- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-18
- Bylos Nr.
- ATP-146-167/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00576-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alfredas Vilbikas
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucija) skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutarimu A. L. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, buvo paskirta nuobauda – bauda 289 eurų, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. A. L. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. liepos 11 d. 7.10 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje ties sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, tai yra 1,15 promilių (± 1,7 ‰) girtumas.
Šalies argumentai
Pažeidėjas 2017 m. kovo 28 d. su prašymu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, prašydamas sutrumpinti jam paskirtą specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi A. L. sutrumpino paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą likusiam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiui.
Skundu Institucija prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Skunde nurodoma, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartis abejotina ir nepagrįsta. Pažymima, kad teismo argumentai, jog A. L. nuoširdžiai gailisi, suprato ir įvertino savo elgesį, kad jam vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbe, nes jo darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, kad reikia rūpintis garbingo amžiaus seneliais nėra pripažįstami ypatingomis ir pakankamomis aplinkybėmis. Nurodoma, kad asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) k. dirba nuo 2011 m. lapkričio 24 d. ir nuo 2016 m. liepos 25 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimo atimti teisę vairuoti transporto priemones asmeniui nebuvo sustabdyta ar nutraukta darbo sutartis, todėl institucija mano, kad vairuotojo pažymėjimas nėra būtinas darbe.
Be to, skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad asmuo vairuodamas padidinto pavojingumo objektą - transporto priemonę, apsvaigęs nuo alkoholio, šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus ir kėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkinių žmonių gyvybei bei sveikatai, taigi padarė sunkų pažeidimą administracinių teisės pažeidimų transporto srityje. Teigiama, kad tokiais teismo argumentais ir motyvais taikant ATPK 329 straipsnį ir sutrumpinus teisės vairuoti atėmimo terminą, praranda prasmę pats administracinės nuobaudos veiksmingumas ir nepasiekiami ATPK 20 straipsnio tikslai. Nurodoma, kad tokiu būdu aukščiau paminėtas pilietis, tiek kiti asmenys ateityje nevengs daryti šiurkščius ir pakartotinius KET pažeidimus, nes išlieka galimybė išvengi realios administracinės atsakomybės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Institucijos skundą A. L. prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį.
Atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad iš ATPK 329 straipsnio analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo - termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N444-2128/2006 pabrėžė, kad sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Žemesnės instancijos teismas
Teigiama, kad nagrinėdamas institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, apeliacinį skundą, analogiškoje administracinėje byloje Nr. ATP-292-185/2012, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino tinkamai. Byloje buvo nustatytos visos ATPK 329 straipsnyje nustatytos sąlygos, kurioms esant galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl pirmosios instancijos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teigiama, jog Mažeikių rajono apylinkės teismas, taip pat visapusiškai išsamiai ištyrė visus su A. L. prašymu pateiktus įrodymus ir jų visumos pagrindu įvertino tiek ATPK 329 straipsnyje nurodytų sąlygų buvimą, tiek tai, kad sutrumpinus teisės vairuoti atėmimo terminą bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti ankstesniame ATPK 20 straipsnyje, todėl apeliacinio skundo teiginiai, jog teismo nutartis abejotina ir nepagrįsta, neturi pagrindo.
Nurodoma, kad nelogiškas ir nesuprantamas apeliacinio skundo argumentas, jog A. L. prašymas negalėjo būti trumpinamas vien todėl, kad padarytas teisės pažeidimas priskiriamas prie sunkių pažeidimų administracinių teisės pažeidimų transporto srityje kategorijai. Nurodoma, kad būtent už tokį pažeidimą A. L. ir buvo nubaustas įstatymo nustatytos sankcijos ribose, ir būtent tokių pažeidimų padarymo atvejais anksčiau galiojusi ATPK redakcija, numatė galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos skundas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš teismui pateiktos medžiagos akivaizdu, jog A. L. iš esmės suinteresuotas ankščiau nustatyto termino atgauti teisę vairuoti transporto priemones. Tokią galimybę pažeidėjui numato ATPK 329 straipsnis, kur nustatyta – jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Tačiau pažymėtina, kad paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Tai reiškia, kad nuobaudą paskyrusi institucija gali sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą savo nustatytam laikotarpiui arba išvis atsisakyti tenkinti asmens prašymą. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas atvejis turi būti įvertintas individualiai – ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai.
