Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Visvaldo Kazakiūno, Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. Ž. ir T. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. Ž. ir T. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys S. B., V. J., L. Š., R. N., Kauno miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.1. pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius, Tarnyba, NŽT) 2023 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 8SD-3796-(14.8.125E) ,,Dėl valstybinės žemės (duomenys neskelbtini)“;

1.2. pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 1SS-1288-(5.59 E.) ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto“;

1.3. įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti E. Ž. ir T. Ž. 2023 m. birželio 26 d. Prašymą Dėl sutikimo naudotis valstybine žeme (duomenys neskelbtini), t. y. privažiuoti prie (duomenys neskelbtini)esančio garažo 9I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stoginės 5I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų ūkinių kiemo statinių per gretimą valstybinę žemę (duomenys neskelbtini),

1.4. arba reiškiamas alternatyvus reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos išduoti ieškovams E. Ž. ir T. Ž. sutikimą naudotis valstybine žeme (duomenys neskelbtini), garažo 911 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stoginės 5I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų ūkinių kiemo statinių eksploatavimui, t. y. privažiuoti prie (duomenys neskelbtini), esančio garažo 9I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stoginės 5I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų ūkinių kiemo statinių per gretimą valstybinę žemę (duomenys neskelbtini).

2. Ieškovai nurodė, kad jie yra namų valdos (duomenys neskelbtini), savininkai. Nesutikdami su gretimo žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais, jie 2023 m. balandžio 19 d. pateikė skundą, kuriuo prašė įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją atsižvelgti į pareiškėjų 2023 m. kovo 29 d. pateiktus pasiūlymus ir žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniuose suprojektuoti servitutą keliui iš (duomenys neskelbtini)gatvės per formuojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini)iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Projekte nenumačius kelio servituto ir neįteisinus faktinio privažiavimo kelio, būtų iš esmės pablogintos pareiškėjų naudojimosi jiems priklausančiu sklypu (duomenys neskelbtini), sąlygos, užkirstas kelias patekti automobiliu prie kieme esančio garažo ir kitų jame esančių statinių.

3. 2023 m. birželio 26 d. E. Ž. ir T. Ž. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyrių su prašymu išduoti sutikimą naudotis valstybine žeme (duomenys neskelbtini)garažo ir kitų statinių eksploatavimui, t. y. privažiuoti prie (duomenys neskelbtini) kieme esančio garažo 911 p, stoginės 511 p ir kitų ūkinių kiemo statinių per gretimą valstybinę žemę (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyrius, išnagrinėjęs ieškovų prašymą, 2023 m. liepos 25 d. sprendimu „Dėl valstybinės žemės (duomenys neskelbtini)“ visiškai nepasisakė ir neatsakė į prašyme keliamą klausimą.

4. 2023 m. liepos 31 d. skundu pareiškėjai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorių su prašymu panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyrių išnagrinėti pareiškėjų prašymą iš esmės bei atlikti teisės aktais pagrįstus veiksmus, reikalingus prašymui patenkinti, o prašymo netenkinant pateikti motyvuotą atsakymą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune formavimo ir pertvarkymo projekto“ atsižvelgdamas į tai, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d. buvo koreguoti Projekto sprendiniai ir į tai, kad Projekto rengimo procedūros (derinimo su organizatoriumi, viešinimo, derinimo su institucijomis ir kt.) kartojamos, Skundo nenagrinėjo ir informavo, kad pakartotinio viešinimo metu ieškovai turės galimybę susipažinti su Projekto sprendiniais ir teisę teikti pastabas ir pasiūlymus dėl aktualių Projekto sprendinių Projekto Organizatoriui. Teigia, jog sprendimai yra nemotyvuoti, todėl neteisėti, blogina ieškovų sklypo naudojimo sąlygas, nes ieškovai pilna apimtimi negali įgyvendinti savo daiktinės/nuosavybės teisių, t. y. teisės tinkamai eksploatuoti statinius bei naudotis namų valda - privažiuoti prie (duomenys neskelbtini), kieme esančio garažo (9I1p), stoginės (5I1p) ir kitų ūkinių kiemo statinių per gretimą valstybinę žemę (duomenys neskelbtini), patekti/įvažiuoti į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, privažiuoti prie statinių ir taip juos naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Šiuo metu faktiškai egzistuojantis ir ieškovų naudojamas kelias, kuriuo per valstybinį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), yra patenkama į (duomenys neskelbtini), kiemą – tai vienintelis galimas patekimas privažiuojamu keliu į žemės sklypo (duomenys neskelbtini)vidinį kiemą bei jame esančius visus teisėtai pastatytus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius. Ieškovų pateikti duomenys paneigia atsakovės argumentus, kad Kauno miesto savivaldybės administracijai panaikinus D kategorijos gatvės (buv. pavadinimas (duomenys neskelbtini)) pavadinimą – neliko ir pačios gatvės. Priešingai, ši gatvė, kaip inžinerinis statinys ir D kategorijos susisiekimui skirta gatvė realiai egzistuoja ir faktiškai yra naudojama. Atstumas ieškovų žemės sklype praėjime į vidinį kiemą nuo gyvenamojo namo iki tujų (t. y. sklypo ribos) yra apie 1,39 m. Toks atstumas nėra pakankamas automobiliui pravažiuoti. Ginčo pravažiavimas buvo ir tebėra naudojamas tiek patekimui, tiek ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)aptarnavimui. Tai, kad ieškovai turi galimybę tiesiai iš (duomenys neskelbtini)įvažiuoti į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą savaime nereiškia, kad turi privažiavimą prie garažo, stoginės ir kitų ūkinių kiemo statinių.

