- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-20
- Bylos Nr.
- 2-1228-855/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00576-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- R. L., D. L.
- Atsakovas
- N. N.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Renatai Silvanovič, dalyvaujant ieškovams R. L., D. L., ieškovo atstovui adv. Tomui Veščiūnui, atsakovei N. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. L. ir D. L. ieškinį atsakovei N. N. ir atsakovės N. N. priešieškinį ieškovams R. L. ir D. L. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovai D. L. ir R. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei N. N., prašydami atidalinti ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, R. L. priteisiant žemės sklypą natūra, D. L. iš R. L. priteisiant 20625 Lt kompensaciją, o N. N. iš R. L. priteisiant 13750 Lt kompensaciją; sprendimą dalyje dėl kompensacijų priteisimo atidėti vieneriems metams. Ieškovai nurodė, kad minėtą žemės sklypą jie kartu su atsakove paveldėjo pagal įstatymą po ieškovų tėvo bei atsakovės vyro R. L., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties; ieškovams priklauso po 3/8 dalis sklypo, o atsakovei – ¼ dalis sklypo. Faktiškai žemės sklypą bei jame esantį statinį valdo ir naudojasi vien atsakovė N. N., kuri atsisako bendrauti su ieškovais, nesutinka geruoju išspręsti su sklypo naudojimu susijusius klausimus, tuo pažeisdama ieškovų interesus. Nurodė, kad žemės sklypas yra nedidelis – 6 arų, jame yra pastatytas, tačiau registre neįregistruotas statinys, todėl sklypas negali būti padalintas natūra ar naudojamas bendrai visų bendtaručių, ir atidalijimas iš bendrosios nuosavybės, priteisiant visą sklypą natūra vienam iš bendraturčių, o kitiems – pinigines kompensacijas, šiuo atveju būtų tinkamiausias sprendimas. Ieškovas R. L. prašė priteisti 55000 Lt vertės sklypą natūra jam, o kitiems bendraturčiam proporcingai jų daliai bendroje nuosavybėje – piniginę kompensaciją, nes: jam priklauso didesnė sklypo dalis, nei atsakovei; sklypas yra netoli (duomenys neskelbtini) prie tvenkinio, todėl jame ieškovas galėtų ilsėtis ir leisti laiką su šeima, o kito nekilnojamojo turto, išskyrus butą (duomenys neskelbtini), neturi; ieškovas D. L. nepageidauja sklypo natūra ir sutinka gauti kompensaciją, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-12335-466/2013 tarp tų pačių šalių siekia kito po tėvo mirties paveldėto bendraturčių turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisimo jam natūra, ir ieškovai galėtų taikyti vienas kito atžvilgiu piniginių reikalavimų įskaitymą; atsakovė neturi poreikio sklypui, nes juo, sklypas apkleistas, apaugęs, žemė nedirbama, medžiai ir krūmai neprižiūrimi, mėtosi šiukšlės, sklype yra pastatytas, tačiau neįregistruotas registre senos statybos statinys netinkamas gyventi, be vidinės apdailos, be patogumų ir komunikacijų, norint naudoti sklypą ir statinį reikalingas darbas bei piniginės investicijos, kurias pasiruošęs atlikti ieškovas; ieškovas dirba ir gauna nuolatines pajamas, yra finansiškai pajėgus išmokėti kitiems bendraturčiams piniginę kompensaciją, tuo tarpu atsakovė N. N., sprendžiant iš jai kitoje byloje teikiamos valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos, neturi tokių finansinių galimybių, parduoti dalį po vyro mirties likusio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ji be ieškovų sutikimo negali, šį butą siekia prisiteisti natūra ieškovas D. L..
Teismo posėdžio metu ieškovas R. L. nurodė, kad atsisako nuo reikalavimo atidėti sprendimo vykdymą dalyje dėl kompensacijų atsakovams priteisimo vieneriems metams, kadangi dabartinės jo finansinės galimybės leidžia įsiteisėjus teismo sprendimui išmokėti kompensacijas kitiems bendraturčiams, prašė atsisakymą nuo ieškinio dalies priimti, šioje byloje bylą nutraukti, nurodė, kad jam žinomos atsisakymo priėmimo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės.
