Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos skundą dėl antstolės A. P., suinteresuoti asmenys antstolė A. P., G. N..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolė A. P. 2025 m. vasario 17 d. Patvarkymu atsisakyti tenkinti skolininko skundą Nr. S-25-173-3484 pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme antstolė nurodė, kad išieškotojai pateikus vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolė įstatymų nustatyta tvarka prieš priimdama vykdyti vykdomąjį dokumentą patikrino ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajai bylai užvesti. Nurodė, kad vykdomoji byla Nr. 0173/25/00174 yra užvesta vykdomojo dokumento pagrindu, kuris yra priimtas civilinėje byloje. Taigi šiuo atveju negali būti taikomas Sprendimu vykdymo instrukcijos 7.3 punktas.

3. Teisme gauti pareiškėjos papildomi paaiškinimai, kuriuose nurodo, kad 2024 m. spalio 8 d. sprendimu ir 2025 m. sausio 21 d. nutartimi pareiškėjai nėra nustatytas piniginės prievolės (sumokėti priteistas bylinėjimosi išlaidas) įvykdymo terminas. Išieškotoja pareiškėjai savarankiškai neteikė banko sąskaitos duomenų ir nereikalavo piniginės prievolės įvykdymo. Dėl šių priežasčių, neturėdama išieškotojos banko sąskaitos duomenų ir pagrįstai negalėdama įvykdyti piniginės prievolės išieškotojai, pareiškėja, vykdydama bendradarbiavimo su išieškotoja prievolę, 2025 m. sausio 31 d. raštu nurodė išieškotojai pateikti banko sąskaitos duomenis į kurią turėtų būti sumokėtos išieškotojai priteistos bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėja 2025 m. vasario 3 d. gavusi duomenis, bei atlikusi teisės aktais reglamentuotas vidines procedūras, 2025 m. vasario 18 d. pilnai sumokėjo išieškotojai priteistas bylinėjimosi išlaidas į nurodytą banko sąskaitą. Todėl pareiškėja negali būti laikoma pažeidusi piniginės prievolės išieškotojai įvykdymo terminą ir dėl to 2025 m. sausio 31 d. neatsirado priverstinio pareiškėjos piniginės prievolės įvykdymo bei vykdomosios bylos užvedimo pagrindas. Įstatyme numatyto pagrindo pasinaudoti ir įvykdyti piniginę prievolę sumokant išieškotojai priteistas bylinėjimosi išlaidas į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą nebuvo.

II. Pirmosios instancijos nutarties esmė

6. Pasisakydamas dėl pareiškėjos nurodomo Sprendimu vykdymo instrukcijos 7.3 punkto pažymėjo, jog aplinkybės, susijusios su 20 dienų termino skolai sumokėti nesuteikimu šiuo atveju nesudaro pagrindo kvestionuoti antstolės veiksmų teisėtumo vykdymo procese.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Išieškotoja elgėsi nesąžiningai, nes iki 2025 m. vasario 3 d. neteikė prievolės įvykdymui būtinų banko sąskaitos duomenų. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsižvelgiant į taikytiną teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, nurodytos aplinkybės, susijusios su 20 dienų termino skolai sumokėti nesuteikimu, šiuo atveju nesudaro pagrindo kvestionuoti antstolės veiksmų teisėtumo vykdymo procese.

9. Teismas nevertino reikšmingų bylai faktinių aplinkybių dėl NŽT prievolės įvykdymo terminų ir priverstinio prievolės vykdymo pagrindų nebuvimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs NŽT atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

13. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos NŽT skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

14. Atskirąjį skundą NŽT iš esmės argumentuoja tuo, jog pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 7.3 punktą prieš pradedant vykdyti sprendimą, susijusį su Tarnybos finansine prievole, turi būti suėję 20 darbo dienų terminas nuo sprendimo įsiteisėjimo. Pareiškėja nurodo, kad šis terminas baigėsi tik 2025 m. vasario 18 d., tačiau antstolė veiksmus pradėjo anksčiau – jau gavusi vykdomąjį raštą 2025 m. sausio 29 d., todėl neįvertino termino. Antstolė teigia, kad šiuo atveju terminas netaikomas, nes vykdomasis raštas buvo išduotas civilinėje byloje, tad Sprendimų vykdymo instrukcijos 7.3 punktas nėra aktualus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjos nurodytas 20 darbo dienų terminas nėra taikytinas šiai situacijai, todėl jo nesuteikimas nelaikomas pažeidimu, o antstolės veiksmai priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą – teisėti.

15. CPK XLV skyriuje reglamentuota vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti tvarka. CPK 586 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas.

16. CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Pagal CPK 651 straipsnio 2 dalį, sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (šio Kodekso 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (šio Kodekso 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (šio Kodekso 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (šio Kodekso 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalis).

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išieškojimo interesą turinčio subjekto vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti nereiškia, kad šis dokumentas besąlygiškai turi būti vykdomas. Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).

18. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktu, kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti taip pat laikoma: kai pateikiamas vykdyti vykdomasis dokumentas dėl iš valstybės asmeniui priteistų išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamojoje ar administracinio nusižengimo byloje atlyginimo, tačiau nepateikta Instrukcijos 5.2 papunktyje nurodyto prašymo kopija, taip pat jeigu nurodyto prašymo kopija pateikta, tačiau nėra suėjęs 20 darbo dienų terminas, per kurį kompetentinga valstybės ar savivaldybės institucija turi atlyginti asmeniui teismo sprendimu priteistas išlaidas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 7.3. punktas).

