Kauno apygardos teismo nutartis

2020-07-30 · Baudžiamoji byla Nr. T-86-317/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-06-10Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-01-23Lietuvos apeliacinis teismas
  3. KasacijaNutartis · 2020-05-14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. T-86-317/2020Nutartis · 2020-07-30Kauno apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2020-08-27Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-30
Bylos Nr.
T-86-317/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34470-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Nuteistasis
J. G. D.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-86-317/2020
Baudžiamoji byla Nr. 1-193-317/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34470-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.17; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo J. G. D. prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nuosprendžiu J. G. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo J. G. D. faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos. Į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. liepos 19 d. iki 2018 m. liepos 20 d. bei laikotarpis nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d., išbūtas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje.

2020 m. liepos 9 d. Kauno apygardos teisme gautas J. G. D. prašymas, kuriame nuteistasis prašo taikyti jo atžvilgiu 2019 m. birželio 27 d. Nr. XIII-2263 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymą ir sušvelninti jam Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. G. D. prašymas atmestinas.

BK 3 straipsnio 2 dalis numato, jog nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo (BPK 362¹ straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. G. D. prašo taikyti jo atžvilgiu 2019m. birželio 27 d. įstatymą Nr. XIII-2263, kuriuo buvo pakeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių nuostatos. Nors prašyme nuteistasis nenurodo konkrečiai kurio baudžiamojo įstatymo straipsnio pakeitimas švelnina jo bausmę ar kitaip lengvina jo teisinę padėtį, tačiau prašyme atskirai išskiriamas BK 75 straipsnio pakeitimas. Taigi, iš tokio prašymo turinio yra akivaizdu, jog nuteistasis prašo taikyti minėtu įstatymu nuo 2020 m. liepos 1 d. pakitusias BK 75 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymą. Be to, iš esmės jokių kitokių pakeitimų, susijusių su bausmėmis, minėtu įstatymu ir nebuvo priimta.

Tačiau šiuo atveju bausmės vykdymo atidėjimo institutas negali turėti įtakos J. G. D. bausmės švelninimui.

Pagal konstitucinę jurisprudenciją įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai). Šiuo atveju dėl BK 75 straipsnio taikymo tai nėra padaryta, todėl darytina išvada, kad įstatymų leidėjas, priimdamas naują BK 75 straipsnio redakciją, nenumatė neriboto jos atgalinio veikimo. Aiškinimas priešingai iš esmės reikštų konstatavimą, kad įstatymų leidėjas, priimdamas BK 75 straipsnį, nesilaikė konstitucinio imperatyvo: teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia). Toks teisinis reglamentavimas įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo procese teismams nesuteikia diskrecijos taikyti naujai įsigaliosiančios redakcijos BK 75 straipsnio BK 3 straipsnio 2 dalies kontekste.

Be to, naujoji BK 75 straipsnio redakcija nuteistajam negalėtų būti taikoma ir dėl to, kad jis yra nuteistas už labai sunkaus BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, o pasikeitusi BK 75 straipsnio 3 dalis numato, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Taigi, nusikalstamos veikos, kuri priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 6 punktas), padarymo atveju bausmės vykdymo atidėjimo institutas netaikomas.

Taip pat konstatuotina, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis privalo būti vykdomas, o intervencija į nuosprendį (nagrinėjamu atveju - nuosprendžiu paskirtą bausmę) galima tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas nuteistojo teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nuosprendžio, J. G. D. buvo nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, o šis straipsnis per laikotarpį nuo nuosprendžio priėmimo iki dabar keistas nebuvo, atsakomybė už veikas, numatytas šiame BK straipsnyje, nešvelnėjo.

Atsižvelgiant į tai, jog po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo neįsigaliojo joks įstatymas, kuris panaikintų nuteistojo J. G. D. padarytos veikos nusikalstamumą, švelnintų bausmę arba kitokiu būdu lengvintų jo teisinę padėtį, spręstina, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti jo prašymą ir sušvelninti (taikyti BK 3 straipsnio 1 dalies nuostatas) Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl nuteistojo prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo J. G. D. prašymą baudžiamojoje byloje Nr. 1-193-317/2019 dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės sušvelninimo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas