Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2017-07-25 · Byla Nr. PK-81-743/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-07-25
Bylos Nr.
PK-81-743/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Civilinis ieškovas
V. P.
Kaltinamasis
V. D.
Advokatai
Vytautas Sirvydis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. PK-81-743/2017Teisminio proceso Nr. 1-27-231-00003-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.2.8.1.2; 2.1.3.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.3; 2.11.1; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2 (S)
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 25 d.Lazdijai
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė,sekretoriaujant Rūtai Stanulienei,dalyvaujant nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. P., jo atstovui advokatui K. V.,kaltinamajai V. D., jos gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. D. kaltinta tuo, kad visuomenės informavimo priemonėse - 2016 m. spalio 24 d. naujienų portale ,,Delfi“, 2016 m. spalio 26 d. laikraštyje ,,Lazdijų reklama“ Nr. 43(761), 2016 m. spalio 28 d. laikraštyje ,,Lazdijų žvaigždė“ Nr. 43(1035), straipsniuose ,,Galimai neblaivus Druskininkų apygardos rinkimų komisijos pirmininkas užsibarikadavo ligoninėje, policija pareikalavo išlaužti duris“ paskleidė apie V. P. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią jį paniekinti ir pažeminti nurodydama, kad ,,V. P. įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais policininkus, grasino atleisti juos bei incidentą filmavusią žurnalistę“.

Kaltinamoji V. D. kalta neprisipažino. Paaiškino, kad ji parašė straipsnį ,,Galimai neblaivus Druskininkų rinkimų komisijos pirmininkas užsibarikadavo ligoninėje, policija pareikalavo išlaužti duris“, kuris buvo paskelbtas www.DELFI.lt svetainėje, vėliau perspausdintas laikraščiuose ,,Lazdijų reklama“ ir ,,Lazdijų žvaigždė“. Ji, būdama žurnaliste, fiksavo rinkimų naktį Lazdijų rajono savivaldybėje buvusius įvykius, kai V. P. buvo rastas neblaivus. Jos tikslas buvo ne apšmeižti V. P., o informuoti visuomenę apie rinkimų komisijoje vykstančius įvykius. Pats V. P. elgesys jį kompromitavo labiau nei citatos, esančios jos straipsnyje. V. P., kreipdamasis į ją nurodė, kad ji daugiau nerašys, S. P. negaus darbo Lazdijų rajone, V. P. vartojo rusiškus keiksmažodžius, nevartotinus žodžius, nepagarbiai elgėsi su policijos pareigūnais, todėl visa tai ji paskelbė straipsnyje. V. P. ginčijama frazė, kad ,,V. P. įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais policininkus, grasino atleisti juos bei incidentą filmavusią DELFI žurnalistę...“ išimta iš konteksto, ją reikia vertinti visų įvykių kontekste. Naujienų portalas yra dinamiškas, pateikta informacija gali būti taisoma, atnaujinama, tačiau V. P. niekur nesikreipė dėl pateiktos informacijos neteisingumo, o tiesiog kreipėsi į teismą, todėl mano, kad privataus kaltinimo tvarka pateiktas skundas yra V. P. siekis susidoroti su ja, kerštas už tai, kad ji atskleidė jam nepalankią situaciją, persekiojimas jos kaip žurnalistės (b. l. 81-83).

Nukentėjęs parodė, kad V. D., informuodama visuomenę apie įvykius parašė melagingą, neteisingą ir jį šmeižiančią žinią, kad jis įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais ir grasino juos ir žurnalistę atleisti iš darbo. Žinių portalas DELFI yra skaitomas ir pasiekiamas daugumai skaitytojų, straipsnis buvo perspausdintas Lazdijų rajone skaitomuose laikraščiuose ,,Lazdijų žvaigždė“ ir ,,Lazdijų reklama“, žmonėjo klausinėjo jo dėl tokio jo elgesio, todėl jis patyrė neturtinę žalą, nes jis pareigūnus gerbia ir jų nevadino necenzūriniais žodžiais, negrasino jų atleisti iš darbo, negrasino atleisti iš darbo ir žurnalistės. Šioje dalyje V. D. pateikta informacija yra melaginga, tai pakenkė jo reputacijai, pažemino jo garbę ir orumą, pakirto visuomenės pasitikėjimą juo, todėl prašo priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 81).

