Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.6; 1.2.27.1; 2.1.2.1; 2.1.10.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2023 m. liepos 5 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) neregistruotas, baustas administracine tvarka, teistas: 2023 m. balandžio 7 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmės neatlikęs,

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 286 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2023 m. gegužės 4 d. apie 22.57 val. Mažeikiuose, Žemaitijos - Draugystės gatvių sankryžoje, vairavo E. N. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas akivaizdžiai neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, kai nustatyti neblaivumo požymiai – R. S. nesiorientavo aplinkoje, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, akys paraudusios, agresyviai nusiteikęs.

Be to, R. S. 2023 m. gegužės 4 d. apie 23.46 val. Mažeikiuose, ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu daugiabučiu, tarnybinio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sulaikymo patalpoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė vieną smūgį antrankiais surakintomis rankomis į nosį tiesiogines pareigas vykdančiam (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjui K. M., taip padarydamas K. M. muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip panaudodamas fizinį smurtą aktyviais veiksmais priešinosi jį sulaikiusiam valstybės tarnautojui.

Kaltinamasis R. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad tą dieną, kaip nurodyta kaltinime, jis buvo nuėjęs pas E. N., jai nežinant paėmė automobilio raktelius bei pasiėmė jai priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Su draugu išgėrė alaus ir važiuojant Žemaitijos gatve, jam esant apsvaigus nuo alkoholio, įvyko eismo įvykis. Po eismo įvykio jį apėmė emocijos ir jis elgėsi agresyviai, taip pat bandė pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tačiau policijos pareigūnų buvo surastas. Kai policijos pareigūnai jį sulaikė, ne vieną kartą jam siūlė nusistatyti neblaivumą, tačiau jis tai daryti atsisakė, vis keldamas policijos pareigūnams savo reikalavimus dėl jo mobilaus ryšio telefono. Policijos pareigūnų automobilyje jis taip pat elgėsi agresyviai. Policijos pareigūnui bandant nuauti jam batus, jis norėdamas atstumti pareigūną, su antrankiais surakintomis rankomis jam sudavė į nosį. Nurodė, jog tik girtumas turėjo įtakos jo veiksmams. Po Šio įvykio kreipėsi į medikus dėl priklausomybės nuo alkoholio gydymo. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Patvirtino, jog E. N. padarytą žalą dėl apgadinto automobilio atlygino. Su Ligonių kasų civiliniu ieškiniu sutiko visiškai. Nukentėjusiojo civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, nes neturi lėšų atlyginti neturtinės žalos.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis bei prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Be kaltinamojo R. S. kaltės pripažinimo jo kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

- 2023 m. gegužės 4 d. 22.57 val. užregistruotu pranešimu RIOK Nr. 0123000249101, kuriame nurodyta, kad gatvėje susidūrė pranešėjo a/m Volvo v/n??? ir a/m ??? v/n ??? kurio vairuotojas galimai yra neblaivus ir agresyvus (t. 1, b. l. 11-12);

- 2023 m. gegužės 5 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad sulaikytas R. S. atsisakė tikrinti girtumą, asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, nesiorientavo aplinkoje, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, taip pat nerišliai kalbėjo, akys buvo paraudusios, buvo agresyviai nusiteikęs (t. 1, b. l. 103-104);

- 2023 m. gegužės 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra prie Mažeikiai, Žemaitijos g. 12-ojo namo, sankryžoje stovintys automobiliai ir kiti objektai. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 22-24, 25-27);

- 2023 m. gegužės 5 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, kuriame užfiksuota, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugomą UAB „Autobastionas“ automobilių aikštelę, esančią Mažeikių r., Krucių k. (t. 1, b. l. 95);

- 2023 m. gegužės 5 d. gauta VĮ Regitra informacija, kurioje nurodyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas pagal 2022 m. birželio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį yra E. N. (t. 1, b. l. 72);

- 2023 m. gegužės 10 d. E. N. el. paštu pateikta 2022 m. birželio 19 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, kurioje nurodyta, kad ji už 300 Eur perka automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 69-71);

- 2023 m. gegužės 9 d. nutarimu grąžinti daiktus, kuriame nurodyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas savininkui – E. N. (t. 1, b. l. 100-101);

- 2023 m. gegužės 24 d. VšĮ „Emprekis“ pateikta informaciją, kurioje užfiksuota, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina Lietuvoje 2010 Eur (t. 1, b. l. 73);

- 2023 m. gegužės 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu Mažeikiai, Žemaitijos - Sodų g. sankryžoje stovinčio tarnybinio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gale esanti laikino sulaikymo patalpa. Pridedamos foto lentelės (t. 1, b. l. 13-14, 16-20)

- 2023 m. gegužės 5 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad asmens apžiūros metu apžiūrėtas nukentėjęs pareigūnas K. M. Apžiūros metu apžiūrint K. M. veidą nustatyta, kad asmeniui ant nosies yra priklijuotas baltos spalvos pleistras. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 81-82, 83-84);

- 2023 m. gegužės 17 d. gauta specialisto išvada Nr. G 671/2023(04), kurioje nurodyta, kad K. M. nustatyta muštinė žaizda nosies nugarėlėje, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 80);

- 2023 m. gegužės 22 d. K. M. pateikta foto nuotrauka, kurioje matomas K. M. padarytas sužalojimas (t. 1, b. l. 46);

- 2023 m. gegužės 17 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėti vaizdo įrašai iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiųjų patrulių K. M., E. K., E. J. kūno kamerų įrašai 2023 m. gegužės 4 d. 23.01 val. ir 23.59 val. atsiųsti iš kūno kameromis užfiksuoto vaizdo tvarkymo sistemos Apžiūros metu nustatyta, kad: vaizdo įrašas PSS-20230504-232028UTC+0300 yra vyriausiojo patrulio K. M. kūno kameros įrašas, 30 min. trukmės. Įraše matoma, kad policijos automobilio sulaikymo patalpoje yra asmuo, kuris iš darbinių santykių atpažįstamas, kaip R. S. Vyriškis yra sėdimoje padėtyje, antrankiais priekyje surakintomis rankomis. Pagal R. S. veido išraišką, kalbėjimo manierą galima suprasti, kad jis yra neblaivus. R. S. reikalauja, kad pareigūnai jį vestų pasiieškoti pamesto telefono. Vyriausiasis patrulis E. J., paaiškina sulaikytajam, kad ieškojo jo telefono ir nerado. Nustatinėjamas kito vairuotojo G. B. neblaivumas. R. S. toliau reikalauja telefono. K. M. telefonu informuoja budėtoją, kad R. S. atsisako nusistatyti neblaivumą, kad jį sulaikys, įvardija, kad R. S. akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklinda alkoholio kvapas. R. S. vyriausiajam patruliui E. J. vartodamas keiksmažodžius, aiškina, kaip yra svarbu surasti jo pamestą telefoną, vėl prašo jį išleisti, ieškoti telefono. E. J. sulaikytajam paaiškina, kad jo negali išleisti, nes jis bėgo nuo pareigūnų, R. S. neigia, kad bėgo, įvardija, kad buvo šoke. K. M. sulaikytajam R. S. paaiškina, kad jis tik atvažiavęs pamatė jį bėgantį link to namo. R. S. vėl aiškina, kad ten yra jo telefonas, pareigūnas pasako, kad ieškojo, nerado. R. S. aiškina, kad jis agresyvus buvo, nes tas kitas vairuotojas užkišo jam automobilį, kad jis nėra pats kaltas, kitas vairuotojas kaltas dėl eismo įvykio. R. S. pasako, kad pripažįsta, kad bėgo nuo policijos, bet jam tikrai labai svarbu yra surasti mobilų telefoną, kuris yra brangus, paimtas išsimokėtinai dviem metams. Pareigūnas K. M. pasako R. S., kad jis neblaivus vairavo, R. S. atsako, kad čia yra jo kaltė, kad jis neblaivus vairavo, dėl to sutinka. Jis išgėręs bėgo ir žino, kur numetė telefoną, prašo jį surasti. Išreiškia nepasitenkinimą pareigūnu K. M., kad jį dabar jis nori už viską apkaltinti. įrašo 8.00 minutę pareigūnas K. M. sako, kad paskutinį kartą R. S. klausia, ar jis nusistatys girtumą, ar ne. R. S. atsako „kai jūs pradėsit manim tikėti, tada aš pradėsiu jum, tu manim netiki, aš tavim netikiu“. K. M. nurodo, kad nenusistačius girtumo, bus vežamas į Šiaulius, R. S. atsako, kad „ar taip, ar taip vis tiek tu mane veši į Šiaulius“. R. S. paprašo duoti papūsti, K. M. paaiškina, kad reikės dviejų pūtimų. Vyr. patrulis E. J. atneša alkotesterį, R. S. akivaizdoje atplėšia kandiklio pakuotę, kandiklį įstato į alkotesterį. Klausia sulaikytojo pavardės, jis pareikalauja prisistatyti pareigūnų, prisistato E. J., o R. S. nurodo, kad jis yra P. E. J. klausia sulaikytojo, ar turi asmens dokumentą, atsako, kad ten kai nueisi, rasi. K. M. nurodo, kad sulaikytojo piniginė yra, atidaromos grotos, R. S. „nelįsk, keikiasi, aš atsisakau, neliesk manęs, nelįsk“. Pareigūnai paaiškina, kad reikia jo asmens dokumento, sulaikytasis prieštarauja, kodėl jį turi liesti. Policijos pareigūnas iš R. S. kišenės ištraukia piniginę, O R. S. reikalauja surasti telefoną, pareigūnai nurodo, kad suras tą jo telefoną. Vyr. Patrulis E. J. tiesia alkotesterio matuoklį R. S. prie veido, jis du kartus ranka nustumia į šoną pareigūno ranką, kurioje laiko alkotesterį ir aiškina, kad pareigūnai atsakys, jei jo telefono toje vietoje nebebus. E. J. klausia R. S., ar jis nusistatys neblaivumą, R. S. atsitraukia į automobilio gilumą ir sako, kad jo vis tiek nepaleis ir nenusistato neblaivumo. Po to sako, kad gali papūsti vieną kartą, aiškina, kad jis nėra girtas, pareigūnas atsako, kad jis yra neblaivus, nerišliai kalba, sklinda alkoholio kvapas ir atsisako nusistatyti neblaivumą. R. S. pasako, kad jam su pareigūnais nėra ką kalbėti. Toliau pareigūnai bendrauja su kitu vairuotoju, dėl automobilių nuvežimo. R. S. sako, kad dabar jam jau duoti pūsti, į klausimą atsako, kad teises turi, kad iš jo viską paėmė, K. M. nurodo, kad paėmė asmens dokumentą, o esantis pažymėjimas yra tik mokinio kortelė, o ne vairuotojo pažymėjimas. R. S. pasako, kad visiems tinka „Limpa“, pareigūnas atsako, kad jam netinka toks pažymėjimas. Tada R. S. sako, kad vadinasi jam surašys protokolą. R. S. sako, kad nenori į Šiaulius, kaip jam iš ten grįžti, kad dabar duotų jam papūsti. Pareigūnas K. M. nurodo, kad jis jau tris kartus atsisakė nusistatyti neblaivumą. 19 įrašo minutę pareigūnas R. J. dar kartą R. S. aiškina, kad jei jis sutinka nusistatyti neblaivumą, reikės dviejų pūtimų, o R. S. derasi ar jei jis pūs, tai jį paleis, pareigūnas atsako, kad negali jo paleisti, tai R. S. atsako, kad nėra skirtumo ir atsisako nusistatyti neblaivumą. Pareigūnai klausia R. S. pamesto telefono numerio, jis bando prisiminti, bet nepavyksta, pasako mažai skaičių, nurodo, kad tas telefonas jo žmonos. 