Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2023 m. liepos 4 d. gautas pareiškėjo prašymas panaikinti 2023 m. birželio 22 d. nutartį.

II.

III.

Teismas apmokestino pareiškėjo skundą žyminiu mokestį, nors ginčas patenka į neapmokestinamų ginčų kategoriją (ABTĮ 36 str. 1 d. 10 p.). Be to, pareiškėjas vykdė įstatymų reikalavimus – pirmiausiai kreipėsi į atsakovo atstovą, o, gavęs neigiamą atsakymą, tinkamai ir laiku kreipėsi į teismą, siekdamas pažeistų teisių gynybos. Aplinkybė, kad 2 pareiškėjo skundai teko tam pačiam teisėjui, nereiškia, kad pareiškėjas piktnaudžiauja teismine gynyba. Taip pat pareiškėjas pažymi, kad neturi galimybių sumokėti žyminio mokesčio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 4 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, kadangi pareiškėjas nepašalino 2023 m. birželio 22 d. teismo nutartimi nustatytų trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas minėta 2023 m. birželio 22 d. nutartimi, nustatydamas pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį, nurodė, kad jo keliamas ginčas priskirtinas žyminiu mokesčiu neapmokestinamų ginčų kategorijai, tačiau teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (t. y. kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį (ABTĮ 36 str. 4 d.). Teismas pažymėjo, kad teisme laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 30 d. iki 2023 m. birželio 20 d. gauti trys pareiškėjo skundai dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuos pareiškėjas kildina iš neteisėtų Šiaulių kalėjimo veiksmų. Administracinėje byloje Nr. I1-7332-362/2023 (skundas gautas 2023 m. gegužės 30 d.) pareiškėjas nurodė, kad jam naudojantis telefonu nebuvo užtikrintas privatumas. Administracinėje byloje Nr. I1-7763-621/2023 (skundas gautas 2023 m. birželio 9 d.) pareiškėjas nurodė, kad dušai nebuvo tinkami, neveikė iškvietimo mygtukas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skunde nurodyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus plotas, sanitariniai mazgai neatitiko higienos reikalavimų, nebuvo tinkamo vandens nuleidimo mechanizmo, nevykdyti dezinfekcijos darbai, sanitariniai mazgai neatitverti nuo likusios kameros patalpos, neįrengtos kopėtėlės patekti į antrą lovos aukštą, tekdavo miegoti purvinoje patalynėje, nebuvo išduotas inventorius, negalėjo tinkamai išsiskalbti rūbų, nebuvo įrengtos sėdimos vietos prie stalo, netinkama natūrali ir dirbtinė šviesa, nebuvo natūralios ventiliacijos. Teismas pažymėjo, kad anksčiau minėtuose skunduose pareiškėjas nurodė, jog skundžiamas laikotarpis yra nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2023 m. kovo mėnesio. Pareiškėjas atskirus ginčus vienas po kito (teisme skundai gauti 2023 m. gegužės 30 d., 2023 m. birželio 9 d., 2023 m. birželio 20 d.) inicijuoja dėl pavienių epizodų, skundžiami laikotarpiai sutampa. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą piktnaudžiaudamas teisminės gynybos teise, todėl teismas įpareigojo pareiškėją sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui mokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-256-552/2022).

Teismo nutartyje įvardytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-604-624/2018).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl trūkumų šalinimo instituto savo praktikoje yra išaiškinęs tai, kad: laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020); sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., 2012 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-3717-95/2012; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-690-822/2021).

ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, jog žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Tačiau šio ABTĮ straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (tai yra kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį. Aiškindama šią nuostatą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. AS822-759/2011 pabrėžė, kad įstatymai garantuoja asmenims teisę kreiptis teisminės gynybos, tačiau šia teise turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama. Teismų sistema yra skirta realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus ir ja neturi būti naudojamasi nepagrįstam ir vien formaliam bylinėjimuisi (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-861/2011; 2010 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556‑85/2010).

Pažymėtina, kad vien tik intensyvus (kiekybiniu aspektu) asmens bylinėjimasis teismuose savaime nereiškia piktnaudžiavimo teisminės gynybos teise. Priešingu atveju asmuo galėtų patirti neigiamų procesinių pasekmių net ir tuo atveju, kai jis pagrįstai kreiptųsi dėl teisminės gynybos, ir tai nebūtų teisinga, sąžininga ir protinga, neatitiktų teisės į teisminę gynybą paskirties ir tikslų. Todėl vien tik statistiniai duomenys iš Lietuvos teismų informacinės sistemos nepatvirtina pareiškėjo piktnaudžiavimo administraciniu procesu, turi būti vertinamas ir keliamo ginčo bei siekiamų apginti asmens teisių pobūdis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS403-536/2006, 2010 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-180/2010, 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-752-662/2016).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis ir pirmosios instancijos teismo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės šiuo metu nesuponuoja išvados, jog pareiškėjas piktnaudžiauja teisminiu procesu. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 22 d. nutartyje pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas 2023 m. į Regionų apygardos administracinį teismą yra kreipęsis 3 kartus dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas turtinę žalą kildino iš skirtingų aplinkybių – vienoje byloje pareiškėjas skundėsi, kad jam tinkamai nėra užtikrinama teisė skambinti telefonu (administracinė byla Nr. I1-7332-362/2023), kitoje byloje pareiškėjas teigė, kad nebuvo užtikrinama jo teisė pasinaudoti dušu, kad dušai buvo netinkami ir neužtikrino asmenų privatumo, kamerose nebuvo pavojaus mygtuko (administracinė byla Nr. I1-7763-621/2023), o nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą prašė atlyginti dėl to, kad nebuvo užtikrintas minimalus plotas, sanitariniai mazgai neatitiko higienos reikalavimų, nebuvo tinkamo vandens nuleidimo mechanizmo, nevykdyti dezinfekcijos darbai, sanitariniai mazgai neatitverti nuo likusios kameros patalpos, neįrengtos kopėtėlės patekti į antrą lovos aukštą, tekdavo miegoti purvinoje patalynėje, nebuvo išduotas inventorius, negalėjo tinkamai išsiskalbti rūbų, nebuvo įrengtos sėdimos vietos prie stalo, netinkama natūrali ir dirbtinė šviesa, nebuvo natūralios ventiliacijos. Pažymėtina, kad sprendimai minėtose bylose nėra priimti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes vertintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kad visi ankstesni pareiškėjo kreipimaisi į teismą buvo be rimto pagrindo, todėl nepagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl atskirajame skunde suformuluoto reikalavimo pripažinti, kad pareiškėjo skundas turi būti neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, kadangi skundo priėmimo klausimo išsprendimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. M. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.