Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Danutės Žvinklytės

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo P. Ž. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovui P. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. L. Plungės apylinkės teisme pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo P. Ž. 2 606,58 Eur skolą už 2013 m. balandžio 30 d. parduotas 90 UAB „JLGKV“ akcijas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas, vienintelis bendrovės UAB „JLGKV“ akcininkas, susitarė su pirkėju P. Ž. dėl jam priklausančių 90 procentų UAB „JLGKV“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų pardavimo, tai sudarė 90 procentų bendrovės kapitalo. Buvo susitarta dėl akcijų kainos, kad ji sudarys 9 000 Lt, po sandorio ieškovui liko 10 procentų bendrovės akcijų. Ieškovas nurodo, kad pagal 2013 m. balandžio 30 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 3.3 punktą atsakovas privalėjo sumokėti akcijų pirkimo kainą grynaisiais pinigais šios sutarties sudarymo momentu, tačiau atsakovas sutartos sumos nesumokėjo.

2. Atsakovas P. Ž. atsiliepime su ieškovo ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2013 m. balandžio 30 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas nupirko 90 paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, sutarties 3.4 punktas numatė, kad nuosavybės teisė į akcijas iš pardavėjo pereina pirkėjui nuo sutarties sudarymo momento. Atsakovas nurodo, kad 2013 m. gegužės 17 d. kartu su ieškovu nuvykęs į banką pervedė pardavėjui 9 000 Lt, mokėjimo paskirtyje buvo įvardyta „paskola“, kadangi ieškovas nebuvo perdavęs bendrovės buhalterinių dokumentų ir automobilio „Ford“.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinys tenkintas. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo P. Ž. 2 606,58 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2606,58 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. kovo 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 596,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui J. L.. Teismo pagrindiniai motyvai:

3.1. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas J. L. savo prievolę pagal 2013 m. balandžio 30 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį įvykdė, pardavė akcijas atsakovui, akcininkų pakeitimai įregistruoti Juridinių asmenų registre 2013 m. birželio 7 d., o atsakovas po akcijų įsigijimo daugiau kaip 4 metus vykdė UAB „JLGKV“ akcininko funkcijas.

3.2. Labiau tikėtina, kad 2013 m. gegužės 17 d. mokėjimo pavedimą 9 000 Lt atsakovas P. Ž. ieškovui J. L. atliko už patalpų nuomą, vykdydamas UAB „JLGKV“ akcininko funkcijas, o ne sumokėjo ieškovui už akcijas.

3.3. Atsakovas iki sutartyje nustatyto termino, t. y. 2013 m. balandžio 30 d., nei vėliau savo prievolės sumokėti susitartą akcijų kainą ieškovui J. L. neįvykdė, įrodymų, kad atsakovas šią pareigą ieškovui įvykdė, byloje nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Atsakovas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Teismas neįtraukdamas į bylą trečiuoju asmeniu UAB „JLGKV“ neatskleidė bylos esmės, nes nebuvo nustatytos teismo sprendimo priėmimui visos faktinės bylos aplinkybės, t. y. ar UAB „JLGKV“ yra grąžinusi J. L. 9000 Lt, sumokėtų už nuomą įmonei UAB „Hakonlita“. Jeigu taip, tai J. L. šioje byloje neturi reikalavimo teisės, o jeigu ne, tai J. L. tokią reikalavimo teisę gali pareikšti UAB „JLGKV“ ir galbūt bylą baigti taikos sutartimi.

4.2. Byloje nėra jokių duomenų, kad J. L. būtų 9000 Lt paskolą grąžinęs P. Ž., taip pat nebuvo nustatyta, ar UAB „JLGKV“ negrąžino minimo nuomos mokesčio P. Ž..

4.3. P. Ž. 2013 m. gegužės 17 d. nebuvo UAB „JLGKV“ akcininkas ir jam nebuvo kilusi prievolė mokėti ar vykdyti bet kokias prievoles su būsimos įmonės įsipareigojimais. Todėl ieškovo argumentai, kad 2013 m. gegužės 17 d. ėjo į banką tam, kad atsakovas P. Ž., kaip UAB „JLGKV“ akcininkas, sumokėtų įmonei UAB „Hankolita“ už patalpų nuomą, yra teisiškai neargumentuoti, o pirmosios instancijos teismo vertinimas šiuo aspektu iš esmės prieštarauja išsakytiems apelianto argumentams. Nepaaiškinami ieškovo J. L. argumentai ir tuo aspektu, kad P. Ž. nebuvo jokio būtinumo pervesti pinigus J. L., kad pastarasis už jį padarytų pavedimą už patalpų nuomą įmonei UAB „Hankolita“.