25.56 min. įrašo laiku R. S. įvardija, kad jis pasikars, jei jį veš ir pradeda traukti batraištį, pareigūnai pasako, kad bus nurėdytas. K. M. atidaro sulaikymo patalpos grotas, kurios jam lieka iš dešiniojo šono ir pasilenkęs į automobilio sulaikymo patalpos vidų ima R. S. už dešinės kojos, nuauna batą, tiesia dešinę ranką link kairės kojos ir tada pasigirsta smūgio garsas, K. M. sudejuoja, atsitraukia, E. J. pasako R. S. „ką darai“. Smūgio garso metu kamera fiksuoja sulaikytojo kojas, vaizde nesimato smūgis. K. M. atsitraukęs valosi ranka veidą, ant rankų, kuriomis valėsi, matomos raudonos spalvos skysčio dėmės. K. M. pasiima telefoną, jo kameros pagalba pasižiūri į savo veidą ir sako, kad jam prakirto nosį, prieina kolega E. K., jam pasako, kad prakirto nosį, E. K. pamatęs, nurodo, kad reikia iškviesti medikus, iškviečia greitąją medicinos pagalbą. Vaizdo įrašas PSS-20230504-235029UTC+0300 yra 19 s tęsinys vyr. patrulio K. M. kameros įrašo, kuriame užfiksuotas K. M., kuris valosi veido srityje raudonos spalvos skystį. Vaizdo įrašas PSS-20230504-232144UTC+0300 yra vyriausiojo patrulio E. K. kūno kameros įrašas 30 min trukmės. Įraše užfiksuoti eismo įvykio įforminimo veiksmai; E. K. braižo schemą, matuoja, atlieka veiksmus su kitu vairuotoju G. B. Įrašo 22.28 min. E. K. prieina prie automobilyje sulaikyto R. S., kuriam paaiškina, kad automobilyje rado jo draugės dokumentus, R. S. pasitikslina ar E. N. ir pasako, kad tai jos automobilis. E. K. paaiškina, kad dokumentai paliekami automobilyje, kuris bus tralu išgabentas. Įrašo 25.49 min. E. K. E. J. paklausia, kas buvo, E. J. atsako, kad R. S. norėjo kartis, maunant batus R. S. įtrenkė K. E. K. prieina prie K. M., dėl šviesų atspindžių jo veidas neįžiūrimas, paklausia, ar viskas gerai ir pamatęs veidą, pasako, kad reikia iškviesti medikus. Radijo ryšiu budėtojo prašo iškviesti medikus ir apie įvykį informuoja, kad sužalotas pareigūnas, įvardija, kad „bėga kraujas gerai“. Įrašo 27.13 min. matomas K. M. veidas ir nosies dešinėje pusėje išlenktos formos sužalojimas. Įrašo 28 minutę matoma, kad pareigūnai R. S. nurodo, kad jam tris, keturis kartus siūlė nusistatyti neblaivumą, o jis atsisakė, R. S. įvardija, kad taip jis iš pradžių atsisakė, bet vėliau sutiko. Vaizdo įrašas PSS-20230504-235145UTC+0300 yra vyriausiojo patrulio E. K. kameros įrašo tęsinys 11.54 min. trukmės. 07.26 įrašo laiku atvyksta greitosios medicinos pagalbos medikai K. M. suteikia pagalbą ir išsiveža į ligoninę. Vaizdo įrašas PSS-20230504-230539UTC+0300 yra vyriausiojo patrulio E. J. kūno kameros 08.56 min. trukmės. Užfiksuota, kad į eismo įvykio vietą atvykus, pareigūnus pasitinka vairuotojas G. B., kuris nurodo, kad kitas vairuotojas bėgo, jį pagavo. Kitas policijos ekipažas, kuriame K. M., matomi taip pat, kad yra eismo įvykio vietoje. E. J. patikrina G. B. neblaivumą. Įrašo 04.01 laiku E. J. prieina prie policijos automobilio, kuriame sulaikytas R. S. Girdima, kad R. S. šaukia E. J., įvardija, kad kiti pareigūnai nesąžiningai elgiasi, prašo persodinamas į kitą automobilį, kad jis su tuo pareigūnu (K. M.), atsisako kalbėti, nes jam iš seniau nori pakenkti. E. J. paklausia, ar nusistatinės R. S. neblaivumą, R. S. kelia sąlygą, jei jį persodins į kitą automobilį. Pareigūnai R. S. persodiną į kitą policijos automobilį, matomos surankintos R. S. rankos už nugaros. E. J. klausia R. S., ar jis nusistatys girtumą, R. S. atsako, kad jeigu E. J. elgsis taip, kaip kitas pareigūnas, tai ne. E. J. nurodo, kad jam juk nieko nesako. E. J. paprašo R. S. pabūti ramiai, kad jis tuoj atneš alkotesterį. R. S. pradeda reikalauti surasti jo telefoną. E. J. pasiaiškina, kur telefonas, sako, kad paims. R. S. kelia sąlygą įvardindamas, kad girtumą nusistatys, kai suras pareigūnas jo telefoną. E. J. klausia kolegų dėl telefono. E. K. pasako, kad ieškojo telefono, jo nėra, eina abu su E. K. dar ieškoti telefono. Įrašas PSS-20230504-232021UTC+0300 vyr. patrulio E. J. kameros. E. J. R. S. pasako, kad buvo nuėjęs ieškoti jo telefono, nerado, rado butelį. E. S. reikalauja jį patį nuvesti ieškoti telefono. R. S. sako, kad jam iškviesti medikus, jis yra koją susilaužęs, negali kojos priminti. R. S. reiškia nepasitenkinimą dėl nerandamo telefono. E. J. įvardija, kad ieškojo jo telefono po neįgaliųjų užvažiavimu, kur jis buvo palindęs. 07.40 įrašo laiku prieina vyriškis, kuris pasako, kad ėjo pro šalį, kai įvyko eismo įvykis. Tas sulaikytas asmuo, įvykio kaltininkas puolė agresyviai su kumščiais ant kito vairuotojo, todėl jis priėjo ginti, kad nesimuštų, tada sulaikytasis pradėjo ant jo šokinėt, tada sulaikytąjį pastūmė nuo savęs ir daugiau nieko. 08.47 įrašo laiku R. S. sako „duok, papūsiu“, E. J. pasako: „gerai duosiu, bet reikės du kartus“. Vyr. patrulis E. J. atneša alkotesterį, R. S. akivaizdoje atplėšia kandiklio pakuotę, kandiklį įstato į alkotesterį. Klausia sulaikytojo pavardės, jis pareikalauja prisistatyti pareigūnų, prisistato E. J., o R. S. nurodo, kad jis yra P. E. J. klausia sulaikytojo, ar turi asmens dokumentą, atsako, kad ten kai nueisi, rasi. K. M. nurodo, kad sulaikytojo piniginė yra, atidaromos grotos, R. S. „nelįsk, <...>, aš atsisakau, neliesk manęs, nelįsk“. Pareigūnai paaiškina, kad reikia jo asmens dokumento, sulaikytasis prieštarauja, kodėl jį turi liesti. Policijos pareigūnas kišenėje randa piniginę, o R. S. reikalauja surasti telefoną, pareigūnai nurodo, kad suras tą jo telefoną. Vyr. patrulis E. J. tiesia alkotesterio matuoklį R. S. prie veido, jis du kartus ranka nustumia į šoną pareigūno ranką, kurioje laiko alkotesterį ir aiškina, kad pareigūnai atsakys, jei jo telefono toje vietoje nebebus. E. J. klausia R. S., ar jis nusistatys neblaivumą, R. S. atsitraukia į automobilio gilumą ir sako, kad jo vis tiek nepaleis ir nenusistato neblaivumo. Po to sako, kad gali papūsti vieną kartą, aiškina, kad jis nėra girtas, pareigūnas atsako, kad jis yra neblaivus, nerišliai kalba, sklinda alkoholio kvapas ir atsisako nusistatyti neblaivumą. R. S. pasako, kad jam su pareigūnais nėra ką kalbėti. 26.10 įrašo laiku vyr. patrulis K. M. pasilenkia numauti R. S. batų, vaizde smūgio sudavimas nesimato dėl kameros filmavimo lauko ribų. Įrašas PSS-20230504-234659UTC+0300 yra tęsinys vyr. patrulio E. J. kameros įrašo. Šiame įraše reikšmingų duomenų tyrimui nėra (t. 1, b. l. 85-88);

