Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos D. Š. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 14 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. Š. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo A. Š. 2023 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 507 straipsnio 1 dalį 50 Eur bauda už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 18 d. iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. periodiškai, žemiau nurodytomis datomis, socialiniame tinkle „Facebook“, savo viešoje paskyroje (toliau – paskyroje) skleidė informaciją, apie (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją A. T., vadindama ją: „bažnytine bobute“, „A. “, „melage“, taip pat socialiniame tinkle „Facebook“ rašant tiesiogiai ar menamai apie A. T., naudojo teiginius, tokius kaip: „už durnumą ir neišmanymą Lietuvos įstatymai mūsų valstybės tarnautojams jokios atsakomybės nenumato“; „Kai skyriuje dirba, ko gero, vien tik „bažnytinės bobutės“, tai kitokio veiklos rezultato nėra ko ir tikėtis“; „T. skyrius skleidžia melagingus pranešimus; „gerai (iš)moko visus linkius savo „ponui“ išlaižyti“, o būtent D. Š. paskyroje 2021 m. kovo 18 d. šmeižė A. T., skelbė informaciją, susijusią su jos asmeniu, taip ją įžeisdama, griovė pasitikėjimą A. T., duodama suprasti, neva ji meluoja, taip įvardindama A. T. asmenį, rašė „...>T. skyrius skleidžia melagingus pranešimus <...> Viešai pamelavo. Betrūko tik tai, kad T. skyrius Savivaldybės svetainėje patalpintų pranešimą apie tai, kad rusai mus nepuola. Tai tiek apie „viešo proto“ skleidžiamas naujienas ir asmenis, kurie atstovauja savo rinkėjus ir dirba gyventojų „ gerovei“. Senolių išmintis sako: „Kas meluoja, tas ir vagia“; 2021 m. rugpjūčio 28 d. rašė diskredituodama A. T. religines pažiūras, menkinant jos asmenį vartojant mažybinę vardo formą, kompromituojant kaip valstybės tarnautoją „...> Ir kokias vertybės A. į galvą ir sielą diegia Evangelija ir Bažnyčia? Tikriausiai labai gerai (iš)moko visus linkius savo „ponui“ išlaižyti. Ir tai daro su didžiausiu pasimėgavimu. Juk tik džiaugsmas, tikras džiaugsmas, o ne liūdesys turi būti tikros krikščionės A. sieloje<...“; 2021 m. lapkričio 18 d. D. Š. paskyroje rašė niekinančią ir diskredituojančią informaciją dėl dalyvavimo bažnytiniame gyvenime „...>A. T. geriau sekasi bažnyčioje groti ir giedoti, nei teisės aktą suprasti ir jį vykdyti <„.“; taip pat tikrovės neatitinkančią informaciją, neparemtą faktais „...>savivaldybės administracijoje „žodžio laisvė“ yra tokia, jog pirmiausia, Savivaldybės facebooke išjungia „komentuoti“, o paskui ir visai facebooką užblokuoja...“; 2021 m. gruodžio 4 d. D. Š. paskyroje kelia klausimą, pateikdama jį kaip faktą, skatinantį diskusiją ir taip diskredituojantį A. T. asmenį „...>įdomu, kiek (duomenys neskelbtini)skyriaus vedėja A. T. užblokavo gyventojų nuo Savivaldybės feisbuko dėl nepagarbių neetiškų, įžeidžiančių komentarų?<...“; 2022 m. sausio 29 d. rašė sumenkindama A. T. asmenį, kompromituodama ją, kaip turinčią nepagrįstą patologinę baimę „...> Kažkokios keistos fobijos yra užvaldžiusios S. ir A. , o gal ir visą partiją „L. ir T.“. Gal ypač jautriems asmenims nereikėtų dalyvauti politikoje ir būti valstybės tarnautojais?<...“; 2022 m. rugpjūčio 24 d. rašė nepateikdama jokių konkrečių faktų tikrovės neatitinkančią informaciją, teigdama, kad A. T. melagė, taip ją viešai diskredituojant, pažeidė A. T. garbę ir orumą: „...>„NAGLAI MELUOTI vykdydama savo pareigas gali (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)skyriaus vedėja A. T.. Taigi, A. T. yra MELAGĖ. < > Manau nesuklysiu pasakiusi, jog A. T. yra giliai tikinti moteriškė, gieda bažnyčiose, o vykdydama valstybės tarnautojos pareigas – meluoja. Taigi D. Š. periodiškai skleista informacija pasireiškė netinkamai išsakytais apibūdinimais, neetiškais ir žeminančiais žodžiais, kurie visuomenei suprantami kaip neigiami, užgaulūs, įžeidžiantys asmenį (taip pat ir valstybės tarnautoją), sukeliantys neigiamas žmonių reakcijas, demonstruojantys bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituojantys jį ir kenkiantys jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse, tokiais savo veiksmais D. Š. pažemino valstybės tarnautojos A. T. garbę ir orumą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria apylinkės teismo nutartyje išdėstytoms išvadoms dėl D. Š. kaltės padarius ANK 507 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą.

9. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti yra viena iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus prigimtinių teisių (25 straipsnis). Tačiau žmogaus saviraiškos laisvė nėra absoliuti ir asmuo naudodamasis šia savo konstitucine laisve taip pat turi ir pareigą ja naudotis taip, kad nebūtų pažeistos kitos demokratinėje visuomenėje ginamos vertybės, be kita ko, kito žmogaus garbė ir orumas. Taigi ji gali būti ribojama įstatymu, jei tai yra būtina siekiant apsaugoti kitas demokratinėje visuomenėje ginamas vertybes, įskaitant žmogaus garbę ir orumą. Konstitucinė laisvė yra nesuderinama su minčių, pažiūrų ir t. t., kuriomis yra kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija, asmenys yra šmeižiami ar kitaip yra dezinformuojama visuomenė ar atskiri jos nariai, skelbimu, už tai įstatymais yra nustatyta teisinė atsakomybė. Saviraiškos laisvės apribojimo forma – administracinė atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą.

8. ANK 507 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu. Ši teisės norma skirta ginti valdymo tvarką, sudaryti teisines prielaidas atitinkamų institucijų tarnautojams ir pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas ir apsaugoti valstybės pareigūnų garbę ir orumą nuo pažeminimų, reiškiamų, be kita ko, žodžiais, įžeidžiančiu ar kitokiu elgesiu. Įžeidimu laikomi tokie pažeidėjo veiksmai, kuriais jis pareigas vykdančiam valstybės tarnautojui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Sprendžiant dėl asmens atsakomybės pagal BK 507 straipsnį, svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę – ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniškai į valstybės tarnautoją, kokie konkrečiai žodžiai buvo pasakyti konflikto metu, ar minėti žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš atliktus tarnautojo veiksmus, ar jie buvo nukreipti į tarnautoją, siekiant jį įžeisti, pažeminti jo garbę ir orumą.

9. Pastebėtina, kad D. Š. 2023 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubausta pagal ANK 507 straipsnio 1 dalį, nors šis straipsnis dalių neturi. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi šią klaidą pagrįstai vertino kaip techninę klaidą, neturinčią reikšmės administracinio nusižengimo kvalifikavimui bei nutarimo teisėtumui, ir laikė, kad D. Š. minėtu nutarimu nubausta pagal ANK 507 straipsnį.

10. Skunde D. Š. neneigia, kad ji parašė Institucijos nutarime nurodytus komentarus apie valstybės tarnautoją A. T., tačiau, pastarosios įsitikinimu, apylinkės teismas šiuo atveju neteisingai įvertino jos saviraiškos laisvę, žodžio laisvę ir teisę kritikuoti valstybės tarnautoją A. T..

