Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-01-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-56-487/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-06-10Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-01-23Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-23
Bylos Nr.
1A-56-487/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34470-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algimantas Valantinas, Jolanta Čepukėnienė, Ernesta Montvidienė
Nuteistasis
(duomenys neskelbtini)
Nukentėjusysis
(duomenys neskelbtini), J. R.
Advokatai
Kastytis Paspirgėlis, Vygintas Skladaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-56-487/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34470-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.2.2.3.; (S) 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės ir Algimanto Valantino,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,nuteistajam (duomenys neskelbtini), jo gynėjui advokatui Kastyčiui Paspirgeliui,nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Vygintui Skladaičiui,ekspertams K. D., A. G., N. M.,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato Kastyčio Paspirgelio apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

(duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į paskirtą bausmės laiką įskaitytas (duomenys neskelbtini) laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, t. y. nuo 2018 m. liepos 19 d. iki 2018 m. liepos 20 d., bei laikotarpis nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d., išbūtas (duomenys neskelbtini).

Iš (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai J. R. priteista 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad:

1.1. 2018 m. balandžio mėnesio – 2018 m. liepos 19 d. laikotarpyje, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, namų, esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės nukentėjusios (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) būkle, dėl ko ji negalėjo visiškai suprasti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdžio ir reikšmės bei tiems veiksmams pasipriešinti, paguldęs nukentėjusiąją į lovą, prieš jos valią, tyčia ne mažiau kaip du kartus savo rankų pirštais liesdamas ir krapštydamas, dirgino jos lytinius organus, sėdmenis, bučiavo ir laižė mažametės lytinius organus bei sėdmenis, tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą su mažamete (duomenys neskelbtini), prieš jos valią, kitokio fizinio sąlyčio būdu t. y. seksualiai prievartavo mažametę (duomenys neskelbtini), dėl ko nukentėjusiajai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8).

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistojo (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato Kastyčio Paspirgelio apeliaciniame skunde prašoma Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

2.1. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nes baudžiamojoje byloje nėra nuteistajam (duomenys neskelbtini) inkriminuojamo nusikaltimo sudėties. Remiantis byloje pateiktų specialisto išvadų dėl nuteistojo (duomenys neskelbtini) psichinės būklės turiniu, argumentuojama, kad (duomenys neskelbtini) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas arba ribotai pakaltinamas. Tuo pačiu nesutinkama ir su priteista neturtine žala.

2.2. Anot apelianto, 2018 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 28 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte padaryta išvada, jog nuteistajam nustatyti organinis asmenybės sutrikimas, lengvas kognityvinis sutrikimas netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, prieštarauja bylos medžiagai ir neatitinka faktinės situacijos.

2.3. Pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. spalio 22 d. Kauno teismo psichiatrijos skyriuje atlikto specialisto tyrimo metu pateikta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) cituoja įtariamojo žodžius „nieko ten baisaus nenutiko, aš šiaip jos neišprievartavau“. Gi 2018 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 28 d. ekspertizės akte (psl. 5), konstatuota, kad tiriamojo socialinis supratingumas pakankamas, jis sugeba įvertinti jam inkriminuojamos veikos reikšmę. Taip pat akte yra nurodyta, kad nusikaltimo motyvų nuteistasis nepaaiškino, apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad lytinės aistros patenkinti nenorėjo, nors, akivaizdu, tai turėtų būti pagrindinis nusikaltimo tikslas.

2.4. Ekspertizės akte nurodyta, kad, atlikus trumpą protinės būklės tyrimą, nustatytas lengvas kognityvinis sutrikimas („MMSE“ metodas, 21 balas). Šiuo aspektu apeliantas pažymi, kad nepakaltinamumas gali būti nustatomas, ir esant lengvam kognityviniam sutrikimui, tuo tarpu pagal MMSE metodiką nuo 20 balų jau nustatomas vidutinio sunkumo kognityvinis sutrikimas, tokia diagnozė yra pagrindas prieiti išvados dėl nepakaltinamumo. Tai, kad pagal MMSE nustatytas balas yra labai artimas vidutinio sunkumo kognityviniam sutrikimui leidžia taip pat daryti išvadą, kad yra visi pagrindai nepakaltinamumui nustatyti. Nuteistojo gynėjo nuomone, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad pirminės ekspertizės išvados nepagrįstos ir prieštarauja kitai bylos medžiagai. Todėl yra pagrindas skirti pakartotinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, atnaujinus įrodymų tyrimą byloje.

