- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-04
- Bylos Nr.
- 1S-747-485/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, susipažinęs su laikinai einančios Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės pareigas Dianos Jarmalės skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teisme 2015 m. kovo 26 d. gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento teikimas dėl R. S. L. paskirtos likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvoje.
Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 30 d. nutartimi įpareigojo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą nuteistajam R. S. L. parinkti gynėją teikimo dėl paskirtos likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvoje nagrinėjimui.
Šalies argumentai
Laikinai einanti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) direktorės pareigas D. Jarmalė skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartį ir skunde nurodo, kad klausimas dėl nuteistajam paskirtos likusios neatliktos bausmės vykdymo Lietuvoje patenka ne į baudžiamosios bylos nagrinėjimo, bet į bausmės vykdymo stadiją, todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 str. nuostatos dėl būtino gynėjo dalyvavimo nėra taikomos. Be to, remiantis BPK 365 str. 3 d., 4 d. nuostatomis užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymo reikalavimais Lietuvos respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina apylinkės teismas priimdamas nutartį BPK 362 str. nustatyta tvarka. Pagal BPK 362 str. 4 d. klausimus dėl nuosprendžio metu kylančių neaiškumų teismas išsprendžia pagal BPK 361 str. Šiems klausimams spręsti gali būti rengiamas teismo posėdis ir šaukiamas prokuroras, gynėjas ir kiti proceso dalyviai, tačiau jų neatvykimas nestabdo klausimo sprendimo. Tai leidžia daryti išvadą, kad gynėjo dalyvavimas, nagrinėjant klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvoje, nėra būtinas. Tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas nėra būtinas pagal BPK 51 straipsnį ar privalomas kitais įstatymų numatytais atvejais, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Tarnyba Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo numatyta tvarka. Šiuo atveju teismui nepagrįstai įpareigojus Tarnybą paskirti gynėją teikimo dėl nuteistajam paskirtos likusios neatliktos bausmės vykdymo Lietuvoje nagrinėjime, bus pažeistas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principas, kadangi paskirtam advokatui bus mokamas užmokestis iš valstybės biudžeto. Tarnyba skunde taip pat pažymi, kad ji dėl tokios nepagrįstos apylinkės teismo nutarties, kuria nuteistajam buvo paskirtas gynėjas, turi teisę paduoti skundą, kadangi savo kompetencijos ribose siekia ginti viešąjį interesą.
Laikinai einančios Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės pareigas Dianos Jarmalės skundas nenagrinėtinas.
Baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikoje vyksta tik pagal proceso veiksmų atlikimo metu galiojančio BPK nustatytas taisykles (BPK 4 str. 1 ir 2 dalys). Tai reiškia, kad joks teisėjas neturi teisės priimti ir nagrinėti skundo ar prašymo kitokia nei Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka.
BPK 439 str. 1 d. nuostata numato, jog bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę Kodekso X dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis aukštesniems teismams. Detalią žemesnių teismų nutarčių apskundimo aukštesniems teismams tvarką reglamentuoja BPK 440 str., kurio 1 dalyje nurodyta, jog skundus dėl žemesniojo teismo nutarties aukštesniajam teismui turi teisę paduoti bylos nagrinėjimo teisme dalyviai, jeigu mano, kad žemesniojo teismo nutartimi pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Skundus gali paduoti ir kiti proceso dalyviai, taip pat byloje nedalyvaujantys asmenys, kuriems buvo taikytos šio kodekso 163 str. numatytos prievartos priemonės. Tokia straipsnio redakcija leidžia daryti išvadą, kad BPK X dalies tvarka skundus turi teisę paduoti tik bylos nagrinėjimo teisme dalyviai. Byloje nedalyvaujantys asmenys skundus aukštesniesiems teismams gali paduoti tik tuo atveju, jei jiems buvo taikytos šio Kodekso 163 str. numatytos prievartos priemonės.
Taigi šiuo atveju skundą dėl apylinkės teismo nutarties baudžiamojoje byloje, kurioje nagrinėjamas teikimas dėl R. S. L. paskirtos likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvoje, pateikusi Tarnyba nelaikytina proceso dalyviu ar kitu byloje nedalyvaujančiu asmeniu, todėl laikinai einančios Tarnybos direktorės pareigas D. Jarmalės skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarties BPK X dalies tvarka Kauno apygardos teisme negali būti nagrinėjamas. Tokia nuomonė dera ir su teismine praktika (žr., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1N-59/2012, Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-1989-485/2013, Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-765-582/2015).
Tačiau, net ir pripažinus, kad Kauno apylinkės teismas Tarnybos skundą dėl 2015-03-30 nutarties priėmė ir išsiuntė nagrinėjimui Kauno apygardos teisme nepagrįstai, visgi pažymėtina, kad apylinkės teismo nutartyje nurodomi neteisingi argumentai dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, nagrinėjant klausimus, susijusius su nuosprendžio vykdymu. Pažymėtina tai, jog iš bylos medžiagos matyti, jog Kauno apylinkės teismas 2015-03-30 nutartyje konstatavo, kad teikimo dėl R. S. L. paskirtos likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvoje nagrinėjime turi dalyvauti gynėjas ir šia nutartimi įpareigojo Instituciją nuteistajam R. S. L. paskirti gynėją. Motyvavo tuo, kad neužtikrinus gynėjo dalyvavimo būtų pažeista kaltinamojo galimybė įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo kaltinimų, jo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami, todėl jam taikomos BPK 51 str. 2 d. nuostatos. Toks šio Įstatymo plečiamasis aiškinimas neatitinka šio Įstatymo raidės (esmės). BPK 51 straipsnis reglamentuoja būtinąjį gynėjo dalyvavimo atvejus tik ginant įtariamąjį ir kaltinamąjį. Pažymėtina tai, kad BPK 22 str. 2 d. konstatuota, jog kaltinamasis, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tampa nuteistuoju. Pažymėtina tai, kad nuteistųjų teises reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 362 str. 4 d., klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal šio Kodekso 361 str., taip pat klausimus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Šiems klausimams spręsti gali būti rengiamas teismo posėdis. Į teismo posėdį reikiamais atvejais teismas šaukia prokurorą, gynėją ir kitus proceso dalyvius, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. Šių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad gynėjo dalyvavimas, priešingai nei 2015-03-30 nutartyje nurodė Kauno apylinkės teismas, nėra būtinas.
Dėl nustatytų ir šioje nutartyje nurodytų aplinkybių laikinai einančios Tarnybos direktorės pareigas D. Jarmalės skundas paliekamas nenagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Laikinai einančios Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės pareigas Dianos Jarmalės skundą palikti nenagrinėtą.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.