- 2023 m. gegužės 22 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėti tarnybinio automobilio kameros vaizdo įrašai, pateikti pagal užklausą Nr. UZK-1088752. Pagal užklausą pateikti penki vaizdo įrašai ir penki įrašo vertiniai (be garso). Originalūs įrašai tarnybiniame kompiuteryje esančiomis programomis vaizdo neatkuria. Peržiūrėti įrašų vertiniai E2029-LFO814-230504-230000-231220-20010200, E2029-LFO814-230504-231220-232644-20010200, E2029-LFO814-230504-232644-234105-20010200, E2029-LFO814-230504-234105-235525-20010200, E2029-LFO814-230504-235525-235959-20010200. Vaizdo įraše E2029-LFO814-230504-232644-234105-20010200 2023 m. gegužės 4 d. laiku 23:29:35 vyr. patrulis E. J. prie automobilio galo, kuriame yra sulaikymo patalpa atsineša alkotesterį. Vaizdo įraše E2029-LFO814-230504-234105-235525-20010200 2023 m. gegužės 4 d. laiku 23:46:36 matoma, kad policijos pareigūnas K. M. atidaręs automobilio sulaikymo patalpos dešinės pusės dureles ir grotas, kurios atsidaro į kairę pusę, pasilenkęs, galvą įkišęs į automobilio vidų ir galva nepatenka į kameros filmavimo lauką, atlieka judesius, lyg kažką trauktų ir staiga atsitraukia nuo automobilio ir kaire ranka valosi nosį. Nueina prie kito tarnybinio automobilio. Vyr. patrulis E. J. įvykio metu stovėjo K. M. iš kairės, jis uždaro sulaikymo patalpos grotas. Kituose įrašuose tyrimui reikšmingos informacijos nėra (t. 1, b. l. 92-93);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo K. M. parodymais, kur jis apklaustas liudytoju parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje tyrėju ir 2023 m. gegužės 4 d. dirbo ekipaže „LŪŠĖ2028“ kartu su vyr. patruliu E. K., kai apie 22.57 val. iš Šiaulių AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad Mažeikių mieste ties Žemaitijos g. 12 pastatu susidūrė du automobiliai. Nuvyko nurodytu adresu, tik privažiavus prisirinkusių žmonių apie 15, kurie pradėjo sakyti ir rodyti, kad link Žemaitijos 10 namo bėga eismo įvykio kaltininkas. Ir tada maždaug 30-40 metrų atstumu nuo eismo įvykio vietos pamatė bėgantį vyriškį. Kolega iš kart iš automobilio išlipęs pradėjo jį vytis, o jis važiavo link jo automobiliu, prie Žemaitijos 10 namo įvažiavime pastatė automobilį ir išlipęs iš automobilio iš kairės apibėgo 10 namą, o kolega bėgo iš kitos pusės. E. K. pasakė, kad jis matė, kad vyriškis pasislėpė paskutinės laiptinės namo gale esančio neįgaliojo užvažiavimo pakylos. Girdėjo, kad kolega vyriškiui davė nurodymus išlįsti, vyriškis pats išlindo. Vyriškis buvo agresyviai nusiteikęs, stangrino rankas, jam uždėjo antrankius ir parvedė į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą. Vyriškis šaukė, kad jo telefonas čia turi būti. Jam uždėjus antrankius, švietė žibintuvėliu, nesimatė mobilaus telefono, vyriškiui pasakė, kad vėliau paieškos telefono, bet vyriškis nesiklausė, reikalavo, jį nuvesti, kad jis pasiieškotų telefono. Tada grįžo į eismo įvykio vietą, kur jau buvo kitas ekipažas „LŪŠĖ2029“, kolegos M. Š.-B. ir E. J. Tada ėjo apsižiūrėti įvykio vietą. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“ vairavęs asmuo yra eismo įvykio kaltininkas, nes iš Žemaitijos gatvės sukdamas į kairėję esančią Draugystės gatvę nepraleido tiesiai važiavusio „(duomenys neskelbtini)“ automobilio. Įforminant eismo įvykį, sulaikytas asmuo, kurio tapatybę nustatė pagal jo piniginėje buvusią asmens tapatybės kortelė, tai R. S., daužė automobilio sulaikymo patalpos grotas, šūkavo, reikalavo surasti jo mobilų telefoną. Priėjęs prie R. S. su juo bendravo, jis nerišliai atsakinėjo į klausimus, bet prisipažino, kad jis vairavo „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, bet sakė, kad automobilis ne jo, bet kieno neįvardijo. Jam pasiūlė kaip vairavusiam asmeniui, nusistatyti neblaivumą, tai jam bendrai su kolegomis buvo pasiūlyta apie 10 kartų, bet jis atsisakydavo. M. Š. atnešė alkotesterį, bet jis nepūtė, šaukė, kad reikia jam telefono ir viskas, kad jį turi ieškoti. R. S. persodino į kolegų automobilį, nes daugiau ėjo į kontaktą su kolega E. J. ir tikėjosi, kad persodinus, jis nusistatys neblaivumą, bet ir tai padarius atsisakė. Jis R. S. informavo, kad jei jis nenusistatys neblaivumo, tai bus prilyginama sunkiam girtumo laipsniui, jis bus laikinai sulaikomas ir išvežtas į Šiaulių AVPK areštinę. Tai išgirdęs R. S. dar labiau susinervino, bet girtumo nenusistatinėjo, su kolegomis derino, kuris kokius veiksmus įvykio įforminimo atliks, tada R. S. pasakė, kad pasikars, jis muistydamasis sulaikymo patalpoje, antrankius persisuko iš už nugaros į priekį ir sakydamas, kad pasikars pradėjo išsivėrinėti batų raištelius. Tada priėmė sprendimą, kad jam reikia nuauti batus ir antrankius perdėti už nugaros. Jis atidarė sulaikymo patalpos grotas, kolega E. J. buvo šalia ir ranką pridėjęs R. S. prie peties jį kontroliavo, o jis pasilenkė nuauti batą, vieną numovė, movė antrą ir tada R. S. sėdėdamas, surakintomis rankomis, labiau tikėtina, kad kažkuria antrankiu dalimi jam vieną kartą smūgiavo į nosį. Kad smūgis buvo tyčinis, teigia dėl to, kad jis sėdėjo, automobilis nejudėjo, nebuvo jokios priežasties jam virsti. Nuo smūgio jam iš kart iš nosies pradėjo bėgti kraujas, matėsi puslankio formos žaizda, kurią priėmimo skyriuje Mažeikių ligoninės susiuvo 5 siūlėmis. Kiek atsimena prieš smūgį R. S. maunant batus sakė kažką panašaus „ką tu čia darai“. Jam stipriai bėgo kraujas, kolega E. K. iškvietė greitąją, jis daugiau įvykio įforminime nebedalyvavo, greitosios pagalbos automobilis išvežė jį į priėmimo skyrių. Dėl sužalojimo, turi nedarbingumą, kuris yra apmokamas 100 procentų. Civilinio ieškinio pareiškimo tvarka jam yra išaiškinta, ją suprato, civilinį ieškinį byloje pareikš. Daugiau į medikus dėl sužalojimo nesikreipė, pas teismo medicinos specialistą vykti nepageidauja, prašo kūno tyrimą atlikti pagal medicininius dokumentus (t. 1, b. l. 30-31);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo G. B. parodymais, kur jis parodė, kad 2023 m. gegužės 4 d. apie 23 val. jis automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Žemaitijos gatve nuo pieninės link prekybos centro Maxima ir sankryžoje su Sodų gatve įsijungus raudonam šviesoforo signalui, sustabdė vairuojamą automobilį ir įsijungus žaliam, pradėjo važiuoti ir tada iš priekio Žemaitijos gatve, taip pat užsidegus žaliam signalui ir jis suko į kairėje esančią Draugystės gatvę, jo važiuojančio tiesiai, nepraleidęs ir automobilis trenkėsi į to automobilio dešinės pusės šono galinę dalį. Jis sustabdė savo vairuojamą automobilį, išlipo iš automobilio ir pamatė, kad užsukęs automobilis yra „(duomenys neskelbtini)“, pilkos spalvos. Iš vairuotojo vietos to automobilio išlipo nepažįstamas vyriškis, pradėjo priekaištauti, kad jis nemoka važiuoti, kaip važiuoja, ėjo link jo agresyviai nusiteikęs, norėjo muštis, sakė „ateik čia“, vienoje rankoje laikydamas mobilų telefoną, o iš „(duomenys neskelbtini)“ priekinės keleivio sėdynės išlipusi moteris, nieko nesakiusi bėgte, pabėgo link „Faugos“, link bendrabučių. Moteris vilkėjo raudoną viršutinį drabužį, kaip striukę ar džemperį, jei neklysta surištais į „uodegą“ plaukais, plaukai lyg ir tamsūs buvo. Moteris panašiai apie 169 cm ūgio stamboko kūno sudėjimo. Jos veidą matė trumpai, atpažinti negalėtų. Vyriškis apšaukęs, įsėdo atgal į savo automobilį, nes automobilis pradėjo pats judėti, jei neklysta automatinė pavarų jo dėžė ir jis įjungė „parkingo pavarą“. Kai vyriškis ant jo šaukė, suprato, kad jis yra girtas, nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesių koordinacija taip pat išdavė, kad jis girtas. Tada skambino 112 numeriu, nes suprato, kad girtas ir deklaracijos neužsipildys. Kai skambino į policiją, prisirinko pašalinių asmenų, vyriškis su jais kažką kalbėjosi. Pasirodžius policijos automobiliui, nuo Maximos pusės atvažiavo, „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, pamatęs policijos automobilį, pradėjo bėgti. Pareigūnų automobiliui, privažiavus, jiems parodė, kur tas vyriškis bėga. Vienas policijos pareigūnas nusivijo „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoją, o kitas važiavo automobiliu, vaizdą užstojo namai ir nematė, kas ten vyko. Maždaug po penkių minučių grįžo tas pats policijos ekipažas ir atsivežė sulaikę „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoją, matė jį policijos automobilyje ir atpažino, kad tai tas pats asmuo. Nieko negali pasakyti apie policijos pareigūno sužalojimą, dabar prisiminė, kad matė, kad vienas iš pareigūnų, nežino kuris eidamas valėsi nosį, bet nematė, kad būtų kruvina. „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas buvo agresyviai nusiteikęs ir būdamas sulaikytas policijos automobilyje, jis trankė automobilyje grotas ir kažką šūkavo, žodžių jo nesuprato, nes toliau buvo (t. 1, b. l. 59-60);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos E. N. parodymais, kur ji parodė, kad R. S. yra buvęs sugyventinis, su juo kartu nebegyvena nuo 2023 metų kovo mėnesio, jis prieš ją naudojo fizinį smurtą, kreipėsi į policiją, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, jam paskirta kardomoji priemonė gyventi skyrium nuo jos ir po to smurto atvejo ji su juo kartu nebegyvena. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos priklauso jai, jį nusipirko prieš daugiau nei metus laiko, nepamena iš kokio asmens pirko šį automobilį. Automobilio savo vardu neįregistravo nustatyta tvarka, nes didelis taršos mokestis, neturėjo tam lėšų. Automobilį nustatyta tvarka apdraudusi ir yra jam galiojanti techninė apžiūra. Automobilį laikė savo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kieme, tarp antros ir pirmos laiptinių. Automobiliu mažai naudojosi, jei reikia kažkur toliau nuvažiuoti. 2023 m. gegužės 4 d. tarp 12-13 val. į namus atėjo buvęs sugyventinis R. S. Jis sakė, kad buvo probacijos tarnyboje, dėl bausmės atlikimo, kurią gavo dėl jos sužalojimo. Jis pabuvo apie valandą laiko, jis atėjo blaivas ir išėjo blaivas. 2023 m. gegužės 5 d. ryte atsibudo, kad vaikus suruošti į mokyklą ir peržiūrinėdama socialinį tinklapį „Feisbook“, pamatė grupėje „Mažeikių reidai“ įkeltą eismo įvykio nuotrauką, kurioje atpažino savo automobilį, nors valstybinių numerių neįžiūrėjo. Tada pasižiūrėjo, kad kieme iš tikrųjų nebėra automobilio, ir nebėra raktelio, kurį buvo padėjusi miegamajame kambaryje atviroje lentynoje į pintinėlę. Tada suprato, kad daugiau pas ją nieko namuose nebuvo, kad automobiliu be leidimo išvažiavo R. S. Tada iš kart jam skambino, kvietimo signalas buvo geras, bet niekas neatsiliepė. 2023 m. gegužės 4 d. apie 23 val. rado savo telefone praleistą R. S. skambutį, tikriausiai jis tada skambino po avarijos. Jis po paleidimo iš policijos pasakė, kad iš tikrųjų skambino ir norėjo informuoti apie avariją. Ji su R. S. kartu gyveno apie 10 metų, automobilį nusipirko dar gyvenant su juo, bet parodo, kad automobilį pirko iš savo asmeninių lėšų ir laiko, kad automobilis yra tik jos. Šio automobilio R. vairuoti nėra davusi, jis kažkokį kitą turi kaime. Jai yra žinoma, kad R. neturi teisės vairuoti Lietuvoje transporto priemones, kiek žino jis turi anglišką vairuotojo pažymėjimą, kuris Lietuvoje negalioja. Pareiškimo policijai dėl automobilio paėmimo be leidimo nerašė, nes R. ir taip problemų turi iki kaklo. Jei jį uždarys į kalėjimą iš to jokios naudos, augina jo vaiką, laisvėje būdamas jis bent prisideda prie vaiko išlaikymo. R., kai buvo paleistas iš policijos, jai sakė, kad paėmė automobilį, nes norėjo nuvažiuoti iki garažo, kuris yra Tirkšliuose ir grįžti (t. 1, b. l. 65-66).

Dėl veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šioje byloje besąlygiškai nustatyta, jog R. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2023 m. gegužės 4 d. apie 22.57 val. Mažeikiuose, Žemaitijos - Draugystės gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas akivaizdžiai neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, kai nustatyti neblaivumo požymiai – R. S. nesiorientavo aplinkoje, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, akys paraudusios, agresyviai nusiteikęs bei jam buvo pasiūlyta nusistatyti neblaivumą, tačiau R. S. atsisakė tikrintis neblaivumą, t. y. vengė nusistatyti neblaivumą (t. 1, b. l. 103-104). Paminėtina, jog R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, nes patvirtino, jog buvo vartojęs alaus. Įvykio vietoje policijos pareigūnai R. S. liepė nusistatyti girtumą, tačiau jis tai daryti atsisakė net keletą kartų. Aplinkybę, jog R. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, byloje patvirtina pats kaltinamasis, ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti K. M. bei G. B., kitų objektų apžiūros protokolas bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, todėl jis baustinas už šios neteisėtos veikos padarymą.

Ankščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvimą kaltinamojo R. S. veikoje, kadangi jis 2023 m. gegužės 4 d. apie 22.57 val. Mažeikiuose, Žemaitijos - Draugystės gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas akivaizdžiai neblaivus, t. y. nesiorientavo aplinkoje, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, akys paraudusios, agresyviai nusiteikęs, vengė neblaivumo patikrinimo, todėl jo nusikalstama veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai ir jis baustinas už šios nusikalstamos veikos padarymą.

