- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-03
- Bylos Nr.
- I1-1864-394/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01593-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- D. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. M. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1-12 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – atsakovė), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2021-05-06 iki 2023-03-22 buvo suimtas ir laikomas Šiaulių kalėjimo kamerose Nr. 9, 8, 12, 87, 83, 41, 63, 61, 96, 62 ir 39, kurios buvo perpildytos, įvairiu laikotarpiu buvo laikoma nuo 2 iki 6 asmenų, todėl neturėjo pagal įstatymą nustatyto minimalaus laisvo gyvenamojo ploto. Sanitariniai mazgai kamerose neatitiko higienos normos reikalavimų, laikėsi nemalonus kvapas, unitazai buvo tupimi, nuo ilgo naudojimo susidėvėję, nebuvo techniškai tvarkingo vandens nupylimo, kamerų Nr. 83, 87, 41, 63, 62, 96 ir 8 sanitariniuose mazguose ant sienų vizualiai matėsi grybelis ir pelėsis, sanitariniai mazgai nebuvo pilnai atitverti nuo likusios kameros dalies, sanitariniuose mazguose nebuvo vykdomi dezinfekcijos darbai. Kamerose teko naudotis dviaukščiais gultais ir gulėti antrame aukšte, nebuvo įrengta jokių kopėtėlių ar kitokių priemonių patekti į lovą, lipant per kitų žmonių lovas kildavo konfliktai. Kamerose nebuvo spintelių asmeniniams daiktams susidėti, administracija išduodavo plastmasines dėžes be dangčio, daiktai apdulkėdavo, prasmirsdavo. Nebuvo galimybės tinkamai skalbtis drabužių, teko skalbti po šaltu vandeniu, taip pat nebuvo įrengta pakabų drabužiams padžiauti. Prie stalo nebuvo įrengta sėdimų vietų, norint pavalgyti tekdavo sėdėti ant kitų žmonių lovų arba pasidėjus maistą ant kelių, kiti asmenys sėdėdavo ant jo lovos, dėl ko purvinosi patalynė, kuri buvo skalbiama tik vieną kartą per savaitę. Langai nepraleisdavo natūralios dienos šviesos, stiklai iš lauko pusės purvini, apsauginės grotos užstodavo šviesą, buvo blogas dirbtinis apšvietimas. Nebuvo natūralaus vėdinimo, nes langai atsidarydavo tik 30-40 cm. Dėl tokių laikymo sąlygų patyrė neigiamus išgyvenimus, diskomfortą, pablogėjo bendravimas su žmonėmis.
Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (142-143 b. l.), prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (11 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (140 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (54-61 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Vienam asmeniui tenkanti minimali ploto norma ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įtvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakyme Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“, kur 2.2 papunktyje nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. pagal kurį vienam asmeniui, atliekančiam bausmę pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Taip pat ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo vienam asmeniui tenkanti minimali ploto norma, kuri buvo įtvirtinta LKT direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (galiojanti teisės akto redakcija nuo 2023 m. sausio 3 d.) 1.2.2 papunktyje, pagal kurį vienam asmeniui, atliekančiam bausmę uždaro tipo sąlygomis negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas Šiaulių kalėjime ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė ne mažiau kaip 3,85 kv. m. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma - 3,6 kv. m., - atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.
Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.5 papunkčio nuostata, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m2 matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Sanitarinių mazgų įrengimas Šiaulių kalėjimo kamerose atitinka šios teisės normos keliamus reikalavimus.
Teisės aktai nereglamentuoja, ar sanitariniai mazgai turi būti sėdimi, ar gali būti tupimi, tačiau Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 9.1 papunktyje įtvirtinta, jog tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turi būti „sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) - 1 komplektas“, taigi tupimo tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Sanitarinis mazgas kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, išskyrus kamerą Nr. 96, atskirtas nuo bendros erdvės lubų nesiekiančia mūrine sienele, o praėjimas atitvertas durimis iš OSB plokštės, sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, taip suformuojant kabiną. Kameroje Nr. 96 sanitarinis mazgas atskirtas nuo likusio kameros ploto užuolaida. Kamerų sanitariniuose mazguose įrengta veikianti vandens nuleidimo sistema.
