- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-12
- Bylos Nr.
- e2-9792-589/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05172-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus
- Atsakovas
- R. G.
Dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovei Birutei Karmonienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ieškinį atsakovui R. G., ir
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo R. G. 2229,47 EUR žalos atlyginimo. Ieškovas nurodo, kad Valstybinės įmonės Registrų centro Panevėžio filialas 2006-06-20 įregistravo uždarąją akcinę bendrovę „Rogasta“. Bendrovės akcininkui laikotarpiu nuo 2006-06-20 iki 2013-08-05 ir vadovu nuo 2006-06-20 iki 2013-03-19 buvo atsakovas R. G.. Panevėžio apygardos teismo 2014-12-29 nutartimi buvo iškelta bankroto byla UAB „Rogasta“, 2015-03-12 nutartimi buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai 13 165,67 EUR sumai, bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskirtas Lygaudas Petronis. 2015-03-25 Panevėžio apygardos teismo nutartimi bendrovei nutarta taikyti supaprastintą bankroto procedūrą, UAB „Rogasta“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Bankroto administratorius Lygaudas Petronis kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą dėl BUAB „Rogasta“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Panevėžio apygardos teismas 2016-02-03 nutartimi tenkino administratoriaus pareiškimą, BUAB „Rogasta“ bankrotą pripažino tyčiniu. Suinteresuotas asmuo, R. G., nesutikdamas su Panevėžio apygardos teismo 2016-02-03 nutartimi teikė atskirąjį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti Panevėžio apygardos teismo nutartį. Panevėžio apygardos teismas 2016-04-20 priėmė nutartį, pripažindamas, kad BUAB „Rogasta“ veikla pasibaigė dėl bankroto. Liko nepatenkintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus kreditorinis reikalavimas 2229,47 EUR sumai. Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialas 2016-05-27 išregistravo bendrovę iš Juridinių asmenų registro, todėl ieškovas išieškoti skolos iš likviduotos bankrutavusios UAB „Rogasta“ neturi galimybės. Panevėžio apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl BUAB „Rogasta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nustatė, kad atsakovas R. G., būdamas UAB „Rogasta“ akcininku ir vadovu, nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, todėl buvo pripažinta, kad bendrovės bankrotas yra tyčinis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrovės dalyvio ( vadovo) veiksmai, kuriais bendrovė privedama prie pagrindo ir kurie yra pagrindas konstatuoti bendrovės bankrotą kaip tyčinį, yra visiškai tapatūs tiems, kokie galėtų būti pripažįstami lėmusiais juridinio asmens nemokumą ir nesąžiningais bendrovės kreditorių atžvilgiu. Jei įmonės dalyvis atlieka veiksmus, dėl kurių įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, jis tuo pačiu atlieka nesąžiningus veiksmus, kurie CK 2.50 str. 3 d. pagrindu gali lemti jo civilinę atsakomybę, jei yra visos kitos šios normos taikymo sąlygos. Veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, pažeidžia ne konkretaus kreditoriaus teisę, bet visų kreditorių teises tokiu būdu, jog lemia įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Dėl šios priežasties pripažinus bankrotą tyčiniu turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo. Pasibaigus bankroto procedūrai, kiekvienas dėl tyčinio bankroto likviduotos bendrovės kreditorius, kurio finansiniai reikalavimai nebuvo patenkinti bankroto byloje, turi teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Vadovaujantis CPK 182 str. 2 p. nereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Ieškovo atstovo nuomone, būtent teismo sprendimais nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad būtent dėl atsakovo veiksmų, UAB „Rogasta“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu ir likvidavus bendrovę liko nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusią ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo, dėl kurio veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas.