Liudytojas E. I. patvirtino, kad tarnybos metu, rinkimų į Seimą naktį, jis gavo nurodymą vykti į Lazdijų rajono savivaldybės patalpas dėl galimai neblaivių rinkimų komisijos narių. V. P. rado kabinete, užsikniaubusį ant stalo. Savivaldybės patalpose matė ir žurnalistę V. D., kuri filmavo įvykius. Nurodė, kad siekiant nustatyti, ar V. P. buvo neblaivus, jis pasiūlė jam pūsti į alkotesterį, tačiau V. P. atsisakė tai daryti, todėl buvo nuvežtas į ligoninę kraujo tyrimui paimti. Ligoninėje jis užsirakino kabinete ir kraujas tyrimui dėl girtumo buvo paimtas tik po kurio laiko. Jis negirdėjo, kad V. P. būtų grasinęs policijos pareigūnams juos atleisti iš darbo, būtų vadinęs juos necenzūriniais žodžiais (b. l. 83).

Liudytojai B. K. patvirtino, kad rinkimų į Seimą naktį kartu su kolega E. I. buvo nuvykusi į Lazdijų rajono savivaldybę, nes buvo gautas pranešimas, kad rinkimų komisijai nariai yra neblaivūs. V. P. buvo rastas užsikniaubęs ant darbo stalo savivaldybės kabinete, iš išvaizdos matėsi, kad yra neblaivus. Ji girdėjo, kaip V. P. vadino V. D. ,,kurva“, matėsi, kad jis nepatenkintas dėl to, kad žurnalistė jį filmuoja, siūlant tikrintis girtumą, važiuoti į ligoninę nurodė, kad ,,kol bus kurva D. iš čia niekur neisiu ir nieko nedarysiu“. Ji negirdėjo, kad V. P. butų grasinęs policijos pareigūnams juos atleisti iš darbo ar juos kaip nors įžeidinėjęs (b. l. 83,84).

Liudytojas S. P. patvirtino, kad buvo Lazdijų rajono savivaldybėje, kai V. P. buvo rastas kabinete neblaivus, nes tuose rinkimuose jis buvo rinkimų stebėtojas nuo socialdemokratų partijos. Patvirtino, kad V. P., kreipdamasis į jį pasakė, kad jis neras darbo Lazdijuose, girdėjo, kaip jis pasakė V. D., kad ji daugiau nerašys. Negirdėjo, kad V. P. būtų grasinęs atleisti iš darbo policijos pareigūnus. Girdėjo kaip V. P. keikėsi rusiškais keiksmažodžiais, įžeidinėjo V. D. (b. l. 91,92).

2016 m. spalio 24 d. 11.58 val. naujienų portale DELFI buvo paskelbtas straipsnis ,,Galimai neblaivus Druskininkų rinkimų komisijos pirmininkas užsibarikadavo ligoninėje, policija pareikalavo išlaužti duris“. Straipsnyje nurodyta: ,,V. P. įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais policininkus, grasino atleisti juos bei incidentą filmavusią DELFI žurnalistę...“. 2016 m. spalio 25 d. šis straipsnis atspausdintas laikraštyje ,,Lazdijų reklama“, 2016 m. spalio 28 d. ir laikraštyje ,,Lazdijų žvaigždė“ (b. l. 8-13).

V. P. dirba Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vedėjo pareigose, darbdavio yra charakterizuojamas kaip organizuotas ir iniciatyvus valstybės tarnautojas, kruopščiai atliekantis jam pavestas užduotis, išmanantis darbą, jį mėgstantis, lengvai bendraujantis su savivaldybės tarybos nariais, savivaldybės vadovais, aktyvus Lazdijų miesto bendruomenės narys (b. l. 18,19).