2.5. Pakaltinamumas yra būtinas nusikaltimo sudėties požymis (BK 17 straipsnis). Pilnametis fizinis asmuo, kuris nėra pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu, neatsako už žalą, padarytą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.268 straipsnio 1 dalis). Paaiškėjus, kad veikos padarymo metu (duomenys neskelbtini)negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, šioje byloje pareikštas civilinis ieškinys turėtų būti atmestas visa apimtimi, o nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio tenkinimo, priteisiant 5 000 Eur neturtinės žalos, panaikintas.

2.6. Išdėstytų aplinkybių pagrindu nurodo, kad padarius išvadą, jog veikos padarymo metu nuteistasis buvo nepakaltinamas – pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras ir nukentėjusiosios atstovas – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato Kastyčio Paspirgelio apeliacinis skundas atmetamas.

4. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato BPK XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bendrosios bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos, neperžengiant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Taigi, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo, tikslumo.

5. Nagrinėjamu atveju neginčijama, jog nuteistasis atliko seksualinio prievartavimo veiksmus mažametės nukentėjusiosios atžvilgiu, kurie pirmosios instancijos teismo buvo kvalifikuoti pagal BK 150 straipsnio 4 dalį. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo nuteistojo psichinės būklės nusikalstamos veikos padarymo metu įvertinimo ir su tuo susijusių nepagrįstų procesinių sprendimų. Teisėjų kolegija laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, nustatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde. Gynėjas, kaip minėta, nekelia klausimo dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, tokių nenustatė ir teisėjų kolegija.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

6. Neneigiant nuteistojo veiksmų, už kuriuos, teismui pripažinus juos nusikalstamais, (duomenys neskelbtini)buvo nuteistas, padarymo, gynėjas, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, ar (duomenys neskelbtini)galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus. Teigia, kad nuteistasis dėl savo psichinės būklės nusikalstamos veikos metu turėjo būti pripažintas nepakaltinamu arba ribotai pakaltinamu, todėl, gynėjo manymu, objektyviai šis klausimas gali būti išspręstas, tik atlikus pakartotinę ekspertizę.

7. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo atliktą byloje ištirtų įrodymų vertinimą bei papildomai atlikusi įrodymų tyrimą apeliaciniame skunde keliamoms abejonėms pašalinti, sprendžia, jog keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

8. Vienas iš nusikalstamos veikos sudėties subjekto būtinųjų požymių yra pakaltinamumas, kuris suprantamas ir aiškinamas kaip fizinio asmens sugebėjimas suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nepakaltinamumas yra tokia psichinė asmens būsena, kuri uždraustos veikos darymo metu dėl psichikos sutrikimo neleidžia jam suvokti tokios veikos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, ir dėl to nepakaltinamu pripažintas asmuo neatsako pagal BK už padarytą nusikalstamą veiką (BK 17 straipsnis). Ribotai pakaltinamu asmeniu pripažįstamas asmuo, kuris, darydamas BK uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų (BK 18 straipsnis). Tiek nepakaltinamumą, tiek ribotą pakaltinamumą apsprendžia du kriterijai: 1) medicininis (biologinis), apibūdinantis bendrą psichinę žmogaus būseną; 2) juridinis (psichologinis), apibūdinantis žmogaus intelektą ir valią, darant pavojingą veiką. Taigi, nepakaltinamu ar ribotai pakaltinamu asmuo pripažįstamas, tik nustačius ir medicininį, ir juridinį kriterijus.

9. Baudžiamojoje byloje, atsižvelgus į specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą rekomendaciją, nuteistajam buvo paskirta ir atlikta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos būklės bei gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti įvertinimui (t. 2, b. l. 26–27, 46–49). 2018 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 28 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2018 m. liepos 19 d., tiek ekspertizės atlikimo metu nustatytas organinis asmenybės sutrikimas, lengvas kognityvinis sutrikimas, kurie netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; jis dėl savo psichikos būklės gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, būti apklaustas teismo posėdžio metu ir jam priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nėra reikalingas (t. 2, b. l. 46–49). Tokiu būdu, atlikus specialių žinių reikalaujantį tyrimą, byloje nebuvo gauta duomenų, kad (duomenys neskelbtini), darydamas nusikalstamą veiką, būtų buvęs tokios psichinės būsenos, kuri neleido jam suvokti savo veiksmų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų ar tą suvokimą ribojo. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teismui taip pat nekilo jokių abejonių dėl (duomenys neskelbtini)pakaltinamumo, prašymų skirti pakartotinę teismo psichiatrinę ekspertizę nebuvo pareikšta. Taigi, pirmosios instancijos teisme sprendžiant nuteistojo (duomenys neskelbtini)baudžiamosios atsakomybės klausimą, nebuvo pagrindo pripažinti, kad (duomenys neskelbtini)nusikalto, būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas.

10. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuteistojo gynėjas pateikė VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2019 m. spalio 18 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria, skirtingai nei pirmiau minėtu ekspertizės aktu, konstatuota, jog (duomenys neskelbtini)nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo seksualinio pasirinkimo sutrikimu (F65), organiniu asmenybės sutrikimu (F07.0) bei lengvu kognityviniu sutrikimu (F06.7), dėl to negalėjo pilnai (visiškai) suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; dėl nustatytų psichikos sutrikimų (duomenys neskelbtini)rekomenduota taikyti priverčiamąsias medicinos priemones bendro stebėjimo sąlygomis (t. 3, b. l. 24–27).

11. Byloje kilusiems prieštaravimams dėl pateiktų skirtingų nuteistojo psichikos sveikatos būklės, susijusios su jo gebėjimu pilnai suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti nagrinėjamo įvykio metu, ekspertinių vertinimų pašalinti apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, kurio metu buvo apklausti nuteistojo psichikos būklės tyrimą atlikę ir išvadas pateikę ekspertai.

12. Apklaustas apeliacinės instancijos teismui pateiktą specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) davęs teismo psichiatras ekspertas K. D. nurodė, kad jis atliko nuteistojo (duomenys neskelbtini)psichikos sveikatos būklės tyrimą pagal jam pateiktą medžiagą (nuteistojo apklausos protokolų kopijas, specialisto išvadą, ekspertizės aktą, nukentėjusiosios atstovės parodymus, o taip pat pagal jo rekomendacija atlikto papildomo tyrimo – galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimo (toliau – MRT) duomenis). Jis iš minėtų duomenų be stacionarios ekspertizės metu nustatytų sutrikimų (duomenys neskelbtini) papildomai diagnozavo seksualinio pasirinkimo sutrikimą. Pagal minėtą jam pateiktą medžiagą, taip pat galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimo (toliau – MRT) metu gautus duomenis apie stebimus atrofinius galvos smegenų pažeidimus, vyraujančius frontalinėje galvos smegenų srityje bei iš vienkartinio pokalbio su (duomenys neskelbtini) K. D. nustatė, kad nuteistojo involiuciniai galvos smegenų pakitimai sąlygojo organinės asmenybės elgesio sutrikimus, elgesio savireguliacijos kontrolės nusilpimą, savikontrolės sutrikimus, dėl kurių tiriamasis (duomenys neskelbtini) negalėjo kritiškai vertinti situacijos, kontroliuoti savo elgesio, erotinio aktyvumo impulso ir padarė jam inkriminuotus veiksmus. Tiriamasis nesuprato tiek padarytų veiksmų pasekmių sau, tiek padarytos žalos nukentėjusiajai, tyrimo metu buvo nekritiškas savo veiksmams, su veika susijusias aplinkybes vertino gan paviršutiniškai, lengvabūdiškai, t. y. (duomenys neskelbtini) buvo riboto pakaltinamumo. Tokiai išvadai padaryti jam pakako medžiagos, kuri jam buvo pateikta; MRT nebuvo nustatyta ūmių praeinančių galvos smegenų sutrikimų, dėl kurių per metus galėjo išsivystyti atrofiniai pakitimai, o tam, kad objektyvizuoti organinės asmenybės sutrikimus, lengvą kognityvinį sutrikimą, jis rekomendavo atlikti radiologinį tyrimą. Ir nors jokių objektyvių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) anksčiau būtų turėjęs reikalų su psichiatrais, nebuvo pateikta, eksperto vertinimu, tai neprieštarauja jo nustatytai diagnozei dėl organinių sutrikimų, nes organinius galvos smegenų pakitimus gali sąlygoti ir alkoholio vartojimas. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti psichikos sutrikimai, kurie būdingi organiniams pakitimams, dėl to teigti, kad pastarasis buvo visiškai sveikas iki paskutinio atlikto tyrimo, negalima.

13. Teismo psichiatrė ekspertė N. M., teismo posėdyje patvirtindama ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas, parodė, kad, tiriant (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d., diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas ir lengvas kognityvinis sutrikimas, kurie, ekspertinę išvadą davusių ekspertų nuomone, netrukdė jam nusikalstamos veikos metu ir netrukdo šiuo metu suprasti savo veiksmų reikšmės bei juos valdyti. Ekspertė pažymėjo, jog objektyvių duomenų, kiek pastarasis vartojo alkoholio, nebuvo pateikta. Paties (duomenys neskelbtini) aiškinimu, jis alkoholiu nepiktnaudžiavo. Medicininiuose dokumentuose apie psichikos sutrikimus taip pat nebuvo pažymėta. Tyrimo metu buvo stebimas sulėtėjęs (duomenys neskelbtini) mąstymas, samprotavimai primityvūs, tačiau kontaktas buvo pakankamas. Nežiūrint į nustatytą klausos sutrikimą, jis viską papasakojo – pripažino, kad mergaitė atėjo pas jį, vartėsi lovoje, kad jis atliko veiksmus, įvardintus baudžiamojoje byloje, pasiteisindamas, jog mergaitė stipriai nenukentėjo. Jis suvokė, kad tokių veiksmų atlikti negalima, kad bus teisiamas ir turės atsakyti už padarytą veiką. Skyriuje (duomenys neskelbtini) buvo korektiško elgesio, tvarkingas, ramus, pergyveno dėl ateities, bijojo teismo. Jokių abejonių, jog pastarasis galėjo nesuprasti ar bent jau ribotai suprasti savo veiksmų esmę, komisijai nekilo. Anot ekspertės, (duomenys neskelbtini) trūksta moralinio, etinio supratingumo. Ekspertė pažymėjo, kad tyrimui buvo pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, medicininiai dokumentai. Šių pateiktų duomenų, taip pat atlikto stacionarinio stebėjimo ir daugkartinio bendravimo su (duomenys neskelbtini) pakako išvadai padaryti. MRT nebuvo atliktas, išvadai pateikti šis tyrimas nėra reikalingas, nes stebimų neurologinių pakitimų nematė. (duomenys neskelbtini) buvo konsultuotas terapeuto dėl somatinių sutrikimų. Ekspertizės akte buvo pateikta nuteistojo psichikos sveikatos diagnozė, paaiškinanti jo būklę, įvertintą visame kontekste (išsilavinimo, darbinės veiklos, gyvenimo būdo, persirgtų ligų). Seksualinio pasirinkimo sutrikimas nebuvo stebėtas, įvardintas, kadangi objektyvių duomenų apie tai nebuvo gauta. Pats (duomenys neskelbtini) tokio potraukio nepripažino. Tokio pobūdžio lytinė deviacija vystosi ilgą laiko tarpą, tačiau objektyvių duomenų apie iškrypusį (duomenys neskelbtini) elgesį nebuvo pateikta, to neparodė nei vienas liudytojas. Ekspertės pozicija, (duomenys neskelbtini) pasakymas, kad jis nieko blogo nepadarė, nesupratimas padarytos žalos yra sąlygotas jo turimos moralės sampratos ir nerodo, jog asmuo negali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų. Toks yra asmens supratimas, tačiau tai nėra liguisto sutrikimo požymis. Jeigu jis supranta poelgį, ką padarė, bet nesupranta, kas už tai gali būti, tai nėra savo veiksmų nesuvokimas, o moralinio etinio pobūdžio, bet ne medicininė problema. Apibendrindama, kas buvo pasakyta, ekspertė parodė, jog, norint konstatuoti impulsyvaus pobūdžio seksualinio pasirinkimo sutrikimą, reikia turėti daugiau objektyvių duomenų, o tokių nebuvo, kaip ir duomenų apie (duomenys neskelbtini)piktnaudžiavimą alkoholiu. Magnetinio rezonanso tyrimo duomenys šiuo atveju poveikio ekspertinio tyrimo rezultatams neturi ir pateiktų išvadų nekeičia. (duomenys neskelbtini)buvo stebimas pakankamai ilgai (28 dienas), su pastaruoju ekspertai turėjo daugiau nei vieną pokalbį, jis buvo stebimas ir įstaigos personalo, todėl ekspertai galėjo kompetentingai įvertinti žmogaus elgesio ypatumus.