Higienos normos 134:2015 17 punktas, be kita ko nustato, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Mechaninės patalpų vėdinimo sistemos įrengimas Šiaulių kalėjime negalimas, kadangi įstaigos rėžiminio korpuso pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą. Metalinių grotų įrengimas Šiaulių kalėjimo rėžiminio korpuso gyvenamųjų kamerų languose negali būti laikomas aplinkybe, pažeidžiančia pareiškėjo teisę į saugias ir nekenksmingas sveikatai bausmės atlikimo sąlygas, nes grotų įrengimą ant langų numato Taisyklių 12.9 punktas. Ginčo laikotarpiu dirbtinė apšvieta Šiaulių TI kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, atitinka higienos normose nurodytą rodiklį. Siekiant pagerinti patalpų oro apykaitą ir kvapų ištraukimą Šiaulių kalėjime ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai buvo prijungti prie natūralios ventiliacijos kanalų (darbai baigti 2020 m. rugsėjo 25 d.). Taip pat pažymėjo, kad kamerų plotai buvo pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas kamerose vėdinant patalpas neturėjo užsistovėti.
Šiaulių kalėjimas pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuojamos ne tik kameros, bet ir atnaujinami jose esantys baldai. Stalai įrengiami patogiu atstumu nuo lovų. Laisva miegamoji vieta naudojama kameroje laikomų asmenų daiktams susidėti. Pareiškėjas, nepatenkintas tuo, jog ant jo miegamosios vietos atsisėda kiti kameroje laikomi suimtieji, galėjo, gavus įstaigos administracijos leidimą, užimti miegamąją vietą antrame lovos aukšte, paliekant laisvą vietą apačioje kameroje esančių asmenų sėdėjimui ir daiktų saugojimui. Ginčo laikotarpiui aktualūs teisės aktai nenumatė pataisos įstaigos administracijos pareigos įrengti dviaukštes kopėtėles dviaukštėse lovose. Kamerose ant sienos yra įrengta pakaba, turinti pakankamai kabliukų kameroje esančių asmenų rūbams pakabinti.
Atsakovės atstovas pažymėjo, kad nei ankstesni, nei dabartiniai teisės aktai karšto vandens įrengimo gyvenamosiose kamerose nenumato, todėl juose įrengta tik šalto vandens sistema. Be to, visiems asmenims sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, į dušų patalpas tiekiamas karštas vanduo. Šiaulių kalėjime suimtiesiems (nuteistiesiems) nemokamai išduodama patalynė bei rankšluosčiai, taip pat nemokamai skalbiami visų suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė, o nemokiems suimtiesiems (neteisiesiems) įstaigoje nemokamai skalbiami bei džiovinami ir viršutiniai drabužiai. Kartu nurodome, kad jokie teisės aktai reikalavimo įrengti džiovyklas nenumato.
Atsiliepimas
Atsakovės nuomone, pareiškėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, pareiškėjo skunde nėra tiesioginio ryšio dėl skunde minimų aplinkybių ir tariamai jam padarytos žalos, byloje nėra duomenų, kad dėl minėtų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos. Atsižvelgiant į tai, atsakovo vertinimu, pareiškėjo prašymas priteisti neturtinę žalą turėtų būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas D. M. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2021-05-06 iki 2023-03-22 Šiaulių kalėjime jis buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2021 m. spalio 1 d. galiojęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. V-31 numatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. suaugusiam asmeniui (2.2. p.). Nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2023 m. sausio 4 d. galiojęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. įsakymas Nr. V-317 taip pat numatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose; 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose; 4,1 kv. m – Kauno tardymo izoliatoriuje laikomiems nepilnamečiams; 7 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose. 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 (nuo 2023-01-05 galiojanti teisės akto redakcija) 1.2. punkte numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – asmenims, atliekantiems bausmę pusiau atviro arba atviro tipo sąlygomis; 3,6 kv. m – asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis; 4,1 kv. m – Kauno kalėjime laikomiems nepilnamečiams; 7 kv. m – Pravieniškių 2-o kalėjimo atskirajame padalinyje, teikiančiame asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Iš byloje esančios 2023-09-15 pažymos Nr. SV-24-25518 (64-79 b. l.), matyti, kad pareiškėjas D. M. nagrinėjamu laikotarpiu Šiaulių kalėjime buvo laikomas nuo 2021-05-06 iki 2023-03-22, viso 686 dienas, kamerose Nr. 9, 87, 83, 39, 8, 41, 62, 12, 63, 96 ir 61, su dar 1-5 asmenimis ir jam teko nuo 3,63 kv. m kameroje Nr. 63 iki 11,46 kv. m kameroje Nr. 39, taigi visas dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.