2003 m. sausio 10 d., 2015 m. spalio 15 d., 2015 m. rugpjūčio 1 d., 2015 m. V. P. pareikštos Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus, Lazdijų M. G. gimnazijos direktorės, Lazdijų rajono Veisiejų gimnazijos direktorės ir Lietuvos bitininkų sąjungos prezidento padėkos (b. l. 14-17).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.11-6-743/2017 medžiaga patvirtina, kad 2016 m. liepos 12 d. sprendimu V. P. paskirtas Lazdijų-Druskininkų apygardos komisijos pirmininku (b. l. 44). 2016 m. spalio 30 d. sprendimu V. P. atleistas iš šių pareigų už duoto rašytinio pasižadėjimo sulaužymą, nes darbo Lazdijų-Druskininkų apygardos rinkimų komisijoje metu buvo neblaivus (b. l. 45). 2017 m. kovo 9 d. nutarimu V. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje dėl to, kad 2016 m. spalio 24 d. nuo 00 val. iki 01 val. VšĮ Lazdijų ligoninės priėmi­mo skyriaus patalpose, esančiose Lazdijų m. Kauno g. 8, nevykdė statutinio valstybės tarnautojo – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato (toliau - Alytaus AVPK Lazdijų r. PK) Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriau­siojo patru­lio E. I. teisėtų reikalavimų, nes užsirakinęs iš vidaus duris izoliatoriaus patalpose atsisakė jas atrakinti, dėl ko durys buvo priverstinai atidarytos, o jas atidarius – nevykdė ir šio pareigūno teisėto reikalavimo atlaisvinti patalpas ir vykti medicininei apžiūrai, taip pažei­dė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnį. Dėl šio pažeidimo jam skirta 130 Eur bauda (b. l. 73-78). Vaizdo įrašuose užfiksuota: vaizdo įraše Nr. 20161023_234057 matyti, kaip V. P. stovi prie stalo, policijos pareigūnas E. I. rankose laiko alkotesterį, liepia atsisėsti V. P., šis ranka nustumia policijos pareigūną ir pasakydamas ,,einu pamyžt“ išeina į tualetą; iš tualeto išeina beveik po 5 min.; vaizdo įrašuose Nr. 20161024_235752, 20161024_235931, 20161024_001446 matyti, kaip ligoninės personalas, policijos pareigūnas beldžia į duris, liepia atidaryti, bando atrakinti duris pritaikant kitus raktus; vaizdo įraše Nr. 20161024_000559 policijos pareigūnas beldžia į duris, už durų girdisi pokalbio nuotrupos: ,,komisija savo ruožtu dirba...iki Zenonai...nenustatė, stumdėsi, stumdėsi, čia...Zeniukai chuinia, davai“; įraše Nr. 20161024_003300 matyti, kaip darbininkas laužtuvo pagalba atidaro duris, V. P. guli ant kušetės, policijos pareigūnas liepia atsistoti, eiti nusistatyti girtumą, V. P. kažką atsakinėja, girdisi komentaras: ,,Jūs keikiatės viešoje vietoje?“; vaizdo įraše Nr. 20161024_004121, Nr. 20161024_010334 V. P. įkalbinėjamas eiti medicininei apžiūrai; vaizdo įraše Nr. 20161024_014351 alkoholio kiekio matuokliu nustatinėjamas girtumas kitiems asmenims (b. l. 49).

Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam informaciją, t. y. perdavusiam žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis - reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Informacija egzistuoja kaip objektyvus reiškinys, todėl gali būti nustatyta remiantis atitinkamais duomenimis. Jų pagrindu asmuo gali atlikti jam svarbius, įdomius ar aktualius jo požiūrį atspindinčius svarstymus ar vertinimus, gali analizuoti, gretinti ar kitaip apdoroti informaciją ir gauti išvadas. Šios mąstymo veiklos rezultatai gali būti įvairių rūšių. Pirma, tai gali būti subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas - nuomonė. Ji negali būti peržiūrima ir paneigiama. Nuomonei netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis tikrais faktais. Antra, tyrimo, apibendrinimo, analizės ar kitokiu būdu kaip individualių pastangų rezultatas gali būti gaunama informacija - nauji duomenys apie daiktus, reiškinius, savybes ir kt. Tiek nuomonės, tiek informacijos atsiradimo prigimtis yra panaši - individuali mąstymo veikla, tačiau savo pobūdžiu tai yra skirtingi dalykai. Nuomonė turi vertinamąjį, atspindimąjį pobūdį, o nauja informacija - konstatuojamąjį pobūdį, nes ja teigiami iki tol neišsakyti faktinio pobūdžio duomenys pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys.