14. Apeliacinės instancijos teisme apklausta teismo psichologė ekspertė A. G., patvirtindama ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas, parodė, kad psichologinio tyrimo metu nuteistajam buvo nustatytas lengvas kognityvinis sutrikimas, stebimi atminties ir dėmesio proceso pakitimai, pažymėta ir tai, kad tiriamojo socialinis suvokimas, įskaitant ir seksualinę sferą, buvo pakankamas. (duomenys neskelbtini) sugebėjo įvertinti jam inkriminuojamos veikos reikšmę ir pasekmes. Darant išvadas, ekspertė rėmėsi stebėjimu, pokalbiais su tiriamuoju. Jų metu tiriamasis orientavosi situacijoje, įvardijo, jog pasielgė blogai, taip daryti negalima, bet tuo pačiu aiškino ir tai, kad neišprievartavo. Dėl kognityvinio sutrikimo ekspertė pažymėjo, kad psichologinėmis metodikomis buvo tirtos nuteistojo pažintinės funkcijos, rezultatas buvo 21 balas. Tiriamasis pasižymėjo dėmesio sutrikimais ir sunkumais paskirstymo srityse, tačiau jis orientavosi laike, vietoje, žinojo, kokiu tikslu atvyko ir į visus klausimus atsakė. Visa tai atitiko lengvą kognityvinį sutrikimą. Balų skaičius, apibūdinantis kognityvinio sutrikimo lygį, esminės įtakos, darant išvadą dėl (duomenys neskelbtini) gebėjimo įvertinti situaciją, neturėjo. Duomenų dėl seksualinio pasirinkimo sutrikimo tyrimo metu nebuvo gauta. Tvirtina savo išvadą, kad (duomenys neskelbtini) visiškai supranta savo veiksmų esmę ir už juos gali atsakyti.

15. Taigi, apklausus tiek specialisto išvadą pateikusį ekspertą K. D., tiek ekspertizės aktą pateikusias ekspertes N. M. ir A. G., matyti, jog kiekvienas iš jų patvirtino savo išvadas dėl nuteistajam (duomenys neskelbtini)konstatuotų sutrikimų ir jo galėjimo suprasti savo veiksmų esmę. Atitinkamai ekspertas K. D., atsižvelgęs į jo atlikto tyrimo metu konstatuotus sutrikimus, sveikatos būklę, paties nuteistojo parodymus dėl įvykio, (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos būseną apibūdino kaip atitinkančią riboto pakaltinamumo kriterijus. Savo ruožtu ekspertės N. M. ir A. G. patvirtino išvadą, kad, nepaisant (duomenys neskelbtini) nustatytų psichikos sutrikimų, jis visiškai suprato ir supranta savo veiksmų esmę bei gali už juos atsakyti. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius rašytinius dokumentus (specialisto išvadas ir ekspertizės aktą) bei nuteistojo tyrimą atlikusių ekspertų paaiškinimus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, sprendžia, kad nuteistojo (duomenys neskelbtini) gynėjo apeliaciniame skunde dėstoma pozicija dėl nuteistojo ne visiško suvokimo savo veiksmų esmės bei galėjimo už juos atsakyti nepasitvirtino.

