- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- e2S-1463-933/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01353-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- Ž. Z.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.38Taikos sutartis
- 3.5.14Vykdomasis raštas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-689-675/2021 pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui Ž. Z. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. Institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. V. ieškiniu prašė: i) nustatyti nepilnametės J. Z. gyvenamąją vietą su ieškove S. V.; ii) priteisti iš atsakovo Ž. Z. išlaikymą nepilnametei J. Z. po 180 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; iii) neterminuotai apriboti tėvo Ž. Z. valdžią nepilnametės dukros atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021-01-27 nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, o civilinę bylą nutraukė.
3. Teisme 2021-03-26 gautas atsakovo Ž. Z. prašymas išduoti vykdomąjį raštą. Prašymas grįstas tuo, kad atsakovas yra išvykęs į užsienį. Vaiko motina (ieškovė) piktybiškai neatsiliepia telefonu, neatsako į trumpąsias mobiliojo ryšio žinutes (angl. short message service, trumpinys – SMS), taip pat nebendrauja per kitas elektronines programas (pvz., Messenger). Kartais ieškovės telefonu atsiliepia vyras, kuris nuolat grasina. Atsakovas nepilnametei dukrai yra nupirkęs telefoną, kuriuo galėtų susisiekti su dukra, tačiau telefonas nenaudojamas. Ieškovė pažeidžia taikos sutarties 6.6 papunktį, nes neleidžia net minimaliai palaikyti kontakto su dukra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021-04-02 nutartimi atsakovo Ž. Z. prašymą tenkino – išdavė vykdyti vykdomąjį raštą dėl taikos sutartyje numatytų sąlygų nevykdymo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukterimi. Apylinkės teismas nustatė, kad pagal taikos sutarties 6.6–6.9 papunkčių reikalavimus ieškovė S. V. įsipareigojo visomis priemonėmis ir būdais leisti bendrauti tėvui (atsakovui) Ž. Z. su nepilnamete dukterimi. Apylinkės teismas, ištyręs nurodytas aplinkybes ir susipažinęs su pateiktais dokumentais, sprendė, kad ieškovė S. V. nevykdo taikos sutartyje numatytų reikalavimų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Ieškovė S. V. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-04-02 nutartį. Atskirąjį skundą grindė tuo, kad:
5.1. Atsakovas prašymą išduoti vykdomąjį raštą grindė pridėdamas vieną rašytą žinutę ir šešis skambučius vieną dieną, taip pat vieną rašytą žinutę ir vieną skambutį kitą dieną į Messenger programą. Su atsakovu santykiai nėra geri. Kadangi atsakovas ieškovę įžeidinėja, pravardžiuoja, grasina, keikiasi, todėl kartais atsakovą ieškovė užblokuoja. Atsakovas visą kovo mėnesį turėjo ryšį su ieškove, tačiau tik kelis kartus pageidavo pasikalbėti su dukra. Atsakovas neužsiminė, kad ieškovė neleido bendrauti su dukra. Skambučiai naktimis, persekiojimai ir grasinimai iš atsakovo nepadeda palaikyti normalių santykių.
5.2. Nutartį, kuria ieškovei pranešta apie teismo paskirtą bylos nagrinėjimą teismo posėdyje 2021-04-02 10 val., atsakovė gavo 2021-04-01 vakare, kai grįžo iš darbo. Tuo metu advokatų kontoros nedirbo ir pasikonsultuoti atsakovė neturėjo galimybės. Dėl užimtumo darbe bylos nagrinėjimo dieną, t. y. 2021-04-02 atsakovė neturėjo galimybės nuvykti pas advokatą. Nustatytas nepakankamas terminas nuomonei dėl prašymo pareikšti ir pateikti įrodymus. Pažeistos procesinės teisės.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Ž. Z. atsiliepime į ieškovės S. V. atskirąjį skundą prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-04-02 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė tuo, kad:
6.1. Atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje ir dėl pandemijos negali grįžti į Lietuvos Respubliką. Atsakovas nori su dukra palaikyti ryšį (bendrauti), o ne vien tik būti pasyviu išlaikymo mokėtoju. Atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo negebėjimą rašyti, likęs vienintelis kelias dukrai bendrauti su tėvu – tai telefoniniai ir vaizdo pokalbiai. Vaiko motina turi priklausomybę alkoholiui, į namus atsiveda nepažįstamus vyrus. Dėl netinkamo motinos pareigų vykdymo buvo kreiptasi tiek į policiją, tiek į vaiko teisių apsaugos skyrių. Policija pranešė, jog pradėtas tyrimas dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo.