Byloje nustatytos šios aplinkybės: 2016 m. spalio 24 d. po 23 val., pasibaigus pakartotiniam balsavimui į Seimą, balsų pristatymo metu, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariate buvo gautas pranešimas apie tai, kad Lazdijų m. Vilniaus g. 1, Lazdijų rajono savivaldybės patalpose, Lazdijų-Druskininkų apygardos rinkimų komisijos nariai galimai yra neblaivūs. Šiam pranešimui patikrinti buvo nusiųsti Alytaus AVPK Lazdijų r. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausieji patruliai E. I. ir B. K.. V. P., kuris tuo metu buvo Lazdijų-Druskininkų apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, rastas Lazdijų rajono savivaldybėje, kabinete, užsikniaubęs ant stalo, iš pažiūros - neblaivus. V. P. alkoholio kiekio matuokliu tikrintis blaivumą atsisakė, buvo pristatytas į VšĮ Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, ten užsirakino kabinete, medicininė apžiūra blaivumui nustatyti buvo atlikta tik po to, kai VšĮ ,,Lazdijų ligoninės“ darbuotojas laužtuvu atidarė šio kabineto duris, t. y. apie 1.20 val. Visą šį laiką įvykius stebėjo ir V. D.. Liudytojų E. I., B. K. parodymais, vaizdo įrašais nustatyta, kad V. P., paprašytas papūsti į alkoholio kiekio matuoklį, atsisakė tai daryti, ranka stumtelėjo policijos pareigūną E. I., rankoje laikantį alkotesterį, sakydamas ,,einu pamyžt“ nuėjo į tualetą. Liudytojos B. K. ir S. P. parodymais nustatyta, kad V. P. ne kartą V. D. vadino ,,kurva“, policijos pareigūnams pasakė, kad ,,kol bus kurva D., iš čia niekur neisiu ir nieko nedarysiu“, kreipdamasis į V. D. pasakė ,,neilgai čia rašysi“, o kreipdamasis į S. P. - ,,pyzdec, tau darbo Lazdijuose nematyti“. R. V. tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1, 2 dalimis, Rinkimų komisijos nario veiklos rekomendacijų 8 punktu, rinkimų komisijos nario teisinis statusas prilyginamas valstybės tarnautojo statusui, be to, įvykio metu V. P. buvo ir Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vedėjas, todėl įvykio metu buvo viešas asmuo. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad V. P. yra Lazdijų rajono savivaldybės mero A. M. pusseserės sutuoktinis. Po šių įvykių V. D. 2016 m. spalio 24 d. 11.58 val., naujienų portalui DELFI parašė straipsnį ,,Galimai neblaivus Druskininkų apygardos rinkimų komisijos pirmininkas užsibarikadavo ligoninėje, policija pareikalavo išlaužti duris“, kuris buvo paskelbtas šiame portale, vėliau perspausdintas laikraščiuose ,,Lazdijų žvaigždė“ ir ,,Lazdijų reklama“. V. D. straipsnyje pateikė faktus apie tai, kas vyko Lazdijų rajono savivaldybėje ir Lazdijų ligoninės priėmimo skyriuje tikrinant informaciją apie galimai neblaivius rinkimų komisijos narius ir nurodė, kad ,,V. P. įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais policininkus, grasino atleisti juos bei incidentą filmavusią DELFI žurnalistę...“, todėl spręstina, kad V. D. pateikė žinią, t. y. informaciją, kuri turi konstatuojamąjį pobūdį, nes ja iki tol neišsakyti faktinio pobūdžio duomenys pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. Pateiktos žinios žemina asmens garbę ir orumą, nes jose pateikta neigiamo pobūdžio informacija apie asmenį, šiuo atveju valstybės tarnautoją, jo elgesį su policijos pareigūnais, žurnaliste.

