- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-01
- Bylos Nr.
- 2-7320-965/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05493-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Tamošaitienė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- UAB „Logfina“
- Advokatai
- Giedrė Striaukienė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei, dalyvaujant vertėjai Vidai Rimkienei, ieškovui J. V., ieškovo atstovei advokatei Giedrei Striaukienei, atsakovės UAB „Logfina“ atstovui vadovui V. G., viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei UAB „Logfina“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2011-01-24 paskolos sutartį, sudarytą tarp UAB „Logfina“ ir J. V., pripažinti negaliojančiu 2011-01-24 paprastąjį vekselį, išduotą J. V. 9763 Lt sumai. Nurodė, kad 2011 m. sausio mėn. ketino pirkti automobilį, pardavinėjamą atsakovės pagal skelbimą už 20000 Lt. Sandorio metu buvo pasirašyta išperkamosios nuomos sutartis, kadangi visos sumos už automobilį ieškovas iš karto sumokėti negalėjo. Teigia, kad sandorio sudarymo metu atsakovas ieškovui padavė pasirašyti dar vieną, t. y. ginčijamą paskolos sutartį, kuria tariamai atsakovas ieškovui paskolino 9763 Lt. Ieškovo teigimu, atsakovas niekada jam šios sumos neperdavė, nurodė, kad paskolos sutartis reikalinga automobilio pirkimui įforminti. Nurodo, kad paskolos sutartis buvo sudaryta dėl suklydimo, prašo ją pripažinti negaliojančia dėl suklydimo pagal CK 1.90 str. nuostatas. Be to, nurodo, kad 2013 m. gavęs iš antstolio A. Bložės pranešimą, sužinojo, kad antstolis pradėjo išieškojimą pagal ieškovo 2011-01-24 išduotą vekselį. Teigia, kad vekselio nepasirašinėjo, parašas ant vekselio yra ne jo.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Logfina“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo ginčijama paskolos sutartis buvo sudaryta su ankstesniu įmonės vadovu visiškai ne dėl automobilio pirkimo. UAB „Logfina“ automobilio neturėjo, jo niekada nepardavė ieškovui. Ieškovui buvo ne kartą 2011 m. siųsti pranešimai apie paskolos sutarties nevykdymą, todėl apie sutartį ir savo įsipareigojimus jis gerai žinojo, tą patvirtina ir jo atlikti mokėjimai atsakovei pagal paskolos sutartį. Ieškovas klaidingai nurodo, kad apie jo išduotą vekselį nieko nežinojo, nes jam kelis kartus buvo pranešta apie vekselio pateikimą apmokėjimui. Be to, kitose civilinėse bylose savo prievolę UAB „Logfina“ pagal ginčijamą 2011-01-24 vekselį jis pripažino ir visada teigė, kad tai asmeninė jo prievolė.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad tiek automobilio išperkamosios nuomos sutartis, tiek paskolos sutartis buvo pasirašytos perkant automobilį. Pagal paskolos sutartį jis jokių pinigų iš UAB „Logfina“ nesiskolino ir negavo, pagal paskolos sutartį niekada atsakovei pinigų nepervedinėjo. Atsiskaitydavo tik pagal išperkamosios nuomos sutartį. Paskolos sutartis jam buvo paduota pasirašyti kartu su išperkamosios nuomos sutartimi, todėl jis buvo suklaidintas. Tikėtina, jog kartu su visais dokumentais jam buvo paduotas pasirašyti ir vekselis.
Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad paskolos sutartis yra realinė, laikoma sudaryta tik nuo pinigų perdavimo momento. Kadangi nėra duomenų, jog pinigai ieškovui buvo perduoti, jis jų negavo, todėl paskolos sutartis laikytina nesudaryta. Vekselis šiuo atveju traktuotinas kaip paskolos sutarties užtikrinimo priemonė, taigi kaip šalutinė prievolė. Negaliojant pagrindinei prievolei, t. y. paskolos sutarčiai, negalioja ir šalutinė prievolė.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad paskolos sutartis ir vekselis buvo sudaryti tą pačią dieną tai pačiai sumai pinigų, todėl tai nėra du atskiri sandoriai, dvigubas išieškojimas nevykdomas ir negali būti vykdomas. Atsakovo teigimu, pinigų perdavimo faktą patvirtina ieškovo tą pačią dieną išduotas vekselis, kuris yra vertybinis popierius, paskolos sumai. Ieškovas pervedinėjo pinigus pagal paskolos sutartį, kitose bylose savo prievolę atsakovei pripažino kaip asmeninę, todėl nėra pagrindo paskolos sutartį bei vekselį pripažinti negaliojančiais. Nurodo, paskolos sudarymo metu atsakovei UAB „Logfina“ vadovavo kitas asmuo, šiuo metu jis yra išvykęs, buvimo vietos nežino, įmonė tuo metu turėjo Lietuvos Banko išduotą licenciją skolinti pinigus kitiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-01-24 tarp ieškovo J. V. ir atsakovės UAB „Logfina“ buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 2. Sutarties 1 punkte nurodyta, kad šia sutartimi paskolos davėjas UAB „Logfina“ perduoda paskolos gavėjui J. V. paskolos sumą – 9763 Lt, o paskolos gavėjas įsipareigoja šią sumą paskolos davėjui grąžinti. Paskolos suma suteikta iki 2014-11-29 (sutarties 3.1. punktas) ir gražinama dalimis (sutarties 2.3.1. ir 2.3.2. punktai) (b. l. 9-10). Tą pačią dieną, t. y. 2011-01-24, J. V. vardu UAB „Logfina“ išduotas paprastasis vekselis 9763 Lt sumai (b. l. 11).
Dėl parašo tikrumo ant 2011-01-24 paprastojo vekselio
Ieškovo prašymu 2014-08-11 nutartimi byloje buvo paskirta rašysenos ekspertizė, siekiant nustatyti, ar paprastąjį vekselį pasirašė J. V.. 2014-10-03 gautas 2014-09-25 ekspertizės aktas Nr. 11K-171-(14), kuriame pateikta išvada, kad ant 2011-01-24 paprastojo vekselio pasirašė J. V. (b. l. 124-126). Nors ieškovas ieškinyje nurodo, kad vekselį pasirašė ne jis, tačiau nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių šiuos teiginius ir paneigiančių ekspertizės akte išdėstytas išvadas. Atsižvelgiant į tai, byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti ekspertų išvadomis, todėl teismas laiko įrodyta, kad 2011-01-24 paprastąjį vekselį pasirašė ieškovas J. V., ir šiuo pagrindu pripažinti vekselį negaliojančiu nėra jokio teisinio pagrindo.
Dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta CK 6.875 str. pagrindu
Civilinio proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, nurodęs ieškinyje faktines aplinkybes, pagrindžiančias jo reiškiamą reikalavimą (ieškinio pagrindą), suformulavo reikalavimą (ieškinio dalyką) pripažinti paskolos sutartį negaliojančia CK 6.875 str. pagrindu, nes paskolos sutarties dalykas – pinigai jam nebuvo perduoti, taip pat CK 1.90 str. pagrindu, kaip sandorį sudarytą dėl suklydimo. 2011-01-24 vekselį ieškovas ginčija CK 1.90 str. pagrindu, kaip sandorį sudarytą dėl suklydimo, taip pat, kad vekselio ieškovas nepasirašė. Atsižvelgiant į formuojamą kasacinio teismo praktiką, paskolai, kaip realinei sutarčiai (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), pinigų arba daiktų perdavimas yra reikšmingas sandorio sudarymo faktui konstatuoti, nes toks sandoris pripažįstamas sudarytu tik nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. O nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų arba daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. (P.) v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką paskolos sutarties pripažinimas negaliojančia ir paskolos sutarties pripažinimas nesudaryta yra du skirtingi civilinių teisių gynimo būdai. Todėl, teismo nuomone, ieškovas pareiškė savarankiškus reikalavimus dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta (CK 6.875 str.) ir paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia (CK 1.90 str.).
