Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. Š. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-342-496/2016 pagal ieškovės T. Š. ieškinį atsakovei V. Š. su trečiuoju asmeniu Nacionaline žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriui dėl pažeistų teisių atstatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Kelmės rajono apylinkės teisme 2016-02-26 ieškovė T. Š. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovę V. Š. įkasti į senas riboženklių buvimo vietas antrą ir trečią riboženklius, buvusius ties bendra riba (duomenys neskelbtini), bei nugriauti savavališkai įrengtą metalinio tinklo su mediniais kuolais tvorą ieškovės žemės sklype (duomenys neskelbtini); bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė 2016-05-26 teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko sumažinimo, kuriame nurodė, kad po bylos užvedimo atsakovė nugriovė tvorą, todėl ieškovė mažina savo reikalavimus ir prašė įpareigoti atsakovę V. Š. įkasti į senas riboženklių buvimo vietas antrą ir trečią riboženklius, buvusius ties bendra riba (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nugriauti savavališkai įrengtą metalinio tinklo su mediniais kuolais tvorą ieškovės žemės sklype (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė V. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ji geranoriškai nugriovė jos pačios pastatytą tvorą, nors nesutinka su ieškovės sklypo ribų nustatymu, o dėl riboženklių atstatymo ji nesutinka, nes ji šių riboženklių nesunaikino. Atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad jai 1992 metais buvo duoti du žemės sklypai. Šie du sklypai yra atskiri, į juos įsiterpia ieškovės žemės sklypas. Nurodė, kad ji 2015-12-20 užsitvėrė tvorą ties savo žemės sklypo riba, tvorą ji pritvirtino prie cementinių riboženklių. Tverdama tvorą ji jokio matininko nekvietė, nes ji pati žinojo savo sklypo ribą. Ji matė, kad 2013 metais T. Š. žemės sklypas buvo pažymėtas metaliniais riboženkliais. Ji ginčija ieškovės žemės sklypo ribas, nurodydama, kad jai daug seniau nei ieškovei buvo paskirta žemė, o esą ieškovė yra užėmusi dalį jos žemės sklypo. Ji nenaikino tokių metalinių riboženklių ir nežino, kas tai padarė. Ji buvo nubausta už tai, kad užtvėrė tvorą, baudas ji sumokėjo, tvorą nugriovė. Jos žemės sklypams nėra atlikti kadastriniai matavimai, nes jai niekas nesutinka atlikti tokių matavimų. Į ieškovės T. Š. sklypų matavimus ir ribų paženklinimą jos matininkai nekvietė, o kai kvietė, tai ji nesutiko pasirašyti, nes nesutinka su sklypų ribomis.

Atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti, nes nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtent atsakovė nugriovė du ieškovės žemės sklypo riboženklius.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad T. Š. ieškinys yra pagrįstas. Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės skyrius pagal T. Š. prašymą atliko žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir vietoje patikrino T. Š. ir kaimyninio žemės sklypo naudojimą. Nustatė, kad T. Š. Kelmės skyriui pateikta informacija pasitvirtino: T. Š. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), apie 4 metrus nuo žemės sklypo ribos, esančios tarp antro ir trečio riboženklių ir besiribojančios su kitu T. Š. priklausančiu žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), yra pastatyta apie 150 cm aukščio metalinio tinklo su mediniais kuolais tvora, užtvėrusi šiame žemės sklype esantį įregistruotą pravažiavimą (214 kelio servitutą) į minėtą gretimą T. Š. priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir sunaikinti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), antras ir trečias riboženkliai. Patikrinimo metu kaimyninio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), savininkė V. Š. patvirtino atlikusi minėtus veiksmus, nesutikdama su, jos nuomone, neteisingai atliktais žemės sklypų kadastriniais matavimais. V. Š. buvo nustatytas vieno mėnesio terminas geranoriškai pašalinti padarytus pažeidimus, tačiau ji pažeidimų nešalino.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė ieškinį palaikė, nurodė, kad atsakovė V. Š. pripažino, kad jos neteisėtai pastatyta tvora yra jos sklypo riba.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, įpareigojo atsakovę V. Š. įkasti į senas riboženklių buvimo vietas antrą ir trečią riboženklius, buvusius ties ieškovės T. Š. bendra riba (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) prašo panaikinti skundžiamą Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-342-496/2016 ir priimti naują sprendimą – ieškovės T. Š. ieškinį atmesti visa apimtimi. Prašo priteisti iš ieškovės T. Š. atsakovės V. Š. naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neanalizavo, nuodugniai ir išsamiai netyrė visų byloje esančių aplinkybių, deklaratyviai konstatuodamas atsakovės kaltus veiksmus, dėl to nebuvo atskleista bylos esmė, pažeistos procesinės bei materialinės teisės normos, ir tai nulėmė neteisingą civilinės bylos išsprendimą.

Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai tvoros pastatymą ir riboženklių sunaikinimą pripažino kaip du tarpusavyje susijusius veiksmus, t. y., pasak teismo, aplinkybė, kad atsakovė užtvėrė tvorą, patvirtina tai, kad atsakovė sunaikino ieškovės žemės sklype esančius riboženklius, nes „ties ta pačia vieta dingo T. Š. sklypo du riboženkliai 2 ir 3“. Tokia teismo išvada nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Tvoros užtvėrimas ir riboženklių sunaikinimas, priešingai, nei tvirtina teismas, nėra susiję veiksmai, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog tvoros ir tariamai atsakovės sunaikintų riboženklių buvimo vieta nėra ta pati. Byloje esantis 2016-01-26 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra pateikta situacijos schema, akivaizdžiai įrodo, jog tvora yra ne toje pačioje vietoje nei tariamai atsakovės sunaikinti riboženkliai.

Neaišku, kokiu objektyviu pagrindu pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovė norėjo savavališkai pažymėti didesnį savo žemės sklypą T. Š. sklypo sąskaita.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai, deklaratyviai, nemotyvuodamas jokiais įrodymais nurodė, kad atsakovė 2016-01-26 dieną patikrinimo metu pripažino, kad ji nugriovė du ieškovės riboženklius. Apeliantė (atsakovė) su tokiais teiginiais kategoriškai nesutinka, kadangi tokių veiksmų 2016-01-26 atliekant patikrinimą nepripažino. Tai akivaizdžiai patvirtina byloje pateikti 2016-01-26 patikrinimo aktai, iš kurių matyti, jog patikrinimo metu apeliantė (atsakovė) teigė, jog tvorą užsitvėrė ties savo žemės riba, ir matavimai T. Š. atlikti neteisingai, tvora yra jos žemės sklypo riba. Patikrinimo aktuose nėra užfiksuota, kad apeliantė (atsakovė) pripažino sunaikinusi riboženklius. 2016-01-26 patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodoma, jog antras ir trečias riboženkliai vietovėje nerasti, tačiau riboženklių dingimo priežastys nėra nurodomos.

Pirmosios instancijos teismas nepaneigė aplinkybių, jog pati ieškovė galbūt neišsaugojo riboženklių. Ieškovė byloje patvirtino, jog riboženklių sunaikinimo fakto nėra mačiusi, vadinasi, reikšdama ieškinį darė niekuo nepagrįstą prielaidą, kad riboženklius sunaikino apeliantė (atsakovė). Akcentuotinas dėmesys į tai, kad byloje nėra nustatyta, jog trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽUM Kelmės rajono žemėtvarkos skyrius iki ieškovės skundo gavimo dienos tikrino ieškovės riboženklius. Taigi akivaizdu, jog objektyviai nenustačius, ar iki ieškovės skundo padavimo dienos riboženkliai realiai egzistavo, darytina pagrįsta išvada, jog byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, neabejotinai ir patikimai patvirtinančių, jog apeliantė (atsakovė) sunaikino riboženklius. Nenustačius minėtų aplinkybių, byloje taip pat nėra paneigta, jog riboženkliai galėjo sunykti patys dėl gamtos sąlygų ar dėl gyvūnų elgesio.

Pirmosios instancijos teismo nurodomos aplinkybės, kad apeliantė (atsakovė) sumokėjo jai paskirtą baudą ATPK nustatyta tvarka, savaime nelaikytinos pakankamu bei patikimu įrodymu, neginčijamai patvirtinančiu, jog apeliantė (atsakovė) pripažino kaltę dėl sunaikintų riboženklių. Apeliantė (atsakovė) pažymi, jog teismo posėdžio metu išsamiai nurodė, kad baudą sumokėjo, nes manė, kad ji yra paskirta už pastatytą tvorą, be to, atsakovė sumokėjo baudą tam, kad nereikėtų mokėti antstoliams. Ant administracinio nurodymo atsakovė savo parašo nedėjo, raštu nurodydama, kad be advokato nesirašys. Tik vėliau, pasikonsultavusi su advokatu, apeliantė (atsakovė) sužinojo, jog sumokėjo baudą ir už sunaikintus riboženklius ir taip prarado galimybę skųsti nutarimą ATPK nustatyta tvarka (ATPK 260¹ str.).