11. Minėta, jog apeliaciniame skunde D. Š. nurodė, kad jos teiginį, jog „A. T. geriau sekasi bažnyčioje groti ir giedoti, nei teisės aktą suprasti ir jį vykdyti“, apylinkės teismas suvokė klaidingai, kaip A. T. suniekinančią ir diskredituojančią informaciją dėl dalyvavimo bažnytiniame gyvenime, todėl skundžiama nutartis turėtų būti patikslinta nurodant: ,,rašė suniekinančią ir diskredituojančią informaciją dėl darbo valstybės tarnyboje”. Sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo. Atkreipiamas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog valstybės tarnautoja A. T. netinkamai atlieka savo pareigas, nesupranta galiojančių teisės aktų ir jų tinkamai nevykdo. Išanalizavus D. Š. socialinio tinklo „Facebook“ viešoje paskyroje paskelbtą tekstą apie (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją A. T., kuriame A. T. vadinama „bažnytine bobute“, be jokio pagrindo keliamas klausimas: „Ir kokias vertybės A. į galvą ir sielą diegia Evangelija ir Bažnyčia?“ bei teigiama, kad A. T. „labai gerai (iš)moko visus linkius savo „ponui“ išlaižyti. Ir tai daro su didžiausiu pasimėgavimu. Juk tik džiaugsmas, tikras džiaugsmas, o ne liūdesys turi būti tikros krikščionės A. sieloje“, ir šį tekstą įvertinus kartu su D. Š. teiginiu, jog „A. T. geriau sekasi bažnyčioje groti ir giedoti, nei teisės aktą suprasti ir jį vykdyti...“, taip pat nėra jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad D. Š. rašė diskredituodama A. T. religines pažiūras, pateikė niekinančią ir diskredituojančią informaciją dėl A. T. dalyvavimo bažnytiniame gyvenime. Atsakant į D. Š. apeliacinio skundo argumentą, kad jos saviraiškos laisvė rašant komentarą neturi būti ribojama dėl valstybės tarnautojos A. T. grojimo ir giedojimo bažnyčioje, atkreipiamas dėmesys, kad administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog šiuo pagrindu yra ribojama apeliantės saviraiškos laisvė ir, kad A. T. vykdo pastarosios persekiojimą už jos kritiką.

12. Taip pat nėra pagrindo sutikti su D. Š. skundo argumentu, kad ji, savo komentaruose vartodama mažybinę A. T. vardo formą „A.“, „tik labai gražiai ir švelniai“ išreiškė savo nuomonę apie šią valstybės tarnautoją. Įvertinus kontekstą, kuriame apeliantė vartojo mažybinę A. T. vardo formą, akivaizdu, kad tokią vardo formą D. Š. vartojo menkindama A. T., o ne tinkamai reikšdama apie ją savo nuomonę. Sutiktina su A. T. 2022 m. rugsėjo 20 d. paaiškinimo teiginiu, kad bendrame kontekste vartojama mažybinė jos vardo forma įgauna menkinančią, niekinančią reikšmę.

13. D. Š. teigimu, ji savo komentaruose valstybės tarnautoją A. T. pavadino melage todėl, kad prie (duomenys neskelbtini) savivaldybės internetinėje svetainėje patalpintų nuotraukų apie (duomenys neskelbtini) ligoninėje gaminamą maistą, nebuvo nurodyta, jog nuotraukoje esantis maistas pagamintas ne šioje ligoninėje, dienraščiui „R“ A. T. užtikrino, kad „(duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje galioja visi LR teisės aktai, užtikrinantys žodžio, minties ir saviraiškos laisvę“, be to, A. T. nepagrįstai neleidžia jai naudotis oficialiu (duomenys neskelbtini) savivaldybės socialinio tinklo ,,Facebook“ administruojamu puslapiu ir taip jos atžvilgiu galimai vykdo (ne)tiesioginę diskriminaciją, pažeidžia jos teisę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti oficialiame (duomenys neskelbtini) savivaldybės socialinio tinklo ,,Facebook“ administruojamame puslapyje. Pažymėtina, kad bylos duomenys nepatvirtina ir minėtų apeliantės teiginių, t. y. byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad prie (duomenys neskelbtini) savivaldybės internetinėje svetainėje patalpintų nuotraukų apie (duomenys neskelbtini) ligoninėje gaminamą maistą buvo nurodyta, jog būtent toks maistas gaminamas šioje ligoninėje, nėra duomenų, kad dienraščiui „R“ A. T. pateikė melagingą informaciją, taip pat nėra duomenų, kad būtent A. T. užblokavo D. Š. prieigą prie (duomenys neskelbtini) savivaldybės socialinio tinklo ,,Facebook“. Šiame kontekste pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus rašte „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos paskyros socialiniame tinkle www.facebook.com“, adresuotame D. Š., be kita ko, nurodyta, jog niekas iš Administracijos darbuotojų neapribojo pastarosios teisės matyti (duomenys neskelbtini) savivaldybės www.facebook.com socialinę paskyrą, Administracija nedisponuoja informacija dėl D. Š. užblokavimo pagrindo, nes pati tokių veiksmų neatliko, todėl nėra pagrindo teigti, jog (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja meluoja. Dėl to D. Š. skundo argumentas, kad 2020 m. liepos mėnesį (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja A. T. apribojo jai galimybę rašyti oficialioje socialinio tinklo ,,Facebook“ paskyroje ,,(duomenys neskelbtini) savivaldybė“, o vėliau ir visai ,,užblokavo“, atmetamas kaip nepagrįstas.