Minėtuose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymuose nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Teismas, išanalizavęs duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, dydį (64-79 b. l.), sanitarinių mazgų užimamą plotą (80-81 b. l.) bei kamerose buvusių asmenų skaičių (2-6) nustatė, kad kamerose Nr. 83, 41, 63 ir 96, kai jose buvo laikomi daugiausia 5-6 asmenys, atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą pareiškėjui teko mažiau kaip 3,6 kv. m, bet daugiau kaip 3 kv. m. Įvertinus pažymos apie baldų užimamą plotą duomenis (82-85 b. l.) bei apžiūrėjus į bylą pateiktas kamerų fotonuotraukas (98-131 b. l.), nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kamerose buvo suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, kad buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. buvo blogas dirbtinis apšvietimas, nebuvo natūralaus vėdinimo, laikėsi pelėsis ir grybelis.
Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.). Šios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 15 punktas numato, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 24 val. Higienos normos 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę, kuri turi būti nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o 39 punktas numato, kad ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (galioja nuo 2020-12-22) numato, kad naujai įrengiamose arba rekonstruojamose kamerose turi būti įrengti langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą į patalpas. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko pusės (arba iš vidaus) ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo ankeriai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas (12.9.).
Atsakovė į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento Šiaulių kalėjime 2023 m. gegužės 30 d. ir 2023 m. birželio 19 d. atliktų patikrinimų aktus (88-97 b. l.), iš kurių matosi, kad buvo patikrintos ir pareiškėjo laikymo kameros Nr. 61 ir 96. 2023 m. birželio 2 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80 Mr) PA-3126 užfiksuota, kad gyvenamosiose patalpose Nr. 61 ir 96 sanitariniai mazgai tvarkingi (unitazai švarūs, dengiami dangčiais), vanduo nusileidžia, Šiaulių kalėjime pildomas įstaigos objektų kasdieninio dezinfekavimo kontrolės žurnalas, pagal jame esančius įrašus apgyvendinimo patalpų ir sanitarinių mazgų dezinfekcija atliekama 5 dienas per savaitę (nuo pirmadienio iki penktadienio); gyvenamosiose patalpose Nr. 61 ir 96 galimybė vėdinti patalpas yra, langai atsidaro, sienų kampuose (apgyvendinimo patalpų, tualetų) pelėsių nėra, įrengtos veikiančios mechaninės patalpų vėdinimo sistemos; gyvenamojoje kameroje Nr. 61 dirbtinis apšvietimas techniškai netvarkingas, vieno šviestuvo 2 iš 4 lempų nedega (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas), patalpoje Nr. 61 nustatyta bendra dirbtinė apšvieta 155 lx (pažeidžiamas higienos normos HN 134:2015 14 punktas); santykinė oro drėgmė kamerose Nr. 61 ir 96 bei bendra dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 96 atitinka higienos normos reikalavimus (88-95 b. l.). Patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80 Mr) PA-3630 nurodyta, kad grįžtamosios kontrolės, atliktos 2023 m. birželio 19 d., metu nustatyta, jog gyvenamojoje kameroje Nr. 61 higienos normos 12 ir 14 punktų pažeidimai pašalinti, dirbtinis apšvietimas techniškai tvarkingas, lempos dega, nustatyta dirbtinė apšvieta 232 lx (96-97 b. l.).
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 ir 14 punktų pažeidimai kameroje Nr. 61 nustatyti 2023 m. gegužės 30 d., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2023 m. kovo mėn., atsakovės atstovas nepateikė duomenų, kad šių pažeidimų nebuvo pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu, todėl laikytina, kad jie buvo ir 2023 m. kovo mėnesį. Higienos normos pažeidimų kameroje Nr. 96 visuomenės sveikatos centras patikrinimo metu nenustatė, pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas nuo 2022 m. balandžio 4 d. iki 2023 m. kovo 20 d., todėl laikytina, kad ši kamera atitiko higienos normos reikalavimus.
Nors pareiškėjo laikymo laikotarpiu dėl atitikimo / neatitikimo higienos normos reikalavimams buvo patikrintos ne visos pareiškėjo laikymo kameros, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęsis dėl kažkokios tai konkrečios kameros būklės. Atsakovė į bylą pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2021-05-06 iki 2023-03-31 nuteistasis D. M. nei į Šiaulių TI direktorių, nei į Šiaulių kalėjimo viršininką su skundais ir prašymais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė (86 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad byloje nesant duomenų, jog kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiktų ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių higienos normos reikalavimų, ir byloje esant nevienareikšmiškiems aktualiems ginčo laikotarpiui visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktams apie kameras, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas, t. y., kad jose higienos normos pažeidimai nebuvo nustatyti, nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo laikymo kameros neatitiko higienos normos reikalavimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-348-552/2018 ir kt.). Šiais atvejais turi būti vertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų būtų skundęsis laisvės atėmimo vietos administracijai, kreipęsis dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017).