5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2023 m. birželio 26 d. Skyriuje gautas ieškovų prašymas, kuriuo prašoma išduoti sutikimą naudotis valstybine žeme (duomenys neskelbtini)garažo ir kitų statinių eksploatavimui, t. y. privažiuoti prie (duomenys neskelbtini)kieme esančio garažo 9I1p, stoginės 5I1p ir kitų ūkinių kiemo statinių per gretimą valstybinę žemę (duomenys neskelbtini). Skyrius 2023 m. liepos 25 d. raštu Nr. 8SD-3796-(14.8.125 E.) ieškovams nurodė, kad Skyrius įvertino ar projekto rengėjos parengti projektiniai sprendiniai nepažeidžia teisės aktų nuostatų bei neprieštarauja projekto reikalavimų sąlygoms ir 2023 m. liepos 20 d. raštu SFP-5349-(14.8.36) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ juos suderino. Rašte taip pat nurodyta, jog Taisyklių 65 punktas nurodo, kad suderintą projektą organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba jo netvirtinti. Tarnyboje 2023 m. liepos 31 d. gautas ieškovų skundas „Dėl 2023-07-25 rašto Nr. 8SD-3796-(14.8.125 E.)“, kuriuo prašoma panaikinti Skyriaus Raštą įpareigojant išnagrinėti prašymą iš esmės bei atlikti įstatymais ir tvarkomis numatytus veiksmus, reikalingus prašymui patenkinti, o prašymo netenkinant pateikti motyvuotą atsakymą. Nacionalinė žemės tarnyba 2023 m. rugpjūčio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 1SS-1288-(5.59 E.), kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog buvo koreguoti projekto sprendiniai, ir į tai, kad projekto rengimo procedūros (derinimo su organizatoriumi, viešinimo, derinimo su institucijomis ir kt.) kartojamos, skundas nenagrinėjamas ir informavo, kad pakartotinio viešinimo metu ieškovai turės galimybę susipažinti su Projekto sprendiniais ir turės teisę teikti pastabas ir pasiūlymus dėl aktualių projekto sprendinių projekto organizatoriui. Teigia, jog ieškovai nenurodo jokių teisės aktų ar poįstatyminių aktų, kuriais remiantis jie turėtų teisę reikalauti teisės neatlygintinai ir neterminuotai naudotis valstybine žeme. Ieškovų ieškinyje taip pat pateikiami melagingi teiginiai, kad ieškovai neturi galimybių patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nes prie ieškovų žemės sklypo įvaža yra iš (duomenys neskelbtini).

6. Ieškovai vien dėl subjektyvių priežasčių yra praleidę terminą pateikti skundą dėl atsakovės priimtų sprendimų, kadangi ieškovams 2023 m. rugpjūčio 14 d. į jų nurodytas elektronines pašto dėžutes buvo atsiųstas ginčijamas 2023 m. rugpjūčio 14 d. raštas, todėl nuo nurodytos dienos yra skaičiuojamas nustatytas vieno mėnesio skundžiamo sprendimo apskundimo terminas. Ieškovai skundą teismui pateikė tik 2023 m. spalio 2 d. (18 kalendorinių dienų vėliau nei įtvirtinta ABTĮ). Nenustatyta jokių svarbių priežasčių, lėmusių termino paduoti skundą praleidimą. Ieškovus atstovauja advokatė, kuriai ieškinio/skundo pateikimo teismui terminai ir sąlygos žinomos.

7. Nurodė, kad ieškovų skundžiami 2023 m. liepos 25 d. raštas ir 2023 m. rugpjūčio 14 d. raštas yra informacinio pobūdžio raštai, kuriais pateikiami atsakymai ieškovams į pateiktą skundą bei prašymus, tai nėra individualūs administraciniai sprendimai, juose nėra viešojo administravimo subjekto nustatytų arba suteikiamų konkrečiam asmeniui teisių ir/ar pareigų, t. y. jie ieškovams jokių teisinių padarinių nesukelia. Nacionalinės žemės tarnybos nuostatuose nėra numatyta išduoti sutikimus naudotis valstybine žeme patekti iki nuosavybės teise valdomų statinių, todėl Tarnyba negalėjo išduoti ieškovų prašomo sutikimo ir ieškovų keliamas reikalavimas įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti jų prašymą nesukels jokių teisinių pasekmių ir prašomi panaikinti raštai neturi jokios įtakos ieškovų teisinei padėčiai.

8. Tretieji asmenys S. B., V. J., L. Š. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovai prašo iš esmės to paties, ką tiek atsakovas, tiek Kauno miesto savivaldybės administracija jau daugybe savo ankstesnių aktų, priimtų valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrose, yra atsisakę tenkinti. Jei dėl kokių nors priežasčių byloje būtų panaikinti atsakovės aktai, tai nesukeltų ieškovams jokių teisinių padarinių. Byla yra nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme. Kompetencijos išduoti sutikimus ne statyti statinius, o naudotis valstybine žeme teisės normos NŽT nenumato. Pagal teisės normas ieškovai teisės naudotis pravažiavimui valstybine žeme (duomenys neskelbtini)galėjo mėginti siekti tik Projekto rengimo procedūrose, t. y. turėjo teisę reikšti jose prašymą dėl kelio servituto pravažiavimui iki sklypo (duomenys neskelbtini)numatymo Projekte. Ieškovai aktyviai naudojosi teise reikšti minėto pobūdžio prašymą projekto rengimo procedūrose. Prašymu ieškovai iš esmės siekia, kad NŽT iš naujo perspręstų tai, ką jau yra išsprendusi Projekto rengimo procedūrose priimtuose aktualiuose savo sprendimuose. Ieškovų reikalavimas dėl įpareigojimo NŽT išduoti jiems sutikimą naudotis valstybine žeme (duomenys neskelbtini), Garažo, Stoginės ir kitų ūkinių kiemo statinių eksploatavimui, negali būti tenkinamas, nes tai reikštų, kad teismas perima vykdyti viešojo administravimo subjekto įgaliojimus ir būtų pažeistas valdžių padalijimo principas. Tariamą poreikį privažiuoti iki pastatų malkų ir šiukšlių išvežimo tikslais ieškovai išsigalvojo nesąžiningai ir nepagrįstai, nes ieškovų gyvenamasis namas šildomas dujomis, ieškovų šiukšles išvežančios mašinos sustoja prie pagrindinio įėjimo į namą ir sklypą iš (duomenys neskelbtini)ieškovų siekiamas papildomas privažiavimas dėl statinių Sklype (duomenys neskelbtini)išsidėstymo ir esamų medžių bei kitų gerbūvio elementų faktiškai įgalintų juos tik įvažiuoti į jų neteisėtai iš pagalbinio ūkio pastato perstatytą stoginę, bet ne į kitus statinius, tačiau ieškovai apskritai neturi teisės eksploatuoti neteisėtą stoginę. Statinius ieškovai turėjo statytis taip, kad galėtų juos tinkamai eksploatuoti nepretenduojant naudotis svetimais sklypais ir neriboti kitų asmenų nuosavybės teisių.

