Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. V. ir O. S. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, (duomenys neskelbtini)rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Patikslinę pareiškimo faktinį pagrindą, pareiškėjai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) likvidacinė komisija už pajinius įnašus perdavė S. V. žemės ūkio mašinų pastogę, šį faktą patvirtina priėmimo – perdavimo aktas, kurio kopiją 2006 m. balandžio 4 d. išdavė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės archyvas. (duomenys neskelbtini) S. V. mirė, jo turtą paveldėjo sūnūs – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iš kurių pareiškėjai 2004 m. nusipirko S. V. už pajus įsigytą Pastatą, kuris tuo metu nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjai pažymėjo, kad 2004 m. buvo sudarytas žodinis Pastato pirkimo – pardavimo sandoris. Kadangi Pastato dokumentų tvarkymas užtruko, šis objektas buvo įregistruotas tik 2008 m. pabaigoje, o kai S. V. paveldėtojai gavo paveldėjimo teisės liudijimą, 2009 m. sausio 27 d. perleido pareiškėjams Pastatą, sandorį įforminę kaip dovanojimo sutartį.

7. 2024 m. kovo 24 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė nurodė, kad Pastatas, kurį pareiškėjai pradėjo valdyti atvirai ir sąžiningai, nepriklausė valstybei – nuo 1993 m. šis turtas nebuvo valstybės nuosavybė, nes buvo įregistruotas kaip (duomenys neskelbtini) ŽŪB nuosavybė, kuris vėliau – 1998 m., (duomenys neskelbtini) ŽŪB likvidacinės komisijos perdavimo – priėmimo aktu perduotas S. V. už pajus. (duomenys neskelbtini) pastarasis mirė ir jo turtą paveldėjo jo sūnus, kurie 2004 m. su pareiškėjais sudaryto žodinio sandorio pagrindu perleido Pastatą pareiškėjams, tačiau pareiškėjų nuosavybės teisė į šį turtą negalėjo būti įregistruota, nes Pastatas nebuvo įregistruotas kaip nekilnojamojo turto objektas VĮ „Registrų centras“. Nuo 2004 m. iki 2008 m. vyko Pastato įregistravimo darbai, 2008 m. Pastatą įregistravus S. V. vardu, jo palikuonys galėjo jį paveldėti ir formaliai perleisti pareiškėjams, kas ir buvo padaryta 2009 m. sausio 27 d. dovanojimo sutartimi. Dovanojimo sutarties sudarymo data, pareiškėjų atstovės teigimu, yra terminas, nuo kada turėtų būti skaičiuojamas įgyjamosios senaties terminas. Pareiškėjų atstovė pažymėjo, kad nuo to laiko pareiškėjai atvirai ir sąžiningai valdė Pastatą ir jie neturėjo įtarimo, kad yra ne viso Pastato, o tik jo dalies savininkai. Pareiškėjų atstovė pažymėjo, kad tik dėl pareiškėjų pastangų, lėšų ir darbo Pastatas yra nesugriuvęs ir eksploatuojamas. Apie tai, kad yra ne viso Pastato, o tik jo dalies savininkai pareiškėjai sužinojo 2024 m., nusprendę įsigyti Pastato eksploatavimui reikalingą žemės sklypą. Pareiškėjų atstovė pažymėjo, kad pareiškėjams nėra žinoma, kodėl susiklostė tokia faktinė situacija, kad VĮ „Registrų centras“ buvo įregistruota nuosavybė tik į dalį Pastato. Nurodė, kad pareiškėjai nuo dovanojimo sutarties sudarymo atvirai ir sąžiningai valdo Pastatą, ir per šį valdymo laikotarpį neatsirado nei vieno suinteresuoto asmens, kuris būtų pareiškęs savo suinteresuotumą Pastatu, išskyrus VĮ „Turto bankas“, kurio prielaidas apie tai, jog galbūt Pastatas priklauso valstybei, paneigia kartu su pareiškimu pateikti dokumentai.

8. Teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartimi buvo atnaujintas 2024 m. kovo 24 d. teismo posėdyje išnagrinėtos bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į tai, kad pasirengimo bylos nagrinėjimui metu nebuvo atliktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnyje nustatytas procesinis veiksmas, t. y. specialiame interneto tinklapyje nebuvo paskelbtas pranešimas apie bylos nagrinėjimą. Įvertinęs tai, jog ypatingosios teisenos tvarka bylos įprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, kad į bylos nagrinėjimą jau įtraukti suinteresuoti asmenys iš esmės neginčija Pastato valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo, teismas nusprendė atnaujintą bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas iš dalies

9. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalimi).

10. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Jis taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, bet prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

11. Kasacinio teismo praktikoje apibendrinta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje Nr. e3K-3-71-916/2023 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šių sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 26 punktas).

12. Aiškindamas įgyjamosios senaties sąlygą – kad daiktas buvo valdomas teisėtai, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sprendžiant dėl daikto valdymo teisėtumo, turi būti vertinama, ar valdymo įgijimo pagrindas yra tapatus kuriam nors iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir tik dėl susiklosčiusių specifinių aplinkybių asmuo netapo daikto savininku, taip pat ar daikto valdymas nebuvo įgytas pažeidžiant teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 33 punktas).