Dėl veikos, numatytos BK 286 straipsnyje

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicijoje nurodyti šie nusikalstamos veikos padarymo būdai – fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Šio straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014). Iš kasacinės instancijos teismo praktikos matyti, kad konkrečiose bylose konstatuota, jog pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, t. y. tyčiniu smūgių sudavimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi (pavyzdžiui, taip suplėšant tarnybinės uniformos liemenės kišenę ir nagais – veidą), smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015 ir kt.). BK 286 straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015, 2K-195-693/2017, 2K-246-942/2020, 2K-264-976/2022).

Byloje besąlygiškai nustatyta, kad būtent kaltinamasis R. S. neteisėtais tyčiniais aktyviais veiksmais pasipriešino tiesiogines pareigas vykdančiam (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjui K. M. sudavė vieną smūgį antrankiais surakintomis rankomis į nosį, dėl ko K. M. buvo padaryta muštinė žaizda nosies nugarėlėje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinimą baudžiamojoje byloje patvirtina, paties kaltinamojo kaltės pripažinimas, jog sudavė policijos pareigūnui, taip pat nukentėjusiojo policijos pareigūno K. M. parodymai, patvirtinantys, jog jam į nosį sudavė kaltinamasis, vaizdo įrašų apžiūros protokolas, kur užfiksuoti vaizdai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kur užfiksuota įvykio vieta, specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog K. M. nustatyta muštinė žaizda nosies nugarėlėje, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, asmens apžiūros protokolas su foto lentelėmis, kuriose užfiksuotas nukentėjusiojo sužalojimas bei kita bylos medžiaga.

Ankščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, buvimą kaltinamojo R. S. veikoje, kadangi jis 2023 m. gegužės 4 d. apie 23.46 val. Mažeikiuose, ties Žemaitijos g. 10 numeriu pažymėtu daugiabučiu, tarnybinio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sulaikymo patalpoje, sudavė vieną smūgį antrankiais surakintomis rankomis į nosį tiesiogines pareigas vykdančiam (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjui K. M., taip padarydamas K. M. muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip panaudodamas fizinį smurtą aktyviais veiksmais priešinosi jį sulaikiusiam valstybės tarnautojui, todėl jo nusikalstama veika pagal BK 286 straipsnį kvalifikuota teisingai ir jis baustinas už šios nusikalstamos veikos padarymą.

Dėl bausmės R. S. skyrimo

BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 286 straipsnio sankcija numato, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veikas padarė būdamas recidyvistas. 2023 m. balandžio 7 d. R. S. teistas už tyčinį nusikaltimą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą BK 41 straipsnyje. Atsižvelgiant į teismo nustatytas, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į tai, jog R. S. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), abi nusikalstamos veikos baigtos. Jis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nedirbantis (t. 1, b. l. 149-150), tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 1, b. l. 148), šiuo metu vykdantis individualią veiklą, nevedęs, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą (t. 1, b. l. 110), anksčiau teismo teistas, bausmės neatlikęs (t. 1, b. l. 111-122, 124-129), baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą byloje nėra (t. 1, b. l. 132-143), psichiatrijos ir priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas (t. 1, b. l. 147). Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, o taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. S. paskyrus už nusikaltimą, numatytą, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, arešto bausmę, o už nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, o būtent 30 parų, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę bei nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, ir skirtina subendrinta bausmė – laisvės atėmimas.

BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Šiuo atveju taikytini BK 64¹ straipsnio reikalavimai, kadangi R. S. visiškai pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, bei vadovaujantis BPK 273 straipsniu buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir paskirta šiuo nuosprendžiu subendrinta bausmė mažintina trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta ir sumažinta bausmė subendrintina su 2023 m. balandžio 7 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi jas iš dalies sudedant, pridedant minimalią neatliktos viešųjų darbų bausmės dalį, ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas R. S. laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. gegužės 4 d. 23.05 val. iki 2023 m. gegužės 5 d. 14.02 val. išbūtas laikas (t. 1, b. l. 178180, 183-184), prilyginant vieną sulaikymo dieną vienai laisvės atėmimo bausmės parai, ir laikytina, jog R. S. yra atlikęs vieną parą laisvės atėmimo bausmės.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką nepritartina tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą.

Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nenumato aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamoje byloje teismas spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą vertina visos bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su kaltinamojo asmenybe. Teismas jau nurodė dėl nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdžio, laipsnio, atkreiptinas dėmesys į kaltinamojo asmenybę, jog jis anksčiau teismo teistas, teistumas neišnykęs, naujas nusikalstamas veikas įvykdė neatlikęs ankstesnės bausmės, administracine tvarka baustas, tačiau po įvykdytų nusikalstamų veikų kaltinamasis ėmėsi priemonių priklausomybei nuo alkoholio gydyti, t. y. lankėsi pas psichiatrą, anot kaltinamojo jis lankosi pas priklausomybių ligų specialistą ir pats noriai imasi gydymosi nuo priklausomybės.

Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. R. S. anksčiau teismo teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, visiškai pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, šiuo metu vykdantis individualią veiklą, jo norą ir siekį keisti savo gyvenimo būdą, lemiantį jo nusikalstamą elgesį, linkęs jį koreguoti, stengiasi pasitaisyti, pats ėmėsi veiksmų gydytis priklausomybę nuo alkoholio. R. S. parodė, jog jo elgesys gali pozityviai keistis, nes po įvykdytų nusikalstamų veikų pradėjo vykdyti individualią veiklą, kas suponuoja išvadą, kad kaltinamojo antivisuomeniškos nuostatos pasikeitė. Šie duomenys ir kaltinamojo požiūris į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, teismui sudaro tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad nusikalstamas veikas padariusio R. S. resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą minėti bausmės tikslai, tarp jų ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, bus pasiekti, pakanka jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius jo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 6, 7 ir 10 punktai).

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

R. S. įpareigotinas per tris darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos tarnybą (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 punktas).

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pripažinus, kad R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kartu su bausme jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Įvertinus, kad jis pripažino, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, t. y. atsitrenkė į kitą automobilį, po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino, įvykio vietoje atsisakė nusistatyti neblaivumą, atsakomybę lengvinančią bei atsakomybę sunkinančią aplinkybes, jo baustumą, jis ne kartą baustas už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, už eismo įvykių sukėlimą, taip pat transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, šio draudimo terminas nustatytinas artimas vidutiniam terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminas skaičiuotinas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, realiai atliekant paskirtą bausmę taikomas visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nustatyta, jog R. S., neblaivus vairavo E. N. priklausančią transporto priemonę (t. 1, b. l. 70-71), t. y. automobilis priklauso tretiesiems asmenims. Transporto priemonę kaltinamasis pasiėmė be transporto priemonės savininkės leidimo, transporto priemonės savininkei nebuvo žinoma apie transporto priemonės paėmimą nusikalstamai veikai vykdyti, todėl transporto priemonė nekonfiskuotina. Byloje esanti VšĮ „Emprekis“ pažyma „Vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje“ patvirtina, kad 2023 m. gegužės mėnesio duomenimis automobilio „(duomenys neskelbtini)“, gamybos metai 2003 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 2010 Eur, todėl laikytina, jog konfiskuotino turto vertė yra 2010 Eur, ši suma konfiskuotina iš kaltinamojo R. S.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 186-188), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariama-jam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

2023 m. birželio 1 d. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo R. S. 48,59 Eur PSDF biudžetui padarytą žalą už nukentėjusiojo K. M. gydymą (t. 2, b. l. 17-18). Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog žala PSDF biudžetui atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo R. S. veiksmų, ieškinys yra visiškai pagrįstas, nes žala atsirado dėl nukentėjusiajam K. M. viešojoje įstaigoje Regioninė Mažeikių ligoninė suteiktų paslaugų, tai byloje patvirtina Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ duomenys (t. 2, b. l. 20), todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas 48,59 Eur dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistina iš kaltinamojo R. S. padaryta žala (CK 6.263, 6.290 straipsniai).

2023 m. gegužės 22 d. nukentėjusysis K. M. pateikė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš R. S. 3033,65 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 44).

Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog nuketėjusysis K. M. dėl neteisėtų kaltinamosios R. S. veiksmų patyrė turtinę žalą, t. y. 33,65 Eur, nes iš byloje esančios PVM sąskaitos-faktūros matyti, jog 2023 m. gegužės 18 d. K. M. įsigijo vaistinio preparato, t. y. „Dermatix Ultra Gel 15G“ (t. 1, b. l. 45), todėl ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai.

Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog nuketėjusysis K. M. dėl kaltinamojo R. S. neteisėtų ir smurtinių veiksmų patyrė neturtinę žalą, t. y. jis dėl sužalojimo patyrė fizinį skausmą, turėjo nedarbingumą, veide padaryta žaizda, kuri buvo susiūta, po gydymo atsirado randas, dėl kurio patiria nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, ateityje gali reikėti atstatomosios operacijos, tai sukels fizinio pobūdžio išgyvenimus bei turtinę žalą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką analogiškose bylose, nukentėjusiajam K. M. priteistina 1500,00 Eur dydžio neturtinė žala, kita civilinio ieškinio dalis dėl neturinės žalos priteisimo atmestina kaip nepagrįsta. Viso iš kaltinamojo R. S. nukentėjusiajam K. M. priteistina 1533,65 Eur (BPK 115 straipsnis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2023 m. gegužės 9 d. nutarimu grąžintas transporto priemonės savininkei E. N., vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas savininkės žinioje; 3 vnt. kompaktinių plokštelių su garso ir vaizdo įrašais, kurios yra vokuose prisegtuose prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio vidinės pusės, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausme subendrinti jas iš dalies sudedant prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir R. S. skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. paskirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą ir sumažintą bausmę subendrinti su 2023 m. balandžio 7 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi jas iš dalies sudedant ir R. S. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams 3 (trims) dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. gegužės 4 d. 23.05 val. iki 2023 m. gegužės 5 d. 14.02 val. (1 para) ir laikyti, jog R. S. yra atlikęs 1 (vieną) parą laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7 ir 10 punktais, R. S. paskirtos galutinės 4 (keturių) mėnesių 3 (trijų) dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant:

1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka;

2) 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje;

3) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 21.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš faktinės gyvenamosios vietos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

4) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

R. S. bausmės vykdymo atidėjimo terminą pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu R. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, vykdymo terminą pradedant skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, R. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 2010 Eur (dviejų tūkstančių dešimties eurų), konfiskavimą.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ikiteisminio tyrimo metu grąžintas E. N., palikti grąžintą teisėtam savininkui E. N.;

- 3 (tris) vienetus kompaktinių plokštelių su garso ir vaizdo įrašais, palikti baudžiamojoje byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. S. 48,59 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 59 centus) Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

K. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. S. priteisti K. M. 1533,65 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt tris eurus 65 centus) turtinės ir neturtinės žalos. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Išaiškinti R. S., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.