9. Trečiasis asmuo R. N. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad teismas negali spręsti klausimų, kurie yra priskirti išimtinai NŽT kompetencijai. Be to, valstybinės žemės naudojimas yra apibrėžtas įstatymu, o įstatymas nenumato, kad fiziniai asmenys galėtų naudotis valstybine žeme nemokamai, t. y. panaudos būdu. Tik administraciniu aktu nustatytas servitutas numato galimybę fiziniams asmenims nemokamai naudotis valstybine žeme. Visus tariamus buitinius nepatogumus dėl žemės sklype esančių ūkinių pastatų naudojimo ieškovai patys sąlygojo, nes gyvenamojo namo rekonstrukcijos metu nusprendė taip išdidinti gyvenamojo namo plotą, kad užstatė esamą privažiavimą iš (duomenys neskelbtini).

10. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko.

11. Nurodė, jog dėl servitutinio privažiavimo per valstybinę žemę (duomenys neskelbtini)prie žemės sklype (duomenys neskelbtini)esančių statinių ieškovai ne vieną kartą kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją. Išnagrinėjęs gautus prašymus Projekto organizatorius nusprendė, kad nėra objektyvios būtinybės numatyti papildomą įvažiavimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), taip suvaržant formuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų teises ir apsunkinant naudojimosi turtu galimybes. Ieškovų prašomas privažiavimas neatitinka objektyvaus būtinumo kriterijaus, suvaržo žemės sklypo (duomenys neskelbtini)naudotojų teises bei neatitinka eismo saugumo reikalavimų, todėl visi prašymai (išduoti sutikimą privažiavimui at nustatyti kelio servitutą (duomenys neskelbtini)esantiems ūkinio pobūdžio statiniams naudoti pagal paskirtį), yra nepagrįsti ir atmestini.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Kauno apylinkės teismas 2025 m. birželio 17 d. sprendimu atmetė ieškovų prašymą dėl administracinio akto apskundimo termino atnaujinimo ir civilinę bylą dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriaus 2023 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. 8SD- 3796-(14.8.125E) ,,Dėl valstybinės žemės (duomenys neskelbtini)“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. 1SS- 1288- (5.59 E.) ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto“ pripažinimo negaliojančiais ir panaikinimo, nutraukė; likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmetė.

13. Teismas nurodė, kad ieškovams 2023 m. rugpjūčio 14 d. į jų nurodytas elektronines pašto dėžutes buvo atsiųstas ginčijamas 2023 m. rugpjūčio 14 d. raštas, todėl nuo nurodytos dienos yra skaičiuojamas įstatymo nustatytas vieno mėnesio skundžiamo sprendimo apskundimo terminas. Nagrinėjamu atveju paskutinė diena pateikti skundą dėl 2023 m. rugpjūčio 14 d. rašto buvo 2023 m. rugsėjo 14 d., tačiau ieškovai skundą teismui pateikė tik 2023 m. spalio 2 d. Ieškovai, atstovaujami profesionalios teisininkės - advokatės, turėjo visas galimybės laiku paduoti skundą teismui, tačiau nebuvo pakankamai rūpestingi, atidūs ir uždelsė paduoti ieškinį teismui. Iš 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties sužinoję apie tai, kad nagrinėjamu atveju nėra taikytina išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka, ieškovai vis tiek delsė paduoti skundą, nes skundas paduotas tik po 25 d. nuo sužinojimo. Ieškovai, susipažinę su Regionų administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, jau praleidę terminą – tik 2023 m. rugsėjo 20 d. pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Byloje akivaizdu, jog ginčas yra susijęs išimtinai su Kauno mieste esančiu žemės sklypu, ieškovai buvo atstovaujami advokatės, todėl negalėjo nesuvokti, kad byla teisminga Kauno apylinkės teismui. Ieškovai prašė atnaujinti terminą, jeigu teismas laikytų, kad jis praleistas, tačiau nenurodė jokių svarbių ir reikšmingų aplinkybių, sutrukdžiusių ieškovams įstatymo nustatytais terminais pateikti ieškinį teismui. Teismo vertinimu, ieškovai apskundimo terminą praleido tik dėl subjektyvių priežasčių, kurios negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, objektyviai lėmusios termino paduoti skundą praleidimą.

14. Teismas sprendė, jog ieškovai pavėluotai kreipėsi į teismą dėl skundžiamų aktų panaikinimo, administracinių aktų apskundimo terminas yra pasibaigęs, nėra pagrindo jo atnaujinti, todėl ieškovų prašymą dėl termino atnaujinimo apskųsti atsakovės 2023 m. liepos 25 d. raštą Nr. 8SD-3796-(14.8.125 E.) bei 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 1SS-1288-(5.59 E.) atmetė ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė.

15. Net ir sprendžiant dėl atsakovės priimtų administracinių aktų teisėtumo, teismas pažymėjo, jog tiek Raštas, tiek Sprendimas (visa apimtimi) atitinka teisės aktų reikalavimus, yra priimti teisėtai ir nėra pagrindo juos naikinti. Ginčijamame Rašte ir Sprendime pateikti išsamūs argumentai į ieškovų prašymą ir skundą, Raštas ir Sprendimas priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir laikantis nustatytų procedūrų, nurodyta apskundimo tvarka, raštus priėmė kompetentingas subjektas. Vien faktas, kad ieškovų atžvilgiu priimti skundžiami raštai jų netenkina, nereiškia, kad pastarieji yra neteisėti, taip pat nereiškia, kad yra pagrindas skundžiamus raštus panaikinti ABTĮ 91 straipsnyje įtvirtintais pagrindais.

16. Teismas nurodė, jog ieškovų skundžiami aktai yra informacinio pobūdžio raštai, kuriais pateikiami atsakymai į pateiktą skundą bei prašymus. Skundžiamais raštais nesukuriamos, nepanaikinamos ir nepakeičiamos jokios ieškovų teisės ar pareigos, juose nėra nurodyta jokių privalomų įpareigojimų ir skundžiami aktai ieškovams jokių teisinių padarinių nesukelia. Nacionalinės žemės tarnybos nuostatuose aiškiai apibrėžtos Tarnybos teisės ir pareigos disponuojant patikėjimo teise perduotu turtu, tačiau nėra numatyta išduoti sutikimus naudotis valstybine žeme patekti iki nuosavybės teise valdomų statinių, todėl laikytina, kad Tarnyba negalėjo išduoti ieškovų prašomo sutikimo. Joks teisės aktas nenumato ieškovų prašomo sutikimo išdavimo leisti naudotis valstybine žeme, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovų keliamas reikalavimas įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti jų prašymą, yra nesukeliantis jokių teisinių pasekmių ir prašomi panaikinti raštai neturi jokios įtakos ieškovų teisinei padėčiai. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovai prašo iš esmės to paties, ką tiek atsakovė, tiek Kauno miesto savivaldybės administracija savo aktais jau yra atsisakę tenkinti.