Atsiliepimas
Atsakovas R. G. paaiškino, kad su pareikštu ieškiniu jis nesutinka. Mano, kad šiuo atveju nėra jokios jo atsakomybės. Atsakovas palaiko savo argumentus išdėstytus atsiliepime į ieškinį. Atsiliepime į ieškinį, atsakovas nurodo, kad Įmonių bankroto įstatymo ( toliau – ĮBĮ ) 20 str. 7 d. numatyta, kad likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui prievolės , kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo, dėl kurio veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas. Įsigaliojus IBĮ 20 str. 7 d. redakcijai, atsakovas nebuvo nei akcininkas, nei vadovas, todėl negali būti ir nėra atsakingas pagal pareikštą ieškinį IBĮ 20 str. 7 d. pagrindu. Iki 2013-10-01 galiojusi IBĮ 20 str. 7 d. redakcija atsakomybės už žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui prievolės nenumatė. 2012 m. iki 2013-07-31, kai atsakovas atliko įmonės vadovo pareigas ir buvo šios įmonės akcininku, materialinė 2013 m. balandžio 18 d. įmonių bankroto įstatymo redakcijos 20 straipsnio 7 dalies teisės norma negaliojo, tuo metu ji nebuvo įtvirtinta Įmonių bankroto įstatyme. Dėl to atsakovo atsakomybė ieškovui negali kilti pagal Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalį, taikant šią įstatymo nuostatą atgaline tvarka. Juridinio asmens likvidavimas ir išregistravimas de facto reiškia šio juridinio asmens prievolių kreditoriams pasibaigimą, tuo tarpu reikalavimas juridinio asmens vadovui ir/ar akcininkui dėl žalos atlyginimo kreditoriui turi turėti aiškų teisinį pagrindą. Panevėžio apygardos teismas 2016-03-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-235-212/2016, kurioje buvo nagrinėjamas BUAB „Rogasta“ ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei žalos atlyginimo, reikalaujant priteisti iš R. G. 118 982,85 EUR žalos atlyginimą, BUAB „Rogasta“ naudai, buvo patvirtinta taikos sutartis. BUAB „Rogasta“ bankroto administratorius, atstovaudamas visų kreditorių interesus, suderinęs su visais kreditoriais žalos dydį bei gavęs kreditorių pritarimą, pasirašė taikos sutartį ir gavo iš R. G. 10 000 EUR žalos atlyginimą. Tokiu būdu bankroto administratorius veikė visų kreditorių vardu, o pastarieji pritarė bankroto administratoriaus veiksmams ar sprendimui ne tik dėl žalos dydžio pasirašant taikos sutartį, bet ir dėl gautų lėšų paskirstymo kreditoriams likviduojant įmonę dėl bankroto. Patvirtinus taikos sutartį ir atsakovui išmokėjus žalos atlyginimą, ieškovo kreditorinis reikalavimas , patvirtintas 2015-03-25 Panevėžio apygardos teismo nutartimi nuo 3747,30 EUR buvo sumažintas iki 2229,47 EUR. Įvertinant tai, kad buvo patvirtinta taikos sutartis, civilinė byla turi būti nutraukiama. Atsakovas UAB „Rogasta“ vadovu buvo nuo 2006-06-20 iki 2013-03-19 ir nuo 2013-05-24 iki 2013-07-31, o nuo 2013-08-01 iki 2015-01-16 UAB „Rogasta“ direktoriumi buvo P. P., kuris nuo 2013-08-05 buvo ir vienintelis UAB „Rogasta“ akcininkas. Atsakovas negali būti atsakingas už laikotarpį nuo 2013-08-01 iki 2015-01-16, kuomet UAB „Rogasta“ direktoriumi buvo P. P.. Akcijų perleidimo sandoriai yra nenuginčyti ir galiojantys. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovui galimai buvo padaryta žala. UAB „Rogasta“ bankrotą nulėmė ekonominė padėtis, bet ne konkretūs netinkamos įmonės valdymo veiksmai. Lėšos, kurios buvo gautos už parduotą nekilnojamąjį turtą, buvo įneštos į bendrovės kasą, atsakovo vadovavimo laikotarpiu buvo teikiamos visos ataskaitos. Teismo 2015-03-12 nutartimi patvirtinti BUAB „Rogasta“ kreditoriniai reikalavimai bendrai 13 165,67 EUR sumai. Patvirtinti kreditoriniai reikalavimai galėjo atsirasti P. P. vadovavimo įmonei laikotarpiu, kadangi R. G. vadovavimo laikotarpiu įsiskolinimas buvo padengtas, minėtų kreditorių pretenzijos nebuvo žinomos. Finansinės atskaitomybės dokumentai įrodo, jog įmonė, vadovaujant R. G. buvo moki. Nėra jokių duomenų, jog buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, ar turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis, buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškovo ieškinys turi būti atmetamas. Be to, atsakovo nuomone, ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo paduotas teismui 2018 m. rugpjūčio 17 d., apie savo kaip kreditoriaus teisių pažeidimą ieškovas sužinojo 2015-03-25, kuomet buvo patvirtintas kreditorinis reikalavimas. Ieškovas yra praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi, iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Rogasta“. Bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskirtas Lygaudas Petronis.
Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartimi, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Rogasta“ taikyta supaprastinto bankroto procedūra, pripažįstant įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Taip pat buvo patvirtinti UAB „Rogasta“ kreditoriniai reikalavimai: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui 3747,30 EUR, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 8744,20 EUR, UAB „Omnitel“ 85,86 EUR; UAB „Skolų departamentas“ – 588,31 EUR. Bendra patvirtinta visų kreditorinių reikalavimų suma – 13 165,67 EUR.
Panevėžio apygardos teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi, pripažino uždarosios akcinės bendrovės „Rogasta“ bankrotą tyčiniu. Lietuvos Apeliacinio teismas 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi, Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi pripažino BUAB „Rogasta“ veiklą pasibaigusia dėl bankroto bylos bei patvirtino kreditorių, kurių reikalavimai liko nepatenkinti, sąrašą: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui 2229,47 EUR; VĮ „Turto bankas“ 5162,03 EUR; UAB „Omnitel“ 85,86 EUR; Panevėžio miesto savivaldybės administracija 129,87 EUR; UAB „Skolų departamentas“ 588,31 EUR.
Valstybės įmonės Registrų centras 2016-05-27 išregistravo UAB „Rogasta“ iš juridinių asmenų registro, kaip likviduotą dėl bankroto.
Panevėžio apygardos teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-235-212/2016 dėl žalos atlyginimo pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rogasta“ ieškinį atsakovams P. P. ir R. G., patvirtino taikos sutartį, kuria atsakovas R. G. sumoka ieškovei BUAB „Rogasta“ 10 000 EUR žalos atlyginimo.
Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje išaiškinta, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams. Tiesioginis ieškinys gali būti reiškiamas CK 6.263 straipsnio pagrindu tuo atveju, jai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui, o jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, tai yra veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniu tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ( kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius. Kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadiją, išskyrus reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014, 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017). Antra, kreditoriai turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ir (ar) dalyviui tais atvejais, kai įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto ( Įmonių bankroto įstatymo –toliau ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, pažeidžia ne konkretaus kreditoriaus teises, o visų kreditorių teises tokiu būdu, jog lemia įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Dėl šios priežasties, pripažinus bankrotą tyčiniu, turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017).