Ar paskleisto žinios yra melagingos, spręstina įvertinus įvykių kontekstą, bei jo pagrindu paskleistas žinias. Lietuvių kalbos žodyne žodis ,,necenzūrinis“ aiškinamas kaip nepadorus, netinkamas viešai sakyti. Žodis ,,myžt“, ,,pyzdiec“, chuinia“ pripažįstami vulgarizmais, t. y. bendrinei kalbai neteiktinais storžieviškais žodžiais. Žodis ,,kurva“ yra barbarizmas, t. y. bendrinės kalboms normoms prieštaraujantis žodis. Kai valstybės tarnautojas, kurį su rajono meru sieja svainystės ryšiai, savo tarnybinių funkcijų atlikimo metu, kilus abejonėms dėl jo gebėjimo tinkamai atlikti funkcijas, bendraudamas su policijos pareigūnais kitų asmenų akivaizdoje, vartoja tokią leksiką, ignoruoja policijos pareigūnų reikalavimus, kreipdamasis į įvykius fiksuojančią žurnalistę nurodo ,,neilgai čia rašysi“, o į šalia esantį rinkimų stebėtoją - ,,pyzdec, tau darbo Lazdijuose nematyti“, pripažintina, kad V. D. paskleista žinia, jog jis ,,... įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais policininkus, grasino atleisti juos bei incidentą filmavusią DELFI žurnalistę...“ iš esmė atitinka tikrovę, joje kalbama apie realiai buvusius įvykius, kurių pagrindu paskleista žinia turi pakankamą faktinį pagrindą.

Sutiktina su nukentėjusiojo ir jo gynėjo argumentais, kad V. P. į policijos pareigūnus nesikreipė vadindamas juos necenzūriniais žodžiais, neišsakė jiems grasinimo atleisti iš darbo, todėl V. D. straipsnyje pateikta informacija, kad jis įžeidinėjo policijos pareigūnus ir grasino juos atleisti iš darbo, nėra visiškai tiksli. Sutiktina, kad V. P., apskritai, tokį grasinimą išsakė, vartojo necenzūrinius žodžius bendraudamas su policijos pareigūnais, atsisakant vykdyti policijos pareigūno daugkartinius reikalavimus pasitikrinti girtumą ar vykti su juo. Šiame kontekste pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija (toliau – Konvencija) gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingą informaciją, bet ir ne visiškai tikslią informaciją, tačiau tai padariusį sąžiningai, nepiktnaudžiaujant teise skleisti informaciją, t. y. kai pagrindinis jo tikslas buvo informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti (yra viešasis interesas) (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) 1976 gruodžio 7 d. sprendimas byloje Handyside prieš Jungtinę Karalystę; 2007 m. liepos 12 d. sprendimas A/S Diena and Ozoliņš prieš Latviją; 2007 m. sausio 9 d. sprendimas Kwiecien prieš Lenkiją). V. D. straipsnis publikuotas siekiant visuomenei pateikti informaciją apie rinkimų į Seimą procesą, apie viešo asmens elgesį jų metu. Rinkimai – tai svarbiausia piliečių dalyvavimo valstybės valdyme forma, tautos aukščiausiosios suverenios galios vykdymo išraiška, todėl gauti visą informaciją apie tai yra pagrįstas ir teisėtas visuomenės interesas, kurį ir siekė garantuoti V. D..