Įvertinus išdėstytas aplinkybes laikytina, kad pareiškėjas Šiaulių kalėjime kameroje Nr. 61 buvo laikomas pažeidžiant higienos normos HN 134:2015 12 ir 14 punktų reikalavimus, o tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus. Grotų įrengimą ant langų reglamentuoja nurodyti teisės aktai, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl grotų nepagrįstos, be to, pareiškėjas dėl negalėjimo atidaryti lango ar jį išvalyti nesiskundė.
Pareiškėjas nurodo, kad sanitariniai mazgai kamerose neatitiko higienos normos reikalavimų, laikėsi nemalonus kvapas, unitazai buvo tupimi, nuo ilgo naudojimo susidėvėję, nebuvo techniškai tvarkingo vandens nupylimo, sanitariniai mazgai nebuvo pilnai atitverti nuo likusios kameros dalies, sanitariniuose mazguose nebuvo vykdomi dezinfekcijos darbai.
Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose pareiškėjo laikymo laikotarpiu reglamentavo Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, kurių 12.5. punkte įtvirtinta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.
Atsakovė nurodo, kad sanitariniai mazgai kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, išskyrus kamerą Nr. 96, atskirti nuo bendros erdvės lubų nesiekiančia mūrine sienele, o praėjimas atitvertas durimis iš OSB plokštės, kameroje Nr. 96 sanitarinis mazgas atskirtas nuo likusio kameros ploto užuolaida, kamerų sanitariniuose mazguose įrengta veikianti vandens nuleidimo sistema.
Sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelėje (80-81 b. l.) nurodyta, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos pareiškėjo laikymo kamerose mūrinės arba pagamintos iš OSB plokštės, sienelių aukštis – nuo 1,81 iki 2,34 m. Į bylą pateiktos ir kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotraukos (98-131 b. l.), iš kurių matosi, kad sanitariniai mazgai kamerose atitverti sienelėmis, įėjimai į sanitarinių mazgų zonas kamerose atskirti durimis arba užuolaidomis.
Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtų bylų praktiką, sanitarinio mazgo atitvėrimas durimis arba užuolaidomis pakankamai užtikrina kamerose laikomų asmenų privatumą (LVAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-318-968/2021, 2021 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-263-602/2021, 2022 m. gegužės 25 nutartys administracinėse bylose Nr. TA-214-415/2022, Nr. TA-360-662/2022 ir kt.). Tupimų klozetų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl tupimų klozetų atmestinos, kaip nepagrįstos.
Pažymėtina, kad nurodytos Taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Teismas, sistemiškai vertindamas minėtas nuostatas, laiko, kad sanitarinio mazgo vieta nuo likusio kameros ploto lubas siekiančia pertvara turi būti atitverta tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras ir jeigu nėra techninių galimybių įrengti atskirą sanitarinio mazgo kabiną. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinių mazgų įrengimas neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis teismas naujausiose išnagrinėtose tokio pobūdžio bylose (pvz. LVAT 2023-10-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. eTA-442-575/2023 ir kt.).
Dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad kamerose laikėsi nemalonus kvapas iš sanitarinio mazgo pažymėtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema arba mechaninis vėdinimas. Atsakovė nurodo, kad kameros Šiaulių TI vėdinamos per langus, toks vėdinimo būdas numatytas ir Taisyklių 12.10 p., taip pat Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte. Pareiškėjo teiginys, kad grotos ant langų trukdė išvėdinti patalpas, yra abstraktus ir nedetalizuotas, pareiškėjas nepaaiškino, kuriose kamerose dėl grotų ar kitų trukdžių buvo negalima atidaryti lango, ar jis dėlto kreipėsi į Šiaulių TI administraciją ir kas dėl to buvo padaryta. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2023 m. birželio 2 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80 Mr) PA-3126 nurodyta, kad apgyvendinimo patalpų ir sanitarinių mazgų dezinfekcija atliekama 5 dienas per savaitę (nuo pirmadienio iki penktadienio), todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, neteisėti atsakovės veiksmai nenustatyti ir šiais aspektais.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo spintelių asmeniniams daiktams susidėti, daiktus teko laikyti dėžėse, prie stalo nebuvo įrengta sėdimų vietų, norint pavalgyti tekdavo sėdėti ant kitų asmenų lovų arba pasidėjus maistą ant kelių, kiti asmenys sėdėdavo ant jo lovos, nebuvo įrengta kopėtėlių į antrą lovos aukštą.
Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.).
Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės baldų įrengimo kamerose nereglamentuoja, tik 12.12. punkte nurodyta, kad visi baldai, esantys kamerose, pritvirtinami prie grindų ar sienų.
Atsakovė nurodo, kad stalai kamerose įrengiami patogiu atstumu nuo lovų, o kameroje laikomų asmenų daiktams susidėti naudojama laisva miegamoji vieta.
Iš byloje esančios pažymos apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą (82-85 b. l.), matosi, kad pareiškėjo laikymo kameros buvo aprūpintos stalais, taburetėmis ir/arba suoliukais, gultais bei pastatomomis lentynomis, spintelių kamerose nėra. Kokiais baldais buvo aprūpintos pareiškėjo laikymo kameros matosi ir iš teismui pateiktų kamerų fotonuotraukų: kamerose yra suoliukai arba taburetės, dalyje kamerų stalai pastatyti tarp lovų, asmenų daiktai laikomi maišuose ant grindų arba dėžėse (98-131 b. l.). Iš pateiktų dokumentų taip pat matosi, kad ne visos pareiškėjo laikymo kameros buvo aprūpintos tokiu taburečių arba suolų kiekiu, kad užtektų po vieną sėdimą vietą kiekvienam asmeniui (pvz., kameroje Nr. 87 buvo laikomi ir 5 asmenys, tačiau pažymoje nurodyta, kad šioje kameroje yra tik viena taburetė, kameroje Nr. 83 buvo laikomi daugiausia 5 asmenys, o nurodyta, kad yra tik vienas suoliukas ir pan.).
Taigi pareiškėjo pretenzijos dėl kopėtėlių lovose nebuvimo nepagrįstos, nes teisės aktai neįpareigoja laisvės atėmimo vietų administracijos įrengti kamerų lovose kopėtėles. Tačiau iš pateiktų dokumentų akivaizdžiai matosi, kad pareiškėjo laikymo kameros nebuvo tinkamai aprūpintos privalomu inventoriumi, konkrečiai imant, tokiu taburečių arba suoliukų kiekiu, kad užtektų atsisėsti prie stalo kiekvienam kameroje laikomam asmeniui (buvo laikoma ir po 5-6 asmenis) ir nereikėtų sėdėti ant kito asmens lovos valgant ar užsiimant kita veikla, taip pat spintelėmis asmeniniams daiktams susidėti, taigi atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo veikti, o pareiškėjas galėjo dėl to patirti tam tikrus nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo galimybės tinkamai skalbtis drabužių, teko skalbti po šaltu vandeniu, taip pat nebuvo įrengta pakabų drabužiams padžiauti, patalynė buvo skalbiama tik vieną kartą per savaitę
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, o 18 punkte numatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas tik į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41-43 punktai numato, kad, be kita ko, lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139, numatė, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalai pagalvei ir antklodei, taip pat higienos reikmenų paketas.
Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.). Taigi džiovyklų kamerose įrengimas nėra reglamentuotas ir privalomas.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Šiaulių kalėjime suimtiesiems (nuteistiesiems) nemokamai išduodama patalynė bei rankšluosčiai, taip pat nemokamai skalbiami visų suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė, o nemokiems suimtiesiems (neteisiesiems) įstaigoje nemokamai skalbiami bei džiovinami ir viršutiniai drabužiai.
Įvertinus šias teisės aktų nuostatas bei išdėstytas aplinkybes, matosi, jog karšto vandens tiekimas į gyvenamąsias kameras bei kamerų aprūpinimas džiovyklomis nėra numatytas, patalynės keitimas kartą per savaitę taip pat atitinka teisė aktų reikalavimus, o suimtųjų drabužiai ir patalynė skalbiami centralizuotai, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Šiaulių kalėjimo pareigūnų veiksmus.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ginčo laikotarpiu būdamas Šiaulių kalėjime pareiškėjas dėl teisės aktuose numatytų reikalavimų pažeidimų (kameroje Nr. 61 nustatyti higienos normos pažeidimai, pažeista kamerų aprūpinimo būtinuoju inventoriumi tvarka) patyrė neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
Iš administracinių teismų praktikos tokio pobūdžio bylose matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020 ir kt.). Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013 ir kt.).
Teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).
Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus bei į naujausią LVAT bei EŽTT praktiką (žr., pvz., LVAT 2022-11-23 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-857-968/2022, 2023-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-370-502/2023, EŽTT 2022 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Einikis ir 4 kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 43277/20, 49994/20, 50514/20, 51079/20, 54383/20), vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais, todėl pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, pripažįstant, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių kalėjime buvo pažeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. M. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo D. M. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių kalėjime, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.