Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2021-11-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-391-445/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-11-16
Bylos Nr.
1-391-445/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33934-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalis Žilionis
Civilinis ieškovas
A. Š.
Kaltinamasis
S. B.
Advokatai
Vytautas Kucevičius
Baudžiamoji byla Nr.1-391-445/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33934-2020-9Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.1.7.2.3.;1.1.8.1.1;1.19.1.;1.1.9.5.;1.1.9.10.; 1.2.4.6.1.;2.1.15.1.1.;2.1.15.1.2.;
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 16 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,sekretoriaujant Reginai Tertelytei,dalyvaujant prokurorei Reginai Juškevičienei,dalyvaujant nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui A. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

S. B. gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, senatvės pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. B. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent: 2020 m. rugpjūčio 23 d. apie 18.10 val. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto metu, tyčia, sudavė bičių korio rėmeliu vieną smūgį A. Š. į kaklą ir kairę ranką, kuria šis dengėsi galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų kairio dilbio srityje, kaklo kairėje, odos nubrozdinimo kairio dilbio srityje ir sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. B. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad iš ryto su žmona atvažiavo prie bičių kopti medaus. Dienos metu girdėjo, kaip kažkas pjovė su „Husgvarna‘, bet visą laiką dirbo. Į vakarą eidamas išgirdo šaukiant - „S.“. Sustojo, pasižiūrėjo, išgirdo sakant: „žiūrėk, ką padariau - nupjoviau slyvas, išverčiau avilį, ir visi aviliai, kurie stovi po nakties bus išvartyti ir sudeginti“. Tada tiesiog užtirpo ir pasakė - „svolačiau“. Su žmona susitvarkė, viską susidėjo ir išvažiavo. Ryte atvažiavo, svotas padėjo pastatyti tą avilį, surinko tas slyvas, išvežė, sutvarkė. Po to žmona pasakė, kad, pasirodo, policija buvo. Kad ateitų ir pasakytų: „buvau išgėręs, davai taikomės, o jis man pasiūlė - tu man sumokėk 700 Eur ir bus kvit“. Absoliutiškai net neprisilietė prie jo, nes jis buvo savo pusėje tvoros, buvo 15 - 20 m atstumas. Kai kalbėjosi su Š., nematė ar jo veidas buvo sužalotas, nes buvo didelis tarpas, jis slyvas pjovė. Tvora 1.2 m aukščio, tinklinė. Kai kalbėjosi su Š. nematė ar jis buvo su akiniais, buvo užsidėjęs skrybėlę nuo bičių, Š. stovėjo savo pusėje, o jis - savo pusėje, buvo didelis tarpas. Konfliktas vyko (duomenys neskelbtini). Ten kitų asmenų nebuvo. Žmona buvo ir viską matė. Konflikto metu stovėjo viduryje kiemo, buvo 15- 20 m atstumas tarp jo ir nukentėjusiojo. Po konflikto susidėjo daiktus ir išvažiavo į namus. Po pirmo posėdžio nukentėjusysis kalbėjo: „tu man sumokėk 700 eurų ir bus kvit“, už tai jam parodė špygą. Anksčiau jokių pažinčių su nukentėjusiuoju nebuvo, nesipyko, pasisveikindavo ir viskas. Stovėjo savo kieme. Dėžėje buvo sukrauti koriai - 5 rėmeliai. Nešė tą dėžę su rėmeliais ir su medumi. Dėžę buvau pasikabinęs ant diržo ir nešė priekyje. Rankų iškelti negali, nes sudėti protezai, vairuoti gali. Prie tvoros, kur stovėjo nukentėjusysis, vieta apsodinta krūmais, medžiais. Plotą apskaičiavęs, kad bitėms užtenka pilnai, kai eina prie bičių, perspėja, kad pasisaugotų. Nesutinka su nukentėjusiojo pareikštu ieškiniu, nes nieko nepadarė. Bičių aviliai nuo Š. tvoros stovi 3 m atstumu, buvo 17 pilnų avilių, po žiemos liko 14 avilių.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