6.2. Šalių santykiai priešiški, nes ieškovė dažnai vartoja alkoholį ir tai daro matant vaikui. Būdama neblaivi skambina tiek atsakovui, tiek jo tėvui. Tėvą ir dukrą sieja artimi santykiai. Atsakovas prašymą grindė tiek rašytiniu paaiškinimu, tiek rašytiniais įrodymais. Situacijoje, kai tėvas yra vienoje valstybėje, o vaikas – kitoje, toks įrodymų kiekis užtektinas konstatuoti, jog ieškovė nesilaikė taikos sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos. Atsakovas yra nupirkęs vaikui telefoną per kurį galėtų kartu laisvu laiku bendrauti be ieškovės įsikišimo, tačiau telefonu ieškovė dukrai neleidžia naudotis.
6.3. Nutartis buvo įteikta iki rašytinio teismo posėdžio. Ieškovė turėjo atstovą, kuriam net po nutarties, kuria patvirtinta bylos šalių taikos sutartis, įsiteisėjimo, matomi visi byloje vykstantys procesai. Atsakovas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo teismui pateikė per Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – VEP) posistemį, teisėjo rezoliucija prašymas 2021-03-29 priimtas, taigi 2021-03-30 ieškovės atstovas matė procesus, vykstančius byloje ir privalėjo informuoti savo buvusią klientę. Prašymui atidėti bylos nagrinėjimą specialių žinių nereikia. Ieškovė turėjo pakankamai laiko pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
13. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo 2021-04-02 nutarties, kuria buvo tenkintas atsakovo prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties, patvirtintos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-01-27 nutartimi, dalies, susijusios su atsakovo bei nepilnametės dukros bendravimo tvarka, nevykdymo (el. b. l. 116–117).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
14. Ieškovė S. V. su atskiruoju skundu teikė naują įrodymą – išrašą iš programos „WhatsApp“ nuo 2021-03-02 iki 2021-03-31. Nurodė, kad iš susirašinėjimo turinio matyti atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu. Atsakovas Ž. Z. su atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą taip pat teikė naujas įrodymus: i) atsakovo 2021-03-26 prašymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos padėti užtikrinti nepilnamečio vaiko teises; ii) atsakovo 2021-03-26 pareiškimą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui. Prašymą jungti naujus įrodymus grindė tuo, kad prašomi jungti įrodymai nebuvo teikti pirmosios instancijos teismui, nes tuo metu neegzistavo.
15. CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 301–333 straipsniai), išskyrus CPK XVI skyriaus 2 skirsnio (CPK 334–338 straipsniai) skirsnyje numatytas išimtis. Kadangi CPK XVI skyriaus 2 skirsnis nenumato išimčių, susijusių su naujų įrodymų prijungimu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą, vadovaujamasi bendrosiomis CPK XVI skyriaus taisyklėmis (CPK 301–333 straipsniai).
16. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašomi prijungti nauji įrodymai yra nedidelės apimties, gali padėti tiksliau atskleisti faktines bylos aplinkybes, todėl prijungtini.
Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021-01-27 nutartimi patvirtino ieškovės S. V. ir atsakovo Ž. Z. taikos sutartį, sudarytą 2021-01-21, kurioje, be kita ko, šalys susitarė dėl atsakovo ir nepilnametės dukros (gim. (duomenys neskelbtini)) bendravimo tvarkos (el. b. l. 85–88). Atsakovas Ž. Z. prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, kad ieškovė pažeidžia taikos sutarties 6.6 papunkčio nuostatą (el. b. l. 107). Taikos sutarties 6.6 papunktyje šalys susitarė, jog „S. V. įsipareigoja leisti dukrai nuo 8.00 val. iki 21.00 val., išskyrus laiką, kai vyksta ugdymo procesas, elektroninio ryšio priemonėmis (pvz., telefonu, per Messenger, per Skype ar pan.) protingą laiko tarpą bendrauti su užsienyje gyvenančiu tėvu“.
19. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.
20. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma (žr. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020-09-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, nutarties 14 punktą). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, nutarties 32–33 punktai).
