Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. R., L. R., M. R., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Pareiškėjo reikalavimai ir jo argumentai

II. Suinteresuotų asmenų argumentai

3. Suinteresuotas asmuo R. R. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 49 – 50, 73).

4. Suinteresuotas asmuo L. R. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 66 – 70, 73, 75).

5. Suinteresuotas asmuo M. R. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 64 – 65, 73).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas P. R. yra R. R. sutuoktinis, jų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 16). Santuokoje pareiškėjas su sutuoktine susilaukė trijų vaikų: R. R., gim. (duomenys neskelbtini)., L. R., gim. (duomenys neskelbtini)., ir M. R., gim. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 7; 33). Gyvendami santuokoje įsigijo nekilnojamąjį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 71,86 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Pirkimo - pardavimo sutarties pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 2-88 pagrindu; 17/100 dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 300 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Pirkimo - pardavimo sutarties pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 2-88 pagrindu; ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 7,00 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Pirkimo - pardavimo sutarties pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 2-88 pagrindu, kuris įregistruotas pareiškėjo vardu, yra jo ir sutuoktinės R. R. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 6 – 15). (duomenys neskelbtini) mirė R. R. (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 30). Po pareiškėjo P. R. sutuoktinės R. R. mirties liko jai priklausanti nekilnojamojo turto ½ dalis. Po R. R. mirties notaro biure nėra užvesta paveldėjimo byla į jos palikimą (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 28). Pareiškėjas P. R. faktiniu valdymu perėmė sutuoktinei R. R. priklausiusį turtą. Pareiškėjas, pagrįsdamas šias aplinkybes, pateikia rašytinius įrodymus: VĮ Registrų centro gyventojų Registro išrašą, kuris patvirtina jog P. R. savo gyvenamąją vietą 1983 m. sausio 21 d. buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 33). Taip pat pareiškėjas nurodė, jog po sutuoktinės mirties mokėjo mokesčius už nekilnojamojo turto priežiūrą ir išlaikymą (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 17 – 27).

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

11. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.

12. Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

13. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado po R. R. mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas yra R. R. sutuoktinis. R. R. su pareiškėju susilaukė trijų vaikų R. R., gim. (duomenys neskelbtini)., L. R., gim. (duomenys neskelbtini)., ir M. R., gim. (duomenys neskelbtini), kurie yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. Jie per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Kaip minėta, ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Šią aplinkybę patvirtina byloje faktiniai duomenys – pareiškėjo pareiškime nuodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties pradėjo turtą valdyti. Teismo vertinimu, pareiškėjas iš karto priėmė sutuoktinės palikimą, iki šiol pats gyvena bute ir jį prižiūri, t. y. save laiko sutuoktinei priklausiusios turto dalies paveldėtoju ir savininku, minėtu turtu naudojasi kaip savo. Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, priešingų duomenų byloje nėra.

14. Taigi, nors pareiškėjas palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįteisino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, kitiems įpėdiniams, t. y. sūnums neprieštaraujant) laikoma, kad P. R. po sutuoktinės R. R. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

15. Valstybė šioje byloje patyrė 21,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma yra didesnė už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, valstybei šios išlaidos priteisiamos iš pareiškėjo (CPK 88, 92, 94, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti turto paveldėjimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, jos palikimą priėmė jos sutuoktinis P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas valdyti mirusiosios turtą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21,07 Eur (dvidešimt vieno euro ir septynių centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.