Nukentėjusiojo - civilinio ieškovo A. Š. parodymais, kad 2020-08-23 tvarkėsi iš ryto ir pamatė, kad tarp kaltinamojo ir uošvės sklypo naujai pastatyti aviliai, norėjo pasižiūrėti, pagaliuku pabandė atsidaryti avilį, jis nuslydo ir parvirto ant plytų. Vakare pamatė kaltinamojo žmoną, stovinčią kieme, pasakė, ką čia darot, anksčiau nestovėjo toje vietoje aviliai, žinot, kad žmona alergiška bičių įgėlimams, taip pat pasakė, kad čia turbūt net ne pagal įstatymus avilius sustatė. Nuėjo į daržą už tvartų, žiūri, B. prie avilių stovi. Jis nebuvo nei su jokiom nuo bičių kaukėm, kaip pasakoja, kažką tvarkė prie avilio; pasišaukė ir pasakė- „ką jūs čia darot?“. B. ėjo link jo nuo avilio, rankose laikė rėmelį, ėjo per lauką aiškindamas, priėjo prie pat tvoros, sakė, kad jam nenurodinės, kur statyti avilius ir su rėmeliu ir smogė per tvorą. Rėmelis pataikė į ranką, sulaužė akinius, pasilenkė, žiūri, kad rėmelis nukrito, jį paėmęs atgal per tvorą metė. B. matyt išgirdo, kad nukrito tas rėmelis, atsisuko, pagriebė tą rėmelį ir vėl atgal prie manęs. Norėjo kirsti, bet pradėjo šaukti: „pabandyk, dar kartą“, tada apsisuko ir nuėjo. Stovėjo prie pat tvoros, iš aliuminio, vielinės tvoros. Tą dieną buvo su akiniais, kuriuos nešioja pastoviai. Kaltinamasis sudavė su korio rėmeliu. Rėmas - medinis, o vidus nežino iš ko padarytas. Sudavė su rėmeliu vieną kartą, pataikė į ranką ir nuo rankos praslydęs rėmelis pataikė į ausį, kaklą. Buvo sulaužyta kairės pusės akinių rėmelio kojelė. Su rėmeliu kaltinamasis smogė vieną kartą. Tuo metu stovėjo vienoje pusėje tvoros, o kaltinamasis - kitoje pusėje. Nukentėjusiojo ūgis- 1.74 m., buvo vienplaukis, rankose nieko neturėjo. Tą dieną buvo pastatytas naujas vienas bičių avilys nuo tvoros 50 cm - 1 m atstumu, anksčiau jo nebuvo. Kai buvo suduota, nuėjo į namus, papasakojo žmonai, paskambino policijai. Įvykio metu buvo išgėręs alaus - porą skardinių, nejautė, kad būtų stipriai apsvaigęs. Įvykis vyko (duomenys neskelbtini). Sodyba priklauso uošvei. Po konflikto pamatė kaltinamąjį sėdintį ant suoliuko, pasakė, kad niekur nenueitų, nes tuoj atvažiuos policija. Po to, po kokios savaitės, buvo kalbėta dėl to įvykio, B. pasakė - „kodėl tu neatėjai pas mus taikytis“ ir taip toliau. Pasakė, kad atlygintų 700 EUR ir viskas bus baigta. Pokalbio metu B. nepripažino, kad atliko neteisėtus veiksmus, kad sudavė. Vykusio konflikto metu B. žmonos nematė. S. B. rėmelį laikė dešinėje rankoje. Buvo prie pat tvoros, B. - iš savo pusės taip pat prie pat tvoros. Visas patvorys apaugęs atžalom, krūmokšniais; toje vietoje, kur stovėjo, niekas neauga, į B. kiemą nebuvo užėjęs. Tą dieną genėjo krūmus, nupjovė rankiniu pjūkliuku dvi atžalas, kurios auga B. pusėje, bet nusvirę į jų kiemą. Belaukdamas policijos dar išgėrė. Viską gerai atsimena. Į gydytojus nesikreipė. Nuo galvos skausmo teko pagerti vaistų, galvą skaudėjo, ausyje cypė.

Parodymų patikrinimo vietoje protokolo 2020-02-18 duomenimis, nukentėjusysis A. Š. parodė, kad įvykis įvyko sodybos kieme, (duomenys neskelbtini). Būdamas minėtos sodybos kieme A. Š. priėjo prie tvoros ir parodė vietą, kurioje įvyko konfliktas. Vieta yra sodybos kieme, prie tvoros, skiriančios sodybų teritorijas, sodybos vakarinėje pusėje. A. Š. sustojęs nuo tvoros apie 30-40 cm. atstumu nurodė, kad jam būnant- stovint toje vietoje prie tvoros S. B. per tvorą jam sudavė bičių korio rėmeliu. Toliau tęsdamas savo parodymus, A. Š. per tvorą parodė į kitą sodybos kiemą, nurodydamas, kad jam priėjus prie tvoros S. B. stovėjo savo sodybos teritorijoje prie tvoros pakraščio šiaurinėje dalyje stovinčių avilių, apie 12-13 metrų atstumu nuo A. Š. sustojimo vietos. Toliau tęsdamas savo parodymus, A. Š. per tvorą parodė vietą kitoje tvoros pusėje, nurodydamas, kad S. B. pradėjus kalbėti, priėjo prie tvoros ir stovėdamas savo sodybos kiemo pusėje nuo tvoros apie 30-40 cm. atstumu priešais jį, per tvorą sudavė rankoje laikytu bičių korio rėmeliu. Toliau tęsdamas savo parodymus A. Š. parodė, kaip jam buvo suduota bičių korio rėmeliu. Vietoje, kurioje parodė A. Š. tvora yra pilkos spalvos, tinklinė, regztinė, apie 1,15 m. aukščio, kurios viršutinė dalis pritvirtinta prie ištemptos vielos, ant medinių stulpų (t.1, b.l. 49-58).