4.4. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė pažymą apie atsiskaitymą su VSDFV, iš to matyti, kad įmonė įsiskolinimų fondui neturi. Taip pat iš prie ieškinio pateikto priedo matyti, kad UAB „JLGKV“ 2013 m. gegužės 8 d. yra atsiskaičiusi ne tik su VSDFV, bet ir su VMI. Šie duomenys patvirtina, kad 2013 m. gegužės mėn. UAB „JLGKV“ finansiškai buvo pajėgi vykdyti finansinius įsipareigojimus valstybei, todėl nesant kitų pateiktų duomenų apie įmonės finansinius įsipareigojimus nėra pagrindo teigti, kad įmonė neturėjo piniginių lėšų atsiskaityti už patalpų nuomą su UAB „Hankolita“.

4.5. Ieškovas savo tariamas pažeistas teises ginti pradėjo praėjus ilgam laiko tarpui, t. y. 6 metams nuo akcijų perleidimo sutarties sudarymo ir jo ieškinys teismui buvo sietinas su laikotarpiu, kai P. Ž. pirmosios instancijos teismui pateikė antstoliams vykdyti notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Apelianto nuomone, ieškovo pareikštas ieškinys yra sietinas tik su ieškovo gynybine pozicija kitoje civilinėje byloje Nr. 2-204-1054/2019.

5. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimo pagrindiniai motyvai:

5.1. Apeliacinio skundo 13–15 dalyse atsakovas nurodo, kad teismas privalėjo šalimi įtraukti UAB „JLGKV“. Tokią neaiškią ir nekonkrečią poziciją atsakovas išsakė visos bylos nagrinėjimo metu, pats reikalavo įtraukti UAB „JLGKV“ šalimi, po to reikalavimo atsisakė, buvo išsakyta pozicija, kad šioje byloje atsakovas reikš priešieškinį, tačiau tokia teise atsakovas nepasinaudojo. Atsakovas pats galėjo įtraukti naują šalį, tačiau to nedarė. Atsakovas nereikalavo, kad būtų apklausti UAB „JLGKV“ atstovai, nereikalavo pateikti dokumentų, taip pat jis nesikreipė su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš J. L., todėl laikytina, kad tokie skundo motyvai yra nelogiški ir teisiškai nemotyvuoti, tuo labiau, kad iki 2017 m. spalio 25 d. P. Ž. buvo akcininkas ir įmonės direktorius ir tikrai žinojo apie pinigų judėjimą įmonėje.

5.2. Nesuprantamas atsakovo teiginys skundo 22 dalyje, kur nurodoma, kad ieškovas su ieškiniu pateikė įrodymus, jog UAB „JLGKV“ yra atsiskaičiusi su VSDFV ir VMI ir tai, pasak apelianto, rodo, kad įmonė 2013 gegužės mėnesį buvo pajėgi atsiskaityti ir už nuomą, todėl nėra pagrindo teigti, kad įmonė neturėjo lėšų atsiskaityti už patalpų nuomą su UAB „Hankolita“. Ieškovo nuomone, tai nesusieti dalykai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

8. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2013 m. balandžio 30 d. tarp ieškovo J. L. ir atsakovo P. Ž. buvo sudaryta paprastųjų akcijų pirkimo–pardavimo sutartis. Ieškovas atsakovui P. Ž. elektroniniu paštu 2013 m. birželio 13 d. išsiuntė 2013 m. birželio 12 d. pranešimą, kuriame nurodyta, kad atsakovas nesumokėjo ieškovui 9000 Lt už akcijas pagal 2013 m. balandžio 30 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, todėl ieškovas laiko sudarytą sutartį negaliojančia. Atsakovas P. Ž. 2013 m. gegužės 17 d. mokėjimo pavedimu AB DNB banke iš asmeninės sąskaitos ieškovui J. L. į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 9000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodyta „paskola“. J. L. 2013 m. gegužės 17 d. mokėjimo pavedimu AB DNB banke iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo įmonei UAB „Hakonlita“ 9000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodyta: „už patalpų nuomą, UAB „JLGKV“. UAB „JLGKV“ 2013 m. birželio 4 d. akcininkų sąrašo duomenimis, ieškovas J. L. turėjo 10 vnt. UAB „JLGKV“ akcijų (2009 m. gegužės 14 d. įsigyta 100 vnt. akcijų, kurių nominali vertė 100 Lt, akcijos perleistos 90 vnt. 2013 m. balandžio 30 d.), atsakovas P. Ž. turėjo 90 vnt. UAB „JLGKV“ akcijų (90 vnt. akcijų, kurių nominali vertė 100 Lt, įsigytos 2013 m. balandžio 30 d.). Pagal UAB „JLGKV“ 2017 m. spalio 31 d. akcininkų sąrašo, kuris teiktas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo, duomenis, 2017 m. spalio 25 d. bei 2017 m. spalio 31 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis bendrovės akcijas įsigijo V. V., J. S., bendrovės akcininku liko J. L.. VĮ Registrų centro 2019 m. liepos 17 d. sąrašo duomenimis, UAB „JLGKV“ akcininkų sąrašo pakeitimai 2013 m. birželio 4 d. pateikti Juridinių asmenų registrui ir įregistruoti 2013 m. birželio 7 d. UAB „JLGKGV“ 2013 m. gegužės 20 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo duomenimis, bendrovės akcininkas P. Ž. pasiūlė UAB „JLGKV“ vadovu išrinkti A. S.. UAB „JLGKV“ banko sąskaitos išrašo duomenimis, 2013 m. kovo 8 d. atliktas avansinis mokėjimas 37 015,92 Lt sumos UAB „Hakonlita“ už patalpų nuomą (3 mėn.) pagal sutartį. UAB „JLGKV“ banko sąskaitos išrašo duomenimis, 2013 m. birželio 6 d. atliktas mokėjimas 12 000,00 Lt sumos UAB „Hakonlita“ už patalpų nuomą pagal sutartį. Iš 2013 m. liepos 31 d. susitarimo dėl 2013 m. kovo 7 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimo bei 2014 m. birželio 19 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad 2013 m. kovo 7 d. tarp UAB „JLGKV“ ir UAB „Hakonlita“ sudaryta patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

9. Byloje kilo ginčas dėl sumokėjimo už parduotas akcijas. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iš atsakovo priteisti 2 606,58 Eur (9 000 Lt) skolą už 2013 m. balandžio 30 d. parduotas 90 vnt. UAB „JLGKV“ akcijų, kadangi atsakovas su ieškovu už akcijas neatsiskaitė. Atsakovas nurodė, kad su ieškovu už parduotas akcijas yra atsiskaitęs 2013 m. gegužės 17 d. mokėjimo pavedimu, juo buvo pervesta 2 606,58 Eur (9 000 Lt) suma, mokėjimo paskirtyje nurodyta „paskola“. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavo, kad atsakovas neįrodė sumokėjimo fakto.

10. Apeliantas skunde nurodo, kad P. Ž. 2013 m. gegužės 17 d. nebuvo UAB „JLGKV“ akcininkas ir jam nebuvo kilusi prievolė mokėti ar vykdyti bet kokias prievoles su būsimos įmonės įsipareigojimais. Jo nuomone, 2013 m. gegužės mėn. UAB „JLGKV“ finansiškai buvo pajėgi vykdyti finansinius įsipareigojimus valstybei. Teigia, kad ieškovas savo tariamas pažeistas teises ginti pradėjo praėjus ilgam laiko tarpui, t. y. 6 metams nuo akcijų perleidimo sutarties sudarymo, apelianto nuomone, ieškovo pareikštas ieškinys yra sietinas tik su ieškovo gynybine pozicija kitoje civilinėje byloje Nr. 2-204-1054/2019. Apeliantas mano, kad teismas neįtraukdamas į bylą trečiuoju asmeniu UAB „JLGKV“ neatskleidė bylos esmės.

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo ribų, toliau pasisakys dėl šių apelianto argumentų.

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalį, pirkimo– pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.305 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vertybinių popierių pirkimui–pardavimui taikomos CK šeštosios knygos XXIII skyriaus „Pirkimas–pardavimas“ normos, jeigu kiti įstatymai nenustato specialiųjų pirkimo–pardavimo taisyklių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galiojantis teisinis reglamentavimas bei nurodytos aplinkybės patvirtina pagrindinius akcijų pirkimo–pardavimo sutarties požymius (CK 6.305 str. 1–2 d., Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 46 str. 2–3 d.).

13. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad tarp šalių buvo susiklostę akcijų pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas įsipareigojo parduoti 90 vienetų UAB „JLGKV“ akcijų, o atsakovas įsipareigojo šias akcijas nupirkti bei sumokėti sutartyje numatytą sumą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Be to, sutartyje buvo nustatyta, kad pirkėjas (atsakovas) apmoka akcijų pirkimo kainą grynaisiais pinigais.

14. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas savo įsipareigojimus pagal 2013 m. balandžio 30 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį įvykdė, ieškovas pardavė ir perleido akcijas atsakovui. Akcininkų pakeitimai įregistruoti Juridinių asmenų registre 2013 m. birželio 7 d., o atsakovas po akcijų įsigijimo daugiau kaip 4 metus vykdė UAB „JLGKV“ akcininko funkcijas. Pabrėžtina, kad atsakovas, teigdamas, kad sumokėjo už akcijas, privalėjo įrodyti sumokėjimo grynaisiais pinigais faktą. Taigi atsakovas turėjo įrodyti ne tik, kad pinigus ieškovui sumokėjo, bet ir tai, kad mokėjimas vyko ne bankiniu pavedimu, kt., o būtent grynaisiais pinigais, nes taip buvo sutarta.

15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog, kaip buvo minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė sumokėjimo už akcijas fakto. Akcentuotina, kad apeliaciniame skunde nėra pateikta nė vieno argumento, susijusio su atsakovo prievolės įvykdymu – atsiskaitymu grynaisiais pinigais už akcijas (ne)įvykdymu (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliaciniame skunde keliami kiti klausimai, kolegija į pagrindinius atsakys.

16. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad J. L. būtų 9 000 Lt paskolą grąžinęs P. Ž., taip pat nebuvo nustatyta, ar UAB „JLGKV“ negrąžino minimo nuomos mokesčio P. Ž.. Kolegija pažymi, kad bylos ribas apibrėžia ieškovo nustatytas ieškinio dalykas (ieškovo reikalavimas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė iš atsakovo priteisti skolą pagal 2013 m. balandžio 30 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi jokie klausimai, susiję su paskolos ir / ar nuomos santykiais, šioje byloje nebuvo nagrinėjami. Dėl to ir neturėjo būti nustatinėjamos aplinkybės, susijusios su tuo, ar J. L. būtų 9 000 Lt paskolą grąžinęs P. Ž., taip pat su tuo, ar UAB „JLGKV“ negrąžino minimo nuomos mokesčio P. Ž.. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas neįrodė atsiskaitymo su ieškovu fakto, nurodė ir tai, kad „labiau tikėtina, jog 2013 m. gegužės 17 d. mokėjimo pavedimą 9000 Lt sumą atsakovas P. Ž. ieškovui J. L. būtent darė už patalpų nuomą, vykdydamas UAB „JLGKV“ akcininko funkcijas, o ne apmokėjimui ieškovui „už akcijas“, tai reiškia tik, kad teismas svarstė, kokios paskirties mokėjimą atsakovas galėjo atlikti 2013 m. gegužės 17 d. 9000 Lt mokėjimo pavedimu, kurio paskirtyje nurodyta „paskola“. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2013 m. gegužės 17 d. 9000 Lt mokėjimo pavedimas nebuvo atsiskaitymas su ieškovu už 2013 m. balandžio 30 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi parduotas akcijas. Atskirai pažymėtina, kad pats atsakovas byloje esančioje 2013 m. gegužės 16 d. pažymoje dėl investuotų, paskolintų piniginių lėšų, kurią bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino, jog pildė ir išsamiai ruošė jis, nurodė, kad 2017 m. gegužės 17 d. sumokėjo už įmonę UAB „JLGKV“ 9000 Lt bankiniu pavedimu būtent už pastato nuomą.

17. Apeliantas teigia, kad P. Ž. 2013 m. gegužės 17 d. nebuvo UAB „JLGKV“ akcininkas ir jam nebuvo kilusi prievolė mokėti ar vykdyti bet kokias prievoles su būsimos įmonės įsipareigojimais. Kolegija pastebi, jog, kaip anksčiau minėta, šios bylos nagrinėjimo ribos – 2013 m. balandžio 30 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties (ne)tinkamas įvykdymas. Dėl šios priežasties klausimai, susiję su atsakovo P. Ž. prievolėmis įmonei UAB „JLGKV“ 2013 m. gegužės 17 d., neapima ieškovo reikalavimo ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl to šis klausimas negali būti svarstomas.

18. Apeliantas skunde nurodo, kad UAB „JLGKV“ 2013 m. gegužės 8 d. yra atsiskaičiusi ne tik su VSDFV, bet ir su VMI. Šie duomenys patvirtina, kad 2013 m. gegužės mėn. UAB „JLGKV“ finansiškai buvo pajėgi vykdyti finansinius įsipareigojimus valstybei, todėl nesant kitų pateiktų duomenų apie įmonės finansinius įsipareigojimus nėra pagrindo teigti, kad įmonė neturėjo piniginių lėšų atsiskaityti už patalpų nuomą su UAB „Hankolita“. Kolegija sprendžia, jog svarbu tai, kad aplinkybę, jog įmonė neturėjo piniginių lėšų atsiskaityti už patalpų nuomą su UAB „Hankolita“, nurodė ieškovas teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad šios aplinkybės teismo sprendime nėra nustatytos ir / ar vertintos, todėl jos negali būti apeliacinio skundo objektas (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Pridėtina, kad finansinė UAB „JLGKV“ padėtis taip pat nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, šioje byloje nagrinėjamas ginčas tarp dviejų fizinių asmenų ir vieno iš jų (ne)tinkamo prievolės pagal šalių sutartį (ne)įvykdymo.

