- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-21
- Bylos Nr.
- 1S-765-582/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-72-1-00205-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dmitrijus Korsakovas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, susipažinęs su laikinai einančios Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės pareigas D. J. skundu dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lazdijų rajono apylinkės teisme 2015-03-20 gautas Marijampolės pataisos namų teikimas dėl K. K. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimo.
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi įpareigojo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą nuteistajam K. K. parinkti gynėją teikimo dėl bausmių subendrinimo nagrinėjimui.
Šalies argumentai
Laikinai einanti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) direktorės pareigas D. J. skundžia Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį ir skunde nurodo, kad klausimas dėl nuteistajam paskirtos bausmes subendrinimo patenka ne į baudžiamosios bylos nagrinėjimo, bet į bausmės vykdymo stadiją, todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 straipsnio nuostatos dėl būtino gynėjo dalyvavimo nėra taikomos. Be to, BPK 361-362 straipsnių nuostatos, kuriomis vadovaujantis nagrinėjamas teikimas dėl bausmių subendrinimo, leidžia daryti išvadą, kad gynėjo dalyvavimas, nagrinėjant klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės subendrinimo, nėra būtinas. Tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas nėra būtinas pagal BPK 51 straipsnį ar privalomas kitais įstatymų numatytais atvejais, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Tarnyba Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo numatyta tvarka. Šiuo atveju teismui nepagrįstai įpareigojus Tarnybą paskirti gynėją teikimo dėl bausmių subendrinimo nagrinėjime, bus pažeistas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principas, kadangi paskirtam advokatui bus mokamas užmokestis iš valstybės biudžeto. Tarnyba skunde taip pat pažymi, kad ji dėl tokios nepagrįstos apylinkės teismo nutarties, kuria nuteistajam buvo paskirtas gynėjas, turi teisę paduoti skundą, kadangi savo kompetencijos ribose siekia ginti viešąjį interesą.
Laikinai einančios Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės pareigas D. J. skundas nenagrinėtinas.
Baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikoje vyksta tik pagal proceso veiksmų atlikimo metu galiojančio BPK nustatytas taisykles (BPK 4 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tai reiškia, kad joks teisėjas neturi teisės priimti ir nagrinėti skundo ar prašymo kitokia nei Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka.
BPK 439 straipsnio 1 dalies nuostata numato, jog bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę Kodekso X dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis aukštesniems teismams. Detalią žemesnių teismų nutarčių apskundimo aukštesniems teismams tvarką reglamentuoja BPK 440 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, jog skundus dėl žemesniojo teismo nutarties aukštesniajam teismui turi teisę paduoti bylos nagrinėjimo teisme dalyviai, jeigu mano, kad žemesniojo teismo nutartimi pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Skundus gali paduoti ir kiti proceso dalyviai, taip pat byloje nedalyvaujantys asmenys, kuriems buvo taikytos šio kodekso 163 straipsnyje numatytos prievartos priemonės. Tokia straipsnio redakcija leidžia daryti išvadą, kad BPK X dalies tvarka skundus turi teisę paduoti tik bylos nagrinėjimo teisme dalyviai. Byloje nedalyvaujantys asmenys skundus aukštesniesiems teismams gali paduoti tik tuo atveju, jei jiems buvo taikytos šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos prievartos priemonės.
Taigi šiuo atveju skundą dėl apylinkės teismo nutarties baudžiamojoje byloje, kurioje nagrinėjamas teikimas dėl K. K. paskirtų bausmių subendrinimo, pateikusi Tarnyba nelaikytina proceso dalyviu ar kitu byloje nedalyvaujančiu asmeniu, todėl laikinai einančios Tarnybos direktorės pareigas D. J. skundas dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarties BPK X dalies tvarka Kauno apygardos teisme negali būti nagrinėjamas. Tokia nuomonė dera ir su teismine praktika (žr., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1N-59/2012, Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-1989-485/2013).
Tačiau, net ir pripažinus, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas Tarnybos skundą dėl 2015-04-01 nutarties priėmė ir išsiuntė nagrinėjimui Kauno apygardos teisme nepagrįstai, visgi pažymėtina, kad apylinkės teismo nutartyje nurodomi neteisingi argumentai dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, nagrinėjant klausimus, susijusius su nuosprendžio vykdymu. Pagal BPK 362 straipsnio 4 dalį, klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal šio Kodekso 361 straipsnį, taip pat klausimus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Šiems klausimams spręsti gali būti rengiamas teismo posėdis. Į teismo posėdį reikiamais atvejais teismas šaukia prokurorą, gynėją ir kitus proceso dalyvius, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. Šių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad gynėjo dalyvavimas, priešingai nei 2015-04-01 nutartyje nurodė Lazdijų rajono apylinkės teismas, tokiais atvejais nėra būtinas.
Dėl nustatytų ir šioje nutartyje nurodytų aplinkybių laikinai einančios Tarnybos direktorės pareigas D. J. skundas paliekamas nenagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Laikinai einančios Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės pareigas D. J. skundą palikti nenagrinėtą.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.