Liudytojas R. L. parodė, kad nukentėjusiojo nepažįsta, su juo nebendrauja. Gyvena (duomenys neskelbtini). Tą dieną buvo (duomenys neskelbtini)su žmona pas „švogerką“, išėjo parūkyti ir išgirdo trenksmą, po to išgirdo žmonių balsus, buvo 150 - 200 m. atstumu, todėl negirdėjo, ką šneka. Buvo toks garsas, kad atrodė, kad kažkas su lenta trenkė į medį. Po triukšmo išgirdo balsus. Buvo girdėti tik vyriški balsai. Atskyrė, kad buvo S. B. ir nukentėjusiojo balsai. Jie tik dviese buvo, kitų asmenų ten nebuvo, atskyrė pagal kalbą. Žinojo, kur S. B. sodyba, taip pat kur būna nukentėjusysis - pas uošvį, netoli B. sodybos. Išgirdo duslų garsą, pagalvojo, kad pagalys trenkėsi į kitą pagalį. Niekas nesakė, kad reikės liudyti. Buvo vienas trenksmas, daugiau nebuvo. Po to trenksmo pasigirdo barniai, riksmai.

Liudytoja J. B., kaltinamojo sutuoktinė, paaiškino, jog 2020 - 08 - 23 iš paties ryto nuvažiavo į sodybą patvarkyti - šienauti, pasitvarkyti apie sodybą. Atvykę ryte pasisveikino su kaimynu, jis susijaudinęs pasakė, kad atsiprašo, jog nupjovė šakas. Vakare vyras dirbo sode prie avilių, tolokai, pakrašty, peržiūrėjo paskutinius avilius. Išgirdau: „svolačiau, ką tu padarei“. Vėl išgirdau: „tavo aviliai bus visi išvartyti ir sudeginti“. Vyras rankoje laikė kelis bičių korio rėmelius. Bičių korio rėmelius vyras padėjo į sandėliuką ir dar kurį laiką abu su vyru kieme tvarkėsi. Girdėjo, kaip vyras kitoje tvoros pusėje kažką rėkavo, kad kvies policiją. Po kurio laiko su vyru sėdo į automobilį ir grįžo į butą (duomenys neskelbtini). Kai išgirdo balsus, pamatė, kad S. B. stovėjo savo kieme 4 - 5 m iki tvoros. Kitą dieną A. žmona sakė dėl vyro rankos - kad vyrui sužalota ranka.

Liudytoja A. K. paaiškino, kad kaltinamąjį S. B. pažįsta iš tarnybos reikalų, kiek tai susiję su atliktu ikiteisminiu tyrimu. Liudytoją J. B., taip pat, iš tarnybos, vykdant ikiteisminį tyrimą. Liudytoja B. nurodė aplinkybes, visi parodymai surašyti protokole, protokolas buvo surašytas iš jos žodžių, baigus apklausą buvo duota susipažinti su apklausos protokolu. Liudytoja parodymus davė išsamiai, nuosekliai, prisiminė įvykio aplinkybes, protokolą perskaitė, papildymų neturėjo, pastabų dėl protokolo neturėjo, jį pasirašė. Kaip buvo nurodytos aplinkybės, taip ir užrašytos protokole. Ką sakė, tas buvo užrašyta. Liudytoja sutiko duoti parodymus, davė laisva valia, niekieno neverčiama, prieš apklausą jai buvo išaiškintos procesinės teisės ir pareigos.

Liudytoja D. Š. paaiškino, kad su kaltinamuoju S. B. santykiai visą laiką buvo geri. A. Š. - jos sutuoktinis, santykiai su juo geri. Su mama žiūrėjo televizijos laidą, kai įėjo vyras ir paprašė duoti kokį pleistrą ar peroksido. Vyras išėjo į lauką, sėdėjo ant suoliuko, rankose turėjo atsarginius akinius, kuriuos vežiojosi mašinoje. Matė, kad buvo perrėžtas kaklas, alkūnė, buvo kraujinis nubrozdinimas. Vyras pasakė, kad paskambino policijai ir laukia policijos. Vyras pasikeitė akinius, sako pažiūrėk - sudirbo man akinius. Kai išėjo į kiemą, kai vyras laukė policijos, tada man papasakojo apie įvykį: kad S. šienavo, ar ką tai veikė, vyras pasakė, kad nupjauta slyva, S. įsižeidė, pradėjo aiškinti, jie apsižodžiavo; S. kai nervingas, metė į vyrą rėmelį. Ant sutuoktinio matėsi rėžas ant kaklo ir alkūnė buvo sužalota. S. B. labai impulsyvaus būdo, panašaus pobūdžio konfliktų yra buvę. Vyras dėl sužalojimų klijavosi pleistrus. Vyras man sakė, kad S. metė rėmelį ir sužalojimas nuo to rėmelio. Medaus rėmely nebuvo - nieko neminėjo.