13. Nagrinėjamu atveju į bylą pareiškėjų pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai yra tik dalies Pastato savininkai – 2009 m. sausio 27 d. dovanojimo sutartis įrodo, kad T. V. ir K. V. pareiškėjams lygiomis dalimis asmeninės nuosavybės teise padovanojo 1270/2910 dalis Pastato, t. y. kiekvienam po 635/2910 dalis Pastato. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai teigė, kad Pastatą jie nusipirko iš S. V. turto paveldėtojų – T. V. ir K. V., dar 2004 m., tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tuo metu Pastatas nebuvo įregistruotas kaip nekilnojamojo turto objektas VĮ „Registrų centras“, nuosavybės teisės perėjimas negalėjo būti įformintas, todėl vėliau – 2008 m. pabaigoje, Pastatą įregistravus Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjų nuosavybės teisę į Pastatą nuspręsta įforminti 2009 m. sausio 27 d. dovanojimo sutartimi. Tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad S. V. mirė (duomenys neskelbtini), jo turtą – 1270/2910 dalis Pastato, lygiomis dalimis paveldėjo jo sūnūs – T. V. ir K. V., kuriems paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini) Į bylą pateikta 2008 m. liepos 10 d. Nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų sutartis patvirtina Pastato kadastro darbų užsakymą, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad Pastatas nurodytame registre įregistruotas 2008 m. liepos 8 d. Aptarti bylos duomenys, atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. sausio 27 d. dovanojimo sutarties sudarymo metu Pastato vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centras“ duomenimis buvo 4 750 Eur, kad pareiškėjų ir S. V. palikuonių nesiejo giminystės ir (ar) kitokie santykiai, iš esmės patvirtina pareiškėjų teiginius, jog dalį Pastato nuosavybės teise jie valdo anksčiau nei nuo dovanojimo sutarties sudarymo ir šios sutarties įregistravimo viešajame registre. Ši išvada suponuoja, kad pareiškėjai daugiau nei dešimt metų valdo ir kitas sudėtines Pastato dalis, į kurias jų nuosavybė viešajame registre neįregistruota. Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja pirmoji ir paskutinioji šio sprendimo 11 punkte nurodytos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi fakto konstatavimui reikalingos sąlygos.

14. Nors bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai teigė, jog iki 2024 m. manė esantys viso Pastato savininkai, ši pareiškėjų nurodyta aplinkybė neatitinka į bylą pateiktų dokumentų – 1998 m. gegužės 25 d. perdavimo – priėmimo akto, 2009 m. sausio 27 d. dovanojimo sutarties bei Nekilnojamojo turto registro išrašo, kurie patvirtina, kad pareiškėjai nuosavybės teise valdo tik dalį Pastato. Kita vertus, nepaisant pareiškėjų nepagrįsto įsitikinimo dėl viso Pastato valdymo nuosavybės teise, ši aplinkybė nepaneigia teismo pirmiau nurodytų sąlygų egzistavimo bei netiesiogiai patvirtina atvirą, teisėtą, nepertraukiamą Pastato dalies, kuri nepriklausė pareiškėjams nuosavybės teise, valdymą. Apie šių nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygų egzistavimą liudija ir pareiškėjų teiginiai, kad nusipirkę Pastatą pareiškėjai jį prižiūrėjo, remontavo, investavo į Pastatą savo bei savo šeimos narių lėšas ir (ar) darbą. Tuo tarpu nurodytus pareiškėjų teiginius patvirtina į bylą pateiktos Pastato ir kitų šalia jo buvusių nekilnojamojo turto objektų ortofotografijos 1995-1999 m., 2005-2006 m., 2021-2023 m. laikotarpiais, iš kurių matyti, kad visas Pastatas yra išlikęs, pakeista dalis Pastato stogo dangos.

15. Pirmiau aptarti bylos duomenys sudaro pagrindą nuspręsti, kad daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Nors su pradiniu pareiškėjų pareiškimu suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ nesutiko, motyvuodamas tuo, kad Pastatas galbūt yra viešoji nuosavybė, todėl priklauso valstybei, pareiškėjams pateikus patikslintą pareiškimą ir pirmiau aptartus įrodymus, VĮ „Turto bankas“ pareiškimo patenkinimui iš esmės neprieštaravo. Pareiškimo patenkinimui prieštaravimų nepareiškė ir byloje suinteresuotu asmeniu įtraukta (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija.

16. Aptariamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos kontekste aktualus kasacinio teismo išaiškinimas, kad nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu. Jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis šiai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

17. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad 1640/2910 dalį Pastato pareiškėjai pradėjo valdyti teisėtai ir valdo ją sąžiningai, atvirtai ir nepertraukiamai kaip savo daugiau kaip dešimt metų, dėl ko yra pagrindas iš dalies patenkinti jų pareiškimą. Pareiškimas tenkinamas iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad pareiškimo rezoliucinėje dalyje pareiškėjai prašo pripažinti, jog įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į atitinkamas Pastato dalis, į kurias įtraukia ir 1270/2910 dalį Pastato, kurią, kaip nustatyta pirmiau šiame sprendime pareiškėjai oficialiai valdo nuosavybės teise 2009 m. sausio 27 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į nurodytą, nustatytinas pareiškėjų nuosavybės teisės į 1640/2910 dalis Pastato įgijimo įgyjamąja senatimi faktas, pripažįstant, kad pareiškėjai įgyjamąja senatimi įgijo po 820/2910 dalis Pastato nuosavybės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268–270, 443, 530–533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad pareiškėjai R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo po 820/2910 dalių pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių.

Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjams įteisinti nuosavybės teises.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.