Šalies argumentai
Atsakovė N. N. su ieškiniu nesutiko prašė jį atmesti, ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė atidalinti ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant žemės sklypą natūra jai, o ieškovams D. L. iš R. L. priteisiant iš atsakovės po 20625 Lt kompensacijos; sprendimą dalyje dėl kompensacijų priteisimo atidėti vieneriems metams. Sutiko, kad sklypo atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra tinkamiausias bendraturčių konfliktų sprendimo būdas, sutiko su ieškovų nurodyta žemės sklypo verte, tačiau prašė priteisti sklypą natūra jai, kadangi: sklypas jai svarbus kaip brangus prisiminimas, nes su ieškovų tėvu ir savo sutuoktiniu R. L. bendrai (tiek iki santuokos, tiek po santuokos) laimingai pragyveno 20 metų, per kuriuos daug laiko jie leido būtent šiame žemės sklype, kur augindavo daržoves, vaisius, puoselėjo medžius, krūmus, dirbo kitus darbus, leido vasaras, šventė šventes, ilsėjosi; taip pat kartu iš bendrų lėšų užbaigė statyti namelį, kuris nėra įregistruotas registre, į jį investavo ir pilnai išlaikė; po sutuoktinio mirties puolusi į depresiją, tačiau dabar atsigavusi atsakovė pasiruošusi sutvarkyti sklypą, pabaigti įrenginėti sodo namelį; per visą laikotarpį po vyro mirties vien atsakovė išlaiko ir prižiūri sklypą, moka visus su sklypu susijusius mokesčius, nors iki šiol jai nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir ji nėra įregistravusi nuosavybės teisių į dalį sklypo; Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl jos mirusio vyro brolio V. L. pripažinimo neveiksniu ir globos nustatymo, kurio globėja atsakovė prašosi būti paskirta, todėl sklypas reikalingas, kad neįgalus brolis galėtų leisti laiką ir ilsėtis gryname ore, o kitos tokios vietos atsakovė neturi; atsakovė yra finansiškai pajėgi išmokėti ieškovams piniginę kompensaciją, nes turi kito turto, pinigus planuoja gauti pardavusi jai priklausančią dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ar butą ir 118/1000 dalį pastogės, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat iš kitų šaltinių, tačiau tokios sumos sukaupimui reikia laiko, todėl prašė atidėti sprendimą šioje dalyje vieneriems metams.
Ieškovai R. L. ir D. L. su atsakovės priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ieškinyje nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovams R. L. ir D. L. bei atsakovei N. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,0600 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini): ieškovams R. L. ir D. L. priklauso po 3/8 dalys, o atsakovei N. N. – ¼ dalis šio žemės sklypo (b.l. 14-15). Žemės sklypą šalys paveldėjo pagal įstatymą po R. L., kuris buvo ieškovų tėvas ir atsakovės sutuoktinis, mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Nors atsakovei N. N. iki šiol nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į ¼ dalį šio žemės sklypo ir VĮ ‚Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota jos nuosavybės teisė, tačiau ji laikytina ¼ dalies sklypo savininke, kadangi po sutuoktinio mirties per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, priėmė visą palikimą, minėtu žemės sklypu faktiškai naudojosi, valdė, išlaikė, į kitą po vyro mirties likusį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir jį įregistravo registre savo nuosavybės teises (b.l. 16, 118-119, 125), o svarbiausia dėl to, jog įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo momento, o ne nuo palikimo įforminimo jo vardu momento, t.y. nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas yra pats paveldėjimas, palikimo priėmimas (CK 4.47 str. 1 d. 2 p., 5.1. str., 5.3 str.), tuo tarpu paveldėjimo teisės liudijimas ir jo įregistravimas viešame registre yra tik nuosavybės teisę patvirtinantys bei išviešinantys, bet ne nuosavybės teisę sukuriantys aktai.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 str. 1 d.). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.). CK 4.80 str. 2 d. nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).