Spręsdamas šį klausimą, teismas vertina ne tik, ar pažeidimą padaręs asmuo atitinka formaliuosius šio straipsnio taikymo kriterijus, bet taip pat vertina ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį iki nuobaudos skyrimo, požiūrį į paskirtą nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, tuo pačiu vertinant, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai (Vilniaus apygardos teismo nutarimai Nr. ATP-261/2014, Nr. ATP-301/2014, Nr. ATP-243/2014, Klaipėdos apygardos teismo nutarimai Nr. ATP-98-462/2014, Nr. ATP-38-361/2014, LVAT nutartis Nr. N575-4446/2011 ir kt.).
Nors bylos duomenys patvirtina, kad A. L. įvykdė ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas – yra praėję daugiau kaip pusė paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko, po pirmosios instancijos teismo nutarimo įsiteisėjimo dienos naujų teisės pažeidimų susijusių su KET nepadarė (b. l. 56), yra išklausęs privalomo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai kursą (b. l. 35), baigė papildomo vairuotojų mokymo programą (b. l. 37), be to, yra sumokėjęs paskirtą baudą (b. l. 25), tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, vien to nepakanka esminei išvadai, kad administracinės nuobaudos tikslai, esamuoju laikotarpiu, jau yra pasiekti. Kartu pažymėtina, kad teismo paskirtos nuobaudos įvykdymas yra pažeidėjo pareiga, o ne teisė, privalomasis mokymas apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai yra sąlyga, kurią kiekvienu atveju turi įvykdyti pažeidėjas, norintis susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, kai ši teisė buvo atimta dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam.
Apygardos teismas pažymi, kad teisė vairuoti transporto priemones A. L. atimta už tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,15 prom.). Tokiais savo neatsakingais ir lengvabūdiškais veiksmais A. L. kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų žmonių turtui, jų sveikatai, o taip pat ir gyvybei. Už šį pažeidimą A. L. buvo skirta 289 eurų bauda, t. y. ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą, be to, teisė vairuoti transporto priemones atimta laikotarpiui, kuris taip pat lygus straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam šios nuobaudos terminui – 1 metams. Apygardos teismas sprendžia, kad už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą A. L. buvo skirta pakankamai švelni administracinė nuobauda, todėl trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nors šiuo atveju ir yra įvykdytos visos formalios ATPK 329 straipsnyje nustatytos sąlygos, nėra pagrindo, tam pagrindo neduoda padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumas. Kartu pažymima, kad teismų praktikoje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Pritartina Institucijos skundo argumentams, kad iš A. L. darbo sutarties matyti (b. l. 57-58), kad jis ir po teisės vairuoti transporto priemones atėmimo toliau tęsė savo darbą toje pačioje įmonėje, duomenų, kad be teisės vairuoti transporto priemones A. L. neturėtų galimybės dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra.
Nors A. L. prašyme sutrumpinti teisė vairuoti transporto priemones nurodė, kad jam minėta teisė reikalinga, kad jis galėtų pasirūpinti savo sergančiais seneliais, t. y., kad teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo pasekmes jaučia ne tik pats, bet ir jo šeimos nariai, tačiau apygardos teismas pažymi, kad nurodytos aplinkybės neatsirado staiga, jos A. L. buvo žinomos, tačiau nesutrukdė padaryti jam įstatymo uždraustą priešingą teisei veiką, ir patvirtina, jo paties neatsakingą požiūrį į savo ir artimųjų gyvenimo kokybę.
Įvertinus visetą paminėtų aplinkybių darytina išvada, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai dar nėra pasiekti, nes administracine nuobauda siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Už transporto priemonės vairavimą esant vairuotojui neblaiviam įstatyme ne atsitiktinai numatyta griežta administracinė atsakomybė. Vien pažeidėjo pageidavimus tenkinančios atsakomybės taikymas jam, nagrinėjamu atveju, nebūtų teisingas kitų visuomenės narių interesų atžvilgiu. Taip pat atkreiptinas pažeidėjo dėmesys, kad visi jo prašyme deklaruoti negatyvūs padariniai, kuriuos jis patyrė (patiria), yra ne kas kita, o jo paties netinkamo elgesio – nenoro laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų, pasekmė, apie kurią jam buvo žinoma iš anksto. Tai, kad A. L. dėl atimtos teisės vairuoti transporto priemones kyla tam tikrų nepatogumų, yra kaltas tik jis pats.
Dėl to, kas paminėta, laikyti skundžiamą apylinkės teismo nutartį pagrįsta ir teisėta nėra pagrindo, todėl priimamas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį, A. L. prašymo dėl specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.