16. Pirmiausiai, pažymėtina, kad nuteistojo (duomenys neskelbtini) gynėjas skunde argumentuoja (duomenys neskelbtini) atitinkant riboto pakaltinamumo kriterijus tuo, kad jam nustatytas lengvas kognityvinis sutrikimas (įvertinimas pagal MMSE metodiką yra 21 balas) pagal įvertinimą balais tik vienu balu skiriasi nuo vidutinio kognityvinio sutrikimo, kuriam esant gali būti konstatuojama riboto pakaltinamumo būklė. Šį argumentą paneigė ekspertinio tyrimo metu nuteistojo psichologinį tyrimą pagal MMSE metodiką atlikusi teismo psichologė ekspertė A. G.. Ji apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad, nežiūrint į tai, jog nuteistajam nustatytas lengvas kognityvinis sutrikimas tik vienu balu skiriasi nuo vidutinio laipsnio kognityvinio sutrikimo, šio sutrikimo laipsnio nustatymą įtakoja visa eilė kriterijų, kurie šiuo atveju leido spręsti tik apie lengvo laipsnio sutrikimą, o taip pat kartu su kitais duomenimis, gautais nuteistajam atliktų tyrimų metu, kompetentingai įvertinti nuteistojo galėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ekspertė pažymėjo, kad nors (duomenys neskelbtini) pasižymėjo dėmesio sutrikimais, sulėtėjusiu mąstymu, primityviais samprotavimais, kontaktas su juo buvo pakankamas, jis ne tik orientavosi aplinkoje, žinojo, dėl ko buvo tiriamas, bet ir papasakojo padarytos veikos aplinkybes, atsakė į visus jam užduotus klausimus, suvokė, jog tokie veiksmai negalimi ir dėl to turi atsakyti, t. y. sugebėjo įvertinti jam inkriminuojamos veikos reikšmę ir pasekmes. Analogiška išvada darytina įvertinus ir paties nuteistojo (duomenys neskelbtini) parodymus pirmosios instancijos teisme metu, iš kurių matyti, kad pastarasis pakankamai detaliai ir aiškiai nurodė nagrinėjamo įvykio detales. Skunde akcentuojami nuteistojo (duomenys neskelbtini) parodymai dėl nagrinėjamos situacijos vertinimo – kad nieko baisaus nenutiko, išprievartavimo nebuvo, t. y. paviršutiniškas ir lengvabūdiškas situacijos vertinimas taip pat nepaneigia ekspertų komisijos ekspertizės akte padarytos išvados dėl nuteistojo psichinės būklės bei jo gebėjimo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Matyti, jog tokiam (duomenys neskelbtini) išsakytam situacijos vertinimui įtakos turėjo jo paties moralinio, etinio pobūdžio nuostatos, o ne, kaip teigiama, psichikos pakitimai, lėmę pastarojo nepakaltinamumą ar ribotą pakaltinamumą.

17. Nuteistojo gynėjo apeliacinės instancijos teismui pateikta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat neduoda pagrindo prieiti išvados, jog nuteistojo pakaltinamumo klausimas pirmosios instancijos teisme buvo ištirtas neteisingai. Minėtoje specialisto išvadoje be ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų psichikos sveikatos sutrikimų konstatuotas ir seksualinio pasirinkimo sutrikimas (F65). Specialisto išvadą pateikęs teismo ekspertas K. D. apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad išvadą dėl nuteistojo (duomenys neskelbtini)dalinio negalėjimo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti jis padarė pateiktos medžiagos – baudžiamosios bylos ir medicininių dokumentų bei medicininio tyrimo MRT metu gautų duomenų pagrindu, po pokalbio su nuteistuoju, iš esmės pasirėmęs pastarojo žodžiais, kad jis nieko blogo nukentėjusiajai nepadarė, juk jos neišprievartavo. Teisėjų kolegija sutinka su ekspertizės aktą pateikusių teismo eksperčių N. M. ir A. G. argumentais, kad toks nuteistojo požiūris nerodo jo negebėjimo visiškai ar dalinai suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, o yra sąlygotas jo turimo moralinio etinio suvokimo. Taip pat ekspertės motyvuotai paneigė specialisto išvadoje nustatytą papildomą sutrikimo diagnozę, kadangi tiek ekspertėms, tiek specialistui pateiktoje medžiagoje nebuvo jokių duomenų jį konstatuoti, ekspertės N. M. teigimu, tokio pobūdžio sutrikimas pasireiškia atitinkamu elgesiu per ilgesnį laiko tarpą. Ekspertas K. D. patvirtino, kad šią diagnozę jis nustatė, iš esmės remdamasis nuteistojo žodžiais apie nukentėjusiosios elgesį prieš nusikalstamų veiksmų padarymą ir jo paties reakciją į jį. Taip pat nelaikytina, kad MRT tyrimo metu gauti duomenys apie nuteistojo galvos smegenų pakitimus gali įtakoti išvadą, susijusią su nuteistojo pakaltinamumo klausimo išsprendimu.

18. Teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų, tame tarpe nuteistojo gynėjo pateiktos specialisto išvados, patikimumą, turi atsižvelgti į tyrimui pateiktos medžiagos išsamumą, pakankamumą, ištyrimo visapusiškumą ir pan. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę atlikusioms ekspertėms buvo pateikta visa bylos medžiaga, jos susipažino su (duomenys neskelbtini)medicinine dokumentacija, nevienkartiniai su tiriamuoju bendravo, taip pat visą pastarojo buvimo tyrimo įstaigoje laiką jis buvo stebimas. Ekspertės visų šių surinktų duomenų ir atliktų tyrimų metu gautų rezultatų pagrindu padarė motyvuotas išvadas. Tuo tarpu ekspertui K. D., davusiam šioje byloje pateiktą specialisto išvadą, buvo žinoma dalis baudžiamosios bylos medžiagos – (duomenys neskelbtini) parodymų ir ankstesnio patraukimo baudžiamojon atsakomybėn duomenys, pirminė specialisto išvada ir ekspertizės aktas, taip pat mažametės nukentėjusiosios motinos parodymai bei papildomai pateikti galvos smegenų MRT rezultatai. Šią aplinkybę patvirtina ne tik specialisto išvados turinys, bet ir paties eksperto K. D. parodymai apeliacinės instancijos teismo posėdyje apie jo turėtą medžiagą tyrimui ir vienkartinį pokalbį su tiriamuoju (duomenys neskelbtini). Ir nors pats ekspertas patvirtino, kad iš jo turimų duomenų jis galėjo suformuluoti išvadą, teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtos išvados teiginius motyvuotai ir argumentuotai paneigė ekspertės N. M. ir A. G..

19. Apeliacinės instancijos teisme aiškinantis dėl nuteistajam nustatytų psichikos sveikatos sutrikimų ir jų įtakos (duomenys neskelbtini) gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, nustatyta, kad ekspertas K. D., nors patvirtino savo duotą išvadą, pripažino, kad jis, nustatydamas seksualinio pasirinkimo sutrikimą, iš esmės rėmėsi tik tiriamojo paaiškinimais, ekspertizės duomenimis, taip pat faktu, jog nuteistasis kartą turėjo konfliktą su moterimi, kurio metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, naudojo fizinį smurtą. Gi ekspertės N. M. ir A. G. nurodė, kad jokių objektyvių duomenų diagnozuoti šį sutrikimą neturėjo, nebuvo pateikta duomenų apie kokius nors anksčiau buvusius (duomenys neskelbtini) psichikos sutrikimus, iškrypusį elgesį, lankymąsi pas psichiatrus, juo labiau asocialų elgesį. Pats (duomenys neskelbtini) tokių aplinkybių nenurodė, kaip ir teismo apklausti liudytojai. Pateikti papildomi medicininio tyrimo (MRT) duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia byloje esančio ekspertizės akto išvadų ir eksperčių apeliacinės instancijos teismui pateiktų paaiškinimų, kad kognityvinis sutrikimas ir / ar organinis asmenybės sutrikimas bei jų mastas nustatomi psichologinėmis metodikomis, t. y. šiuos sutrikimus parodo tiriamojo mąstymo, emocijų, dėmesio, atminties vertinimas. Todėl galvos smegenų MRT, nesant duomenų apie tiriamojo turėtas sunkias galvos traumas, atlikimas kiekvienu atveju nėra tikslingas ir pagal psichologines metodikas atlikto tyrimo rezultatams įtakos neturi. Kita vertus, nustatyta, kad tiek ekspertizės akte, tiek specialisto išvadoje konstatuoto (duomenys neskelbtini) kognityvinio ir organinio asmenybės sutrikimų laipsnis iš esmės nesiskyrė (buvo nustatytas lengvas), išskyrus išvadą dėl šio sutikimo pasėkoje tiriamojo gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Dėl eksperto K. D. nurodytos aplinkybės, kad organinius galvos smegenų pažeidimus galėjo nulemti alkoholio vartojimas, pažymėtina, jog byloje nebuvo surinkta duomenų apie nuteistojo piktnaudžiavimą alkoholiu.

20. Įvertinus ne kiekvieną iš paminėtų aplinkybių atskirai, o jų visumą, darytina išvada, kad gynybos iniciatyva atlikto tyrimo metu gautos išvados nepaneigia ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padarytų išvadų dėl (duomenys neskelbtini) psichinės būklės ir jo gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę atlikusių ekspertų kompetencija, jų taikytomis tyrimo metodikomis, pateiktų išvadų teisingumu. Todėl apeliacinės instancijos teisme nebuvo nustatyta pagrindų skirti pakartotinę teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizę. Baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai neduoda pagrindo spręsti, kad (duomenys neskelbtini), darydamas nusikalstamą veiką, buvo tokios psichinės būsenos, kuri neleido jam iš dalies ar visiškai suvokti savo veiksmų pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, o tuo pačiu nenustatytas teisinis pagrindas taikyti BK 17 straipsnio ar 18 straipsnio nuostatas. Baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyti faktiniai duomenys, papildant juos duomenimis, gautais apeliacinės instancijos teisme atlikto įrodymų tyrimo metu, neginčytinai patvirtina, jog nuteistasis (duomenys neskelbtini), darydamas nusikalstamą veiką suprato savo veiksmų esmę ir juos valdė, t. y. veikė sąmoningai. Todėl pripažintina, kad (duomenys neskelbtini)nusikalto, būdamas pakaltinamas ir jo veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