Liudytojas Vilmantas Skopeckas paaiškino, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmeniškai nepažįstu. 2020-08-23 dirbo policijos komisariate vyriausiuoju patruliu, buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini) dėl įvykusio su kaimynu konfliktu. Su kolege Šereikiene atvyko į įvykio vietą, rado nukentėjusįjį, jis papasakojo, kad jam sudavė. Nepamena ar matėsi sužalojimai. Nuvykus nurodytu adresu pagal gautą iškvietimą mus pasitiko įvykio pranešėjas vyriškis A. Š.. A. Š. pasiteiravus papasakoti dėl kokių priežasčių kvietė policijos pareigūnus, jis paaiškino, kad jis kaimynui S. B. žodžiu išsakė pretenzijas dėl to, kad prie jo sodybos tvoros pastatė bičių avilį. Tada S. B. dėl to labai supykęs ir susinervinęs bičių korių rėmeliu sudavė smūgius jam į kairę ranką, galvą, kaklą bei sulankstė akinių rėmelį.

Liudytojas Č. I. paaiškino, jog jo sūnus yra vedęs S. B. dukrą. Santykiai su kaltinamuoju yra geri. Nukentėjusįjį pažįsta iš matymo. 2020- 08- 24 atvažiavo pas S. tvarkyti bičių, jam papasakojo, kas buvo 2020- 08- 23. Skaitė kaltinamąjį aktą, ten viskas surašyta, kaip viskas buvo. Kaltinamąjį aktą parodė S. B., susipažino, kuo kaltinamas S. B.. Kai atvažiavo pas S. B., matė išverstą avilį, jis stovėjo apie 1 m nuo tvoros, tvora- tinklinė, 1.2 m aukščio.

Liudytoja R. K. paaiškino, jog kaltinamojo ir nukentėjusiojo nepažįsta. Dirba Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariate vyriausiąja patrule, pakeitė pavardę iš Šereikienės į K. Kiek pamena, bičių medaus rėmelio lankeliu buvo sulaužyti nukentėjusiajam akiniai. Atvykus nurodytu adresu kieme pasitiko pranešėjas, kaip vėliau nustatyta A. Š.. Paklausus kas atsitiko, pranešėjas nurodė, kad konflikto dėl bičių metu kaimynas S. B. jam vieną kartą trenkė su bičių korių rėmeliu per kairę ranką, kairės pusės galvos pusę, kairės pusės kaklą ir sulankstė jo akinių rėmelį. Ant S. B. kairės rankos ir kaklo matėsi nubrozdinimai. Patikrinus alkotesteriu pranešėjui A. Š. buvo nustatytas 1,69 promilės neblaivumas. A. Š. dėl sužalojimo turėjo pretenzijų, iš jo buvo priimtas pareiškimas, atlikta jo apklausa. Įvykio vietoje buvo atlikta įvykio vietos apžiūra. Įvykio vietoje A. Š. nurodyto S. B. nebuvo.

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kai buvo apžiūrėta vieta (duomenys neskelbtini), kur įvyko konfliktas. ( b. l. 14, 21-24)

Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Vilmanto Skopecko 2020-08-24 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2020-08-23 A. Š. alkotesteriu 20 val. 14 min. buvo nustatytas 1,69 promilės neblaivumas ( b. l. 109).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 728/2020 (06) nurodyta, kad A. Š. poodinės kraujosruvos kairio dilbio srityje, kaklo kairėje, odos nubrozdinimais kairio dilbio srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. (b. l. 46)

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1092/2020 (06) nurodyta, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje atžymėta, kad S. B. 2004-06-15 atliktas dešinio žastikaulio totalinis endoprotezavimas ir 2005-01-13 atliktas kairio peties sąnario totalinis endoprotezavimas. S. B. abiejų rankų sąnariai protezuoti endoprotezais. Pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nėra jokių objektyvių duomenų, kad po abiejų rankų protezavimų būtų sutrikę abiejų rankų sąnarių funkcijos. ( b. l. 164)

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 2020-08-26, A. Š. pateikė rudos spalvos rėmeliu akiniai ir akinių kojelės atlūžusi dalis ( t.1, b.l. 47-48).

Vieša informacija apie bičių korio rėmelius, kuriame nurodyta rėmėlio konstrukcija (t.1, b.l. 59).

Daiktų apžiūros protokolas, kai apžiūrėti akiniai yra regos korekciniai su rudos spalvos lęšiais ir kojelėmis. Akinių rėmelis yra metalinis, gelsvos spalvos, kojelės yra plastikinės rudos spalvos. Akinių rėmelių ilgis yra 13 cm., plotis plačiausioje vietoje 3 cm., vienos akinių kojelės ilgis 13 cm. Ant šios akinių kojelės vidinės pusės yra užrašas ,,R. M.". Kitos akinių kojelės ilgis- 8 cm, ši kojelė nulinkusi žemyn. Akinių kojelės dalis yra plastikinė, rudos spalvos, 1,5 cm ilgio ir 0,3 c. Pločio ( b. l. 110-117).

Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktas 2020-08-23 18:21:15 val. telefoninio pranešimo garso įrašas ir jo apžiūros protokolas, kuriame nurodyta ... „o paprasčiausiai nutiko šone bitininkas mano žmona labai alergiška bitėm tai jis pradėjo avilius statytis prie a šita prie mūsų tvoros tai aš jam pasakiau nu tai jis mani su vaikščiojo prie bičių tai va trenkė kap pasakyt per tvorą apdaužė ir aš su juo (sakomas žodis nesuprantamas) aš noriu pareiškimą parašyt. ... „taip va ausis net kaista dabar“ ( b. l. 120-124).

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekso numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

BK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamojo S. B. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, t. y. jis smurtaudamas, suduodamas smūgį bičių korio rėmeliu į kaklą ir kairę ranką, sukėlė žmogui fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairio dilbio srityje, kaklo kairėje, odos nubrozdinimais kairio dilbio srityje. Kaltinamasis tyčia sudavė smūgį bičių korio rėmeliu, asmeninio tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju metu, nesant realaus pagrindo tokių veiksmų atlikimui, t. y. atliko teisei priešingus veiksmus ir dėl jo veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam. Kaltinimas patikslintinas, kad kaltinamasis sudavė smūgį į kaklą (Kaklas – kūno dalis tarp galvos ir krūtinės), nes būtent sužalojimas ir užfiksuotas kaklo srityje.

Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Pažymėtina, kad paprastai kiekvienas pakaltinamas žmogus, kuris prieš kitą žmogų naudoja fizinę jėgą, smurtauja, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas atitinkamas sveikatos sutrikdymas. Natūralu, kad padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas turi sukelti ir fizinį skausmą nukentėjusiajam, todėl dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo asmuo turi jausti fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. B. kategoriškai neigia sudavęs smūgį bičių korio rėmeliu nukentėjusiajam ir jam padaręs nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlęs fizinį skausmą, o tokia pozicija vertintina, kaip pasirinkta jo gynybos taktika, siekiant išvengti atsakomybės.

Pirma, kaltinamasis nurodo aplinkybes, kad dėl savo sveikatos stovio negali pakelti rankų, o tuo labiau suduoti nukentėjusiajam nurodytu būdu. Tačiau jis pats teisiamajame posėdyje 2021-05-05 paaiškino, jog turi neįgalumą, abiejose rankose yra protezai, yra turėjęs dvi širdies operacijas, taip pat infarktą yra turėjęs. Turi „Citroen“ automobilį. Bagažinė atsidaro į viršų, aukštai; jis ją atidaro ir uždaro, bagažinė atsidaro aukštai - virš jo ūgio. Kaltinamojo ūgis - 172 cm. Pats vairuoja automobilį, kuris nepritaikytas vairuoti neįgaliems. Neįgalumo pažymėjimo neturi (t.2, b.l.16). Tokios aplinkybės patvirtina faktą, kad kaltinime nurodytu laiku ir būdu, kaltinamasis realiai galėjo suduoti smūgį bičių korio rėmeliu.

Antra, Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1092/2020 (06) nurodyta, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje atžymėta, kad S. B. po atliktų endoprotezavimų, medicininėje dokumentacijoje nėra jokių objektyvių duomenų, kad po abiejų rankų protezavimų būtų sutrikę abiejų rankų sąnarių funkcijos ( t.1, b. l. 164).

Trečia, kaltinamasis S. B. nurodė, kad absoliutiškai net neprisilietė prie nukentėjusiojo, nes jis buvo savo pusėje tvoros, buvo 15- 20 m atstumas. Tuo tarpu nukentėjusysis A. Š. parodė, kad S. B. ėjo link jo nuo avilio, rankose laikė rėmelį, ėjo per lauką aiškindamas, priėjo prie pat tvoros, sakė, kad jam nenurodinės, kur statyti avilius ir su rėmeliu ir smogė per tvorą ( t. 2, b.l. 41-42). Liudytoja J. B. matė S .B. 4-5 m. iki tvoros (t.2, b.l. 46). Liudytojas R. L. nurodė, jog buvo vienas trenksmas, daugiau nebuvo. Po to trenksmo pasigirdo barniai, riksmai. Atskyrė, kad buvo S. B. ir nukentėjusiojo balsai (t.2, b.l. 43). Tokios aplinkybės patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad smūgį bičių korio rėmeliu jam sudavė kaltinamasis, kuriais teismas ir vadovaujasi darydamas išvadas dėl tiriamo įvykio.

Ketvirta, nustatyta, kad tvoros, per kurią buvo suduotas smūgis nukentėjusiajam aukštis 1-15 – 1.20 m, todėl realiai galėjo būti suduotas smūgis nukentėjusiojo nurodomu būdu ir aplinkybėmis.