Nagrinėjamu atveju ginčo esmė – ar tarp šalių yra atsiradę paskolos teisiniai santykiai (ieškovas teigia, kad pinigai nebuvo skolinti (perduoti), atsakovas teigia, kad buvo suteikta paskola).
Pažymėtina, kad paskolai, kaip realinei sutarčiai (CK 6.870 str. 2 d.), pinigų arba daiktų perdavimas yra reikšmingas sandorio sudarymo faktui konstatuoti, nes toks sandoris pripažįstamas sudarytu tik nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi būtina nustatyti ir įvertinti aplinkybes dėl pinigų perdavimo pagal paskolos sutartį (ar paskolos sutartis patvirtina pinigų perdavimą gavėjui), nes įrodžius, kad pinigai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskolos sutarties turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau < ...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ginčijamoje paskolos sutartyje nėra užfiksuota, kad pinigai perduoti paskolos gavėjui. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui.
Tačiau, be kita ko, aplinkybė, kad rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą, nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, panaudota terminologija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, mokėjimas palūkanų, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).
Kaip jau minėta, ginčijamos paskolos sutarties 1 punkte nurodyta, kad šia sutartimi paskolos davėjas UAB „Logfina“ perduoda paskolos gavėjui J. V. paskolos sumą – 9763 Lt, o paskolos gavėjas įsipareigoja šią sumą paskolos davėjui grąžinti. Sutartis pasirašyta ir patvirtinta abiejų šalių parašais ir šalys to neginčija. Sutartis buvo sudaryta dviem vienodą galią turinčiais egzemplioriais. Iš ieškovo turimo ir teismui pateikto paskolos sutarties originalo matyti, kad paskolos sutarties paskolos grąžinimo grafike buvo atliktos žymos. Teismo posėdžio metu pats ieškovas patvirtino, kad pliuso ženklu pažymėti periodiniai mokėjimai greičiausia reiškia, kad šios sumos buvo atsakovei sumokėtos. Nurodė, kad įsipareigojimus vykdė nereguliariai, kadangi turėjo ūkį, kartais vietoje mokėjimų atveždavo savo ūkio produkcijos. Nors ieškovas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad paskolos sutartis susijusi su automobilio išperkamosios nuomos sutartimi, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių tokius ieškovo teiginius, to negalėjo paaiškinti ir pats ieškovas. Iš bylos medžiagos matyti, kad išperkamosios nuomos sutartis sudaryta su fiziniu asmeniu L. K., tuo tarpu paskolos sutartis sudaryta su juridiniu asmeniu atsakovu UAB „Logfina“. Vien ta aplinkybė, kad sutartys sudarytos tą pačią dieną, nepatvirtina fakto, kad jos kažkaip susijusios. Abi sutartys sudarytos su skirtingais asmenimis, todėl ieškovas, pasirašydamas sutartis su skirtingais asmenimis, turėjo tai suvokti ir įvertinti šių sutarčių sudarymo aplinkybes. Civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi ir dispozityvumo principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.), be to, šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Nei ieškovas, nei jo atstovas nepageidavo apklausti asmenų, su kurias sutartys buvo pasirašytos, nors teismas parengiamojo teismo posėdžio metu tokią teisę išaiškino.
Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu buvo nenuoseklus. Ieškinyje teigė, kad automobilį pirko iš atsakovės, nors iš byloje esančių dokumentų matyti, tai patvirtino ir ieškovas teismo posėdžio metu, kad išperkamosios nuomos sutartis sudaryta su fiziniu asmeniu, šioje sutartyje nenumatyta, kad periodiniai mokėjimai už automobilį turėtų būti mokami į UAB „Logfina“ sąskaitą. Nors ieškovas teigia, kad visus periodinius mokėjimus vykdė tik mokėdamas už automobilį, tai paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė UAB „Logfina“ sąskaitos iš elektroninės bankininkystės išrašą, iš kurio matyti, kad ieškovas 2011-05-17 pervedė į UAB „Logfina“ sąskaitą 340,22 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydamas pagal paskolos sutartį Nr. 2, t. y. pagal tą paskolos sutartį, kurią šioje byloje ginčija. Pervesta suma sutampa su paskolos sutarties mokėjimo grafike nurodyta suma, kurią ieškovas turėjo sumokėti iki 2011-05-29. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas savo įsipareigojimus pagal ginčijamą paskolos sutartį vykdė, nors ir nereguliariai. Nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad minėta suma pervesta už automobilį, nes pavedimas padarytas į atsakovės, bet ne į fizinio asmens, iš kurio pirko automobilį, sąskaitą. Ieškovas teismo posėdžio metu ginčijo minėtą sąskaitos išrašą, teigdamas, kad jis pavedimo nedarė ir tokios banko sąskaitos iš viso neturi. Tačiau byloje nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo teiginius. Teismo posėdžio pertraukos metu ieškovas pateikė banke Swedbank turimos sąskaitos išrašą, kad tuo laikotarpiu jokių pavedimų nebuvo atlikta, tačiau jo pateiktame dokumente nurodyta banko sąskaita nesutampa su sąskaita, iš kurios buvo padarytas 2011-05-17 pavedimas UAB „Logfina“.
Be kita ko, šalių sudaryta paskolos sutartis buvo užtikrinta tą pačią dieną ieškovui pasirašant vekselį paskolos sumai, t. y. 9763 Lt. Pasirašydamas vekselį, ieškovas įsipareigojo atsakovei grąžinti ir sumokėti vekselyje nurodytą sumą. Kaip matyti iš aukščiau aptartų įrodymų, savo įsipareigojimus iš dalies vykdė. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad išieškojimas yra vykdomas ne paskolos sutarties, bet išduoto vekselio pagrindu.
Be to, iš atsakovo pateiktų kitose nagrinėtose civilinės bylose priimtų procesinių sprendimų matyti, kad ieškovas visada pripažino savo prievolę, kaip asmeninę, atsakovei UAB „Logfina“ pagal 2011-01-24 vekselį ir notaro vekselio pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą Nr. GB-7010.
Vertindamas šiuos įrodymus, teismas vadovaujasi įstatymais ir remiasi logikos dėsniais, vetina nagrinėjamų teisinių santykių esmę, jų subjektų elgesio motyvus pagal rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartus.
Įvertinus byloje esančius įrodymus, kad paskolos sutartis ir jos nuostatos yra aiškios ir nedviprasmiškos, paskolos sutartis užtikrinta vekseliu, ieškovas iš dalies vykdė savo įsipareigojimus, prisiimtus pagal paskolos sutartį, mokėjimo pavedime aiškiai nurodydamas, kad mokėjimas atliekamas pagal paskolos sutartį, paskolos sutartis sudaryta 2011-01-24, paskolos sutarties originalą ieškovas turėjo nuo pat sutarties sudarymo dienos, tačiau ieškovas, teigdamas, kad tokia sutartis nebuvo sudaryta, ją ginčija tik po daugiau nei trejų metų nuo jos sudarymo, todėl ieškovo nurodytos aplinkybės vertintinos kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti priverstinio skolos išieškojimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad labiau tikėtina, jog tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai ir teigti, kad paskolos sutartis CK 6.875 str. pagrindu nebuvo sudaryta, nėra jokio teisinio pagrindo.
Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu
Ieškovas nurodo, kad buvo suklaidintas atsakovo, nes pasirašė ne tik paskolos sutartį, bet dar ir vekselį, todėl, mano, kad atsakovas gali reikalauti dvigubo išieškojimo. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad paskolos sutartis ir vekselis nėra du savarankiški sandoriai, vekselis tik užtikrina paskolos sutarties įvykdymą.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba įsako tai padaryti kitam. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Vekselio abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo. Tačiau kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vekselio abstraktumas nėra absoliutus. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad jis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių.