21. Nesant teisinio pagrindo (duomenys neskelbtini) taikyti BK 17 ir 18 straipsnių nuostatas, nepagrįstas prašymas keisti skundžiamo nuosprendžio dalį ir dėl nukentėjusiajai priteisto civilinio ieškinio neturtinės žalos atlyginimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu civilinio ieškinio neturtinės žalos atlyginimui dydžio klausimas buvo išspręstas, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Pastebėtina, kad teisingam neturtinės žalos atlyginimui ir jos dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Antai, asmens sveikata, gyvybė, seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas yra vieni iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių. Todėl priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Nustatant neturtinės žalos, kurią patiria mažamečiai / nepilnamečiai, dydį, atsižvelgiama į nukentėjusiųjų amžių, socialinę brandą, suvokimo laipsnį, reakciją į prieš jį padarytą nusikalstamą veiką, jos įtaką nukentėjusiojo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi, asmenybės formavimuisi. Baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus. Surinktais ir ištirtais bylos įrodymais nustatyta, kad nuteistasis, pasinaudojęs nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės (įvykio metu nukentėjusiajai buvo septyneri metai), dėl ko ši įvykio metu dėl savo amžiaus, raidos, psichologinių ypatumų negalėjo adekvačiai priešintis, su pastarąja atliko seksualinio prievartavimo veiksmus, atitinkančius lytinės aistros tenkinimo kitokio fizinio sąlyčio būdu požymius. Kaip šių (duomenys neskelbtini) veiksmų pasekmė, nukentėjusiajai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis – kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8). Nukentėjusioji patyrė žalą, jautėsi prislėgta, kamuojama nerimo, nemigos, ne kartą buvo konsultuota psichologo. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, patirtų skriaudų, kaip neturtinės žalos, atlyginimo kompensuojamąją funkciją, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, o priteistas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas bei proporcingas padarytai žalai, suformuotai teismų praktikai analogiškose bylose neprieštarauja.

22. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas. Baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie būtų sukliudę tinkamai išnagrinėti baudžiamąją bylą, sudarę pagrindą naikinti skundžiamą nuosprendį, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, ar jį keisti (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas) nuteistojo (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato K. Paspirgelio apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nenustatyta.

23. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pateiktas prašymas išieškoti iš nuteistojo nukentėjusiosios įstatyminės atstovės naudai jos atstovavimo apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjant nuteistojo (duomenys neskelbtini) skundą, išlaidas. Iš teismui pateikto dokumento –2019 m. spalio 2 d. pinigų priėmimo kvito (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiosios atstovė advokatui už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 500 Eur.

24. Baudžiamojo proceso įstatymas numato nukentėjusiojo (šiuo atveju mažamečio nukentėjusiojo įstatyminio atstovo) teisę bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu turėti atstovą, kad proceso metu visapusiškai būtų ginamos ir užtikrinamos jo teisės bei teisėti interesai. BPK 106 straipsnio nuostatos, numatančios proceso išlaidų išieškojimą, galioja, ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, išieškant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.).

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, kuris teisėjų kolegijos atmetamas, taip pat atsižvelgusi į bylos sudėtingumą, posėdžių skaičių, juose praleistą laiką, atstovo darbo sąnaudas, sprendžia, kad nukentėjusiosios atstovės turėtos išlaidos ir prašoma išieškoti suma – 500 Eur yra protingo dydžio, atitinkanti advokato darbo sąnaudas ir pagrįsta rašytiniu įrodymu, todėl išieškotina iš nuteistojo (duomenys neskelbtini).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato Kastyčio Paspirgelio apeliacinį skundą apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios įstatyminei atstovei (duomenys neskelbtini) 500 Eur turėtų išlaidų advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme paslaugoms apmokėti.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėErnesta MontvidienėAlgimantas Valantinas