Ieškovės reikalavimas yra netikslus, nenurodytos riboženklių koordinatės, nenurodyta per kokį terminą ir kokiomis priemonėmis reikia atlikti prašomus darbus.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Kelmės skyriaus, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą ir atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Apeliantės (atsakovės) neigimas sunaikinus ieškovei priklausančius riboženklius yra tik atsakovės gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės, nes sutikimas su paskirta nuobauda ir geranoriškas paskirtos baudos sumokėjimas vienareikšmiškai patvirtina, kad apeliantė (atsakovė) pripažino savo neteisėtus veiksmus, už kuriuos jai buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu.

Administracinės teisės protokolo su administraciniu nurodymu surašymo metu V. Š. puikiai suvokė, kad jai yra surašomas protokolas būtent už riboženklių sunaikinimą, nes pati aiškiai nurodė, jog už tvoros pastatymą ji jau yra nubausta Kelmės rajono savivaldybės administracinės komisijos sprendimu. Apeliantė (atsakovė) suprato jai išaiškintas teises, nepageidavo advokato dalyvavimo bei neprašė nerašyti jai administracinio nurodymo. Apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantė tik vėliau, pasikonsultavusi su advokatu, sužinojusi, už ką surašytas administracinis nurodymas, yra klaidinantys ir neatitinkantys tiesos.

Tarp apeliantės (atsakovės) neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos egzistuoja realus priežastinis ryšys, kadangi apeliantė skunde patvirtina savo parodymus, užfiksuotus 2016-01-26 patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), kad tvorą ji užtvėrusi ties savo žemės sklypo riba.

Žemės tvarkymo byloje yra surašytas žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo vietovėje 2013-05-07 aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų nustatymą vietovėje, konstatuota, kad visi riboženkliai yra įtvirtinti pagal Žemės sklypo ribų ženklinimo taisykles, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005-11-10 įsakymu Nr. 1P-209.

Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta visa medžiaga, susijusi su ieškovei priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) medžiaga, ten aiškiai nurodytos antro ir trečio riboženklio koordinatės. Dėl ginčijamame sprendime nenurodyto konkretaus įpareigojimo apeliantei (atsakovei) kviesti matininką, atstatant sunaikintus riboženklius, reikia pažymėti, kad tokią pareigą nustato galiojantis teisinis reguliavimas, t. y. fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus (tarp jų ir įtvirtinti (atstatyti) žemės sklypų riboženklius), yra nurodyti 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnyje. Jokiems kitiems asmenims tokia teisė nėra suteikta.

Ieškovė T. Š. atsiliepimu į apeliantės (atsakovės) apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. sprendimą, atmesti apeliantės (atsakovės) apeliacinį skundą ir priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo pagal pateiktą teisinių paslaugų sutartį, sąskaitą faktūrą ir pinigų sumokėjimo kvitą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Teismas išsamiai ištyrė šalių paaiškinimus, apklausė liudytojus ir įvertino jų liudijimus, ištyrė kiekvieną byloje esantį dokumentą ir kiekvieną iš jų įvertino ir rėmėsi, priimdamas sprendimą. Byloje yra pateikti ginčo sklypo ribų paženklinimo aktai, kurie yra oficialūs žemės sklypų kadastrinių matavimų bylos dokumentai. Žemės tvarkymo departamento Kelmės skyriaus pareigūnai tikrino vietovėje riboženklių sunaikinimo bei tvoros užtvėrimo vietą pagal šiuos dokumentus, nurodė konkrečiai, kurių riboženklių nerasta, o rasti naujai savavališkai įkasti apeliantės (atsakovės) riboženkliai. Paskutinio teismo posėdžio metu pati atsakovė pripažino, kad prieš jai tveriantis tvorą ,,savo“ žemės sklype ir įkasant savo riboženklius, matė senuosius riboženklius.