21. Analizuojant bylos duomenis matyti, jog atsakovas Ž. Z. prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomo taikos sutarties 6.6 papunkčio įrodinėjo Messenger programos išrašais. Visgi, aptarti išrašai iš Messenger programos neinformatyvūs: iš Messenger programos ekrano kopijų nematyti tikslios susirašinėjimo datos (pvz., 2020 m. ar 2021 m.); ekrano kopijų turinys patvirtina tik tai, jog atsakovas buvo išreiškęs pageidavimą pakalbėti su vaiku, tačiau neigiamo atsakymo negavo; matyti ir tai, kad jis bandė skambinti adresatui vardu S. (tikėtina – ieškovei), tačiau žinučių turinys rodo, jog buvo neatsiliepta; negalima tiksliai nustatyti, kokį laikotarpį (viena ir ta pati savaitė, kelios skirtingos savaitės ir pan.) apima pateiktas dokumentas. Iš pateiktų Messenger ekrano kopijų turinio spręsti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jog taikos sutarties 6.6 papunktis būtų nevykdomas – negalima. Byloje ginčo nėra, jog šalių santykiai konfliktiški, atsakovas kreipėsi su prašymais/pareiškimais tiek į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei į policiją, tačiau teismui nepateikti duomenys apie tai, kokius sprendimus aptartos institucijos priėmė. Nors atsakovas kaltiną ieškovę piktnaudžiaujant alkoholiu nepilnametės dukros akivaizdoje, tačiau įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie netinkamą ieškovės elgesį nepilnametės dukros atžvilgiu, nepateikė.
22. Iš ieškovės teikto „WhatsApp“ programėles išrašo nuo 2021-03-02 iki 2021-03-31 matyti, kad šalys nors ir palaiko kontaktą (bendravimas susirašinėjant telekomunikacijų pagalba), tačiau viena kitos atžvilgiu yra priešiškos. Susipažinus su aptartu susirašinėjimu matyti, jog iš esmės kokių nors įrašų, kurie galėtų pagrįsti aplinkybę, jog ieškovė nevykdo taikos sutarties 6.6 papunkčio sąlygos, nėra. Vien asmeninio pobūdžio santykių aiškinimasis teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties 6.6 papunkčio nevykdymo, neturi. Nenustatyta, kad aptartame susirašinėjime ieškovė ignoruotų atsakovą, neleistų jam susiskambinti su dukra. Priešingai, tam tikri susirašinėjimo epizodai rodo, kad ieškovė teigia, jog susiskambinti su dukra leis jai (dukrai) atsikėlus ar ieškovei grįžus iš darbo (žr. 2021-03-20 žinutės įrašą „grysi po darbo galesi kalbet“; 2021-03-24 žinutės įrašą „miegam mes nustok piskint, atskels vaikas pasuksiu“, 11 ir 16 išrašo psl.). Kitų įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, kad ieškovė pažeidžia taikos sutarties 6.6 papunktį, atsakovas nepateikė.
23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovu, jog tuo atveju, kai skyrium gyvenantis tėvas reziduoja užsienyje, iš esmės bendravimas su nepilnamečiu vaiku gali būti įgyvendinamas vaiko tėvui su vaiku bendraujant elektroninio ryšio priemonėmis. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu per elektroninių ryšių priemones svarba akcentuota ir kasacinio teismo praktikoje (CPK 4 straipsnis) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, nutarties 31 punktas). Visgi, iš atsakovo teismui pateikto Messenger programos lango išrašo negalima spręsti apie tai, jog ieškovė pažeidžia taikos sutarties 6.6 papunktį. Atsakovas taip pat turi bendradarbiavimo pareigą (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis), todėl, siekdamas bendrauti su dukra, turėtų aiškiai ir nedviprasmiškai ieškovei nurodyti, jog nori bendrauti su dukra tam tikru metu (momentu). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog gali egzistuoti tam tikrų gyvenimiškų situacijų (pvz., ryšio trikdžiai ar apskritai ryšio nebuvimas; vaiko užimtumas; dienos režimas ir pan.), kai skyrium gyvenantis tėvas savo nuožiūra pasirinktu laiku negalės bendrauti su vaiku elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau vien tokia aplinkybė per se (liet. savaime) nereiškia, kad ieškovė pažeidžia taikos sutarties 6.6 papunktį.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių rašytinius paaiškinimus, daro išvadą, kad apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, jog analizuojamoje byloje esančių įrodymų pagrindu ieškovė nevykdo taikos sutarties 6.6 papunkčio nuostatos. Byloje iš esmės nėra kokių nors patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti ieškovę pažeidus taikos sutarties 6.6 papunktį.
