Klaipėdos apygardos teismo nutartis

`Civilinė byla Nr. 2S-1402-796/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01688-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.1.1.2.21; 3.2.8.9; 3.3.2.4; 3.3.2.5(S)

2017 m. spalio 17 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Skanvolvita“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovui Š. Š., tretiesiems asmenims ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, BUAB „Skanvolvita“, išvadą teikianti institucija byloje – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko V. Š., gim. 2001 m. birželio 28 d., išlaikymui po 325,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovo 11 700,00 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą už trejus metus, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimu sutiko iš dalies.Šalys byloje pateikė 2016 m. birželio 21 d. taikos sutartį, prašė ją patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti. Nurodė, kad jiems yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 23 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė ir patvirtino taikos sutartį.Trečiasis asmuo BUAB „Skanvolvita“ pateikė atskirąjį skundą.Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį ir civilinę bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės.2017 m. gegužės 25 d. šalys teismui pateikė prašymą patvirtinti taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti. Paaiškino, jog joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi patvirtino šalių O. V. ir Š. Š. pasirašytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:Nuo teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės atsakovas įsipareigoja teikti nepilnamečiam vaikui V. Š., gim. 2001 m. birželio 28 d., materialinį išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.Ieškovė atsisako reikalavimo dėl likusios prašytos priteisti išlaikymo dalies.Atsakovas įsipareigoja įsiteisėjus šiai nutarčiai sumokėti nepilnamečiam vaikui 7 200,00 Eur materialinio išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus.Ieškovė atsisako civilinėje byloje pareikštų reikalavimų dėl likusios išlaikymo įsiskolinimo dalies priteisimo.Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės, kurias nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 140 straipsnis, 293 straipsnio 3 punktas, t. y. kad ieškinio atsisakymas sudaro pagrindą atsisakyti priimti ieškinį, taip pat nutraukti civilinę bylą. Remiantis CPK 294 straipsnio 2 dalimi, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisme teisinės pasekmės, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnyje ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 140 straipsnyje, 293 straipsnio 5 punkte, 294 straipsnyje. Šalys taip pat žino, kad vadovaujantis CK 6.985 straipsniu ir CPK 584 straipsniu, teismo patvirtinta taikos sutartis laikoma vykdytinu dokumentu.Šalys susitaria, kad neprašo atlyginti jokių kiekvienos jų byloje patirtų teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su šios taikos sutarties patvirtinimu.Šalys susitaria, kad visas kitas išlaidas, susijusias su taikos sutarties patvirtinimu, apmoka atsakovas.Teismas patvirtinęs šalių pateiktą taikos sutartį civilinę bylą Nr. 2-659-838/2017 nutraukė.Nurodė, kad nepilnamečio vaiko tėvų prašoma patvirtinti taikos sutartis neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių bei įstatymo saugomų interesų, šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės, todėl ši taikos sutartis tvirtintina, byla nutrauktina.Teismas nesprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo motyvuodamas tuo, jog ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ir taikos sutartyje šalys numatė, kad neprašo atlyginti jokių kiekvienos jų byloje patirtų teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su taikos sutarties patvirtinimu.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Trečiasis asmuo BUAB „Skanvolvita“, nesutikdamas su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą. Apeliantė prašė pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti tvirtinti taikos sutartį, o civilinę bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:Teismo patvirtinta taikos sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus. Taikos sutartis patvirtinta šalims nepateikus įrodymų dėl konkretaus išlaikymo poreikio nepilnamečiam sūnui. Būtiniausiems augančio vaiko poreikiams patenkinti šiuo metu pakaktų 150,00 Eur. Teismas nevertino šalių sudarytos 2014 m. liepos 7 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, pagal kurią ieškovė atsakovui turėjo sumokėti 69 508,00 (240 000,00 Lt). Nėra duomenų, ar