Kadangi BUAB „Rogasta“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą. Atsakovas, R. G. UAB „Rogasta“ vadovu buvo nuo 2006 m. birželio 20 d. iki 2013 m. kovo 19 d. ir nuo 2013 m. gegužės 24 d. iki 2013 m. liepos 31 d. BUAB „Rogasta“ vieninteliu akcininku nuo 2006 m. birželio 20 d. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d. buvo atsakovas. BUAB „Rogasta“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu ir atsiliepime į ieškinį išreiškė poziciją, kad jis nėra atsakingas už atsiradusią žalą, nes įmonės vadovu ir akcininku iki įmonės bankroto buvo P. P.. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rogasta“ administratoriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, UAB „Omnitel“, UAB „Skolų departamentas“, P. P. ir R. G., konstatavo, kad UAB „Rogasta“ buvo parduota asocialiam asmeniui P. P.. Taip pat nustatyta, kad UAB „Rogasta“ vadovas R. G. 2012 metų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ „Registrų centrui“ nepateikė. Dėl neteisėtų įmonės vadovo akcininko R. G. veiksmų ( viso nekilnojamojo turto pardavimo ir po to buvusio akcijų perleidimo) įmonės veikla iki bankroto bylos įmonei iškėlimo buvo nukreipta bloginti įmonės turtinę padėtį. Taip pat Panevėžio apygardos teismas nustatė, kad R. G. bendrovės turto ir dokumentų P. P. neperdavė. Panevėžio apygardos teismo ir Lietuvos Apeliacinio teismo nustatytas aplinkybes, nagrinėjant civilinę bylą dėl įmonės tyčinio bankroto, teismas laiko prejudiciniais faktais, kurių nereikia įrodinėti nagrinėjant civilinę bylą dėl žalos atlyginimo ( CPK 182 straipsnio 2punktas). Todėl šiuo nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad jis nėra atsakingas už atsiradusią žalą, nes bendrovės vadovu ir akcininku iki įmonės bankroto buvo P. P.. Panevėžio apygardos teismo sprendimu nustatyta, kad P. P. buvo asocialus asmuo, UAB „Rogasta“ turtas ir bendrovės dokumentai jam nebuvo perduoti. Taip pat nustatyta, kad būtent R. G. vadovavimo laikotarpiu, UAB“Rogasta“ finansinė padėtis buvo bloga ir nebuvo vykdomi įsipareigojimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Įsipareigojimai ieškovui nebuvo vykdomi nuo 2009 metų. Šios aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais, todėl teismas, iš naujo šių aplinkybių nevertina bei laiko, kad būtent tuo metu, kai atsakovas R. G. buvo UAB „Rogasta“ vieninteliu akcininku ir vadovu, įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir bendrovė tapo nemoki.
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šios asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos ( nuostolių ) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama ( CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu , turi bendrovės vadovas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).
Pagrindinės vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos nustatytos Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalyje, kurioje reglamentuojama, kad vadovas atsako už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, dokumentų ir informacijos saugojimą ir kt. Be to, vadovo pareigos detalizuojamos Akcinių bendrovių įstatymo normose, pagal kurias bendrovės vadovas privalo rūpintis įmonės finansines atskaitomybe ( ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 p.-4 p.), atsako už informacijos apie įmonę pateikimą įvairiems subjektams ( ABĮ 37 straipsnio 12 d. 5p.-9p.). Kitas vadovo pareigas nustato specialieji su įmonių veiklą susijusius teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai, pavyzdžiui bendrovės vadovas atsako už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą ( BAĮ 21 straipsnio 1 d.), bankroto bylos inicijavimą laiku (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimo bankroto administratoriui ( ĮBĮ 10 str. 7 dalis) ir pan.
Kaip jau anksčiau minėta, BUAB „Rogasta“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. BUAB „Rogasta“ bankrutavo dėl atsakovo R. G. veiksmų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui įmokos nebuvo mokamos nuo 2009 metų, todėl atsakovas, būdamas UAB „Rogasta“ vieninteliu akcininku ir vadovu iki 2013 m. liepos 31 d., pažeidė savo kaip įmonės vadovo pareigas, neužtikrino, kad bendrovė veiktų pagal įstatymus ar kitus teisės aktus. Atsakovas neužtikrino, jog įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui būtų mokamos laiku, kad pardavus BUAB „Rogasta“ priklausantį nekilnojamąjį turtą būtų atsiskaityta su ieškovu ir pan. Šiais savo veiksmais ( įmokų nemokėjimu, neatsikaitymu pardavus nekilnojamąjį turtą, netinkamos finansinės atskaitomybės apskaita), atsakovas padarė žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui ( CK 6.263 straipsnis), todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovui žalą.