19. Apeliantas skunde teigia, kad ieškovas savo tariamas pažeistas teises ginti pradėjo praėjus ilgam laiko tarpui, t. y. 6 metams nuo akcijų perleidimo sutarties sudarymo, ir jo ieškinys teismui buvo sietinas su laikotarpiu, kai P. Ž. pirmosios instancijos teismui pateikė antstoliams vykdyti notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Apelianto nuomone, ieškovo pareikštas ieškinys yra sietinas tik su ieškovo gynybine pozicija kitoje civilinėje byloje Nr. 2-204-1054/2019. Atsakant į šį argumentą pastebėtina, kad įstatymų leidėjas asmeniui, kurio teisė galbūt yra pažeista, suteikė teisę kreiptis į teismą per tam tikrą laikotarpį (ieškinio senatis) (CK 1.125 straipsnis). Be to, įstatymų leidėjas asmeniui, besikreipiančiam teisinės gynybos, nenumatė pareigos pasiaiškinti kitai šaliai, kodėl jis kreipiasi po tam tikro termino nuo teisės pažeidimo. Taigi aplinkybė, kad ieškovas į teismą kreipėsi po 6 metų, nesudaro pagrindo ieškinį ir jo pagrįstumą vertinti kitaip ir / ar daryti kitokias išvadas bei tokiu būdu apsunkinti ieškovo teisinę padėtį. Dėl šių priežasčių teisinis reglamentavimas nesikeičia, jeigu ieškovas ir kreipėsi į teismą po 6 metų nuo teisės pažeidimo.

20. Apelianto nuomone, teismas neįtraukdamas į bylą trečiuoju asmeniu UAB „JLGKV“ neatskleidė bylos esmės, nes nebuvo nustatytos teismo sprendimo priėmimui visos faktinės bylos aplinkybės, t. y. ar UAB „JLGKV“ yra grąžinusi J. L. 9000 Lt, sumokėtų už nuomą įmonei UAB „Hakonlita“. Jeigu taip, tai J. L. šioje byloje neturi reikalavimo teisės, o jeigu ne, tai J. L. tokią reikalavimo teisę gali pareikšti UAB „JLGKV“ ir galbūt bylą baigti taikos sutartimi. Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl UAB „JLGKV“ įtraukimo į bylą, pažymi, jog pagal CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms, taip pat jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

21. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018). Tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. Kita vertus, spręsdamas dėl tokio asmens įtraukimo klausimą, teismas negali reikalauti, kad asmuo pagrįstų savo dalyvavimą byloje tuo, kad byla turės tiesioginės įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes tokie padariniai būdingi tik bylos šaliai arba trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, įvertinant to asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018). Aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197- 611/2015).

22. Teisėjų kolegija pažymi, jog ši nagrinėjama civilinė byla tarp ieškovo ir atsakovo yra privataus pobūdžio, susijusi su šalių sudaryta 2013 m. balandžio 30 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi. Apeliaciniame skunde nėra nurodoma, kaip ši byla gali turėti įtakos UAB „JLGKV“ materialiosioms teisėms ir pareigoms. Nors buvo perkamos būtent jos akcijos, tačiau ji nėra privataus nagrinėjamo ginčo šalis ir negali daryti įtakos privačių šalių susitarimui, šiuo atveju tam, ar atsakovas sutartinę kainą sumokėjo. Dėl to spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenusprendė dėl UAB „JLGKV“ teisių ar pareigų pripažinimo, pakeitimo, panaikinimo ar kitokio nusprendimo, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Apelianto nurodomi motyvai dėl UAB „JLGKV“ nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku.

23. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo

25. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, tai jo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

26. Ieškovas pateikė duomenis apie turėtas 250 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidų pagrįstumui patvirtinti pateikė kasos pajamų kvitą.

27. Vertinant patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal prašymą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais.

28. Taigi atsižvelgiant į tai, kad ieškovo patirtos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų įkainių, yra realios ir pagrįstos, todėl priteistinos ieškovui iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovui J. L. priteisti iš atsakovo P. Ž. 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.