ieškovė realiai sumokėjo atsakovui. Jei nesumokėjo, tai turėtų būti vertinama kaip išlaikymo teikimas nepilnamečiam vaikui konkrečiu turtu ir nenustatytinas išlaikymo įsiskolinimas. Teismas taip pat neatsižvelgė į ieškinio pateikimo momentą. Ieškovė kreipėsi į teismą, kai Lietuvos Aukščiausias Teismas paliko nepakeistus teismų procesinius sprendimus dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo ir antstolis pradėjo vykdymo veiksmus.Vertina, jog byla turėjo būti išnagrinėta ginčo teisena. Šioje byloje pateiktas prašymas patvirtinti taikos sutartį turi būti įvertintas kaip siekis apeiti kreditorių teisėtus interesus. Trečiasis asmuo BUAB „Skanvolvita“ 2017 m. birželio 15 d. teismui pateikė pranešimą, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą.Ieškovė O. V. teismui pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais motyvais.Apeliantė nurodė, kad teismo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis pažeidžia jos kaip kreditorės interesus, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, nepateikė. Apeliantė nurodė, kad teismas, nustatydamas išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui, nevertino jo poreikių. Nesutiktina su tokiais argumentais, nes byloje yra pateikti duomenys ir teismas juos vertino. Vien motyvų nenurodymas nereiškia, kad teismas pateiktų duomenų nevertino. Nutarčiai, kuria tvirtinama taikos sutartis, nėra keliami tapatūs teismo sprendimo turiniui reikalavimai. Apeliantė turi teisę kaip kreditorė savo pažeistas teises ginti fizinio asmens bankroto byloje. Realizavus atsakovui priklausantį turtą, bus galimybė BUAB „Skanvolvita“ patenkinti visiškai ar iš dalies savo reikalavimus. Šiuo atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl nepilnamečio vaiko interesų. Apeliantės argumentai, kad teismas, prieš patvirtindamas taikos sutartį, nevertino 2014 m. liepos 7 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, nepagrįsti. Teismas buvo įpareigojęs pateikti šį dokumentą, šalys jį pateikė ir jis buvo vertinamas kartu su kitais įrodymais. Trečiasis asmuo turėjo procesinę teisę atvykti į posėdį, išreikšti savo poziciją, nurodyti savo argumentus, bet ja nepasinaudojo. Nesusipažinęs su civilinės bylos medžiaga, reiškia nepagrįstus argumentus dėl priimtos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, nenurodė jokių imperatyviųjų teisės normų, kurias šalys pažeidė sudarydamos taikos sutartį.Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

VI. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria teismas patvirtino taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę.Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška, ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Bylos šalims pateikus taikos sutartį dėl teisminio ginčo dalyko, teismas turi patikrinti, ar nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių negalima tvirtinti taikos sutarties. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliantės skunde nurodytas byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantė nenurodė motyvų leidžiančių vertinti, kad taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovui Š. Š., tretiesiems asmenims ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, BUAB „Skanvolvita“, išvadą teikianti institucija byloje – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. 2017 m. gegužės 25 d. šalys pareiškė norinčios bylą baigti taikiai ir pateikė sudarytą taikos sutartį. Nustatęs, kad taikos sutarties sudarymo pasekmės šalims žinomos, taikos sutarties sudarymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, šalių ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė. Apeliantė skunde nurodė, kad patvirtintos taikos sutarties sąlyga, susijusi su išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymu, pažeidžia jos kaip kreditorės interesą. Šalys nustatė išlaikymo dydį po 200,00 Eur, tačiau nepateikė tokio išlaikymo dydžio poreikį patvirtinančių dokumentų. Mano, kad nepilnamečio vaiko interesai nenukentės jam paskyrus po 150,00 Eur išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis).Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005, 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010, 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).Nagrinėjamoje byloje buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo mokėti nepilnamečiam sūnui V. Š., gim. 2001 m. birželio 28 d., materialinį išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nors apeliantė nurodė, kad vaikui užtektų išlaikymo po 150,00 Eur, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog šalims pateikus tvirtinti taikos sutartį nepilnametis vaikas V. Š. buvo beveik 16 metų, gyvenamoji vieta – Arimų g. 34, Klemiškės II k., Sendvario sen., Klaipėdos r., mokėsi Klaipėdos E. B. menų gimnazijoje 8 klasėje dieniniame skyriuje (2016 m. vasario 11 d. pažyma Nr. V34-104), todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepilnamečiam vaikui atsakovo įsipareigotas teikti išlaikymas po 200,00 Eur per mėnesį laikytinas pagrįstu, nekeliantis abejonės dėl galimybės patenkinti būtinuosius vaiko poreikius, atitinkantis vaiko interesus. Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti visuotinai žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalinga visavertė mityba, apranga, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, ugdymo priemonės, medicininė priežiūra. Be to, Klaipėdos apygardos teismui 2016 m. spalio 28 d. nutartimi panaikinus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį ir civilinę bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės, šalys susitarė ir sumažino mokėtino išlaikymo dydį nuo 250,00 Eur iki 200,00 Eur. Todėl apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.Pirmosios instancijos teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kurios viena iš sąlygų – atsakovas įsipareigojo sumokėti 7 200,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus. Apeliantė su tokia taikos sutarties sąlyga nesutiko ir nurodė, kad teismas nevertino šalių sudarytos 2014 m. liepos 7 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, pagal kurią ieškovė atsakovui turėjo sumokėti 69 508,00 (240 000,00 Lt), ir nesprendė, kad tai galėtų būti laikoma išlaikymo skyrimu konkrečiu turtu ir turėtų būti nenustatomas išlaikymo įsiskolinimas. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjantis teismas 2016 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 1R-79294 įpareigojo ieškovę O. V. teismui pateikti 2014 m. liepos 7 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir duomenis apie šios įmonės finansinę padėtį. Ieškovė ją pateikė 2017 m. gruodžio 4 d. ir šios sutarties sąlygos buvo analizuojamos teismo posėdžio metu. Iš į bylą pateiktos akcijų-pirkimo pardavimo sutarties nustatyta, jog šios sutarties šalys yra Š. Š. (pardavėjas) ir O. V. (pirkėja). Pagal sutarties 2.2 punktą pirkėja iš viso už perkamas akcijas pardavėjui sumoka 69508 Eur (240000 Lt), kurie turi būti sumokėti 2014-07-07. Iš pažymos apie teismo posėdį matyti, jog trečiasis asmuo 2017 m. gegužės 4 d. teismo posėdyje nedalyvavo, jokių prieštaravimų ar paaiškinimų nepateikė, negynė savo kaip kreditoriaus ginčijamų ar pažeistų teisių. BUAB „Skanvolvita“ dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nuginčijimo į teismą nesikreipė, o šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti akcijų pirkimo–pardavimo sutarties realumo, sutarties sąlygų įvykdymo, nes tai nebuvo šios bylos nagrinėjamo ginčo dalykas. Be to ir apeliantė teigdama, jog galbūt atsakovas perleisdamas akcijas suteikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui turtu nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei kartus su atskiruoju skundu nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas dar atkreipia dėmesį į tai, jog UAB „MTD vakarai“ finansinė veikla pardavimo momentu nebuvo gera. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos, aiškinamojo rašto matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. įmonė pelno gavo 3 818,49 Eur. Laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. įmonė patyrė 1 479,95 Eur (5 109,98 Lt) nuostolių. Laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. įmonė grynojo pelno gavo 24 644,35 Eur (85 092,00 Lt). 2012 m. įmonė patyrė 1 593,45 Eur (5 501,87 Lt) nuostolių. Pirmosios instancijos teismas patvirtino taikos sutarties sąlygą, kad atsakovas įsipareigoja sumokėti nepilnamečiam vaikui 7 200,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas neginčijo, ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių, kad paskutinius trejus metus vaikui išlaikymo neteikė, tik teigė, jog neturėjo pajamų mokėti išlaikymą. Tai patvirtina ir faktas apie fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimą. Įvertinus nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo nuomone, šis išlaikymo įsiskolinimas apskaičiuotas pagrįstai (36 x 200) ir atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Kiti skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, patvirtindamas taikos sutartį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui nustatymo, tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl pirmosiose instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.