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Vekselis, išduotas kaip prievolės užtikrinimo priemonė, netampa garantija ar laidavimu, jam netaikytinos CK šeštosios knygos penktojo skyriaus normos, tiek jo išdavimą, tiek jame nurodytos pinigų sumos išieškojimą reglamentuoja ĮPVĮ. Kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008; 2013 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013, 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014.). Vekselis, kaip prievolės užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje; vekselio naudojimas prievolėms užtikrinti neprieštarauja įstatymui, todėl iš vekselio santykių kilusios sąžiningų asmenų, ir kreditoriaus, ir skolininko, teisės turi būti ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014).
Taigi, pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.
Nagrinėjamu atveju pagrįsta atsakovo pozicija, kad vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją. Taip pat pažymėtina, kad paskolos sutarties sąlyga (susitarimas) dėl vekselio, užtikrinančio įsipareigojimų pagal paskolos sutartį įvykdymą, išrašymo nėra draudžiama teisės normų, nepažeidžia bendrųjų teisės principų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų, atitinka sutartyje abiejų šalių išreikštą valią. Todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti ginčijamą vekselį negaliojančiu tuo pagrindu, kad jis buvo išduotas, turint tikslą užtikrinti įsipareigojimų pagal 2011 m. sausio 24 d. paskolos sutartį Nr. 2 įvykdymą.
Ieškovui J. V. 2011 m. sausio 24 d. išrašius atsakovui UAB „Logfina“ paprastąjį vekselį 9763 Lt sumai (paskolos pagal paskolos sutartį sumai), ieškovo J. V. prievolė pagal paskolos sutartį buvo pakeista ieškovo prievole pagal vekselį. Tokią išvadą suponuoja tas faktas, kad atsakovas pasinaudojo savo teise reikalauti vekselyje nurodytos sumos – t. y. reikalauti pagal vekselį sumos, lygios nepadengtai paskolos sumai. Tačiau šiuo atveju teismas nesprendžia, ar paskolos sutartis buvo pakeista prievole pagal vekselį visa apimtimi, nes pagal paskolos sutartį buvo numatyta atsakovo teisė reikalauti netesybų, o tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kreditoriaus reikalavimo teisė yra apribota, ir iš už prievolės įvykdymą atsakingo asmens jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas. Kreditorius neturi teisės išsiieškoti tos pačios pinigų sumos dvigubai, t. y. ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį, atlikusį to sandorio užtikrinimo funkciją. Jeigu vekselio turėtojas piktnaudžiauja vekselio teisiniais ypatumais (prievolės abstraktumu) ir taip pažeidžia vekselio davėjo teises, šis turi teisę pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka (ginčyti kreditoriaus reikalavimą teisme, reikšti ieškinį dėl kreditoriaus nepagrįsto parturtėjimo, kt.). Šiuo atveju byloje nėra duomenų, įrodančių, jog atsakovas būtų piktnaudžiavęs savo teise ir būtų siekęs išsiieškoti tą pačią pinigų sumą ir pagal ginčo paskolos sutartį, ir pagal vekselį.
Dėl minėtų priežasčių yra pagrindas atmesti ieškovo motyvus, kad atsakovas veikė apgaulės būdu, nes ieškovui pasirašius paskolos sutartį ir dar vekselį ir neįvykdžius prievolės, bus galimas išieškojimas atsakovo naudai tiek pagal vekselį, tiek pagal paskolos sutartį.
Dėl paskolos sutarties ir vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 str. pagrindu
Tiek vekselis, tiek paskolos sutartis, kaip rašytiniai dokumentai, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas. Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Dėl to, kad sutarties pasirašymas ir vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo ar pasirašęs sutartį gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. CK 1.90 straipsnyje nustatyta galimybė pripažinti sandorį negaliojančiu iš esmės suklydus. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojamas suklydimo faktas ir jo esmingumas. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus. Šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, nerūpestingumo, neatidumo. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009).