Nagrinėjamu atveju tiek ieškovai, tiek atsakovė, t.y. visi ginčo žemės sklypo bendraturčiai sutiko, kad geriausias jų bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo / pasibaigimo būdas yra atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat sutiko, jog racionaliausia šioje konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas yra nedidelio ploto (6 arų), jame yra pastatytas statinys, bendraturčiai yra trys, būtų priteisti visą žemės sklypą natūra vienam iš bendraturčių, o kitiems – proporcingas kompensacijas. Tarp bendraturčių taip pat nekilo ginčo dėl žemės sklypo rinkos vertės (55000 Lt), nustatytos UAB „Nill Nill“ 2014-02-12 Turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 21-61), pagal kurią turėtų būti apskaičiuojamos atitinkamos kompensacijos natūra sklypo negaunantiems likusiems bendraturčiams. Taigi, ginčas kilo tik dėl ko, kuriam iš bendraturčių – ieškovui R. L. (mirusiojo R. L. sūnui iš antrosios santuokos) ar atsakovei N. N. (mirusiojo sutuoktinei) žemės sklypas priteistinas natūra, atitinkamai iš jo priteisiant pinigines kompensacijas likusiems bendraturčiams. Ieškovas D. L. (mirusiojo R. L. sūnus iš pirmosios santuokos) žemės sklypo natūra sau nepageidavo.
Pagal Lietuvos teismų praktiką, kompensaciją pagal CK 4.80 str. 2 d. galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikis dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (LAT 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007; 2011-05-27 nutartis c.b. A.K. v G.V., Nr. 3K-3-253/2011).
Įvertinęs kiekvieno iš bendraturčių valią, jų interesus, žemės sklypo poreikį atidalijamam daiktui, teisinį bei asmeninį (psichologinį) ryšį su daiktu, finansines galimybes išmokėti pinigines kompensacijas kitiems bendraturčiams, kitas reikšmingas faktines aplinkybes bei vadovaudamasis proporcingumo, bendraturčių interesų pusiausvyros, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypas natūra turėtų būti priteistas atsakovei N. N., o ieškovams – R. L. bei D. L. priteistinos atitinkamos piniginės kompensacijos, kurias atsakovė sutiko jiems išmokėti.
Nors ieškovui R. L. priklausanti žemės sklypo dalis (3/8 dalis arba 2,25 aro) yra kiek didesnė, nei atsakovei priklausanti dalis (1/4 dalis arba 1,5 aro), tačiau ši aplinkybė negali tapti pagrindu priteisti turtą natūra būtent ieškovui, kadangi bendras žemės sklypo plotas yra tik 6 arai, ir bendraturčių turimas nuosavybės teise plotas skiriasi labai nežymiai - tik 0,75 aro.
Nors šalys paaiškino ir sutiko, liudytojos V. A. (turinti žemės sklypą kaimynystėje), V. M. (ieškovo R. L. motina ir buvusi palikėjo R. L. sutuoktinė) parodė bei byloje esančios ieškovų pateiktos ir Turto vertinimo ataskaitoje esančios nuotraukos (b.l. 17-20, 50-51, 132-133) patvirtina, jog po V. L. mirties žemės sklypas buvo ir iki šiol yra pakankamai apleistas, neprižiūrimas, netvarkomas, apaugęs, prišiukšlintas, tačiau ši subjektyviai vertintina aplinkybė, bendraturčio (bendraturčių) naudojimosi jam priklausančiu daiktu intensyvumas, būdas, rūpestingumas ar apsisprendimas nesinaudoti turtu ir pan., šiuo atveju taip pat negali būti vertinama vieno ar kito bendraturčio naudai ar nenaudai.