14. Kaip nepagrįstas atmetamas ir apeliacinio skundo argumentas, kad A. T. melavo, jog D. Š. apribojo tik komentavimo galimybę, bet ne teisę matyti savivaldybės socialinio tinklo ,,Facebook“ paskyrą, nes šį argumentą patvirtinančių duomenų administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. Tai, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero V. M. 2021 m. gruodžio 3 d. rašte Nr. EPA-213 nurodyta, jog administratoriui suteikta teisė neleisti naudotis ,,Facebook“ paskyra asmenims, kurie nesilaiko ,,Facebook“ nustatytų sąlygų ir / ar bendruomenės standartų, kurie yra paskelbti viešai (https://www.facebook.com).‘‘, priešingai nei skunde teigia apeliantė, nepatvirtina, kad tokia teisė buvo suteikta (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjai A. T. ir pastaroji pasinaudojo jai suteikta teise neleisti D. Š. naudotis ,,Facebook“ paskyra. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija apie tai, jog D. Š. yra panaikinta galimybė patekti į (duomenys neskelbtini) savivaldybės www.facebook.com socialinę paskyrą sužinojo tik 2021 m. spalio 6 d. iš jos pateikto prašymo Nr. EPU-805, ir, kad socialiniam tinklui nuo 2021 m. spalio 28 d. pakeitus pavadinimą į „Meta“ sugriežtėjo privatumo politika, todėl, galbūt, dėl nežinomų algoritmų galėjo būti panaikinta D. Š. teisė matyti (duomenys neskelbtini) savivaldybės paskyrą, nurodytos ne A. T., o pirmiau minėtame (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus rašte. Be to, kaip jau minėta, jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad prieigą prie (duomenys neskelbtini) savivaldybės socialinio tinklo ,,Facebook“ užblokavo A. T.. Tenkinti apeliantės prašymą ir kreiptis į informacinių technologijų specialistą su tikslu nustatyti, kodėl ji nebeturi prieigos prie socialinio tinklo ,,Facebook“ paskyros „(duomenys neskelbtini) savivaldybė“, nėra pagrindo, nes tai nėra šios administracinio nusižengimo bylos dalykas.

15. Taip pat nėra pagrindo tenkinti D. Š. prašymą skirti A. T. teismo psichiatrijos ekspertizę. Tokio pagrindo nesudaro ir apeliantės subjektyvi nuomonė, kad valstybės tarnautoją A. T. nepagrįstai žeidžia mažybinė jos vardo forma ,,A.“ ir ji „nesigaudo datose ir įvykių sekose“. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti A. T. pakaltinamumu ir jos teiginių teisingumu.

16. Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su D. Š. skundo argumentu, kad apylinkės teismas neteisingai vertino jos saviraiškos laisvę, žodžio laisvę bei teisę kritikuoti valstybės tarnautoją A. T., ir pritaria apylinkės teismo nutartyje išdėstytoms išvadoms dėl D. Š. kaltės padarius ANK 507 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad D. Š. neturi teisės sakyti apie kitą asmenį, šiuo atveju – apie valstybės tarnautoją, vykdančią savo tiesiogines darbo funkcijas, bet ką, vadinti ją melage, aiškinti, jog jai trūksta profesinių įgūdžių ir supratimo, prisidengiant „savo tiesos“ argumentu. Žmogaus saviraiškos laisvė turi būti realizuojama atsakingai, ši laisvė turi ribas, kurių kiekvienas šią laisvę realizuojantis asmuo privalo paisyti, o už šių ribų nepaisymą privalu atsakyti įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju D. Š. savo veiksmais peržengė saviraiškos laisvės ribas, todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip atitinkantys administracinio nusižengimo, numatyto ANK 507 straipsnyje, požymius. D. Š. skunde nurodytos aplinkybės, kad ji, rašydama viešus komentarus, valstybės tarnautojos A. T. nelygino su kokiu nors gyvūnu ar vabzdžiu, nelygino jos ir su negyvais daiktais, neatliko jokių viešų šiurkščių išpuolių dėl neigiamų teiginių apie A. T. charakterį, be to, socialinio tinklo ,,Facebook“ administracija niekada nepašalino nė vieno jos (D. Š.) komentaro apie valstybės tarnautoją A. T., kaip neatitinkančio ,,Facebook“ bendruomenės standartų, apeliantės atsakomybės nešalina. Nesutiktina ir su D. Š. skundo argumentu, kad ji, perskaičiusi dienraštyje „R“ atitinkamą straipsnį, raštu išreiškė savo nuomonę, savo komentaruose tik pateikė informaciją, kurią žino visi, pasisakė tik apie šios valstybės tarnautojos vykdomas pareigas, jos darbinę veiklą. Pažymima, kad pagal teismų praktiką informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant faktų ir duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-451-895/2016, 2K-307-693/2017). Nagrinėjamu atveju D. Š. teiginiai apie valstybės tarnautoją A. T. nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl negali būti vertinami tik kaip D. Š. išreikšta nuomonė. Byloje teisingai nustatyta, kad savo veiksmais, t. y. periodiškai skleista informacija, kuri pasireiškė netinkamai išsakytais apibūdinimais, neetiškais ir žeminančiais žodžiais, kurie visuomenei suprantami kaip neigiami, užgaulūs, įžeidžiantys asmenį, įskaitant valstybės tarnautoją, sukeliantys neigiamas žmonių reakcijas, demonstruojantys neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituojantys jį, kenkiantys jo moraliniam prestižui, D. Š. pažemino valstybės tarnautojos A. T. garbę ir orumą. Pažymėtina, kad asmens nepasitenkinimas institucijų veiksmais, jų tarnautojais, nesuteikia teisės pastarųjų žeminti – tam yra numatytos teisinės priemonės. Akivaizdu, kad tai apeliantei yra žinoma, nes ji skunde nurodė, kad dėl jos vertinimu neteisėto valstybės tarnautojos A. T. ir kitų valdininkų veikimo, kai jai buvo išjungta ir užblokuota galimybė naudotis oficialia (duomenys neskelbtini) savivaldybės „Facebook“ paskyra, kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūrą.

17. D. Š. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijoje jai nebuvo suteikta galimybė dalyvauti procese nuotoliniu būdu, motyvuojant tuo, jog tam nėra techninių galimybių, nepatvirtina, kad ji negalėjo apginti savo pažeistų teisių ir nėra pagrindas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti neteisėtu bei nepagrįstu. Iš bylos duomenų matyti, kad D. Š. buvo žinoma apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau ji bylos nagrinėjime nedalyvavo. Be to, D. Š. pasinaudojo savo teise skųsti Institucijos nutarimą ir jį apskundė apylinkės teismui.

18. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pažymėta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020).

19. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 507 straipsnyje, padarymą, asmeniui gali būti skiriama bauda nuo 50 iki 300 Eur. Institucijos 2023 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) D. Š. pagal ANK 507 straipsnio 1 dalį paskirta minimali nuobauda – 50 Eur bauda. Apeliaciniame skunde D. Š., be kita ko, prašė jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti aplinkybes, nurodytas ANK 35 straipsnio 1 dalies 4, 7, 9, 10 punktuose, nes, apeliantės teigimu, skunde nurodytus komentarus viešai ji parašė dėl psichinės prievartos, didelio susijaudinimo, be to, jai nustatytas 20 procentų darbingumas ir ji sutinka dalyvauti programose. Skundą nagrinėjančiam teismui konstatavus, kad ji visgi padarė administracinį nusižengimą, prašo už jį paskirtą 50 Eur baudą, taikant ANK 37 straipsnio 3 dalį, pakeisti viešaisiais darbais ir šiuos darbus leisti atlikti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriuje.

19. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog administracinį nusižengimą D. Š. padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai, taip pat dėl psichinės prievartos, nėra teisinio pagrindo ANK 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 7 punkte nurodytas aplinkybes pripažinti apeliantės atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažinta tai, kad asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). Tačiau pažymėtina, kad pagal ANK 30 straipsnio 4 dalį įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose) gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Kadangi ANK 507 straipsnyje nėra numatyta galimybė skirti tokio pobūdžio administracinio poveikio priemones, apeliantės sutikimas dalyvauti programose (kokiose būtent programose skunde nekonkretizuojama) šiuo atveju negali būti pripažįstamas jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte.

20. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad teismas nutarties aprašomojoje dalyje konstatavęs, jog yra pagrindas D. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad administracinis nusižengimas padarytas asmens, kuriam nustatytas 20 procentų darbingumas, nutarties rezoliucinėje dalyje šios aplinkybės nepripažino D. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir Institucijos nutarimo dėl to nekeitė, priešingai, D. Š. skundą atmetė ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikto nepakeistą. Dėl to D. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 14 d. nutartis ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 12 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) keičiami, pripažįstant D. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji administracinį nusižengimą padarė esant jai nustatytam 20 procentų darbingumo lygiui (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tačiau net ir pripažinus šią aplinkybę apeliantės atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jai paskirta minimali ANK 507 straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda nešvelnintina, nes ji, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra teisinga. Duomenų, patvirtinančių D. Š. skundo teiginį, kad jos nedarbingumo pensija nedidelė, todėl jai gali nepakakti lėšų baudoms sumokėti, administracinio nusižengimo byloje nėra, tokių duomenų skundą nagrinėjančiam teismui apeliantė nepateikė. Kartu šiame kontekste pastebėtina, kad minėtos aplinkybės D. Š. darant administracinį nusižengimą buvo žinomos, juo labiau, kad ji už analogiškus nusižengimus jau buvo ne kartą bausta, tačiau tai pastarosios nuo neteisėtų veiksmų nesulaikė.

21. ANK 37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visa asmeniui paskirta bauda ar jos dalis šio kodekso 675 ir 676 straipsniuose nustatyta tvarka gali būti keičiama viešaisiais darbais atsižvelgiant į asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į tai, ar bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis. Pagal ANK 675 straipsnio 4 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), skirdami baudą, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), ar sutikimu gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti viešaisiais darbais. Asmens prašymas pakeisti baudą (jos dalį) viešaisiais darbais, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Kartu pažymėtina, kad ANK 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, jog viešieji darbai skiriami tik darbingiems ar iš dalies darbingiems asmenims, kaip tai suprantama Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, ir, be kita ko, gali būti neskiriami neįgaliesiems, kurie dėl sveikatos būklės negali atlikti šių darbų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie D. Š. neįgalumo pensijos dydį bei duomenų apie tai, ar ji dėl sveikatos būklės gali atlikti viešuosius darbus, nėra pagrindo tenkinti ANK 675 straipsnio nuostatas ir apeliantei paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais. Šios išvados nekeičia ir D. Š. nurodyta aplinkybė, kad ji nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. yra įregistruota Užimtumo tarnyboje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 14 d. nutartį ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti: D. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad ji administracinį padarė esant jai nustatytam 20 procentų darbingumo lygiui.

Kitas Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 14 d. nutarties ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis palikti nepakeistas.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.