25. Ieškovė atskirajame skunde taip pat nurodė, jog buvo pažeistos jos procesinės teisės, kadangi apie nutartį, kuria ieškovei pranešta apie teismo paskirtą bylos nagrinėjimą teismo posėdyje 2021-04-02, gavo tik 2021-04-01 vakare. Pasisakant dėl tokių ieškovės teiginių matyti, jog atsakovas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo teismui padavė 2021-03-26 (el. b. l. 107). Teismo rezoliucija priimta 2021-03-29, taip pat tą pačią 2021-03-29 buvo priimta nutartis atsakovo prašymą nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2021-04-02 (el. b. l. 109). Bylos duomenys rodo, kad apylinkės teismas 2021-03-29 nutarties kopiją ieškovei išsiuntė adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 118–119).
26. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 153 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. CPK 133 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio Kodekso (CPK – apeliacinės instancijos teismo pastaba) numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik šio Kodekso (CPK – apeliacinės instancijos teismo pastaba) numatytais atvejais.
27. Prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo yra procesinis klausimas (žr. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020-09-01 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-891-302/2020, nutarties 28 punktą). Apylinkės teismas ieškovę apie rašytinį posėdį informavo pranešimu, kuris buvo įteiktas ieškovės močiutei J. K. 2021-04-01 (apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog byloje esančioje Valstybės vaiko teisių apsaugo ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone 2020-11-16 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad ieškovė S. V. gyvena kartu močiute J. K.). Viena vertus, sutiktina su ieškove, jog likus vos vienai dienai iki teismo posėdžio, kuriame sprendžiamas procesinis klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo, iš tiesų gali būti sudėtinga parengti atsikirtimus, tačiau egzistuoja galimybė teikti prašymą dėl klausimo nagrinėjimo atidėjimo. Procesiniam klausimui dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka atidėjimo nereikalinga turėti specialių teisinių žinių. Kita vertus, byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų reiškusi kokius nors prašymus pirmosios instancijos teismui dėl prašymo išduoti vykdomąjį raštą nagrinėjimo eigos. Bylos duomenys rodo, kad ieškovė pasirinko pasyvų elgesio modelį. Be kita ko, ieškovė, kritikuodama pirmosios instancijos teismą, nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kad 2021-04-01 – 2021-04-02 dirbo bei objektyviai neturėjo galimybės informuoti teismą apie poreikį atidėti procesinio klausimo nagrinėjimą. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nusprendus, kad vykdomasis raštas buvo išduotas nepagrįstai, ieškovės informavimo apie teismo posėdį klausimas apskritai nebetenka teisinės reikšmės.
28. Kiti (likę) atskirajame skunde bei atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai (pvz., tai, kad ieškovė galėjo būti apie teismo posėdį informuota per savo atstovą, kuri anksčiau atstovavo ieškovę toje pačioje byloje) skundžiama nutartimi priimto teisinio rezultato neįtakoja. Po nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo civilinė byla laikytina pasibaigusia, todėl teismui nežinoma, ar prieš tai ieškovės interesus atstovavęs atstovas (advokatas) nebuvo deaktyvavęs ieškovės bylos kortelės savo paskyroje Elektroninių paslaugų portale.
29. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo klausimą, netinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes. Dėl šios priežasties Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-04-02 nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovo prašymas išduoti vykdomąjį raštą netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
30. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį, jog ši nutartis neturi prejudicialumo (lot. res iudicata) galios, todėl ieškovei nevykdant taikos sutarties sąlygų pagal teismo nutartimi patvirtintą tvarką, atsakovas gali teikti naują prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Kadangi ieškovės S. V. atskirasis skundas tenkintas, atsakovas Ž. Z., civiliniame procese galiojant principui „pralaimėjęs moka“, neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
32. Ieškovė S. V. apeliacinės instancijos teismui neteikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovės išlaidos teisinei pagalbai apmokėti taip pat neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo Ž. Z. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinti.