. Po įvykio sūnus pamatė jį sumuštą. Dėl to jautė didžiulį pažeminimą sūnaus akyse. Patirtą pažeminimą vertina 1 000 Eur suma. Jo sutuoktinė B. S. tuo metu buvo ligoninėje po patirto (duomenys neskelbtini), kurią nuolat turėjo lankyti. Jos sveikata buvo sunkios būklės. Nenorėdamas jos gąsdinti ir saugodamas jos sveikatą negalėjo normaliai jos lankyti ir jai pasirodyti. Buvo priverstas prašyti giminaičių pagalbos ją lankant ligoninėje, o pats ją galėdavo aplankyti tik jai miegant. Dėl to patirtus išgyvenimus vertina 1 000 Eur suma. Niekada anksčiau nebuvo patyręs tokių išgyvenimų, tokio pažeminimo, kokį teko patirti dėl chuliganiškų Š. D. veiksmų. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis G. S. palaikė civilinį ieškinį, paaiškindamas, kad vyko į gydymo įstaigą praėjus pusvalandžiui po įvykio, nes pradėjo tinti. Gydymo įstaigoje praleido valandą. Fizinį skausmą jaučia iki dabar, nes jis toks pasikartojantis. Šiuo metu vaistų nevartoja. Pradžioje pirko nuskausminamuosius vaistus. Vaistus vartojo apie mėnesį, pirko tepalus ir trynė koją. Negalėjo prasižioti, todėl tai apsunkino valgymo procesą. Turėjo slėpti veidą nuo aplinkinių, gumbas buvo apie mėnesį laiko. Sūnus, kuriam (duomenys neskelbtini), pamatė, kad jis sužalotas. Jo sutuoktinė yra po (duomenys neskelbtini), negalėjo jos lankyti, nes nenorėjo nervinti, kad nepablogėtų jos sveikata. Prieš įvykį vykdė individualią veiklą, tačiau praktiškai veikla nevyko. Tai susiję su žmonos liga. Balandžio mėnesį jai įvyko (duomenys neskelbtini), jam reikėjo ją prižiūrėti, todėl ir jo darbas sutriko.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-697/2020, Nr. 2K-227-697/2022). Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitų ignoruoti. Kad ir kokie būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį.
Kaip minėta, svarbus elementas nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra ir analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Išanalizavus aktualią teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo baudžiamosiose bylose pagal BK 284 straipsnį, matyti, kad nukentėjusiesiems asmenims, kuriems nežymiai sutrikdoma sveikata, paprastai priteistinas neturtinės žalos dydis svyruoja apytiksliai nuo 150 Eur iki 1 500 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, Nr. 2K-272-648/2015, Nr. 2K-170-699/2016, Nr. 2K-296-719/2020, Nr. 2K-34-303/2020, Nr. 2K-239-697/2022, Nr. 2K-70-942/2022 ir kt.).
