Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. P.-R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis Rimantas Vižainiškis, R. D. R. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Antstolis Rimantas Vižainiškis 2024 m. lapkričio 29 d. patvarkymu dėl skolininkės atstovo 2024 m. lapkričio 25 d. skundo Nr. S-24-128-26515 netenkino pareiškėjos skundo, pažymėjęs, kad jo kontoroje išieškotojo R. D. R. B. prašymu vykdomas Vilniaus apygardos teismo vykdomasis raštas Nr. eN2-2453-340/2024 (pagal 2024 m. spalio 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-836-330/2024), kuriuo leista grąžinti nepilnametį vaiką L. R., gimusią (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). 2024 m. lapkričio 12 d. pareiškėjai registruotu laišku ir el. paštu išsiųstas raginimas Nr. S-24-128-24968 vykdyti teismo sprendimą, kuriame skolininkei išaiškinta vykdymo tvarka pagal CPK 764 straipsnį, taip pat vykdymo tvarka buvo patikslinta antstolio 2024 m. lapkričio 15 d. atsakyme į skolininkės prašymą kreiptis į teismą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo. Pareiškėjai išsiųstas registruotu paštu raginimas neįteiktas, registruotos siuntos įteikimo pranešime nurodyta, kad skolininkės tėvas pasakė, kad jos nėra, laišką priimti atsisakė. 2024 m. lapkričio 28 d. antstolio kontoroje gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos rekomendacija dėl tolimesnio sprendimo vykdymo, kurioje pažymėta, kad nuvykus skolininkės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė pagyvenęs vyras, neprisistatė, informavo, kad vaiko motina K. išvyko su vaiku, bus namuose po savaitės. Vyrui palikti tarnybos kontaktiniai duomenys, kad vaiko motina galėtų susisiekti. Tarnybos darbuotoja taip pat bandė susisiekti su vaiko motina, tačiau ji neatsiliepė. Raginimas geruoju įvykdyti teismo sprendimą dėl vaiko perdavimo į (duomenys neskelbtini) neįvykdytas.

5. Antstolis Rimantas Vižainiškis pažymėjo, kad sprendimų vykdymo tvarka dėl vaiko perdavimo yra išaiškinta CPK 764 straipsnyje, antstolio raginime, atsakyme skolininkei bei 2024 m. lapkričio 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje e2-836-330/2024. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nėra nustatyta jokių prieštaravimų tarp priimto procesinio sprendimo grąžinti vaiką ir procesinių sprendimų priimtų Vilniaus miesto apylinkės teisme. Vaikas buvo neteisėtai išvežtas motinos K. P.-R., todėl logiškai galėtų būti grąžintas pačios motinos, tačiau aplinkybės rodo, jog motina gali nebendradarbiauti dėl vaiko grąžinimo, todėl atsiranda būtinumas taikyti priverstines vykdymo priemones, perduodant vaiką teisėtam atstovui, kuris grąžintų vaiką į (duomenys neskelbtini). Vaikas turėtų būti grąžintas į nuolatinę gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvas gyvena (duomenys neskelbtini). Vaiko globa padalinta tarp motinos ir tėvo po 50 proc., t. y. vaikas gali būti perduotas tėvui, kuris atvyktų į Lietuvą, jeigu būtų būtinumas vaiką perimti. Vaiką gali perimti (duomenys neskelbtini) vaikų teisių tarnyba, kurios pozicija buvo aiški teismo posėdžiuose. Kreiptis į teismą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo nėra tikslinga ir tai vilkins teismo sprendimo vykdymą. Antstolis turi atlikti daug vykdymo veiksmų prieš perduodant vaiką į (duomenys neskelbtini).

