Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. T. (nuo 2019 m. liepos 1 d. jos teisių perėmėja antstolė A. P.), pareiškimą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarties neįvykdymo pasekmių vykdomojoje byloje Nr. 0153/16/00632 taikymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, A. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolė A. T. (nuo 2019 m. liepos 1 d. jos teisių perėmėja antstolė A. P.) pateikė teismui sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 8 d. gautas išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymas tęsti vykdymo veiksmus ir vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 2 dalimi kreiptis į teismą dėl 2015 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-348-761/2015 numatytų pasekmių taikymo, nes teismo sprendimas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo nėra įvykdytas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai.

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjos prašymas skirti baudą už įpareigojimų pašalinti savavališkos statybos padarinius teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Pagal CPK 771 straipsnio 7 dalį, jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.

10. Kaip teisingai atskiruoju skundu pažymėjo apeliantas, įstatymų projektų Reg. Nr. XIIP-4202-XIIP-4204 Aiškinamajame rašte nurodyta, jog Civilinio proceso kodekso 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 771¹ straipsniu įstatymo projektu siūloma „nustatyti galimybę baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą teismui skirti visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar yra galima alternatyvi teismo sprendimo vykdymo tvarka. Toks reglamentavimas atitinka proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisingumo principus, kadangi klaidinga manyti, jog satisfakcija (bauda) už teismo sprendimo neįvykdymą turėtų būti skiriama tik tokiu atveju, jeigu Inspekcija pati negali įvykdyti tokio pobūdžio teismo sprendimo. Priešingai, dabartinis teisinis reguliavimas ne palengvina, o apsunkina Inspekcijos teisinę padėtį, kadangi nevykdant teismo sprendimo geruoju, Inspekcija yra priversta įgyvendinti savo teisę vykdyti sprendimą ir nugriauti statinį, kuriai įgyvendinti reikia tiek finansinių, tiek administracinių išteklių“. Taigi pakeistu teisiniu reguliavimu siekiama, kad tuo atveju, jei teismo sprendimo vykdymas yra susijęs su įpareigojimu pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, skolininkas būtų raginamas įvykdyti teismo sprendimą pats, nes kitu atveju teismo sprendimo vykdymo atsakomybė yra nepagrįstai perkeliama valstybės institucijoms.

11. Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį ir tenkinti antstolės pareiškimą – skirti A. J. po 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą taikos sutarties neįvydimo dieną, ją skaičiuojant nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki taikos sutarties visiško įvykdymo. Iš atsakovo pateikto 2019 m. rugsėjo 9 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei savavališka statyba (ginčo tvora), esantys (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. liepos 9 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-19-124-20953 nuo 2019 m. liepos 12 d. yra Šilutės kredito unijos nuosavybė. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 3 d. sprendimu netenkino ieškovo A. J. ieškinio atsakovams antstolei A. P., R. J., kooperatinei bendrovei Šilutės kredito unijai dėl 2019 m. liepos 5 d., 2019 m. liepos 9 d. turto pardavimo / perdavimo varžytynėse aktų Nr. S-19-124-20707 ir Nr. S-19-124-20953 pripažinimo negaliojančiais bei pirkėjų teisių perkėlimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. R. (teismo sprendimas neįsiteisėjęs). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad pasikeitus ginčo turto savininkui (2019 m. liepos 5 d., 2019 m. liepos 9 d. turto pardavimo / perdavimo varžytynėse aktų Nr. S-19-124-20707 ir Nr. S-19-124-20953 aktai įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti), suinteresuotas asmuo A. J. neteko nuosavybės į ginčo tvorą nuo 2019 m. liepos 12 d., todėl konstatuotina, jog suinteresuotas asmuo A. J. galimybių įvykdyti 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį nebeturi.

12. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog suinteresuotas asmuo A. J. nevykdė minėta taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2019 m. liepos 12 d.. Tai reiškia, kad taikos sutarties įvykdymas uždelstas 1 141 dieną. Skiriant baudą už taikos sutarties nevykdymą po 30 Eur (Taikos sutarties 11 punktas), baudos dydis suinteresuotam asmeniui sudarytų 34 230 Eur. Nors bylos šalys dėl baudos dydžio yra susitarusios teismo patvirtinta taikos sutartimi, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios baudos paskyrimas už įpareigojimų nugriauti I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamą statinį – tvorą, kurios aukštis apie 1,9 m, ilgis 149 m, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę neįvykdymą, pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė bei prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams, todėl tokios baudos dydis mažintinas.

13. Iš byloje esančio Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 14 d. rašto dėl įmokos už savavališkos statybos įteisinimą apskaičiavimo Nr. R.3-(4.1.12)4354 matyti, jog už savavališkos statybos (ginčo tvoros) įteisinimą mokėtina 261,61 Eur dydžio įmoka. Pažymėtina, jog minėta įmoka yra daugiau nei 130 kartų didesnė nei skirtina bauda suinteresuotam asmeniui A. J.. Taip pat iš byloje esančio UAB „Klaipėdos ekspertizė“ 2019 m. rugpjūčio 8 d. Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo pateiktų sąskaitų įkainių normatyvų patikrinimo ekspertizės akto Nr. EY-123-2019-01(KS) matyti, jog ginčo tvoros bendra statybos skaičiuojamoji kaina, iš jos statybos montavimo darbų kaina, sudaro 6 155 Eur. Tai reiškia, jog skirtinos baudos dydis viršija pačios ginčo tvoros kainą daugiau nei 5,5 karto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nustatytas 30 Eur baudos už kiekvieną uždelstą taikos sutarties neįvykdymo dieną dydis šiuo konkrečiu atveju būtų neproporcingas padarytam teisės pažeidimui.

14. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi paskyrė A. J. 3 570 Eur baudą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs padaryto pažeidimo mastą, trukmę bei bylos šalių elgesį pažeidimo laikotarpiu konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo paskirtas baudos dydis yra proporcingas padarytam teisės pažeidimui, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl paliktinas nepakeistas.

15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, jog nustatytą 3 570 Eur dydžio baudą padalijus iš uždelstų taikos sutarties įvykdyti dienų skaičiaus gauname, jog suinteresuotam asmeniui A. J. paskirta bauda sudaro 3,12 Eur už kiekvieną taikos sutarties neįvykdymo dieną (už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2019 m. liepos 12 d.). Pažymėtina, jog analogiškus baudų dydžius už teismų sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą skiria ir kiti apygardų teismai (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1743-275/2019; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-195-866/2020; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-237-524/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-583-933/2020 ir kt.)

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

17. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.