Tai, kad kaltinamasis tiriamojo įvykio metu turėjo bičių korio rėmelį, patvirtina nukentėjusiojo A. Š. ir liudytojos J. B., kaltinamojo sutuoktinės, parodymai. Būtent ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. B. nurodė, vyras rankoje laikė kelis bičių korio rėmelius. Bičių korio rėmelius vyras padėjo į sandėliuką ir dar kurį laiką abu su vyru kieme tvarkėsi. Girdėjo, kaip vyras kitoje tvoros pusėje kažką rėkavo, kad kvies policiją (t1, b.l. 96-97). Teisiamajame posėdyje liudytoja J. B. nurodė, jog vyras rankose nieko neturėjo. Bičių korių rėmeliai buvo sudėti į dėžę, koriai buvo su medumi. Dėžėje telpa 4 koriai su medumi, jie yra sunkūs; viename kory būna apie 1.5 kg medaus. Vyras tuščių korių tą dieną nenaudojo. Jis išimdavo pilnus korius su medumi ir sudėdavo į dėžę. Tuščio rėmelio prie avilių nebuvo. Tokie liudytojos parodymai teisiamajame posėdyje vertintini kaip siekis padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės už jo atliktus veiksmus, vertintini kritiškai, jais teismas nesivadovauja darydamas išvadas. Liudytoja J. B. pati nurodė, kad turi aukštąjį išsilavinimą, visą laiką dirbo mokykloje, pati perskaitė užrašytus parodymus. Liudytoja apklausta tyrėja A. K. paaiškino, liudytoja B. nurodė aplinkybes, visi parodymai surašyti protokole, protokolas buvo surašytas iš jos žodžių, baigus apklausą buvo duota susipažinti su apklausos protokolu. Liudytoja parodymus davė išsamiai, nuosekliai, prisiminė įvykio aplinkybes, protokolą perskaitė, papildymų neturėjo, pastabų dėl protokolo neturėjo, jį pasirašė. Kaip buvo nurodytos aplinkybės, taip ir užrašytos protokole. Ką sakė, tas buvo užrašyta. Liudytoja sutiko duoti parodymus, davė laisva valia, niekieno neverčiama, prieš apklausą jai buvo išaiškintos procesinės teisės ir pareigos.

Nukentėjusysis A. Š. skambindamas Bendrajam pagalbos centrui nurodė aplinkybes, kad bitininkas trenkė per tvorą ir apdaužė. Įvykio vieton atvykę policijos pareigūnai, apklausti liudytojais V. Skopeckas ir R. K. (buvusi Šereikienė), iš nukentėjusiojo A. Š. sužinojo, jog jam žodžiu išsakius pretenzijas dėl to, kad jis prie jo sodybos tvoros pastatė bičių avilį, dėl to labai supykęs ir susinervinęs S. B. bičių korių rėmeliu sudavė smūgį jam į kairę ranką, galvą, kaklą bei sulankstė akinių rėmelį.

Liudytojo Č. I. parodymai yra išvestiniai, jam įvykio aplinkybės tapo žinomos susipažinus su kaltinamuoju aktu, kurį davė kaltinamasis perskaityti, todėl neturi reikšmės tiriant ir nustatant įvykio aplinkybes šioje byloje.

Tai, kad nukentėjusiajam A. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas patvirtina nukentėjusiojo A. Š. parodymai ir parodymų vietoje protokolo duomenys, liudytojų V.Skopecko, R. K., R. L., J. B., D. Š. parodymai, teismo medicinos specialisto išvados, Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenys, daiktų apžiūros protokolo duomenys, Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktas 2020-08-23 18:21:15 val. telefoninio pranešimo garso įrašas ir jo apžiūros protokolo duomenys, Vieša informacija apie bičių korio rėmelius. Nusikalstama veika baigta.

Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustayta.

Kaltinamojo S. B. padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie tyčinių, nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis S. B. neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra senatvės pensininkas, neįrašytas į psichiatro ar nepriklausomybių ligų įskaitą, nebaustas už administracinius teisės nusižengimus.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t. y. bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Parinktina ir skirtina bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms.

Teismas užtikrina teisingumo principo taikymą vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad bausmė nebūtų aiškiai per griežta ar per švelni. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje nurodoma, kad teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

BK 140 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytas bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine.

BK 55 str. yra numatyta, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Nėra pagrindo skirti viešuosius darbus, kadangi kaltinamasis yra garbingo amžiaus (gimęs 1938-03-24) ir dėl senatvės bei savo sveikatos stovio yra nedarbingas asmuo. Nėra pagrindo skirti arešto ir laisvės atėmimo bausmes, kadangi bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti skyrus švelnesnę minimo straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Skiriamos bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę (amžių ir sveikatos stovį), kilusias pasekmes. Atsižvelgus į padaryto nusikalstamos veikos pobūdį bei vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, paskirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas atlyginti nustatytu terminu turtinės žalos atlyginimą ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 ir 9 punktai).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis – civilinis ieškovas A. Š. pareiškė 1300 Eur civilinį ieškinį, kurį sudaro 300 Eur turtinė žala ir 1000 Eur neturtinė žala.

Kaltinamasis S. B. civilinio ieškinio nepripažino.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti žalą, o kita šalis privalo ją atlyginti (CK 6.245 straipsnis). Žalą paprastai atlygina asmuo, nevykdęs pareigos laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kitaip tariant, asmuo, dėl kurio veikimo ar neveikimo atsirado žala (CK 6.246 straipsnio l dalis, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Civilinis ieškovas prašo priteisti iš kaltinamojo turtinę žalą – 300 Eur, nurodydamas, kad ją sudaro: turtinė žala dėl sulaužytų akinių sudaro 150 Eur ir turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti – 150 Eur, kuriuos sumokėjo advokatui Vytautui Kucevičiui už civilinio ieškinio pareiškimo parengimą.

Tai, kad kaltinamasis S. B. sugadino nukentėjusiajam akinius (sulaužė akinių kojelę) įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Įrodymų, pagrindžiant sulaužytų akinių vertę, civilinis ieškovas nepateikė. Teisiamajame posėdyje civilinis ieškovas nurodė, jog šiuos akinius jam prieš metus - pusantrų metų padovanojo vaikai, ir akinių vertė kažkur tai 150-200 Eur.

Viešų duomenų apie regėjimo akinius „R. M.“ firmos nerasta. Dėl sulaužytos akinių kojelės, visų pirma nėra pateikta duomenų, kad šis daiktas sugadintas nepataisomai (pvz., specialisto išvados), vadinasi akiniai gali būti suremontuoti. Pagal daikto apžiūros protokolo duomenis (t.1, b.l. 110-112), vienos akinių kojelės ilgis 13 cm, o kitos – 8 cm. Akinių kojelės atskira dalis yra tik 1.5 cm ilgio, t.y. sudėjus abi dalis yra ne visai pilna kojelė.

Pagal viešai skelbiamas akinių remonto paslaugas (www.akiniuremontas.lt) yra galimas: plastikinių akinių rėmėlių taisymas kompleksinio klijavimo bei titaninio mini protezo įlydymo metodu. Įlydytas mini protezas atsiduria rėmelio viduje ir išoriškai nėra matomas jei rėmelis nėra skaidrus ir permatomas. Į kainą įeina spec. protezo pagaminimas, klijavimas, lūžusios vietos išdailinimas (kaina 28 Eur); lūžusių per pusę plastikinių akinių rėmėlių taisymas kompleksinio klijavimo bei titaninio mini protezo įlydymo metodu. Įlydytas mini protezas atsiduria rėmelio viduje ir išoriškai nėra matomas jei rėmelis nėra skaidrus ir permatomas. Į kainą įeina spec. protezo pagaminimas, klijavimas, lūžusios vietos išdailinimas (kaina 35 Eur); arba galimas kojelės pakeitimas (25 Eur). Kadangi nustatyta, jog akinių kojelė plastikinė, todėl galimas tiek remontas, tiek ir kojelių pakeitimas, tačiau šiuo atveju daikto kokybė dėl remonto keistųsi, todėl tinkamesnis būdas yra kojelių pakeitimas.

Realiai įvertinus kojelių pakeitimą (kad būtų vienodos), keičiamos abi kojelės (kaina 25x2 vnt.=50 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad paslaugos teikiamos Vilniaus mieste (civilinis ieškovas gyvena Alytaus mieste), atstumas 101 kilometras, vidutiniškai kuro sąnaudos A-95 benzino (vidutinė kaina šiuo metu 1 ltr – 1.490 Eur) sudaro (20 ltr x 1.490 Eur) 29.80 Eur. Tokiu būdu akinių kojelių keitimas su kelione sudaro 79.80 Eur. Tokio dydžio turtinė žala ir priteistina.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Civilinis ieškovas prašo priteisti 150 Eur turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias sumokėjo advokatui Vytautui Kucevičiui už civilinio ieškinio pareiškimo parengimą. Tokias aplinkybes civilinis ieškovas pagrindė sąskaita už teisines paslaugas advokatui (t.1, b.l. 72), kurioje nurodyta teisinių paslaugų pobūdis – už ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo suruošimą baudžiamojoje byloje Nr.01-1-33934-20. Taip pat pateikė advokato pinigų priėmimo kvitą, kuriame nurodyta, jog sumokėta 150 Eur už dokumento surašymą (t.1, b.l. 73).

Pagal Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), už šias advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo A. Š. turėtų išlaidų advokato, kuris parengė civilinį ieškinį, paslaugoms apmokėti suma (150 Eur) yra pagrįsta rašytiniais įrodymais, nėra aiškiai per didelė ar neproporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, ši suma pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina iš kaltinamojo.