Byloje nustatyta, kad J. V. atsakovui išrašė paprastąjį vekselį pagal paskolos sutartį (užtikrinant paskolos grąžinimą). Taip pat nustatyta, kad vekselį pasirašė J. V.. Ieškovas teigia, kad 2011-01-24 paskolos sutartį ir vekselį pasirašė dėl suklydimo, nes jam buvo paaiškinta, kad tai susiję su automobilio išperkamosios nuomos sutartimi ir būtina šiam sandoriui atlikti. Nurodė, kad grįžęs namo suprato, kad pasirašė paskolos sutartį, o apie vekselį sužinojo tik gavęs patvarkymą iš antstolio. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų, jų nenurodė ir ieškovas, kad supratęs, jog pasirašė paskolos sutartį, jis būtų kreipęsis į atsakovą ir prieštaravęs tokiam sandoriui ar iš karto jį ginčijęs teisme. Be to, kaip minėta, išperkamosios nuomos bei paskolos sutartys, nors ir pasirašytos tą pačią dieną, tačiau pasirašytos su skirtingais asmenimis ir, teismo nuomone, visiškai nesusijusios. Tokiu atveju, kai vekselio išrašymas ir paskolos sutarties pasirašymas neatitinka vidinės asmens, t. y. vekselio davėjo, valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada šis bus perduotas vykdyti. Tačiau ginčo paskolos sutartį ir vekselį ieškovas pradėjo ginčyti tik praėjus daugiau kaip 3 metams nuo vekselio išdavimo bei sutarties pasirašymo ir pradėjus išieškojimo pagal vekselio pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą procedūras. Savo prisiimtus įsipareigojimus pagal paskolos sutartį ieškovas iš dalies vykdė, neginčijo. Todėl atmetami, kaip nepagrįsti, ieškovo teiginiai, kad apie savo pažeistas teises ir vekselio negaliojimo pagrindų buvimą jis suprato, kai buvo pradėtas išieškojimas ginčijamo vykdomojo įrašo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tarp vykdomojo įrašo išdavimo fakto ir ieškovo gebėjimo suprasti apie savo valios ydingumą, išduodant vekselį ir pasirašant sutartį, nėra jokio priežastinio ryšio. Taigi, akivaizdu, kad J. V., 2011 m. sausio 24 d. išrašydamas vekselį atsakovo naudai, norėjo suteikti atsakovui užtikrinimą, kad tinkamai įvykdys savo prievolę pagal paskolos sutartį. Todėl yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad ieškovas suprato savo veiksmų ir sudaromų sandorių esmę ir jo suklydimui konstatuoti nėra pagrindo, nes ieškovo valia ir šios valios išraiška sutapo – ieškovas išdavė vekselį tinkamam prievolių įvykdymui užtikrinti. Nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo vekselis buvo išduotas akivaizdžiai ieškovui nenaudingomis sąlygomis, nes ieškovas, išrašydamas vekselį, daugiau prievolių, nei pagal paskolos sutartį, neprisiėmė.
Be to, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, jog kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, pasirašydamas sutartį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų teiginius, jog ieškovas neturėjo galimybės apsvarstyti ir įvertinti vekselio išrašymo bei paskolos pasirašymo pasekmes. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti ginčijamą paskolos sutartį ir vekselį negaliojančiais tuo pagrindu, kad jie buvo sudaryti dėl suklydimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškovui J. V. 2014-08-05 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, atleidžiant 100 proc. nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 86-87). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas pateikė teismui duomenis, kad už teisines paslaugas byloje patyrė 500 Lt išlaidų, todėl, atmetus ieškinį, šios išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovo.
Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudaro 1763,31 Lt. Atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Sprendimui įsiteisėjus, antstoliui Artūrui Bložei grąžintini jo pateikti 2011-01-24 paprastojo vekselio ir 2011-10-05 notaro vykdomojo įrašo Nr. GB 7010 originalai.
Sprendimui įsiteisėjus, ieškovui J. V. grąžintini jo pateikti ekspertizės atlikimui reikalingi dokumentų originalai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo J. V. atsakovei UAB „Logfina“ 500 Lt už teisines paslaugas.
Sprendimui įsiteisėjus, antstoliui Artūrui Bložei grąžinti 2011-01-24 paprastojo vekselio ir 2011-10-05 notaro vykdomojo įrašo Nr. GB 7010 originalus.
Sprendimui įsiteisėjus, ieškovui J. V. grąžinti jo pateiktus ekspertizės atlikimui reikalingus dokumentų originalus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.