Kita vertus, iki palikėjo R. L. mirties būtent atsakovė N. N. labai daug metų, iš esmės nuo bendro gyvenimo su R. L. pradžios (byloje pateikti prieštaringi įrodymai dėl bendro gyvenimo pradžios momento, bet šalys sutiko, kad iki santuokos su atsakove sudarymo (duomenys neskelbtini), atsakovė su vyru prieš tai daug metų gyveno kartu, santuoka su ankstesne sutuoktine V. M. nutraukta (duomenys neskelbtini), b.l. 120, 139) iki vyro mirties kartu su sutuoktiniu nuolat leisdavo laiką šiame žemės sklype, kuris, kaip matyti iš SB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-03-27 pažymos, R. L. buvo skirtas dar 1979 m. (b.l. 90), sklypą prižiūrėjo ir puoselėjo, jame sodindavo ir augindavo daržoves, gėles, medžius, krūmus, šienavo, leisdavo vasaras pastatytame, tačiau Nekilnojamojo turto registre neįregistruotame statinyje, švęsdavo šventes ir pan., ką patvirtina atsakovės N. N. paaiškinimai, liudytojos M. V. ir V. A. parodymai, atsakovės pateiktos nuotraukos (b.l. 123), o taip pat ir ieškovų paaiškinimai. Šios aplinkybės bei įrodymai taip pat patvirtina tą atsakovės akcentuotą aplinkybę, jog ginčo žemės sklypas jai emociškai svarbus, kaip bendro gyvenimo su sutuoktiniu prisiminimas, t.y. sklypas turi atsakovei didelę asmeniniais ryšiais pagrįstą vertę - didesnę, nei ieškovui R. L., kuris, kaip paaiškino pats, tiek anksti išsiskyrus jo tėvams (V. M. ir R. L.), tiek vėliau tapęs pilnamečiu tik kartais apsilankydavo sklype, jokių rimtesnių darbo, laiko, finansinių sąnaudų, susijusių su šiuo sklypu, nepatyrė. Nors šalys bei liudytojai V. M. bei V. A. pateikė nevienodus ir prieštaringus paaiškinimus ir parodymus dėl sklype esančio statinio statybos ir finansinių investicijų (kada ir kieno pradėtas statyti, kokios buvo būklės atsakovei pradėjus kartu gyventi su R. L., kieno lėšomis statytas ir pan.), tačiau šalys sutiko, jog atsakovei N. N. ir R. L. gyvenant kartu statinys buvo remontuojamas (keičiamas stogas ir kt.), daryti jo tvarkymo darbai. Kadangi, kaip minėta, byloje nėra duomenų apie statinio kadastrinių matavimų buvimą, jo vertę, statinys nėra įregistruotas registre nuosavybės teise niekieno vardu, teismas negali spręsti dėl jo nuosavybės teisių šioje byloje, ir vertina tik paties statinio buvimo sklype, naudojimosi šiuo statiniu faktą.
Atkreiptinas dėmesys ir į tą svarbią aplinkybę, jog per visus daugiau negu 10 metų nuo palikėjo R. L. mirties išimtinai viena atsakovė N. N. išlaikė visą žemės sklypą – mokėjo visus su žemės sklypu susijusius mokesčius SB „(duomenys neskelbtini)“, kurios nariu buvo jos miręs sutuoktinis (už elektros energiją, žemę, šiukšlių išvežimą, SB „(duomenys neskelbtini)“ nario mokesčius ir kitus mokesčius bendrijai bendroms reikmėms), ką patvirtina tiek pačios atsakovės paaiškinimai, tiek jos pateikti rašytiniai įrodymai (b.l. 97-98, 100- 106, 108-109). Ieškovai iš esmės neneigė, kad būdami sklypo bendraturčiai ir tapę jais po tėvo mirties, finansiškai prie paveldėto žemės sklypo išlaikymo, priežiūros išlaidų ir kt. neprisidėjo, apskritai sklype po tėvo mirties buvo lankęsi tik keletą kartų.
Vertinant dabartinį ginčo turto poreikį kiekvienam iš bendraturčių, galima teigti, jog jis yra apylygis, kadangi kitų žemės sklypų nei ieškovas R. L., nei atsakovė N. N. neturi, abi šalys pasiruošusios sutvarkyti sklypą ir norėtų leisti laiką bei ilsėtis šiame sklype. Nors atsakovė nurodė, kad sklypas jai labiau reikalingas, nes ji siekia globoti savo mirusio sutuoktinio brolį V. L., dėl kurio neveiksnumo Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-223-860/2014, tačiau teismas neturi šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, kadangi minėta byla inicijuota ne atsakovės, o Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus, kurio pareiškime globėju nėra prašoma paskirti konkretaus asmens, į bylą suinteresuotais asmenimis įtraukta tiek atsakovė, tiek abu ieškovai, atsakovė nepateikė teismui jokių kitų su minėta byla susijusių dokumentų (pvz., savo atsiliepimo į pareiškimą), iš kurių būtų galima spręsti, kad ji sutinka ir nori globoti V. L., prašomas pripažinti neveiksniu V. L. nuo 1995 m. iki šiol gyvena (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, o kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, sprendimas byloje dar nėra priimtas, byla dėl globos nustatymo neinicijuota, visa byla dėl asmens pripažinimo neveiksniu šiuo metu išsiųsta teismo psichiatrijos ekspertizei atlikti (b.l. 136-137, 140-141).
Byloje taip pat nenustatyti tokie esminiai ir ženklūs ieškovo R. L. ir atsakovės N. N. turtinės padėties skirtingumai, kurie leistų teismui daryti išvadą, jog ieškovas R. L. būtų labiau finansiškai pajėgus ir turėtų daugiau finansinių galimybių išmokėti piniginę kompensaciją kitiems bendraturčiams, negu atsakovė N. N., ar atvirkščiai, jog vienas ar kitas neturėtų galimybės išmokėti ją kitiems bendraturčiams: 1) tiek ieškovas R. L., tiek atsakovė N. N. paaiškino, kad yra pajėgūs, pasiruošę bei sutinka išmokėti proporcingas kompensacijas kitiems žemės sklypą natūra negaunantiems bendraturčiams; 2) tiek R. L., tiek N. N. turi pastovių pajamų: ieškovas gauna darbo užmokestį (b.l. 78-79), atsakovė – senatvės pensiją, ir nors sprendžiant iš atsakovės paaiškinimų, ji sudaro apie 650 Lt, tačiau kita vertus, ieškovas R. L. turi išlaikytinių – dvi nepilnametes dukras (b.l. 76-77), atsakovė jokių išlaikytinių neturi; 3) tiek R. L., tiek atsakovė N. N. yra kito paveldėto turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), dėl kurio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės šiuo metu sprendžiama kitoje civilinėje byloje (b.l. 83-84; 118-119; 127-131), bendraturčiai, abu turi kito nekilnojamojo turto (b.l. 88-89, 115-119); 4) ieškovo R. L. argumentas, jog jo prievolė sumokėti kitam bendraturčiui D. L. piniginę kompensaciją galėtų būti įskaityta į D. L. prievolę sumokėti jam kompensaciją už butą, esantį (duomenys neskelbtini), vertintinas kritiškai, nes toks pats įskaitymas galėtų būti taikomas ir tarp D. L. bei N. N. ieškovui D. L. galimo palankaus teismo sprendimo kitoje minėtoje byloje atveju, o teismo sprendimas toje byloje dar nėra priimtas ir ginčas dėl buto neišspręstas.
Kompleksiškai įvertinus visas aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, esant abiejų bendraturčių sutikimui ir valiai gauti žemės sklypą natūra, o kitiems bendraturčiams išmokėti proporcingas kompensacijas, apylygiai vertintinam poreikiui ginčo turtui bei finansinėms galimybėms išmokėti kompensacijas, tačiau atsižvelgiant į didesnį asmeniniais ryšiais pagrįstą atsakovės N. N. ryšį su ginčo žemės sklypu, ilgalaikį jos naudojimąsi šiuo turtu, jo priežiūrą, išlaikymą tiek iki palikėjo mirties, tiek po mirties, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju žemės sklypas priteistinas natūra atsakovei N. N., atitinkamai iš jos priteisiant proporcingas kompensacijas ieškovams R. L. ir D. L. – po 20625 Lt kiekvienam.
Atsakovė N. N. prašė atidėti teismo sprendimo įvykdymą dalyje dėl kompensacijų ieškovams priteisimo. CPK 284 str. 1 d. numato teismo teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Nors viena vertus, atsakovė N. N. nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jos nurodomų pajamų (senatvės pensijos) dydį, tačiau kita vertus, nurodė, jog reikalingo kompensacijoms ieškovams išmokėti pinigų sumos surinkimas pareikalautų tam tikro laiko, per kurį atsakovė galėtų realizuoti nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą ir/ar pasiskolinti pinigines lėšas. Bylos duomenimis, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas ir 118/1000 dalis pastogės, esantys (duomenys neskelbtini), kurį ji nurodė realizuosianti norėdama išsaugoti žemės sklypą, turto realizavimas bei paskolos gavimas objektyviai gali užimti tam tikrą laiką, iš atsakovės priteistina ieškovams bendra suma (41250 Lt) yra pakankamai didelė fiziniam asmeniui. Pats ieškovas R. L. ieškinyje prašė atidėti galimo palankaus jam sprendimo šioje dalyje įvykdymą, ir tik paskutinio posėdžio metu nurodė atsisakantis nuo šio reikalavimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes tikslinga atidėti atsakovės teismo sprendimo įvykdymą dalyje dėl kompensacijų ieškovams priteisimo 3 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismo sprendimo atidėjimas dar ilgesniam laikui neatitiktų teisingumo ir protingumo principų bei ieškovų interesų, kadangi palikėjas mirė dar (duomenys neskelbtini) m., t.y. prieš daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų, atsakovė palikimą priėmė, taigi jai buvo žinoma apie palikimą sudarantį turtą ir kitus įpėdinius – ieškovus, tapusius bendraturčiais bei tai, jog reikės spręsti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe klausimą, juo labiau, kad dar 2013 m. vasarį ieškovai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl kito po R. L. mirties paveldėto turto – aukščiau minėto buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl toks laikas vertintinas kaip daugiau negu pakankamas atsakovei savo pozicijai suformuoti ir atitinkamiems veiksmams jai įgyvendinti imtis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmestus ieškovų ieškinį ir patenkinus pagrindinį atsakovės priešieškinio reikalavimą, iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 144 Lt žyminio mokesčio (b.l. 111) ir 700 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 121), viso – 844 Lt (po 422 Lt iš kiekvieno). Iš ieškovų taip pat lygiomis dalimis priteistina 24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (po 12 Lt iš kiekvieno).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Priimti ieškovo R. L. dalies ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą pagal ieškovų R. L. ir D. L. ieškinį atsakovei N. N. dalyje dėl ieškovo R. L. reikalavimo atidėti teismo sprendimo vykdymą dalyje dėl kompensacijų ieškovui D. L. ir atsakovei N. N. priteisimo nutraukti.
Ieškovų R. L. ir D. L. ieškinį atsakovei N. N. atmesti.
Atsakovės N. N. priešieškinį ieškovams R. L. ir D. L. tenkinti iš dalies.
Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės R. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), D. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir N. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) priklausančias dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir priteisti šį žemės sklypą natūra nuosavybės teise atsakovei N. N., o ieškovams R. L. ir D. L. priteisti iš atsakovės N. N. po 20625 Lt (dvidešimt tūkstančių šešis šimtus dvidešimt penkis litus) kiekvienam kompensacijos.
Atidėti teismo sprendimo vykdymą dalyje dėl kompensacijos ieškovams R. L. ir D. L. priteisimo iš atsakovės N. N. 3 (trims) mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Likusioje dalyje atsakovės N. N. priešieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų R. L. ir D. L. lygiomis dalimis atsakovei N. N. 844 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 422 Lt (keturis šimtus dvidešimt du litus) iš kiekvieno, o į valstybės biudžetą - 24 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 12 Lt (dvylika litų) iš kiekvieno.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, jo kopiją išsiųsti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registrui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.