19. Nagrinėjamu atveju vykdomoji byla Nr. 0173/25/00174 yra pradėta vykdomojo dokumento, priimto civilinėje byloje dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, pagrindu. Vykdomasis dokumentas nėra susijęs su baudžiamąja ar administracinio nusižengimo byla. Taip pat nėra valstybės išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo paslaugas atlyginimo klausimo. Dėl to Sprendimų vykdymo instrukcijos 7.3 punkto nuostatos šiam vykdomajam dokumentui netaikomos. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjos NŽT argumentas, kad antstolė neturėjo priimti vykdomojo dokumento vykdyti dėl nesuėjusio 20 darbo dienų termino, yra nepagrįstas. Tokie argumentai negali būti laikomi kliūtimi vykdymui ir nesudaro pagrindo kvestionuoti antstolės veiksmų teisėtumo vykdymo procese.

20. Nustatyta, kad pareiškėja NŽT pateiktu skundu vykdomojoje byloje Nr. 0173/25/00174 antstolei A. P. prašė: 1) panaikinti antstolės 2025 m. sausio 31 d. priimtą patvarkymą Nr. S-25-173-2217; 2) panaikinti antstolės 2025 m. sausio 31 d. raginimą Nr. S-25-173-2243; 3) panaikinti antstolės 2025 m. sausio 31 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-173-2257.

21. Antstolė A. P. 2025 m. vasario 17 d. Patvarkymu atsisakyti tenkinti skolininko skundą Nr. S-25-173-3484 pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

22. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nenustačius, jog priimdama vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolė pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, nėra pagrindo kaip neteisėtus vertinti ir kitus antstolės priimtus dokumentus, t. y. 2025 m. sausio 31 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-25-173-2243 ir 2025 m. sausio 31 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-173-2257 ir argumentų, kodėl netenkinta pareiškėjos skundo dėl 2025 m. sausio 31 d. raginimo įvykdyti sprendimą Nr. S-25-173-2243 ir 2025 m. sausio 31 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-25-173-2257 panaikinimo, nenurodė.

23. CK 585 straipsnio 1 dalis, CPK 606–608 straipsniai reglamentuoja vykdymo proceso eigą, kuri susideda iš atskirų veiksmų (vykdomojo dokumento priėmimas, raginimas įvykdyti sprendimą, išlaidų paskaičiavimas ir kt.), todėl kiekvienas antstolio veiksmas turi būti vertinamas savarankiškai, pagal atitinkamus teisinius kriterijus. Teismas, įvertinęs tik patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą teisėtumą, negali daryti savaiminės išvados, kad ir visi kiti procesiniai dokumentai yra teisėti. Kiekvienas veiksmas turi būti pagrįstas, atitikti proporcingumo, ekonomiškumo bei teisėtumo principus (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 dalis). Raginimas įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas yra savarankiški procesiniai dokumentai, kurių teisėtumas gali būti ginčijamas atskirai, nepriklausomai nuo to, ar pagrindas vykdymui (vykdomasis dokumentas) pripažintas galiojančiu. CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas reikalauja, kad teismo nutartyje būtų nurodyti motyvai, kuriais teismas grindžia sprendimą.

24. Nagrinėjamu atveju teismas nepasisakė dėl dalies pareiškėjos NŽT skundo esmės (dėl raginimo ir vykdymo išlaidų paskaičiavimo pagrįstumo), tai yra procesinis pažeidimas, kuris yra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį. Tad net jei vykdomasis dokumentas buvo pagrįstai priimtas vykdyti, pareiškėja turi teisę ginčyti vykdymo priemonių apimtį, išlaidų pagrįstumą, terminus ir kt. Net jei teismas pripažino, kad antstolės patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą yra teisėtas, tai nereiškia, kad raginimas įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas yra savaime teisėti ir pagrįsti. Šie dokumentai turi būti vertinami atskirai, atsižvelgiant į jų turinį, faktines aplinkybes bei teisės aktų reikalavimus.

25. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama 2025 m. kovo 25 d. nutartimi atmetęs pareiškėjos skundą dėl antstolės 2025 m. vasario 17 d. patvarkymo, nepateikė jokių motyvų, argumentų ir išvadų, kaip vertina antstolės 2025 m. sausio 31 d. raginimą Nr. S-25-173-2243 ir antstolės 2025 m. sausio 31 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-173-2257, kaip ir kokiais argumentais vadovaudamasis šiuos reikalavimus išsprendžia pats. Nesant pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dėl dalies skundo reikalavimų išsprendimo, apeliacinės instancijos teismas negali patikrinti šios skundžiamos teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartį dalį dėl dalies reikalavimų išsprendimo (neišsprendimo) panaikina ir perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes byloje yra nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, t. y. ši nutarties dalis yra be motyvų (327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

26. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas negali spręsti dėl materialiųjų teisinių reikalavimų, kurių nenagrinėjo ir nesprendė pirmosios instancijos teismas. Teismui pačiam nagrinėjant pareikštus reikalavimus, apeliacijos dalyku tampa ne pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis), o šalių ginčas, kurio turinį sudaro pareikštų reikalavimų teisinis ir faktinis pagrindai, priešingos šalies atsikirtimai, tačiau tai neatitinka įstatymo imperatyviųjų nuostatų dėl apeliacijos paskirties ir apeliacinės instancijos teismo procesinių galių.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad: pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl patvarkymo Nr. S-25-173-2217, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas); pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nepasisakyta dėl antstolės raginimo Nr. S-25-173-2243 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-25-173-2257 vykdomojoje byloje Nr. 0173/25/00174, panaikinama, bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

28. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai vertinamai kaip teisiškai nereikšmingi bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutarties dalį, kuria atmesta pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos skundo dalis dėl antstolės 2025 m. sausio 31 d. patvarkymo Nr. S-25-173-2217 panaikinimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutarties dalį, kuria atmesta pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos skundo dalis panaikinti antstolės raginimą Nr. S-25-173-2243 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-173-2257, panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.