17. Net ir panaikinus skundžiamus NŽT aktus, o tam byloje nenustatyta jokio pagrindo, liktų galioti ankstesni Tarnybos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos aktai, kuriais taip pat iš esmės nuspręsta, jog ieškovams teisė naudotis Sklypu (duomenys neskelbtini)pravažiavimui iki savo sklypo (duomenys neskelbtini), negali būti suteikta todėl ieškovų skundžiamų aktų panaikinimas nesukeltų jokių teisinių padarinių, kas taip pat sudaro pagrindą bylą šioje dalyje nutraukti. Šioje dalyje nutraukus bylą, teismas netenkino išvestinio ieškovų reikalavimo dėl atsakovės įpareigojimo iš naujo išnagrinėti E. Ž. ir T. Ž. 2023 m. birželio 26 d. prašymą.

18. Ieškovai byloje reiškė alternatyvų reikalavimą, kuriuo prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos išduoti ieškovams E. Ž. ir T. Ž. sutikimą naudotis valstybine žeme (duomenys neskelbtini), garažo 911, stoginės 5I1p ir kitų ūkinių kiemo statinių eksploatavimui. Kaip matyti iš byloje esančių ir teismo aptartų duomenų, analogiškus prašymus ieškovai daug kartų reiškė tiek atsakovei, tiek trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tačiau prašymai buvo išspręsti, netenkinti ir atmesti valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrose. Tai, jog ieškovai naudojasi įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini)pusės, patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti būtent minėtoje vietoje (įvažiavime į žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės) stovintys automobiliai.

19. Ieškovai prašo išduoti jiems sutikimą naudotis valstybine žeme siekiant privažiuoti prie garažo, tačiau teismas pažymėjo, jog teisės normos nenumato būtinybės numatyti privažiavimus prie kiekvieno statinio. Bylos duomenimis, sklypų (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) ribos buvo nužymėtos dar 1989 m. gegužės 30 d. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog ieškovų garažas, kiemo rūsys, ūkinis pastatas ir kiemo statiniai buvo pastatyti 1990 metais. Taigi ieškovų garažas, kiemo rūsys, ūkinis pastatas ir kiemo statiniai buvo pradėti statyti jau po žemės sklypų ribų nužymėjimo, projektinėje medžiagoje įvažiavimui esant numatytam tik iš (duomenys neskelbtini). Ieškovai statinius turėjo statytis taip, kad galėtų juos tinkamai eksploatuoti naudojantis jiems priklausančiu žemės sklypu. Kaip matyti iš minėto Statybos leidimo Nr. R- 575, rekonstruojant buvusį 47,89 m² bendrojo ploto gyvenamąjį namą į 120,85 m² bendrojo ploto, realiai buvo pastatytas 189,57 m² bendrojo ploto gyvenamasis namas. Šiuo metu ieškovų žemės sklypo užstatymo tankumas yra viršytas 2,18 proc., kas sudaro 10,23 m², o tai rodo, kad patys ieškovai, atlikdami statybas, viršijo galimą užstatymo tankumą, neišdėstė savo pastatų taip, kad galėtų į juos patekti iš jų žemės sklypui numatyto įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini). Pagal ieškovų pageidavimą įrengtas įvažiavimas (sklypo dalis, kuria būtų patenkama prie pastatų) yra dviejų gatvių sandūroje ((duomenys neskelbtini) bei buvusi (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) gatvė yra judri, o šalia yra ir viešojo transporto stotelė. Šiuo metu jokia įvaža teisės normų nustatyta tvarka nėra įrengta. Teismas konstatavo, jog įvaža negali būti įrengta dėl teisės normų keliamų reikalavimų dėl minimalių atstumų tarp esamų įvažų ir dėl minimalaus būtino įvažos pločio neišlaikymo, o taip pat dėl viešo intereso – reikalavimo užtikrinti eismo saugumą. Faktas, kad ieškovai ginčo pravažiavimu naudojosi (nepriklausomai nuo naudojimosi pastovumo, dažnumo), ieškovams teisių į privažiavimą savaime nesukūrė ir nesudaro pagrindo įpareigoti atsakovę duoti prašomą sutikimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

20. Ieškovai T. Ž. ir E. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovų ieškinį tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

21. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, peržengė bylos ginčo ribas, netinkamai taikė ir išaiškino materialinės teisės normas, dėl ko neatskleidė bylos esmės ir neteisingai ją išsprendė. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas atnaujinti ieškovų praleistą terminą sprendimams ginčyti, teismas sprendime privalėjo įvertinti pačiuose sprendimuose nurodytą jų apskundimo tvarką. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos sprendime nurodė, kad Tarnybos priimti sprendimai, kurie asmeniui sukuria teises ir pareigas (išskyrus informacinio pobūdžio raštus), per vieną mėnesį nuo jo gavimo (įteikimo) dienos gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tokios aplinkybės akivaizdžiai leidžia daryti išvadą, kad sprendime nurodyta apskundimo tvarka sudarė pagrindą jo adresatams, t. y. ieškovams, sąžiningai suklysti dėl to, kuriame konkrečiame teisme šis sprendimas turėtų būti ginčijamas ir kreiptis į Regionų administracinį teismą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimų panaikinimo. Pagrindą ieškovams sąžiningai suklysti dėl to, kuriame konkrečiame teisme sprendimai turėtų būti ginčijami, sudarė to paties Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimo apskundimo tvarkoje nurodytas Vilniaus, o ne nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismas. Iš kilusio ginčo pobūdžio ir bylą nagrinėjančiam teismui nebuvo aišku, kokiam konkrečiai teismui nagrinėjama byla yra teisminga.

22. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovai su skundu į Regionų apygardos administracinį skundą kreipėsi 2023 m. rugpjūčio 30 d., t. y. nepraleidę ABTĮ nustatyto termino, todėl skundžiamame sprendime teismo klaidingai nurodyta, kad ieškovai skundą teismui pateikė tik 2023 m. spalio 2 d. Iš nemotyvuoto ir nepagrįsto teismo vertinimo nėra aišku, kokios aplinkybės ir byloje surinkti įrodymai lėmė teismo išvadą dėl tariamo ieškovų delsimo kreiptis į teismą. Terminą administraciniams sprendimams apskųsti ieškovai jei ir praleido, tai praleido dėl svarbių priežasčių, sutrukdžiusių jiems laiku kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Ieškovai rūpestingai siekė įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, laikydamiesi ABTĮ nustatytų terminų, bet sąžiningai suklydo dėl sprendimų ginčijimo tvarkos, todėl pateikė ieškinį bendrosios kompetencijos teismui, nežymiai praleidę ABTĮ nustatytą terminą.

23. Pirmos instancijos teismo argumentai yra prieštaringi: viena vertus teismas nurodė, kad byla dalyje dėl skundžiamų administracinių sprendimų nutraukiama ir tuo pačiu visiškai nesuprantamai teismas sprendime pasisako dėl ginčo esmės ir ieškinio (ne)pagrįstumo. Toks teismo procesinis sprendimas yra neteisėtas, nepagristas, priimtas šiurkščiai pažeidus proceso teisės normas, dėl ko galėjo neteisingai būti išspręsta byla; priimtas nemotyvuotas sprendimas, peržengiant ginčo ribas. Dėl ieškovų pareikšto ieškinio reikalavimo pagrįstumo teismas turėjo pareigą pasisakyti ne „tarp eilučių“, o išnagrinėjęs ginčą iš esmės ir atsižvelgęs į teisės taikymo išaiškinimus. Teismo sprendimas nepagrįstai yra grindžiamas atsakovės atsikirtimų versija, kad NŽT priimti administraciniai sprendimai yra informacinio pobūdžio raštai. Tokia teismo išvada yra itin šališka ir nepagrįsta, pažeidžia ieškovų teisę į teisingą ir objektyvų teismą, be to dar ir nemotyvuota. Bylą nagrinėjęs teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, buvo itin šališkas ir palankus atsakovei, neatsižvelgė į aukštesnės instancijos teismo išaiškinimus ir nustatytus pažeidimus, visiškai neanalizavo ieškovų nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų tiek dėl materialinio teisinio efekto, tiek ir dėl administracinių teismo sprendimų sukeliamų neigiamų ieškovams pasekmių. Teismas savo iniciatyva ėmėsi ginti atsakovę, suteikdamas jai išskirtinę, privilegijuotą procesinę padėtį procese. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, nagrinėdama ieškovų prašymą, pažeidė Viešojo administravimo įstatymą, t. y. nepateikė jokių motyvų dėl įstatyme įtvirtintų tokių administracinio sprendimo priėmimo pagrindų, todėl skundžiami Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 naikintini. Teismo išvada, kad skundžiami sprendimai ieškovams jokių teisinių padarinių nesukelia, yra akivaizdžiai klaidingi. Negavus tokio sutikimo ieškovai praranda galimybę apginti savo teisę naudotis gretima valstybine žeme ir siekti, kad ta teritorija, kuri ilgą laiką buvo naudojama kaip faktinis privažiavimas prie ieškovų pastatų, ateityje būtų įteisinta kaip servitutas žemės sklypo formavimo metu.

24. Teismas neatskleidė bylos esmės ir neteisingai ją išsprendė - vienas iš pagrindų, dėl kurių buvo atmestas ieškovų prašymas suprojektuoti servitutą, ir buvo tai, kad ieškovams niekada nebuvo suteikta teisė naudotis įvažiavimu per (duomenys neskelbtini), patekimui prie savo pastatų. Ieškovai teikė prašymą dėl išvažiuojamojo posėdžio, tačiau teismas nepagrįstai, be jokių aiškių motyvų atmetė šį prašymą, nurodęs, kad tokio pobūdžio įrodomoji medžiaga bus perteklinė, nes į bylą jau yra pateiktas antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Teismo teigimu, 2007 m. ieškovų žemės sklypo plane nustatyti visi reikiami servitutai, tačiau servitutas prašomo papildomo pravažiavimo vietoje nėra nustatytas. Šiuo atveju papildomas įvažiavimas yra būtinas tam, kad būtų galima pagal paskirtį naudoti ieškovų žemės sklype esančius pagalbinio ūkio pastatą - garažą (5I1p), kuris yra naudojamas automobiliams laikyti, ir įvažiavimas į šį pastatą galimas vieninteliu būdu - per nesuformuotą valstybinę žemę. Teismas neįvertino, kad dėl žemės sklypo konfigūracijos ir gyvenamojo namo išsidėstymo jame, nėra galimybės patekti į žemės sklypo dalį, esančią už gyvenamojo pastato.

25. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti.

26. Nurodė, kad ieškovams 2023 m. rugpjūčio 14 d. į jų nurodytas elektronines pašto dėžutes buvo atsiųstas ginčijamas raštas, todėl nuo nurodytos dienos yra skaičiuojamas nustatytas vieno mėnesio skundžiamo sprendimo apskundimo terminas. Paskutinė diena pateikti skundą dėl rašto buvo 2023 m. rugsėjo 14 d., tačiau ieškovai skundą teismui pateikė tik 2023 m. spalio 2 d. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai praleido įstatymų nustatytą terminą ieškiniui paduoti, teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad patikslinto ieškinio reikalavimai dėl 2023 m. liepos 25 d. rašto ir 2023 m. rugpjūčio 14 d. rašto panaikinimo negali būti nagrinėjami, nes yra praleistas raštų apskundimo terminas. Akivaizdu, kad ieškovai ir juos atstovaujanti profesionali teisininkė (advokatė) šiuo atveju nebuvo pakankamai rūpestingi, atidūs ir uždelsė paduoti ieškinį teismui, todėl teismas turėjo teisinį pagrindą jų reikalavimus dėl raštų panaikinimo palikti nenagrinėtais.

27. Viso proceso metu tarnyba kėlė ieškovams klausimą, kokiu teisiniu pagrindu jie kelia reikalavimus dėl sutikimo išdavimo, tačiau joks teisinis reglamentavimas iš jų pusės nebuvo nurodytas, apeliaciniame skunde toks teisinis reglamentavimas taip pat nėra nurodytas. Nuostatuose nėra numatyta išduoti sutikimus naudotis valstybine žeme patekti iki nuosavybes teise valdomų statinių. Leidimai naudotis nuosavybės teise priklausančia žeme kitam asmeniui iš esmės gali būti nustatomi servitutu, tačiau ieškovai bylos nagrinėjimo metu ir pačiame apeliaciniame skunde yra išreiškę, kad jie šioje byloje nesiekia nusistatyti servituto ar gauti sutikimo įvažos įrengimui, todėl šioje vietoje lieka visiškai neaišku, kokiu teisiniu pagrindu jie reiškia reikalavimus dėl kažkokio sutikimo išdavimo, kai joks teisės aktas nenumato tokios reikalavimo teisės. Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu.

28. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepagrindžia, jog skundžiami 2023 m. liepos 25 d. ir 2023 m. rugpjūčio 14 d. raštai turėtų būti panaikinti bent vienu ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. Tarnyba laikosi pozicijos, kad priimdama raštus ji veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip civilinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Ieškovai apeliaciniame skunde neįrodė, kokias konkrečias materialines teisines pasekmes sukels sprendimo panaikinimas ir patikslinto ieškinio tenkinimas. Žemės įstatyme nėra įtvirtinta, kad valstybinė žemė gali būti suteikiama neterminuotai ir neatlygintinai asmenims, kurie nori privažiuoti prie jiems priklausančių statinių, todėl ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimas suteikti teisę naudotis valstybine žeme neturi jokio teisinio pagrindo. Prie ieškovų žemės sklypo įvaža yra iš (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracija taip pat ne kartą yra nurodžiusi, kad kelio servitutas į ieškovų sklypą (duomenys neskelbtini), per sklypą (duomenys neskelbtini), iš buvusios (duomenys neskelbtini) gatvės negali būti numatytas. Įvažiavimas per sklypą (duomenys neskelbtini), negali būti įrengtas ir dėl to, kad sklypui (duomenys neskelbtini), jau turint vieną teisėtą įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, nėra būtinybės ir pagrindo nustatyti papildomo įvaža.

29. Tretieji asmenys S. B., V. J. ir L. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti.

30. Nurodė, kad teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad aktai yra informacinio pobūdžio ir nesukelia materialinių teisinių padarinių ieškovams, taip pat kad tai, ko prašo ieškovai, tiek atsakovas, tiek Kauno miesto savivaldybės administracija jau daugybe savo tiek ankstesnių, tiek paskesnių aktų yra atsisakę tenkinti ir tokie aktai yra galiojantys ir nenuginčyti. Patikslinto ieškinio tenkinimas nesukeltų ieškovams materialinių teisinių padarinių. Nors teismas sprendimu teisėtai ir pagrįstai nutraukė bylos dalis pagal patikslinto ieškinio reikalavimus dėl aktų pripažinimo negaliojančiais ir panaikinimo ir kaip išvestinius iš jų atmetė alternatyvius reikalavimus, sprendime teismas taip pat išdėstė ir detalius argumentus, patvirtinančius, kad ieškovų reikalavimai ir savo esme yra neteisėti bei nepagrįsti. Sprendime teismas iš esmės teisingai įvertino, kad ieškovų prašymas, tokio turinio, koks buvo pareikštas, galėjo būti sprendžiamas nebent valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrose. Ieškovų reikalavimas negali būti tenkinamas dar ir dėl to, kad reikštų, jog teismas perima vykdyti viešojo administravimo subjekto įgaliojimus ir būtų pažeistas valdžių padalijimo principas.

31. Trečiasis asmuo R. N. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti.

32. Nurodė, kad ieškovai nei pradiniame ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje nereiškė reikalavimo atnaujinti praleistą procesinį terminą, todėl nesant pareikšto raštu reikalavimo dėl procesinio termino atnaujinimo, teismas pagrįstai nutraukė bylą dalyje. Ieškovai praleido įstatymo numatytą 1 mėnesio terminą jau kreipiantis į Vilniaus mieto apylinkės teismą. Teikiant ieškinį per EPP sistemą automatiškai teismingumas negeneruojamas, o asmuo, teikiantis dokumentą, pats turi parinkti teismą, kuriam teikia procesinį dokumentą. Ginčas yra susijęs išimtinai su Kauno mieste esančiu žemės sklypu, ieškovai buvo atstovaujami advokatės, todėl privalėjo suvokti, kad byla teisminga Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. NŽT duoti sutikimą naudotis valstybės žeme gali tik tuo atveju, jeigu tai numato įstatymas. Ieškovai nepatenka į subjektų ratą, kuriems pagal įstatymą būtų leista panaudos pagrindais naudotis valstybinės žemės sklypu. Nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad ieškovams sprendimų apskundimas nesukelia jokių materialinių teisinių padarinių, nes, kaip ieškovai patys nurodo, kad jie skusdami šiuos administracinius aktus siekia gauti leidimą važinėti per valstybinės žemės sklypą. Ieškovų reikalavimai iš esmės yra tapatūs prašymams, kuriuos ieškovai jau yra daug kartų pareiškę tiek NŽT, tiek Kauno miesto savivaldybės administracijai ir yra iš esmės išspręsti / atmesti valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Projekto rengimo procedūrose. Skundžiami administraciniai aktai yra tik informacinio pobūdžio, kuriuose detaliai išaiškinta ieškovams, kokia tvarka turėtų kreiptis ieškovai dėl servituto nustatymo - reikšti savo pasiūlymus valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Projekto rengėjams. Ieškovai piktnaudžiauja savo teisėmis. Ieškovai, teikdami apeliacinį skundą, nenurodo jokio įstatymo ar poįstatyminio teisės akto, kurie numatytų NŽT teisę duoti ieškovams sutikimą važinėti per valstybinę žemę ne servituto, o leidimo pagrindu. Ieškovai, pažeisdami teisės aktų reikalavimus, viršijo žemės sklypo užstatymo normas, rekonstravo ūkinį pastatą savavališkai, nesilaikydami privalomo 3 metrų atstumo iki žemės sklypo ribos, neturėdami gretimo valstybinės žemės sklypo savininko (patikėtinio NŽT) ir faktinių žemės sklypo valdytojų (šios bylos trečiųjų / fizinių asmenų) sutikimų statyti statinius nesilaikant minimalių atstumų iki žemės sklypo ribos. Ieškovai patys pablogino savo žemės sklypo naudojimo sąlygas ir nepagrįstai dėl to kaltina valstybines institucijas. Ieškovai skunde nurodo, kad neva pirmos instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, tačiau nenurodo kokios teisės normos, ieškovų įsitikinimu, turėjo būti teismo taikomos. Trečiasis asmuo R. N. yra teisėta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valdytoja.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

33. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų

34. Trečiasis asmuo R. N. teikia į bylą naujus įrodymus: 2025 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr.e2-1228-435/2025 ir Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-142-587/2026 ir prašo šiuos rašytinius įrodymus prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 179 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Šiuo atveju trečiojo asmens teikiami nauji įrodymai yra teismui pasiekiami per teismų informacinę sistemą (LITEKO), todėl papildomai juos prijungti prie bylos nėra pagrindo.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

35. Byloje nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir po ½ dalį jame stovinčių statinių. Žemės sklypas gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini)ir kitų statinių eksploatavimui nesuformuotas ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Adresu (duomenys neskelbtini), stovi daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagalbinio ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantys tretiesiems asmenims. S. B. nuosavybės teise priklauso butai Nr. 4, 5, 6 ir 36/100 dalis patalpos Nr. 7 (neįrengta pastogė), esančių Name ir 1/10 dalis Pagalbinio ūkio pastato. V. J. nuosavybės teise priklauso butas Nr. 3 ir 21/100 dalis patalpos Nr. 7 (neįrengta pastogė), esančių Name ir 20/100 dalis Pagalbinio ūkio pastato. L. Š. nuosavybės teise priklauso butas Nr. 2 bei 22/100 dalis patalpos Nr. 7 (neįrengta pastogė), esančių Name ir 20/100 dalis Ūkinio pastato. R. N. nuosavybės teise priklauso butas Nr. 1 bei 21/100 dalis patalpos Nr. 7 (neįrengta pastogė), esančių Name ir 50/100 dalis Ūkinio pastato.

36. Kauno miesto savivaldybės administracija 2023 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. A-2350 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ yra patvirtinusi žemės sklypo (duomenys neskelbtini), skirto minėto Namo ir pagalbinio ūkio pastato eksploatavimui, formavimo ir pertvarkymo projektą (Projektas). Įsakymu patvirtintame Projekte ieškovams nėra numatyta teisė naudotis Sklypu (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), savininkai ne kartą - 2018 m. balandžio 25 d., 2018 m. rugsėjo 4 d. ir 2022 m. birželio 7 d. kreipėsi į Tarnybos Kauno miesto skyrių su prašymais dėl kelio servituto nustatymo, tačiau prašymai nebuvo tenkinami informuojant, jog nustatyti kelio servituto nėra galimybės, kol nesuformuotas gretimas žemės sklypas.

37. 2023 m. birželio 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriuje buvo gautas ieškovų prašymas „Dėl sutikimo naudotis valstybine žeme (duomenys neskelbtini)“, kuriuo prašoma išduoti sutikimą naudotis valstybine žeme (duomenys neskelbtini)garažo ir kitų statinių eksploatavimui, t. y. privažiuoti prie (duomenys neskelbtini)kieme esančio garažo 9I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stoginės 5I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų ūkinių kiemo statinių per gretimą valstybinę žemę (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius raštu Nr. 8SD-3796-(14.8.125 E) ieškovams nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius Žemės Ploto Duomenų Registravimo ir Informavimo Sistemoje (toliau - ŽPDRIS) (Paslaugos byla Nr. ZSFP-49703) įvertino, ar Projekto rengėjos G. L. parengti Projektiniai sprendiniai nepažeidžia teisės aktų nuostatų bei neprieštarauja Projekto reikalavimų sąlygoms ir 2023 m. liepos 20 d. raštu SFP-5349-(14.8.36) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ juos suderino. Rašte taip pat nurodyta, kad tikslinga pažymėti, jog Taisyklių 65 punktas nurodo, kad suderintą Projektą organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti arba jo netvirtinti.

38. 2023 m. liepos 31 d. Nacionalinėje žemės tarnyboje gautas ieškovų skundas „Dėl 2023-07-25 rašto Nr. 8SD-3796-(14.8.125 E.)“, kuriuo prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus Raštą įpareigojant Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrių išnagrinėti prašymą iš esmės bei atlikti įstatymais ir tvarkomis numatytus veiksmus, reikalingus prašymui patenkinti, o prašymo netenkinant pateikti motyvuotą atsakymą. 2023 m. rugpjūčio 14 d. Nacionalinė žemės tarnyba priėmė sprendimą Nr. 1SS-1288-(5.59 E.) (toliau – Sprendimas), kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog 2023 m. rugpjūčio 8 d. buvo koreguoti Projekto sprendiniai, ir į tai, kad Projekto rengimo procedūros (derinimo su organizatoriumi, viešinimo, derinimo su institucijomis ir kt.) kartojamos, skundas nenagrinėjamas ir informavo, kad pakartotinio viešinimo metu ieškovai turės galimybę susipažinti su Projekto sprendiniais ir turės teisę teikti pastabas ir pasiūlymus dėl aktualių Projekto sprendinių Projekto Organizatoriui.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

39. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Apeliantų teigimu, teismas buvo palankus atsakovei, neatsižvelgė į aukštesnės instancijos teismo išaiškinimus ir nustatytus pažeidimus, neanalizavo ieškovų nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu (CPK 6, 65, 66 straipsniai). Byloje nenustatyta, kad teismas būtų buvęs palankus atsakovei. Skundžiamas teismo sprendimas patvirtina, jog teismas išsamiai vertino tiek ieškovų, tiek atsakovės, tiek trečiųjų asmenų į bylą pateiktus paaiškinimus ir įrodymus. Apeliantai teismo šališkumą grindžia tuo, jog teismas netenkino ieškovų prašymo dėl išvažiuojamojo posėdžio, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad byloje esantis Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas aiškiai parodo esamą situaciją, taip pat kaip pagrįstai nurodo trečiasis asmuo R. N., 2025 m. vasario 4 d. teismo posėdžio metu teismas apžiūrėjo ginčo vietą naudodamasis interneto žemėlapių programa, šalys apžiūroje dalyvavo ir teikė savo paaiškinimus. Aplinkybė, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo dėl išvažiuojamojo posėdžio ir naudojosi informacinėmis technologijomis, nereiškia, jog teismas buvo šališkas. Ieškovai, manydami, jog bylą nagrinėjantis teisėjas nėra nešališkas, turėjo teisę įstatymų nustatyta tvarka reikšti teisėjui nušalinimą, tačiau šia savo teise nesinaudojo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino bylos aplinkybes ne taip, kaip to siekė apeliantai, nereiškia, jog teismas buvo šališkas.

40. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas atmetė ieškovų ieškinį. Ieškovai ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriaus 2023 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 8SD- 3796- (14.8.125E) ,,Dėl valstybinės žemės (duomenys neskelbtini)“; pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 1SS-1288-(5.59 E.) ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto“; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti E. Ž. ir T. Ž. 2023 m. birželio 26 d. Prašymą Dėl sutikimo naudotis valstybine žeme (duomenys neskelbtini), t. y. privažiuoti prie (duomenys neskelbtini)esančio garažo 9I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stoginės 5I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų ūkinių kiemo statinių per gretimą valstybinę žemę (duomenys neskelbtini). Ieškovai ieškinyje reiškė ir alternatyvų reikalavimą - įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos išduoti ieškovams E. Ž. ir T. Ž. sutikimą naudotis valstybine žeme (duomenys neskelbtini), garažo 911 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stoginės 5I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų ūkinių kiemo statinių eksploatavimui, t. y. privažiuoti prie (duomenys neskelbtini), esančio garažo 9I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stoginės 5I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų ūkinių kiemo statinių per gretimą valstybinę žemę (duomenys neskelbtini).

41. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai praleido terminą kreiptis į teismą dėl Tarnybos 2023 m. liepos 25 d. rašto Nr. 8SD-3796-(14.8.125 E.) „Dėl valstybinės žemės (duomenys neskelbtini)“ (toliau – 2023-07-25 raštas) bei 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. 1SS-1288-(5.59 E.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto“ apskundimo, ir kad teismas šioje dalyje civilinę bylą nutraukė.

42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuota, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-525-575/2010; 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1029-1062/2017). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011; 2019 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019).

43. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Skundo padavimo teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS- 822- 61/2012). Šiuo atveju matyti, kad ieškovams 2023 m. rugpjūčio 14 d. į jų nurodytas elektronines pašto dėžutes buvo atsiųstas ginčijamas 2023 m. rugpjūčio 14 d. raštas, todėl nuo nurodytos dienos yra skaičiuojamas įstatymo nustatytas vieno mėnesio skundžiamo sprendimo apskundimo terminas - paskutinė diena pateikti skundą dėl 2023 m. rugpjūčio 14 d. rašto buvo 2023 m. rugsėjo 14 d., tačiau ieškovai skundą teismui pateikė tik 2023 m. spalio 2 d. Apeliantai teigia, kad skundo pateikimo termino praleidimą lėmė pačios atsakovės veiksmai, nes ji nurodė neteisingą apskundimo tvarką, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, net ir rašte netinkamai nurodžius apskundimo tvarką, ieškovai, atstovaudami advokatės, turėjo visas galimybes įstatyme nustatytais terminais pateikti skundą teismui. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai iš 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties sužinojo apie tai, kad nagrinėjamu atveju nėra taikytina išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau skundą pateikė tik po 25 dienų nuo sužinojimo. Taigi, bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad ieškovai yra praleidę terminą skundui pateikti.

44. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo nustatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1644/2012). Pažymėtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 219- 701/2021). Šiuo atveju ieškovai, prašydami atnaujinti praleistą terminą, nenurodė svarbių ir reikšmingų aplinkybių, sutrukdžiusių ieškovams įstatymo nustatytais terminais pateikti ieškinį teismui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pagrindo atnaujinti terminą skundui pateikti byloje nenustatyta.

45. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (LVAT 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146- 327/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-18-662/2021). Šiuo atveju, nepaisant ieškovų praleisto termino skundui pateikti, vertinant pačių ieškovų skundžiamų administracinių aktų teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės priimti administraciniai aktai atitinka teisės aktų reikalavimus, jie priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir laikantis nustatytų procedūrų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad skundžiami administraciniai aktai yra informacinio pobūdžio, kas reiškia, jog jais nėra sukuriamos, panaikinamos ir pakeičiamos kokios nors ieškovų teisės ar pareigos. Skundžiamuose administraciniuose aktuose yra nurodyta, kad kadangi Projekto rengimo procedūros yra kartojamos, tai pakartotinio viešinimo metu ieškovai turės galimybę susipažinti su Projekto sprendiniais ir turės teisę teikti pastabas ir pasiūlymus dėl aktualių Projekto sprendinių Projekto organizatoriui. Tokių administracinių aktų panaikinimas iš esmės nesukeltų ieškovams jokių teisinių pasekmių.

46. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir neišsamiai išnagrinėjo jų prašymą leisti naudotis valstybine žeme, esančia prie jiems priklausančio žemės sklypo. Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija, reguliuojant žemės santykius yra apibrėžiama Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 393 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 11.5 papunktyje buvo įtvirtinta, kad Tarnyba priima sprendimus suteikti valstybinės žemės sklypus laikinai naudotis žemės ūkio veiklai. Nuostatų 11.6 papunktyje įtvirtinta, kokius sutikimus Tarnyba išduoda: statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius; statyti nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai; tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai; laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu; statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai; atlikti valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio tvarkymo darbus; nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Šiuo atveju ieškovų siekis naudotis valstybine žeme, kaip papildomu įvažiavimu į ieškovams priklausantį žemės sklypą (byloje nustatyta, kad ieškovai turi įvažiavimą į jiems priklausantį žemės sklypą nustatytą iš (duomenys neskelbtini)) nepatenka į nei vieną iš Nuostatuose nurodytų sąlygų, kada Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos galėtų suteikti valstybinės žemės sklypus naudotis kitiems asmenims. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė, leidimai naudotis nuosavybės teise priklausančia žeme kitam asmeniui gali būti nustatomi servitutu, o kai žemė nėra suformuota - gali būti išduodamas sutikimas įvažai pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-265 „Dėl Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas taisykles, tačiau tokių reikalavimų šioje byloje ieškovai nereiškia.

47. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir neteisingai ją išsprendė, nevertino ieškovų pateiktų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Apeliantai iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantų nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovų ieškinio reikalavimus ir atsakovo bei trečiųjų asmenų atsikirtimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.

48. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

49. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovų apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

50. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas tenkinti trečiųjų asmenų R. N. ir S. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir iš ieškovų lygiomis dalimis trečiųjų asmenų naudai priteisti po 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovų E. Ž. ir T. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovų E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tai yra iš kiekvieno ieškovo po 1 210 Eur.

Priteisti trečiajam asmeniui S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovų E. Ž. ir T. Ž. 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tai yra iš kiekvieno ieškovo po 1 210 Eur.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.