Bendriausias saviraiškos laisvės, apimančios žmogaus teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 25 straipsnis ir Konvencijos 10 straipsnio 1 dalis. Konstitucijos 25 straipsnyje, be kita ko, įtvirtinti nurodytos teisės apribojimai, savo turiniu iš esmės taip pat atitinkantys Konvencijos 10 straipsnio 2 dalies nuostatas. Konvencijos 10 straipsnio 2 dalies nuostatos patvirtina, kad informacijos laisvė nėra absoliuti ir visaapimanti. Jos apribojimus lemia santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis, išreiškiančiomis kitų asmenų teises ir laisves bei būtinus visuomenės poreikius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis nustato, kad, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Vadinasi, sprendžiant konfliktą, kilusį tarp teisės į garbės ir orumo gynimą ir teisės skleisti informaciją, būtina vadovautis proporcingumo ir šių teisių pusiausvyros principais. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika patvirtina, kad Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintos teisės gali būti ribojamos tik laikantis protingumo kriterijaus (2000 m. birželio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Šiame nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, kad laisvė turėti įsitikinimus apskritai negali būti ribojama, o laisvę reikšti įsitikinimus galima riboti įstatymo nustatyta tvarka tada, kai yra būtina apsaugoti Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nurodytas vertybes – žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą. Tai reiškia, kad asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, tame tarpe ir teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, turi neperžengti jų įgyvendinimo ribų, antraip bus pažeistos kito asmens teisės ir laisvės, ginamos įstatymo, ir kils atsakomybės klausimas. Iš CK 2.24 straipsnio analizės darytina išvada, kad įstatymų leidėjas skiria viešo ir privataus garbės ir orumo gynimą. Pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Taigi viešo ir privataus asmens garbės bei orumo gynimo ribos skiriasi. Šiuo atveju, sprendžiant dviejų konstitucinių teisinių gėrių – asmens garbės ir orumo bei saviraiškos laisvės – koliziją, pirmenybė teiktina pastarajam.

Byloje nustatyta, kad V. D., siekdama užtikrinti pagrįstą ir teisėtą visuomenės interesą žinoti apie jai reikšmingus įvykius, apie viešo asmens veiklą, paviešino valstybės tarnautojo netinkamą elgesį atliekant tarnybines funkcijas, tai darė sąžiningai, nepiktnaudžiaudama jai suteikta teise, paskleidė realų faktinį pagrindą turinčią informaciją apie viešą asmenį, kuri savo esme atitinka faktinę situaciją ir iš esmės yra teisinga. Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad ji, įgyvendindama saviraiškos laisvę neperžengė teisės skleisti informaciją įgyvendinimo ribų, pusiausvyra tarp teisės (laisvės) reikšti nuomonę, ir šios teisės ribojimo, nepažeista.

Pažymėtina ir tai, kad šmeižimas padaromas tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog skleidžia melagingas žinias, kurios yra žeminančios, niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir nori taip veikti. Todėl vien objektyviai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę dar nesudaro šmeižimo nusikaltimo sudėties. Byloje nustatyta, kad informacijos paskleidimo tikslas buvo atskleisti visuomenei ydingą apygardos rinkimų komisijos narių darbą, jų elgesį, V. D., paskleisdama šią informaciją, buvo įsitikinusi, kad ji teisinga, ši informacija turėjo realų pagrindą, ja nebuvo siekiama V. P. įžeisti, paniekinti, užgauliai ar kitokiu būdu pažeminti jį ar pakirsti pasitikėjimą juo arba dar kaip nors kitaip pažeminti jo garbę ir orumą, todėl byloje nenustatyta aplinkybė, kad V. D. suvokė paskleidžianti melagingą, prasimanytą informaciją, todėl jos atsakomybė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje negalima. Taip šias teisės normas aiškina ir kasacinis teismas: Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-1/2009; 2015 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015; 2015 m. spalio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-458-507/2015; 2016 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-303/2016.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus pripažintina, kad V. D. apie V. P. nepaskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos, kuri jį galėjo paniekinti, pažeminti bei pakirsti pasitikėjimą juo, t. y. neapšmeižė jo, todėl V. D. išteisintina kaip nepadariusi veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalis).

Civilinio ieškovo V. P. civilinis ieškinys – 1 000 Eur, paliktinas nenagrinėtu, nes kaltinamoji išteisintina neesant veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl V. P. turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. P. išlaidos advokato pagalbai apmokėti, nepriteistinos iš V. D., nes ji išteisintina (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. D. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 2 dalyje išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. P. 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Asta Vailionienė