Pareigūnai, vadovaudamiesi Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005-10-10 įsakymu Nr. 1P-209 ,,Dėl žemės sklypo ribų ženklinimo“ patikrino vietovėje ieškovės nurodytus faktus ir surašė patikrinimo aktus.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 str. 3 d. nustatyta, kad vietovėje paženklinto pagal preliminarius matavimus žemės sklypo ribos išliktų stabilios ir nekintamos. Apeliantė (atsakovė) šių taisyklių nesilaikė. Jai riboženklius sukasė, tvorą ieškovės sklype pastatė asmuo, neturintis teisės atlikti matininko darbą – nustatyti riboženklių vietą.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, Nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi nekilnojamieji daiktai – žemės sklypas ir statiniai, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu patvirtinama, kad ieškovės sklypo atlikti kadastriniai matavimai yra teisingi.

Teismas įvertino byloje esantį Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A-4-552/2015 sprendimą, tiesiogiai susijusį su atsakovės ginčijamomis sklypo ribomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė T. Š. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę V. Š. įkasti į senas riboženklių buvimo vietas antrą ir trečią riboženklius, buvusius ties bendra riba (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bei nugriauti savavališkai įrengtą metalinio tinklo su mediniais kuolais tvorą ieškovės žemės sklype, (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė T. Š. 2016-05-15 pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko sumažinimo, kuriame nurodė, kad po bylos užvedimo atsakovė nugriovė tvorą, todėl ieškovė mažina savo reikalavimus ir prašė įpareigoti atsakovę įkasti į senas riboženklių buvimo vietas antrą ir trečią riboženklius, buvusius ties bendra riba (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bei prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nurodytus ieškovės reikalavimus tenkino, remdamasis byloje surinktais rašytinai įrodymais bei procese dalyvavusių asmenų liudijimais. Pripažino tvoros pastatymą ir riboženklių sunaikinimą kaip du tarpusavyje susijusius veiksmus, atsakovei siekiant tokiu būdu savavališkai pažymėti didesnį savo žemės sklypą ieškovės T. Š. sklypo sąskaita, nesiremiant matininkų pagalba. Nurodė, jog atsakovė V. Š. 2016-01-26 dieną patikrinimo metu pripažino, kad ji nugriovė du ieškovės riboženklius, ji už tai buvo nubausta administracine tvarka. Ji neginčijo administracinio nurodymo ir nedelsdama pati sumokėjo jai paskirtą baudą. Ieškovės žemės sklypams yra atlikti kadastriniai matavimai, reikalavime nurodyti žemės sklypų numeriai, ieškovės žemės sklypus paženklino matininkai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus vyresnysis specialistas, remdamasis turimais planais nustatė, kad yra sunaikinti riboženkliai, kurių numeriai du ir trys, būtent už tokius veiksmus apeliantė (atsakovė) V. Š. yra nubausta administracine tvarka. Teisę pastatyti riboženklius turi ne bet kuris asmuo, o matininkas, turintis specialių žinių ir remdamasis žemės sklypų matavimais. Atsižvelgdamas į minėtus duomenis teismas pripažino, kad reikalavimas yra aiškus ir galės būti įvykdomas, tačiau atsakovė turės pareigą kviesti matininką šiems riboženkliams atstatyti.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės (atsakovės) argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neanalizavo, nuodugniai ir išsamiai netyrė visų byloje esančių aplinkybių, deklaratyviai konstatuodamas apeliantės (atsakovės) kaltus veiksmus, dėl to nebuvo atskleista bylos esmė, pažeistos procesinės bei materialinės teisės normos, ir tai nulėmė neteisingą civilinės bylos išsprendimą.

Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir liudytojų parodymus, o, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų ir liudytojų parodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų ir parodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir liudytojų parodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar pažeidė procesinės teisės normas vertindamas liudytojų parodymus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Minėto įstatymo 11 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Taigi, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo veikla gali užsiimti tik kompetentingos valstybės institucijos išduotus kvalifikacinius pažymėjimus ir leidimus turintys asmenys, o apeliantės (atsakovės) apeliacinio skundo argumentas laikomas nepagrįstu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti atsakovo skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija jų plačiau neanalizuoja.

Apibendrindama tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas tiek materialinės, tiek procesinės teisės normų taikymo apsektu, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliantės (atsakovės) apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi apeliantės (atsakovės) apeliacinis skundas atmestinas, iš apeliantės V. Š. ieškovės T. Š. naudai priteistina 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (b. l. 183).

Apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi 326–331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti apeliacinį skundą.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.