Atsakovo nuomone, jis nėra atsakingas už atsiradusią žalą, kadangi Panevėžio apygardos teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp BUAB „Rogasta“ bankroto administratoriaus ir R. G. 10 000 EUR žalos atlyginimo. Šis žalos atlyginimas buvo skirtas kreditoriniams reikalavimams tenkinti.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės dalyvio ( vadovo) veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, pažeidžia visų kreditorių teises tokiu būdu, jog lemia įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Dėl šios priežasties pripažinus bankrotą tyčiniu turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo. Pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris buvo skolingas savo kreditoriui bankroto byloje neišieškotą finansinio reikalavimo sumą, pasibaigia ir bankroto byla, kurioje teikiamas prioritetas visų to juridinio asmens kreditorių lygiateisiškumui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017). Taikos sutartis buvo patvirtinta tarp bankrutuojančios UAB „Rogasta“ ir atsakovo R. G. bankroto procedūros metu, tai yra kai dar nebuvo patvirtintas UAB „Rogasta“ bankrotas. Šiuo atveju ieškovas reiškia reikalavimą, pasibaigus bankroto procedūrai ir tai negali būti laikomas tapačiu reikalavimu, nes šioje byloje sprendžiama atsakovo atsakomybės klausimas prieš konkretų ieškovą, o ne prieš visus kreditorius, galiojant jų lygiateisiškumui bankroto byloje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bankroto proceso metu buvo sumažintas kreditorinis reikalavimas, tačiau tai neatėmė iš ieškovo teisės reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir vertinti ar konkretus atsakovo veiksmai nulėmė šios žalos atsiradimą. Kaip jau buvo minėta anksčiau, atsakovo veiksmai, būnant UAB „Rogasta“ vieninteliu akcininku ir vadovu, lėmė žalos atsiradimą ieškovui, tai yra įmokos ieškovui nebuvo mokamos nuo 2009 metų ir atsakovas, būdamas įmonės vadovu, neužtikrino, kad privalomos įmokos į biudžetą būtų mokamos nustatytu laiku ir terminais. Todėl teismas nesutinka su atsakovo pozicija, kad tai yra tapatūs reikalavimas ir ieškovas nebeturi teisės reikalauti žalos atlyginimo.
Dėl ieškinio senaties taikymo
Ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarps ( terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ( CK 1.124 straipsnis). Jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį ( CK 1.126 straipsnio 2 dalis ) teismas turi įsitikinti, ar šias terminas (ne) praleistas ir, jei praleistas, ar nėra pagrindo ( svarbių priežasčių) jį atnaujinti, vertinti šalių veiksmus nuo teisės pažeidimo iki nurodomo sužinojimo momento , kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie ginčijamo sandorio sudarymo laiką.
Atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą, kadangi jo nuomone, ieškovas yra praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Ieškovas ieškinį teismui pateikė 2018 m. rugpjūčio 17 d., apie savo kaip kreditoriaus teisių pažeidimą ieškovas sužinojo 2015-03-25, kuomet buvo patvirtintas kreditorinis reikalavimas.
Panevėžio apygardos teismas 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi, pripažino, kad BUAB „Rogasta“ veikla pasibaigė dėl bankroto. Nuo šios dienos yra skaičiuojamas ieškinio senaties terminas nuo kurio ieškovas, jau kaip kreditorius, kurio reikalavimas nebuvo patenkintas bankroto proceso metu, įgijo teisę reikšti reikalavimą atskirai dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo nutarties dėl BUAB „Rogasta“ veiklos pasibaigimo priėmimo dienos, ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs, nėra jokio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant ieškinį. Kadangi ieškinys yra tenkinamas, žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą. Taip pat iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ( CPK 88,96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259,268,270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2229,47 EUR ( du tūkstančius du šimtus dvidešimt devynis eurus 47 centus ) žalos atlyginimo ieškovui - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, juridinio asmens kodas 191674725.
Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 EUR ( penkiasdešimt eurų ) žyminio mokesčio ir 5,70 EUR ( penkis eurus septyniasdešimt centų ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.