Teismas pažymi, jog civilinis ieškinys priteisiamas tik tada, kai jis yra įrodytas ir pagrįstas.

Civilinis ieškovas A. Š. jam padarytą neturtinę žalą vertina 1000 Eur. Civiliniam ieškinyje nurodė, kad 2020-08-23 jį sužalojo kaltinamasis, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl šios S. B. nusikalstamos veikos patyrė fizinę ir moralinę traumą, taip pat turtinę ir neturtinę žalą. S. B. sudavė smūgį labai jautrų ir pavojingą gyvybei žmogaus kūno sritį – galvą ir smilkinį. Tik laimingo atsitiktinumo dėka, kadangi galvą spėjo prisidengti ranka, išvengė sunkesnių padarinių ir sunkesnio sužalojimo. Tačiau S. B. taikėsi ir sudavė smūgį tiesiai į galvą – labiausiai pažeidžiamą ir svarbią gyvybei žmogaus kūno dalį.

Civilinio ieškovo patirtą sveikatos sutrikdymą lydi dvasiniai išgyvenimai, dėl kaltinamojo veiksmų ilgą laiką buvo giliai sukrėsta, nes ilgą laiką jautė ir dar šiuo metu tebejaučia galvos skausmus. Todėl šis sužalojimas kelia baimę, šios traumos padariniai išliks visam tolimesniam gyvenimui, dėl to yra pastoviai emocinėje depresijoje. Be to buvo pažemintas kaip žmogus, nes niekada nesitikėjo kad be jokios priežasties jo atžvilgiu bus panaudotas fizinis smurtas. Atsižvelgiant į šio įvykio sukeltas pasekmes ir dvasinius išgyvenimus, neturtinę žalą įvertina 1000 Eur suma.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Nustatant neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistais neturtinės žalos dydžiais, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis). Konkretus neturtinės žalos dydžio nustatymas byloje laikomas fakto klausimu. Teismų praktika teismai turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų.

Kaltinamojo padarytas nesunkus nusikaltimas. Nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymas padarytas vieninteliu smūgiu bičių korio rėmėliu, suduodant juo į kaklo, kairio dilbio (Dilbis – rankos dalis, esanti tarp žasto ir plaštakos), įvertinus ir tai, kad ranka buvo pridengta galva nuo suduodamo smūgio. Nukentėjusysis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus. Civilinis ieškovas nėra pateikęs jokių įrodymų, kad ilgą laiką jautė ir dar šiuo metu tebejaučia galvos skausmus (nėra pateikta medicinos dokumentų, išrašytų vaistų receptų nurodytiems padariniams šalinti). Taip pat nėra pateikęs įrodymų, kad patirtas sužalojimas kelia baimę, dėl to yra pastoviai emocinėje depresijoje (išrašų iš medicinos dokumentų, gydymosi eigos aprašymų ir pan.). Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo atveju pabrėžiama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 2K-135-693/2019).

Teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nežymaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiama neturtinės žalos atlyginimo suma yra labai skirtinga, t. y. priteisiama nuo 145-1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.), tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-100-493/2021).

Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki, jis yra garbaus amžiaus (83 m. amžiaus), jo gaunamos pajamos – senatvės pensija, nukentėjusiojo gydymosi periodas nebuvo ilgas, neturtinės žalos dydį nukentėjusiam priteisia iš kaltinamojo 300 Eur, ir šis neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (sukėlus fizinį skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis).

Kaltinamasis S. B. nebuvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio pagrindu. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti taikytina iki įsiteisės nuosprendis. Kaltinamojo nuosavybės teisės į turtą neapribotos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - akiniai ir akinių rėmelių dalis saugomi Alytaus apskrities VPK, kvitas 2021-02-24 serija AVPK Nr. 004758 (b. l. 132-133), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini savininkui A. Š..

Nėra pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, nes kaltinamasis kaltės nepripažino, nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297- 299, 301 - 305, 307- 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje 1 dalyje ir jam paskirti laisvės apribojimą dešimčiai (10) mėnesių.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 9 punktu, 69 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemones: įpareigoti nukentėjusiajam atlyginti turtinę žalą – 79.80 Eur – per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per šešis (6) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki įsiteisės nuosprendis, o įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civiliniam ieškovui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) septyniasdešimt devynis eurus aštuoniasdešimt centų (79.80 Eur) turtinės žalos atlyginimo, tris šimtus (300 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, vieną šimtą penkiasdešimt eurų (150 Eur) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, viso penkis šimtus dvidešimt devynis eurus aštuoniasdešimt centų (529.80 Eur).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - akinius ir akinių rėmelių dalis, paimtus Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 2020-08-26, saugomus Alytaus apskrities VPK (kvitas 2021-02-24 serija AVPK Nr. 004758), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini savininkui A. Š..

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, turi būti nurodyta ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėjas Dalis Žilionis