8. Suinteresuotas asmuo R. D. R. B. pažymėjo, kad pareiškėja, būdama įpareigota pristatyti vaiką Vaiko teisių tarnybai, minėto įpareigojimų nevykdė. 2024 m. gruodžio 12 d. policijos pareigūnai informavo, kad skolininkė ir vaikas dingo, todėl paskelbta jų paieška. Pareiškėja yra teista (duomenys neskelbtini) už valstybinių institucijų nurodymų nevykdymą, nes sugebėjo 22 kartus pažeisti tėvų bendravimo tvarką bei (duomenys neskelbtini) vaikų teisių tarnybos nurodymus dėl jos vykdymo. Pareiškėjai skirta bauda, jos nesumokėjus iki nurodytos datos skiriama savaitės arešto bausmė. Pareiškimas dėl vaiko grąžinimo yra pateiktas R. D. R. B. vardu. Apeliacinės instancijos teismas tenkino šį pareiškimą ir leido pareiškėjui neteisėtai išvežtą vaiką grąžinti į savo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę. Vaiko tėvo teisės į bendravimą ir vaiko priežiūrą nėra apribotos, jis turi visus įgalinimus susigrąžinti savo dukrą atgal į (duomenys neskelbtini), nes vaikas buvo išvežtas pačios skolininkės veiksmais, vaikas gimė ir augo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, reikšdama prašymą dėl proceso atnaujinimo, nėra pateikusi prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo.

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. sausio 14 d. 09:00 val. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, taip pat išsiunčiant 2024 m. gruodžio 23 d. nutarties patvirtintas kopijas (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510, 512 straipsniai). Teismas 2025 m. lapkričio 14 d. nutartimi atidėjo teismo nutarties priėmimą ir paskelbimą iki 2025 m. sausio 21 d. 15:45 val.

10. Suinteresuotas asmuo R. D. R. B. pateikė teismui bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmestinas.

11. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie suponuoja, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyti, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

12. Iš civilinėje byloje ir vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolis Rimantas Vižainiškis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0128/24/02373 pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 30 d. išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. eN2-2453-340/2024 dėl leidimo grąžinti nepilnametį vaiką L. R., gimusią (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-836-330/2024. Antstolis 2024 m. lapkričio 12 d. raginimu įvykdyti teismo sprendimą Nr. S-24-128-24968 paragino pareiškėją per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos grąžinti nepilnametį vaiką L. R., gimusią (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) išieškotojui R. D. R. B., kuris pareiškėjai buvo išsiųstas registruotu paštu ir el. paštu. Pareiškėja su 2024 m. lapkričio 25 d. skundu kreipėsi į antstolį, kuris 2024 m. lapkričio 29 d. patvarkymu dėl skolininkės atstovo 2024 m. lapkričio 25 d. skundo Nr. S-24-128-26515 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir jį kartu su vykdomąja byla persiuntė spręsti teismui.

13. Teismas pažymi, kad antstolis vykdo vykdomąsias bylas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu, kurio 3 straipsnyje įtvirtinta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (1 dalis). Atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu (2 dalis).

14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).

15. Pareiškėja skunde antstoliui prašo sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0128/24/02373 tol, kol bus išspręstas klausimas dėl 2024 m. spalio 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje vykdymo išaiškinimo ir proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eA2-3138-863/2024. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme yra priimtas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo ir šis klausimas bus sprendžiamas teisme. Kol nėra išspręstas klausimas dėl proceso atnaujinimo, vykdymo veiksmų atlikimas yra netikslingas, nes vaiką grąžinus į (duomenys neskelbtini) nebeteks prasmės nei prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimas, nei klausimai dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo.

16. CPK 625 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant, antstolis privalo arba turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, sąrašas. Pagal CPK 626 straipsnio 1 dalį, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). CPK 627 straipsnyje nustatyta, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai, vadovaujantis Finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis, skolininkui ar išieškotojui atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Vertindamas fakultatyviuosius vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų atvejus, antstolis kiekvienu konkrečiu atveju turi diskrecijos teisę spręsti, ar yra pagrindas stabdyti ar atidėti vykdomosios bylos veiksmus, ar ne. Pažymėtina, kad CPK 626 straipsnyje ir 627 straipsnyje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet antstolis gali sustabdyti vykdomąją bylą. CPK ir kiti įstatymai nesuteikia teisės antstoliui stabdyti vykdomosios bylos kitais pagrindais, negu yra numatyta CPK 626–627 straipsniuose. Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

18. Pažymėtina, kad CPK 626 ir 627 straipsnių nuostatos nenumato tokių pagrindų kaip nutarties vykdymo išaiškinimas ir proceso atnaujinimas vykdymo veiksmų sustabdymui.

19. Teismas pažymi, kad sprendimų vykdymo tvarka dėl vaiko perdavimo yra išaiškinta CPK 764 straipsnyje, antstolio raginime, atsakyme pareiškėjai bei Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutartyje Nr. e2-836-330/2024. Antstolis nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nėra nustatyta jokių prieštaravimų tarp priimto procesinio sprendimo grąžinti vaiką ir procesinių sprendimų priimtų Vilniaus miesto apylinkės teisme. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 8 punkte nurodyta, kad organizuoti ir atlikti teismo procesinių sprendimų vykdymo procedūras pavesta valstybės įgaliotam asmeniui – antstoliui, kuris nusprendė, kad kreiptis į teismą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo nėra tikslinga ir tai tik vilkins teismo sprendimo vykdymą.

20. Vykdymo išaiškinimo tvarką reglamentuoja CPK 589 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. Šį antstolio prašymą teismas nagrinėja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 589 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CPK 589 straipsnio 1 dalis skirta teismo sprendimo trūkumams pašalinti, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009). Taigi, CPK 589 straipsnio 1 dalies nuostatų tikslas – pašalinti teismo sprendimo trūkumus, suteikiant galimybę antstoliui kreiptis į teismą su prašymu tiek dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, tiek dėl įstatymo ar kito teisės akto normos, kurią reikia taikyti vykdymo procese, išaiškinimo. Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-421/2016 18 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, teisės aktai numato antstoliui teisę kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kai kyla neaiškumų dėl teismo sprendimo vykdymo. Įstatymai numato antstoliui tokią teisę, tai yra jo diskrecija spręsti, todėl kai jam sprendimo vykdymo tvarka yra aiški, jis neprivalo to daryti. Nagrinėjamu atveju antstolis nurodė, kad teismo sprendimo vykdymo tvarka yra aiški ir kreiptis į teismą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo nėra tikslinga. Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra priėmęs 2024 m. lapkričio 8 d. nutartį dėl 2024 m. spalio 24 d. teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-836-330/2024 veikimo, kuria atsisakė aiškinti 2024 m. spalio 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-836-330/2024, nurodęs, kad teismo nutarties rezoliucinės dalies tekstinis turinys yra suprantamas ir vienareikšmis, organizuoti ir atlikti teismo procesinių sprendimų vykdymo procedūras pavesta valstybės įgaliotam asmeniui – antstoliui. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad 2024 m. spalio 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje vykdymas antstoliui yra aiškus, dėl šios priežasties Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsisakė aiškinti minėtą nutartį, todėl nėra pagrindo abejoti antstolio priimtais sprendimais ir juos naikinti.

21. Pareiškėja skunde nurodė, kad kol nėra išspręstas klausimas dėl proceso atnaujinimo vykdymo veiksmų atlikimas yra netikslingas, nes vaiką grąžinus į (duomenys neskelbtini) nebeteks prasmės prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti teismo procesą civilinėje byloje Nr. eN2-2453-340/2024. Teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas paskirdamas posėdį dėl bylos atnaujinimo nepriėmė nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0128/24/02373. Taip pat teismas 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą pagal pareiškėjos prašymą. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas dėl vaiko grąžinimo į savo nuolatinę gyvenamosios vietos valstybę turi būti vykdomas, tuo labiau, kad byloje yra nustatytas aiškus pareiškėjos piktnaudžiavimas savo teisėmis ir tyčinis teismo sprendimo vykdymo vilkinimas.

22. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad antstolis Rimantas Vižainiškis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio Rimanto Vižainiškio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185, 510 straipsniai).

23. Į esminius pareiškėjo skundų motyvus atsakyta. Kiti pareiškėjos skunde nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumus, 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

25. Nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas konstatuoti, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

26. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

27. Suinteresuotas asmuo R. D. R. B. prašo priteisti 550 Eur bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos. Teismo vertinimu, suinteresuoto asmens prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintoje Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl, skundą atmetus, suinteresuotas asmuo turi teisę į prašomų priteisti dydžio atstovavimo išlaidų atlyginimą – suinteresuoto asmens naudai iš pareiškėjos priteisiama 550 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos K. P.-R. skundą dėl antstolio Rimanto Vižainiškio veiksmų atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos K. P.-R. suinteresuoto asmens R. D. R. B. naudai 550 Eur (penkių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.