Vertinant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, jog fizinis smurtas G. S. atžvilgiu buvo naudojamas viešai matomoje ir kitiems asmenims laisvai patenkamoje vietoje, matant pašaliniams asmenims. Kaip nustatyta, kaltinamasis tyčia spyrė vieną kartą nukentėjusiajam G. S. į kairę koją ir sudavė vieną kartą kumščiu į veido sritį. Š. D. atlikti smurtiniai veiksmai vertintini tyčiniais ir gana pavojingais, kadangi smūgiuojama buvo, be kita ko, ir į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, nukentėjusysis pripažino, kad jam buvo suduoti stiprūs smūgiai. Teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusysis dėl įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą kitų asmenų akivaizdoje, nepatogumus. Tačiau vis tik byloje duomenų, kurie patvirtintų, jog būtent dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, dėl kurio nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, būtų esmingai apribotos bendravimo galimybės, kilę išgyvenimai būtų žymiai palietę socialinę, šeiminę ar profesinę sritis, nėra. Pats smurtavimas nebuvo intensyvus. Po smūgių sudavimo ilgalaikių sveikatos problemų nukentėjusiajam sukelta nebuvo, po įvykio nukentėjusysis į gydymo įstaigą vyko praėjus neilgam laiko tarpui, jam buvo nustatytas sumušimas ir jis išleistas gydytis į namus. Sutiktina, kad kurį laiką su tokiu matomu sužalojimu G. S. buvo nepatogu lankytis viešumoje, jautė pažeminimą artimųjų asmenų akyse, kurį laiką negalėjo normaliai lankyti sergančios ir ligoninėje buvusios sutuoktinės, dėl sutinimo buvo sunku valgyti, turėjo kitų nepatogumų, tačiau tuo pačiu atsižvelgtina, kad įvykis darbinių reikalų nesutrikdė – kaip pripažino teisme, dėl sutuoktinės ligos jau kurį laiką individualios veiklos praktiškai nevykdė. Taip pat atsižvelgtina, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirbantis, teigia turintis sveikatos problemų – sergantis (duomenys neskelbtini). Įvertinus visų aukščiau aptartų aplinkybių visumą, panaudoto fizinio smurto pobūdį, smūgių kiekį, jų lokaciją, nenukrypstant nuo formuojamos teismų praktikos, teismo vertinimu, nukentėjusiojo G. S. viso prašoma 3 500 eurų suma dėl neturtinės žalos yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina iki 1 000 eurų sumos, konstatuojant jog šiuo konkrečiu atveju tokio dydžio piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo kaltės laipsnį, nukentėjusiojo patirtą skausmą, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus, taip pat teisingumo bei protingumo kriterijus, o likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetant. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis Š. D. nukentėjusiajam G. S. jau yra atlyginęs 500 Eur neturtinės žalos, iš kaltinamojo Š. D. G. S. naudai priteistina likusi nesumokėta 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Su tokia maksimalia nukentėjusiajam atlygintina žala teisiamojo posėdžio metu sutiko ir kaltinamasis Š. D..
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 95,84 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajam G. S. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 56-62). Teismui pateikti dokumentai (2 t., b. l. 122-123, 154) patvirtina, kad žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui yra visiškai atlyginta, todėl pradėtas procesas dėl ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2024-09-10 nutarimu (2 t., b. l. 26-27) buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas 95 Eur sumai, esančias Š. D. banko AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui yra visiškai atlyginta, taip pat į nukentėjusiajam G. S. priteistos neturtinės žalos dydį, keistinas laikino nuosavybės teisės apribojimo dydis, jį padidinant iki 500 Eur, nekeičiant kitų prokuroro nutarime nurodytų sąlygų. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytinas iki visiško priteistos žalos atlyginimo nukentėjusiajam G. S., žalą atlyginus – panaikintinas.
- trys kompaktinės laikmenos ir viena USB jungtis, esančios voke prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, - paliktinos prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Š. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymo pagal laidavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis, įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025-02-01) ir baudžiamąją bylą Š. D. atžvilgiu nutraukti.
Š. D. perduoti D. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu bei 71 straipsniu, Š. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis privalo sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti Š. D., kad 500 Eur (penkių šimtų eurų) įmoka mokėtina į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955. Mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).
Š. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiojo G. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš Š. D. nukentėjusiojo G. S. naudai priteisti likusią nesumokėtą 500 Eur (penkių šimtų eurų) sumą neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Procesą, pradėtą pagal civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 95,84 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, nutraukti.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą Š. D. į jam nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas 95 Eur sumai, esančias banko AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), siekiant užtikrinti nukentėjusiajam G. S. priteistą 500 Eur dydžio neturtinę žalą, nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2025-02-28, padidinti iki 500 Eur sumos, nekeičiant kitų prokuroro nutarime nurodytų sąlygų, ir palikti galioti iki visiško priteistos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam G. S., žalą atlyginus – panaikinti.
- tris kompaktines laikmenas bei vieną USB jungtį, esančias voke prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, - palikti prie bylos.
Išaiškinti Š. D., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai D. S., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.